Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji L. B. teisiamajame posėdyje dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino ir paaiškino, kad įvykis įvyko 2018 m. liepos 5 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) dirbo socialine darbuotoja. Šventė dvynukų G. ir D. 5 m. gimtadienį. Tada turėjo padėjėją E. Š. ir padovanojo vaikams dovanėles. Tie vaikai buvo grįžę iš tėvų ir turėjo visą maišą dovanų. Žaidė, bendravo, bet jie atsisakė, nes buvo įnykę į gautas dovanas. Šių vaikų vyresnysis brolis J. paprašė elementų mašinytei, tai kambariuke juos susirado ir įdėjo į tą mašinytę ir ji tapo važiuojanti bei valdoma pultu. Pirmasis mašinytę išbandė vyresnysis brolis, tačiau dėl to pretenzijas reiškė D., nes šis žaislas buvo padovanotas jam. Vyresnysis brolis, parsigriovęs mažąjį brolį, pradėjo jį mušti. Vis jį nukelia, vis griežčiau pasako, bet vyresnysis vis neleido mažajam žaisti su jam dovanotu daiktu. Vaikai žaidė ir su kitais žaislais, bet naujai gauti žaislai buvo aktualesni. Po daugybinio sakymo vaikai užsimanė torto. Kolegė sakė neduoti to torto, nes paūmės vaikų aktyvumas nuo angliavandenių. Atpjovė po gabalėlį torto, pavalgė. Po to plovė indus ir atsisukusi pamatė, kad J. didžiulėmis akimis užsimojęs pultu suduoti D.. Sudavė J. per pečius, sakydama, kad kiek kartų šiandien jis „lupa“ tą brolį, o juk yra jo gimtadienis“. Vyriausiam broliui sudavė į pečių sritį, nugarą 1-2 kartus. Jis staigiai atšoko, padarė „katino išraišką“, sustingo, bet neatsimena, kad verktų. Sudavė su virtuviniu „rankšluostuku“, su kuriuo šluostė indus. Kai pamatė, kad mažasis brolis apačioje klykia, o vyresnysis užsimojęs pultu, tai spontaniškai taip pasielgė. Rankšluostis buvo drėgnas, nes valė indus. Jis buvo dviejų A4 formato lapų dydžio. Kiek pamena, į kitas kūno vietas J. nesudavė, nors jis teigia, jog sudavė į galvą. Neturėjo tikslo jo nuskriausti, o tik norėjo nuraminti, sustabdyti nuo tokio elgesio. Mažąjį brolį nuvežė pasodinti, o kiti vaikai žaidė ir nežino, ar jie kreipė į tai dėmesį, nepastebėjo pas juos sumišimo. D. verkė, tai jį pasodino, tačiau nieko jam nebuvo padaryta. Paskui sakė vaikams „tvarkomės“, bet tą vakarą jie nelabai buvo tam nusiteikę. Po kurio laiko susirinko žaislus ir 21-21.30 val. ėjo miegoti. Fizinio pobūdžio veiksmas buvo atliktas tik vyresniojo berniuko atžvilgiu. G. labai nemėgo šukuotis, tai gal šukuojant jai patempė plaukus. Ji dėl to nuolat klykdavo, krisdavo ant žemės, nesėdėdavo kėdėje. Tą patį vakarą teko ją šukuoti, tačiau ji visada šukuojama šaukia, kad peša, tempia. Tuo metu buvo 17 m. mergina, kuri sakė palikti tą mergaitę ramybėje, todėl ryte kiek suimdavo jos plaukus, tai tiek būdavo sušukuota. Gal pakeldavo ją už pečių, pasodindavo, bet ji vėl krisdavo ant žemės. Einant miegoti, mažiausias brolis D. raitėsi, nenorėjo eiti miegoti, tai paragino jį pakeldama už sėdmenų. Viena ranka prilaikė jam už rankos, nes vaikas ant laiptų raitėsi ir maištavo, o su kita ranka gal stumtelėjo, „kepštelėjo“. Vaikai buvo įsiaudrinę, jai spyrė ir spjovė ne kartą. Sukėlė vaikams nedidelį skausmą, bet tyčia to daryti nenorėjo. Buvo sukeltas momentinis skausmas kaip sudrausminanti priemonė. Tas momentinis skausmas buvo ir kaip moralinis skausmas, ir kaip fizinis skausmas. Su vaikais puikiai visada sutarė. Vaikai yra iš socialinės rizikos šeimų. Pvz., J. rytais išėjęs į mokyklą pasislepia už laiptų ar lauke, o paskui išlindęs sako, kad jam nėra pamokų. Iš karto norėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų, bet atsiprašė šią savaitę, kadangi anksčiau galimybės tam neturėjo. Kai atvyko pas vaikus atsiprašyti, tai su jais apsikabino. R. G. matė, kad su vaikais gražiuoju susitaikė. Kalbėjo su vaikais apie šį įvykį, sakė „susitaiko, atleidžia“ ir neišgirdo iš jų jokių priekaištų, buvo linksmi. Gailisi dėl savo poelgių, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiesiems susitaikius, tai nesikartos. Tuo metu ir dėl sveikatos buvo įtampa, nes buvo gavusi „nekokius“ tyrimų atsakymus. Ji vertina savo veiksmus kaip tyčinius. Jos veiksmus sąlygojo jos nesivaldymas, nes turėjo didelę įtampą dėl sveikatos. Be to, vaikai buvo labai įsiaudrinę, todėl ir jų elgesys ją įtakojo. Pagal darbo pobūdį ir tvarką fizinio pobūdžio veiksmų vaikų atžvilgiu negalima naudoti, bet tuo momentu spontaniškai pasirodė, kad kitaip neįmanoma susitvarkyti. Bijojo, kad J. nesužalotų kito vaiko, nes buvo jam užsimojęs pulteliu. J. jautėsi vyriausias ir kad valdo visus „mažiukus“.

Kadangi kaltinamoji L. B. kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas advokatas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad iki 2018 m. liepos 10 d. dirbo socialine darbuotoja VĮ (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 5 d. apie 18 valandą iš tėvų grįžo trys broliai J., tai J., D., L. ir jų sesė G. J.. D. ir G. yra dvyniai, tą dieną jie šventė 5 metų gimtadienį. Jos su kolege E. Š. buvo paruošusios jiems dovanas, kurias įteikė vaikams grįžus iš tėvų. Kol darbe buvo kolegė E., su tais vaikais susitvarkyti buvo lengviau, nes sudėtingi yra iš alkoholikų paimti vaikai, jie nesupranta žodžių „ne, negalima, reikia“, elgiasi kaip laukinukai, dėl visko klykia. E. išėjus vaikai pradėjo prašyti torto, kurio ji davė. Po to D. su J. labai pradėjo pyktis dėl padovanotos mašinėlės. Plaudama virtuvėje indus ir atsisukusi, pamatė, kad jie abu guli ant žemės, J. buvo užsėdęs D., kojomis apžergęs jo kaklą ir kumščiais muša brolį. Tai pamačiusi, ji spontaniškai prišoko prie jų ir sakydama J.: „ką tu darai, brolio gimtadienis“, rankoje turėdama medvilninį indų valymo rankšluostuką J. tuo rankšluostuku sudavė vieną kartą į pečių sritį. Tikrai ne į galvą, kaip parašyta pranešime apie įtarimą. J. atšoko nuo brolio ir kažką kalbėjo „pasakysiu“. Galvoja, kad J. tokiais savo veiksmais tikrai nesukėlė fizinio skausmo, nes nedavė stipriai. Paklaususi D. ar jam viskas gerai ir gavusi jo patvirtinimą, kad viskas gerai, ji nuėjo į prausyklą, apsiprausti veido šaltu vandeniu, nes nuo to kas ką tik buvo įvykę jai pačiai buvo šokas. Grįžusi iš prausyklos į virtuvę paslydo ir griuvo, nes J. prieš tai ant grindų tyčia buvo išpylęs burbulų pūtimo skystį. Atsikėlusi vaikus iš karto nuvedė į antrą aukštą, kur jiems užmigus grįžo į pirmą aukštą ir viską sutvarkė. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, rankšluostuku per nugarą J. sudavė spontaniškai, kad jis paleistų brolį. Visi J. labai tarpusavyje mušasi ir būna itin aktyvūs grįžę iš tėvų, sunku juos net nuraminti. Dėl to incidento ji buvo atleista iš darbo. Tuo metu iš darbuotojų buvo ji viena. Papildomai apklausta parodė, kad 2018 m. liepos 5 d. nei prieš D., nei prieš G., taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, nesmurtavo. Su D. 2018 metų birželio mėnesį buvo incidentas. Vėlai vakare, galėjo būti apie 22.30 val., kieme išgirdo vaikų triukšmą. Nuėjo į J. kambarį ir pamatė, kad nei vieno iš jų nėra. Tada suprato, kad jie išlipo į lauką per pirmo aukšto langą. Pažiūrėjusi per langą pamatė, kad jie laksto lauke su apatinėmis kelnaitėmis ir su marškinėliais. Mano, kad D., nes tuo metu jai atrodo su jais J. nebuvo, per langą buvo išsikėlęs sesę G. ir dviejų metų brolį L.. Tai pamačiusi išėjo į lauką ir jiems visiems liepė grįžti į namus. Kai vaikai grįžo ir laiptais lipo į antrą aukštą, kur jų miegamieji, D. lipdamas visaip maivėsi, krito ant laiptų, rodydamas „ožius“, ranka kepštelėjo jam per sėdmenis, norėdama tokiu būdu jį paraginti greičiau eiti į kambarį ir miegoti, bet nelaiko tokių savo veiksmų smurtavimu. O G. labai nemėgdavo šukuotis ir dėl to yra kilęs ne vienas konfliktas, kai ji G. šukuodavo plaukus, G. pastoviai šaukdavo, o ji G. liepdavo sėdėti ramiai ir sakydavo, kad reikia susitvarkyti plaukus. G. niekada specialiai plaukų nepešė, kai šukuodavo jai plaukus, ši visada purtydavo galvą ir šaukdavo, kad jai tempia ir skauda. G. tikrai galėjo skaudėti, nes plaukai būdavo susivėlę, o be to, G. tuo metu visada pati kraipydavo galvą, krisdavo ant žemės, visaip dėl tų plaukų šukavimo išdirbinėdavo, tai dar ir dėl to jai skaudėdavo, kad G. pati ramiai nesėdėdavo. Dėl tokio J. elgesio, kad vaikai neklauso ir yra nevaldomi, rašydavo pastabas, nes buvo tokia tvarka, tos pastabos buvo rašomos kompiuteryje, o kur toliau ta informacija nueidavo, nežino. Kad G. nenorėdavo šukuotis irgi ne kartą sakė kolegėms, su kuriomis keisdavosi. Tuo metu, kai D. kepštelėjo per sėdmenis, dirbo viena (1 t. b. l. 184-185, 192-193).

Nukentėjusysis J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jį skriaudė vaikų globos namų darbuotoja L. Davė jam iš šlapios „mazgos“ į galvytę du kartus, jam žiauriai skaudėjo. Žymių neliko. Trenkė jam, nes nėjo miegoti. Nuėjo miegoti, kai jam sudavė, verkė. Darbuotoja L. dar D. davė per lešką pliką, o G. kratė. D. davė su ranka tris kartus per lešką, kad neramiai gulėjo. D. verkė, užraudonavo jam koja. Pirma trenkė jam, tada D. ir G. G. kratė lovoje ir trenkė į medieną galvą, kad neramiai gulėjo, o sėdėjo. Sesė verkė. Trenkė galvą, kratė stipriai. L. gąsdina juos, kad išveš į vaikų koloniją, o jis sakė, kad iškvies policiją. Kad jį skriaudė L., pasakė mamai, paskambinęs telefonu, po to papasakojo visoms auklėtojoms, socialinei darbuotojai (1 t. b. l. 56-57).

Nukentėjusioji G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena globos namuose. Jai auklėtoja L. tempė plaukus, jai skaudėjo. D. su J. irgi tempė už plaukų. Matė, kaip auklėtoja ranka sudavė J. per ranką, D. irgi taip darė, trenkė į ranką. Auklėtoja buvo pargriuvusi, J. ją pastūmė ir mušė. L. mušė J. ir D. (1 t. b. l. 60-61).

Nukentėjusysis D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. davė jam delnu į užpakalį, J. davė į galvą iš šlapios šluotos, o G. kratė. Davė, nes jie jos neklausė. Jam buvo labai skaudžiai, J. trenkė į galvą, jam labai skaudėjo. G. vos nenulaužė rankos. Auklėtoja buvo pargriuvusi nuo laiptų, nes jis, J., G. ir L. papylė vandens (1 t. b. l. 84-85).

Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra J. J., dvynių D. ir G. J. ir L. J., tėvas. Vaikai nuo 2018 m. gegužės 13 d. yra dėl netinkamos priežiūros paimti iš jų. 2018 m. liepos 5 d. vaikai buvo atvykę pas juos į namus iš (duomenys neskelbtini) namų švęsti G. ir D. 5-ojo gimtadienio. Gražiai atšventė gimtadienį. Vaikai pas juos buvo nuo 13.00 val. iki 17.00 val. Su vaikų mama A. T. vaikus parvežė atgal į įstaigą. Tą pačią dieną vakare, apie 21.00 val. jam paskambino J. ir verkdamas pasakojo, kad jam darbuotoja L. sudavė šlapiu skuduru per galvą. Kad jam skaudėjo nesakė. Nuramino vaiką, paklausė kas nutiko, J. jam pasakė, kad norėjo pažaisti su brolio D. mašina, tačiau šis nedavė ir vaikai susipyko. Jis iš karto paskambino vadovei J. ir papasakojo situaciją. Ši pažadėjo paskambinti sekančią dieną, tačiau viską pranešė vėliau. Jam žinoma, kad darbuotoja L. yra atleista iš darbo (1 t. b. l. 101-102).

Liudytoja A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra J. J., dvynukų G. ir D. ir L. J., mama. Vaikai nuo 2018 m. gegužės 13 d. iš jų su D. J. paimti dėl netinkamos priežiūros, dėl alkoholio vartojimo. Jiems paskirti pasimatymai su vaikais, vaikai sutartomis dienomis gali pas juos būti. 2018 m. liepos 5 d. buvo dvynukų G. ir D. gimtadienis. Jie vaikus buvo pasiėmę nuo 13.00 iki 17.00 val., atšventė, po to nuvežė juos atgal į globos įstaigą. Kažkuri darbuotoja sakė, kad jie dar ten švęs gimtadienį. Vakare apie 21.00 val. tėvui D. J. paskambino J.. Pokalbį kažkiek ji girdėjo, kiek suprato, kad J. su rankšluosčiu sudavė darbuotoja. Kitą dieną, pas ją į kapines atvažiavo J. ir papasakojo, kad jam darbuotoja L. trenkė su šlapiu skuduru, nes jis norėjo pažaisti D. mašina, kurią šis gavo dovanų. Vaikai mašinos nepasidalino ir būtent dėl to, darbuotoja ir sudavė šlapiu skuduru. Po to jis nubėgo pasislėpti už laiptų, kad darbuotoja L. daugiau nemuštų. J. nesakė, kad jam skaudėjo. J. yra labai pasikeitęs, labai ant visų pyksta, nieko neklauso, muša savo mažesnius brolius ir seserį (1 t. b. l. 106-107).

Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) Lietuvoje draugija Šiaurės Vakarų programos vadove. Nuo 2018 m. gegužės 13 d. pas juos apgyvendinti L., J., D. ir G. J.. 2018 m. liepos 8 d. apie 21.10 val., jai paskambino socialinė darbuotoja E. Š. ir pranešė, kad 2018 m. liepos 5 d. socialinė darbuotoja L. B. mušė J. J.. Berniuko paprašius papasakoti apie įvykį, J. teigė, kad darbuotoja L. jam trenkė šlapiu virtuviniu rankšluosčiu per galvą, jo broliui D. J. ranka trenkė per koją ir papurtė sesę G.. E. Š. paklausė socialinės darbuotojos L. B. apie galimai nutikusį įvykį, moteris atsakė, kad vaikams elgiantis netinkamai, ji J. J. su rankšluosčiu trenkė per nugarą. J. teigė, kad darbuotoja meluoja, nes jam trenkė per galvą, o ne per nugarą. Ji apie šitą įvykį elektroniniu laišku pranešė VAP (vaikų apsaugos politika), buvo užpildytas pirminis įvykio pranešimas. 2018 m. liepos 9 d. pasikvietė L. B., paprašė pasiaiškinti, kad ji surašytų tarnybinį paaiškinimą. Tarnybiniame paaiškinime L. B. nurodė, kad J. sudavė rankšluosčiu, tik ne per galvą, o per nugarą. Apie šį įvykį jai J. nesakė nieko (1 t. b. l. 111-112).

Liudytoja E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 8 d. jai dirbant (duomenys neskelbtini), ten laikinai gyvenantis berniukas J. J., pietaujant pasakė, kad darbuotoja L. juos mušė, kad jam su skuduru trenkė per galvą, o broliui D. J. ranka trenkė per koją ir sesę G. papurtė. Mažesnieji vaikai, kuriems 4 metukai tik linkčiojo galvą, tačiau ar tikrai taip buvo nepasakė. Paklausė už ką, jie pasakė, kad už nieką, kad tiesiog triukšmavo. L. B. atėjus iš vonios, paklausė ar taip buvo, ši atsakė, kad vaikai negražiai elgėsi, pripylė vandens virtuvėje, ant kurio ji paslydo ir pargriuvo ir pasakė, kad sudavė su skuduru J. per nugarą, bet ne per galvą. J. tai iš karto paneigė ir pasakė, kad jam L. tikrai trenkė per galvą. G. su D. tik linkčiojo galvą. Paklausus ar jiems L. buvo sudavusi, jie nieko nepasakojo. J. nesakė, kad skaudėjo, kuomet L. B. jam sudavė su rankšluosčiu. Nei jo, nei G. ir D. J. į gydymo įstaigą nepristatė, nes ant vaikų jokių sužalojimų ir mėlynių nebuvo. L. B. pasakė pastabą ir iš karto apie visą šitą įvykį informavo Šiaurės vakarų programos vadovę J. M. (1 t. b. l. 116-117).

Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos ji dirba (duomenys neskelbtini) Lietuva, socialinio atvejo vadybininke. Nuo to laiko J. vaikus ir pažįsta. Su vaikais bendrauja pakankamai dažnai. Kai 2018 metų liepos mėnesį buvo incidentas tarp buvusios auklėtojos L. ir J., D. ir G. J., ji dar nedirbo, bet buvo apie tai administracijos informuota, be to, dalyvavo visų vaikų, kada jie buvo apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausose. Iki apklausos pas teisėją, nei vienas iš J. jai nesipasakojo, kad buvo nukentėję nuo buvusios auklėtojos. Pirmą kartą nuvežus vaikus į apklausą, dar einant koridoriumi, J. jai pasakė, kad jis viską papasakos, ką jam padarė L.. Kodėl J. taip sakė, tiksliai nežino, galvoja gal todėl, kad koridoriuje pamatė sėdinčią L.. Nėra susidūrusi su tuo, kad J. ar D. ir G. meluotų piktybiškai ar nebūtai ką nors apkaltintų. Mano, kad J. apklausų metu nemelavo nei dėl L., nei dėl tėčio smurto. J. labai nori namo, labai myli mamą, daugiau kalba apie mamą. Apie tėtį nėra linkęs kalbėti. G. taip pat labai nori namo (1 t. b. l. 122-123).

Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, pradinių klasių mokytoja. J. J. pas ją klasėje mokėsi nuo pirmos klasės, 2017-2018 mokslo metais. J. į antrą klasę jų mokykloje buvo tik perkeltas, realiai jos nebelankė, nes perėjo į kitą mokyklą. J. lankomumas buvo blogas, per mokslo metus praleido 123 pamokas, pateisinta gydytojo tik 66, kitos pateisintos tėvų ir 27 pamokos iš vis nepateisintos. Niekada J. nėra sakęs, kad prieš jį kas nors smurtavo, kažkas iš globėjų ar kuris iš jo tėvų. Pačioje pradžioje, kai J. buvo paimtas iš šeimos ir patalpintas į (duomenys neskelbtini) Lietuva globos namus, labai džiaugėsi, kad ten yra daug maisto. Maždaug po dviejų savaičių jau pasakodavo, kad vakarais globos namuose jie visi, tai yra jis, jo sesutė ir broliukai labai verkia, nes labai nori mamos. J. labai geras vaikas, klasėje visų vaikų buvo labai mėgiamas, linksmas, iš jo niekada nebuvo jokios agresijos, niekada nemušdavo ir neskriausdavo kitų vaikų. J. labai mylėjo sesę ir brolius, labai gražiai apie juos kalbėdavo. Niekada nėra pastebėjusi J. polinkio meluoti ar fantazuoti arba, kad jis ką nors apkaltintų nebūtais dalykais, jis labai nuoširdus, atviras, jautrus. J. yra ir savikritiškas, jai jis yra pasakęs, kad ji negalvotų, jog jis ir namuose toks geras kaip mokykloje, kad namuose jis išdykęs. Ant J. kūno niekada nėra pastebėjusi jokių smurto žymių (1 t. b. l. 128-129).

Liudytoja A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki 2018 m. birželio 30 d. A. T. ir D. J. šeima, dėl socialinių bei tėvystės/motinystės įgūdžių stokos, buvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimoje auga keturi mažamečiai vaikai: J. J., D. J., G. J. ir L. J.. 2018 m. gegužės 17 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais visiems vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, globos vieta – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių bendruomeniniuose šeimos modelio vaikų globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 11 d. jų skyrius gavo elektroninius laiškus iš Šiaurės vakarų programos vadovės (duomenys neskelbtini) Lietuvoje draugijos J. M., kuriuose buvo pateikiama informacija apie galimai panaudotą fizinį smurtą mažamečio J. J. atžvilgiu iš globos namų socialinės darbuotojos ir tėvo. 2018 m. liepos 11 d. skyriaus specialistai, tai yra ji ir R. A., taip pat tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė L. A. skubiai nuvyko į J. J. laikinus namus, pasikalbėti su berniuku ir kitais tuo metu bendruomeniniuose šeimos modelio vaikų globos namuose gyvenančiais vaikais. Pokalbio metu J. J. patvirtino aplinkybes, nurodytas elektroniniuose laiškuose dėl smurto jo atžvilgiu tiek iš tėvo D. J., tiek ir iš buvusios socialinės darbuotojos L. B.. J. J. bendravo ir kalbėjosi geranoriškai, atsakinėjo į konkrečiai jam užduodamus klausimus. Vaikas paaiškino, jog: „buvo nesutarimas, nes L. man davė iš mazgės per galvą. Man žiauriai skaudėjo, nes sudavė per skaudžią vietą. Man čia gyventi yra normaliai“. Pasakodamas šias aplinkybes J. ranka parodė į savo pakaušį, į tą vietą, kur jam buvo suduota. J. J. paaiškino, jog L. taip pat: „tąsė, tampė ir jo brolį D. bei seserį G.“. Jiems nepavyko užmegzti kontakto su G. J., ji buvo išsigandusi, į klausimus neatsakinėjo, tylėjo. Su mažamečiu D. J. užmegzti kontaktą pavyko, tačiau berniukas į konkrečiai užduotus klausimus dėl smurto neatsakė. J. J. taip pat paaiškino ir apie iš tėvo D. J. patirtą smurtą. Matomose kūno vietose jokių smurto žymių nebuvo. J. pasakodamas aplinkybes apie smurtą, jas pasakojo užtikrintai, nesiblaškė ir tiesiog labai nuoširdžiai, tikrai neatrodė, kad meluoja, arba išsigalvoja, ypač labai užtikrintas buvo pasakodamas apie socialinę darbuotoją. Apie tėtį pasakojo lyg jausdamas tokią kaltę, kad kažką negero pasakė, lyg ir suvokdamas, kad tėtis po to bus baudžiamas. Pokalbio metu keletą kartų J. klausė ar ji jį teisingai suprato, kad abiem atvejais jam skaudėjo ir jis tą patvirtino (1 t. b. l. 140-141).

Liudytoja R. S.-N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), psichologe. Nuo tada, kai visi keturi mažamečiai J. buvo išimti iš šeimos ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini) Lietuva namuose, dirba su šiais vaikais. Pirmas susitikimas buvo 2018 m. liepos 21 d. su Justu, D. ir G.. Apie tai, kad galimai J. patyrė fizinį smurtą iš savo tėčio ir buvusios (duomenys neskelbtini) Lietuva socialinės darbuotojos, žino tik iš nuogirdų, niekada per jos ir šių vaikų užsiėmimus nei pats J., nei jo brolis, ar sesė jai nėra pasakoję, ar kaip kitaip užsiminę. Tos temos taip pat neliečia, jie dirba su jų nerimu, pykčio emocijomis ir su bendradarbiavimo įgūdžiais. Nemano, kad J. yra linkęs prisigalvoti, ar fantazuoti, tokių vaiko bruožų užsiėmimų metu nėra pastebėjusi. J. turi stiprų atsakomybės jausmą rūpintis broliais ir seserimi, kas tokio amžiaus vaikui lyg ir neturėtų taip rūpėti. J. moka būti atviras, kartais atsiveria, nors daugiau ji jį pažįsta ne iš pokalbių su juo, o iš jo piešinių ir kitų užsiėmimų (1 t. b. l. 146-147).

2018 m. liepos 11 d. pranešime nurodyta, kad D. J. informavo, jog sūnus J. J. jam pranešė, kad globos įstaigoje darbuotoja trenkė šlapiu skuduru per galvą (1 t. b. l. 5).

2018 m. liepos 10 d. E. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad J. nurodė, kad darbuotoja L. jam trenkė iš šlapio virtuvinio rankšluosčio per galvą, jo broliui D. iš rankos trenkė per koją ir papurtė sesę. Socialinė darbuotoja pripažino, kad trenkė J., tačiau nurodė, kad trenkė per nugarą ne per galvą (1 t. b. l. 153).

Taikant BK 140 straipsnio 3 dalį <...> požymis „mažametis“ teisiškai reikšmingas kvalifikuojant veikas nepriklausomai nuo to, ar veika padaroma prieš mažametį šeimos ar ne šeimos narį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016).