Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-90-744/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-28
Bylos Nr.: 1A-90-744/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35240-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laisvydas Zederštremas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Nerijus Masiulis
Nuteistasis: L. B.
Nukentėjusysis: J. J., D. J., G. J.
Advokatai: Vilmantas Poškus

Kategorijos

1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-744/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35240-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.2; 1.2.20.5.1; 2.4.6.4.4 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei,nuteistajai L. B. ir jos gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Taip pat L. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 21 MGL (790,86 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė– 41 MGL (1963,62 Eur (1 700 Eur + 263,62 Eur)) dydžio bauda. Priteista iš L. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už nukentėjusiesiems J. J., D. J. ir G. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 195 Eur.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. L. B. nuteista už tai, kad ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiams J. J., G. J. ir D. J., o būtent: 2018 m. liepos 5 d., tiksliai nenustatytu laiku, „(duomenys neskelbtini)“ svetainės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia šlapiu rankšluosčiu suduodama nukentėjusiajam J. J. du kartus į galvos sritį, po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 2018 m. liepos 5 d., tiksliai nenustatytu laiku, „(duomenys neskelbtini)“ miegamojo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia pešdama nukentėjusiajai G. J. plaukus ir tyčia delnu suduodama nukentėjusiajam D. J. vieną kartą į sėdmenis, sukėlė mažamečiams J. J., D. J. ir G. J. fizinį skausmą.

2. Be to, L. B. nuteista už tai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus, tai yra 2016 m. balandžio 20 d., nuo 10.05 val. iki 11.20 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui R. K., būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje už melagingų parodymų davimą, tyčia, sąmoningai ikiteisminio tyrimo byloje (duomenys neskelbtini) apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus apie automobilio MERCEDES BENZ E350 CDI, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir naudojimosi šiuo automobiliu aplinkybes, apie šio automobilio techninės apžiūros atlikimą bei jo techninę būklę, o būtent: melagingai nurodė, kad 2016 m. sausio mėnesio antroje pusėje, (duomenys neskelbtini) g. esančioje automobilių aikštelėje, savarankiškai, savo lėšomis įsigijo važiuojantį automobilio MERCEDES BENZ E350 CDI, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančiame techninių apžiūrų centre atliko šio automobilio techninę apžiūrą, ji išleido 5 000 eurų šio automobilio remontui bei ji ir sūnus R. B. eksploatavo šį automobilį.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį – atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, o baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindų ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, prašo skirti jai švelnesnę bausmę, paskiriant mažesnę nei 41 MGL baudą.

3.1. Skunde apeliantė nurodo, kad nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jai paskirtos bausmės dydžiu. Teigia, kad ji savo kaltės padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas neginčija, kaltę pripažįsta visiškai ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, sutinka su jai inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija. Tvirtina, kad ji nuoširdžiai atsiprašė dėl fizinio skausmo sukėlimo ir susitaikė su nukentėjusiaisiais J. J., D. J. ir G. J., išvadas dėl savo nusikalstamų veikų padarė ir supranta bausmės neišvengiamumą. Nukentėjusieji J. J., D. J. ir G. J., atstovaujami įstatyminės atstovės R. G., priėmė jos atsiprašymą ir jai nebeturi pretenzijų. Todėl apeliantė mano, kad yra pagrindas, vadovaujantis BK 38 straipsniu, ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusieji asmenys susitaikė, ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

3.2. Apeliantės teigimu, jai yra žinomos BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalių sąlygos, tai yra jeigu per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas ir jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Pažymi, turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems nepadaryta. Ji dirba (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“, turi savo gyvenamąjį būstą, suvokė ir visiškai suprato bausmės neišvengiamumą, savo kaltės neneigia, dėl jos veikos sunkių padarinių nėra, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl yra pagrindas patikėti ja, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3.3. Apeliantė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad BK 38 straipsnio nuostatos jos atžvilgiu negali būti taikomos, nes nėra teisinio pagrindo, kadangi, teismo nuomone, buvo pažeista asmens teisė į kūno neliečiamumą, todėl jos nusikalstamos veikos pavojingumas yra itin didelis, ji nusikalstamą veiką įvykdė neteista, tačiau 2017 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 235 straipsnio 1 dalį, be to, iš administracinių nusižengimo registro pažymos matyti, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo padariusi 3 administracinius nusižengimus.

3.4. L. B. pažymi, kad nukentėjusiesiems J. J., G. J. ir D. J. fizinį skausmą ji sukėlė neturėdama tikslo juos nei fiziškai, nei psichiškai sutraumuoti, pažeminti, kadangi fizinis skausmas nukentėjusiesiems (sudavimas rankšluosčiu J. J. nebuvo su tikslu jį sumušti, tai įvyko paprasčiausiai siekiant apginti jo brolį D. J. nuo galimo vyresniojo brolio J. J. sumušimo, G. J. fizinis skausmas sukeltas šukuojant plaukus, fizinis skausmas D. J. galimai sukeltas kai buvo guldomas miegoti) buvo sukeltas atsitiktinai iš anksto tam nesiruošiant. Dėl administracinių nusižengimų apeliantė nurodo, kad už 2014 m. vasario 27 d. greičio viršijimą skirta bauda yra sumokėta, šis nusižengimas padarytas daugiau nei prieš 4 metus, todėl tai neturėtų būtų pagrindas manyti, kad ji nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Už 2018 m. gegužės 16 d. greičio viršijimą bauda taip pat sumokėta, tačiau šį nusižengimą padarė ne ji, o jos sūnėnas R. V. vairuodamas jos vardu registruotą automobilį „Kia Ceed“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Todėl šiuo metu yra kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl procesinio sprendimo atšaukimo.

3.5. Apeliantė teigia, kad jos metinės darbinės pajamos, neatskaičius mokesčių, yra 5 752 Eur, tai yra apie 480 Eur kas mėnesį. Ji serga kvėpavimo takų ligomis, nuolat reikia tikrintis sveikatos būklę ir atlikti tyrimus. Ji yra išsiskyrusi, gyvena kartu su dukra G. B., kuri mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini) studijų programoje. Metinė dukros studijų kaina yra 2 274 Eur , pusę studijų kainos apmoka ji. Įvertinus jos turtinę padėtį, sveikatos būklę, jos asmenines savybes, mano, kad nuosprendyje individualizuojant jai skiriamų baudų dydžius nevisiškai buvo atsižvelgta į jos pajamas ir nevisapusiškai įvertinta jos turtinė situacija, nes už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, skirta 51 MGL bauda ir už nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, skirta 21 MGL bauda, yra akivaizdžiai per griežtos ir finansiškai sunkiai įvykdomos. Mano, kad jai skyrus mažesnę piniginę baudą nei 41 MGL, tai būtų pagrįstas ir teisingas teismo sprendimas, nepažeidžiantis BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties.

3.6. Apeliantė tvirtina, kad ji supranta bausmės paskirtį ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, jog teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas). Jai suprantamas konstitucinio teisingumo principo paskirtis, todėl įvertinus jos asmenį, šio principo šioje byloje įgyvendinimas bus pasiektas ir skyrus švelnesnę bausmę nei 41 MGL bauda. Mano, kad įvertinus jos asmenybę, jos sunkią finansinę padėtį, blogą sveikatos būklę, tai, kad padarytą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje gerbti įstatymus ir nebenusikalsti, yra pagrindai paskirti jai švelnesnę bausmę.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistosios L. B. apeliacinį skundą negauta.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu nuteistoji L. B. ir jos gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė Aurelija Rakštienė prašė nuteistosios L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. Nuteistoji L. B. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, jai inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant L. B. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju keliamas tik L. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, klausimas, teigiant, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 straipsnis) sąlygos. L. B. taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta bausme ir prašo paskirti jai mažesnę bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

8. Apeliaciniu skundu L. B. prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

9. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šios straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos.

10. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, L. B. pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pripažinta jos atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. B. nuoširdus gailėjimasis pasireiškė tuo, kad ji su nukentėjusiaisiais J. J., D. J. ir G. J., atstovaujamais įstatyminės atstovės R. G., bendravo, jų atsiprašė, su jais susitaikė. Tai patvirtina pačios L. B. ir nukentėjusiųjų J. J., D. J. ir G. J. įstatyminės atstovės R. G. parodymai pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 60-62) ir byloje esantis L. B. ir nukentėjusiųjų J. J., D. J. ir G. J. įstatyminės atstovės R. G. 2018 m. gruodžio 10 d. pasirašytas susitarimas, kuriame L. B. pripažįsta sukėlusi nukentėjusiesiems fizinį skausmą, patvirtina, kad jų atsiprašė, o nukentėjusieji patvirtina priėmę L. B. atsiprašymą ir kad pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi. Byloje civilinių ieškinių pareikšta nebuvo. Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytos BK 38 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos sąlygos. Tačiau BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs L. B. asmenybę (bausta administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, naują tyčinę nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką įvykdė būdama neteista, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nepraėjus net vieneriems metams nuo jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), padarytos veikos pobūdį, jos pavojingumą (fizinį skausmą sukėlė trims 5-7 metų amžiaus mažamečiams, dirbdama „(duomenys neskelbtini)“, todėl buvo pažeisti ir valstybės interesai (rūpintis, auklėti ir padėti vaikams)), padarė išvadą, jog L. B. padaryta veika nebuvo atsitiktinė, dėl to nėra pagrindo manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

12. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl visų BK 38 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, sąlygų nebuvimo ir pagrįstai neatleido L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

13. Taip pat pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 8 dalimi, atnaujino įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-659-1002/2017 L. B. atžvilgiu, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-659-1002/2017, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Baudžiamąją bylą Nr. 1-659-1002/2017 sujungė su baudžiamąja byla Nr. 1-1999-953/2018, suteikiant jai numerį Nr. 1-1999-953/2018. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu L. B. pripažinta kalta ir nubausta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

14. Kasacinėje nutartyje 2K-P-429/2007 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nagrinėjo atvejį, kai asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius) ir nustatė tam tikrą bylos nagrinėjimo tvarką, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaro naują tyčinį nusikaltimą. BK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamoje byloje aktualioje BK 40 straipsnio 8 dalyje numatytas reglamentavimas iš esmės yra analogiškas, tad minėtos kasacinės nutarties išaiškinimai taikytini ir nagrinėjamu atveju.

15. Kasacinėje nutartyje 2K-P-429/2007 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nustatė, kad byloje, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaro naują tyčinį nusikaltimą, nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (nagrinėjamu atveju BK 40 straipsnio 8 dalis, BPK 307 straipsnis), tai yra kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Atsižvelgus į šį kasacinėje nutartyje 2K-P-429/2007 pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos išaiškinimą ir BK 40 straipsnio 8 dalyje numatytą reglamentavimą, konstatuotina, kad kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 ir 40 straipsnių pagrindais, atitinkamai per vienerius metus (BK 38 straipsnio 4 dalis) ar laidavimo metu (BK 40 straipsnio 8 dalis) padaro naują tyčinį nusikaltimą, baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės tokį asmenį dar kartą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kad ir kitu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Tokiu atveju asmenį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir sprendžiant dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (už veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir už naują veiką (naujas veikas)), tokiam asmeniui skiriamos bausmės už visas nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė.

16. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad atleidus L. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio pagrindu, būtų pažeistos BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatos. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

Dėl nuteistajai L. B. paskirtos bausmės

17. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. B. prašo skirti jai mažesnę nei 41 MGL baudą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

18. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

19. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

20. Už nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo metu už nesunkų nusikaltimą įstatymas numato galimybę skirti baudą nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), o vienas MGL šiuo metu yra 50 Eur. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu už nesunkų nusikaltimą įstatymas numatė galimybę skirti baudą iki 500 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 5 d.), o vienas MGL tuo metu buvo 37,66 Eur. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino L. B. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubaudė pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda, pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – 21 MGL (790,86 Eur) dydžio bauda. Skirdamas bausmes nuteistajai L. B. pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajai paskyrimui, tai yra į tai, kad L. B. įvykdė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į nuteistosios asmenybę (neteista, bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dirbanti) bei jos sveikatos būklę (į tai, kad nuteistajai nustatytas R59.0 Lokalus limfmazgių padidėjimas, Tarpuplaučio limfadenopatija, Granulinis bronchitas (histologinis vaizdas labiau būdingas sarkoidozei)). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistosios L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė L. B. vieną švelniausių BK 140 straipsnio 3 dalies ir BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšį – baudą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmių L. B. už padarytas nusikalstamas veikas skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistosios L. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai už įvykdytas nusikalstamas veikas baudos bausmes, artimas už nesunkius nusikaltimus skiriamos baudos minimumui. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. B. paskirtos baudos bausmės teisingai buvo sumažintos vienu trečdaliu. Tačiau atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad BK 64¹ straipsnis taikomas ne bausmėms, paskirtoms už atskiras nusikalstamas veikas, o tik galutinei subendrintai bausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015).

22. Pirmosios instancijos teismo nuteistajai L. B. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnes bausmes apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistosios nurodytos aplinkybės, kad ji visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, kad nuoširdžiai gailisi, kad pasižada ateityje gerbti įstatymus ir nebenusikalsti, kad jos metinės darbinės pajamos yra nedidelės, kad ji serga kvėpavimo takų ligomis, nuolat reikia tikrintis sveikatos būklę ir atlikti tyrimus, kad ji yra išsituokusi, gyvena kartu su dukra G. B., kuri mokosi universitete, kad ji apmoka pusę dukros studijų kainos, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jos baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jai paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistosios interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

23. BPK 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tačiau pirmos instancijos teismo nuosprendyje nėra nustatytas terminas nuteistajai L. B. sumokėti paskirtą baudą bei neišaiškintos savanoriško sumokėjimo tvarka ir sąlygos, todėl ši pirmos instancijos klaida ištaisytina (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Įstatymas nenumato maksimalaus bausmės – baudos savanoriško įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, L. B. paskirtos baudos dydį, nuteistosios turtinę bei šeiminę padėtį, į protingumo principą bei bausmės paskirtį sprendžia, kad yra pagrindas L. B. nustatyti 10 mėnesių terminą, per kurį ji privalo savanoriškai sumokėti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paskyrus tokį baudos sumokėjimo terminą bus išvengta neproporcingai neigiamų pasekmių, kurias galimai sukeltų priverstinis išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistosios L. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti:

įpareigoti nuteistąją L. B. jai paskirtą 41 MGL (1 963,62 Eur) dydžio baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo šios nutarties paskelbimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Išaiškinti nuteistajai, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Boleslovas KalainisNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas