Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovei V. A. ir jos atstovei advokatei L. G., atsakovui V. A. ir jo atstovui advokatui Mečislovui Norvaišui, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui V. A. ir atsakovo priešieškinį ieškovei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė reikalavimo dėl 300 EUR neturtinės žalos priteisimo iš ieškovės, ir pakeitė savo reikalavimą dėl žemės sklypo padalijimo, reikalaudamas priteisti jam ir atsakovei po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovė savo ieškinį grindžia tuo, kad santuoka iširo dėl atsakovo girtavimo, smurtavimo prieš ją ir jos žeminimo, nesirūpinimo šeima ir reikiamos pagalbos neteikimo ūkio darbuose, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovė paaiškino, kad nuo santuokos sudarymo praėjus 6-7 metams atsakovas pradėjo dažnai gerti, įžeidinėti ją tiek vaikų, tiek kitų žmonių akivaizdoje, išvydavo iš namų, į jų gyvenimą pradėjo kištis ieškovo motina, kurios jis klausė labiau nei ieškovės. Atsakovas ne kartą yra ją sumušęs, ant jos kūno likdavo mėlynės. Ji viena augino vaikus, dirbo, negirtuokliavo, o atsakovas gėrė ir smurtavo prieš ją, plėšydavo jos rūbus, mažai padėdavo ūkio darbuose. Atsakovas gėrė ir darbe ir namuose. Tai matydavo ir jų vaikai, tai matė ir jos sesuo. 2015 m. vasario mėnesį, neiškentusi tokio gyvenimo, ji išėjo iš namų niekam apie tai nepasakiusi ir apsigyveno pas seserį, o po to išsinuomojo butą Alytuje. Ilgą laiką iki išėjimo ji su atsakovu negyveno bendro sutuoktinių gyvenimo, nes atsakovas gyveno kitame namo gale pas savo motiną, o ji gyveno su vaikais. Iš namų ji išėjo ne dėl kito vyro ir jo neturi. Gyvendama šeimoje ji negėrė, nes nebūtų užauginusi vaikų. Sutuoktiniams priklausantį žemės sklypą ieškovė prašo priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo priteisti 260,50 EUR kompensaciją, nes sklypo vertė yra 521 EUR. Žemės natūra jai nereikia, nes ji gyvena mieste, o žemės sklypas buvo įsigytas gyvuliams laikyti ir žemės ūkio produktams auginti, sklypas įsigytas prie atsakovo motinos namų, kur jis ir gyvena, todėl šiuo sklypu naudojasi ir naudosis atsakovas, o ne ji. Dalintis sklypą po ½ netikslinga, nes jis yra žemės ūkio paskirties, jo plotas mažas, todėl parduoti savo dalies ji negalėtų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, o bylos dalis dėl atsakovo reikalavimo priteisti neturinę žalą nutrauktina, kadangi atsakovas atsisakė šios priešieškinio dalies (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Liudytoja A. K., kuri yra ieškovės sesuo, paaiškino, kad iš pradžių sesuo su atsakovu gyveno gražiai, bet maždaug po metų atsakovas pradėjo girtauti, tapo agresyvus, sesuo skųsdavosi jai, kad vyras agresyvus. Ji gyvena netoli ir girdėdavo iš sesers namų šauksmus, dainas, girtuokliavimą. Liudytoja paaiškino, kad atsakovo blaivaus beveik nematydavo. Ne kartą matė savo seserį su mėlynėmis. Kartą liudytoja matė kaip atsakovas per šventes elgiasi agresyviai, daužo lėkštes, mėto kėdes, keikė seserį. Pas seserį nueidavo kai nebūdavo atsakovo. Sesuo jai skųsdavosi, kad vyras ją žemina, tyčiojasi iš jos. Liudytoja patvirtino, kad pati nėra mačiusi kaip atsakovas smurtauja prieš ieškovę ir tai žino tik iš ieškovės pasakojimų. Sesuo jai yra sakiusi, kad atsakovas jai buvo sulaužęs koją. Jos sesuo alkoholio be progos negerdavo, vaikai buvo prižiūrėti, namų ūkio darbai buvo nudirbti. Jai nėra žinoma, kad sesers vaikai būtų parsivedę ją girtą į namus. Pati liudytoja girtos sesers nematydavo. Po išėjimo iš namų savo sesers su kitu vyru nėra mačiusi.

Liudytojas R. A., kuris yra šalių sūnus, paaiškino, kad jo tėvų santuoka iširo dėl motinos kaltės. Motina nuolat priekabiaudavo prie tėvo ir šis išėjo gyventi pas savo močiutę. Be to, motina pradėjo išgėrinėti, naktimis pradėjo išeidinėti iš namų susitikti su kitais vyrais. Apie tai jam pasakojo jo žuvęs brolis, nes kai tai prasidėjo jis pats buvo išvykęs dirbti į užsienį. Liudytojas patvirtino, kad 2015 metais motina su kitu vyru pati buvo atėjusi pasitikti jo sugrįžusio iš Anglijos ir šį vyrą pristatė kaip naują jos draugą. Be to, tiek jis, tiek kiti giminės yra matę motiną su kitu vyru apsiperkant parduotuvėje, turguje. Žuvęs brolis jam pasakojo, kad yra matęs kitų vyrų žinutes motinos telefone. Liudytojas patvirtino, kad tėvas niekada nėra mušęs motinos. Kol jis augo namuose tėvai bardavosi, bet tėvas nesimušdavo. Tėvas po barnių išeidavo pas močiutę, o kai kitą dieną grįždavo, motina vėl bardavosi ir jį išvydavo atgal. Namų ūkio darbus dirbo abu tėvai. Tėvas motinos nežemindavo ir nesityčiojo. Tėvas pradėjo dažniau išgėrinėti 2014 metais, kai prasidėjo kitų vyrų žinutės motinai. Iki to laiko tėvas išgerdavo per šventes, bet tėvo girtavimas nebuvo problema šeimoje. Liudytojas patvirtino, kad motina taip pat gerdavo alkoholį, ir dažniau nei tėvas. Jis matė kaip broliai buvo parvedę motiną girtą į namus, ji ir pati dažnai pareidavo girta iš darbo miške.

Liudytojas V. A., kuris yra šalių sūnus, paaiškino, kad jo tėvų santuoka iširo dėl motinos kaltės, nes prieš 6-7 metus motina pradėjo išgėrinėti. Ji išeidavo dirbti ir darbe gerdavo alkoholį. Yra buvę, kad ji girta net nėjo miegoti į namus, o miegojo kluone. Dažnai ją girtą iš darbo parveždavo jos viršininkas. Jis pats su broliu taip pat ne vieną kartą yra parvedęs girtą motiną iš laukų, nes ji negalėdavo pareiti pati. Liudytojas patvirtino, kad maždaug prieš metus jis pats pamatė motinos telefone žinutes iš kitų vyrų, nors motina sakė, kad tai rašo draugės. Iš žinučių turinio jis suprato, kad motiną kviečia susitikti kitas vyras. Tokių žinučių iš to paties numerio buvo daug. Motina sakydavo, kad tai rašo draugė, bet kai jai kažkas skambindavo ji išbėgdavo į lauką ir ilgai kalbėdavo. Liudytojas patvirtino, kad motina vakarais kažkur išeidavo iš namų, bet ne pas kaimynus. Be to, motina buvo atėjusi pasitikti iš užsienio grįžusio jo brolio su nauju draugu. Tėvas gerti pradėjo kai sužinojo, kad mama išgėrinėja, kad gauna žinutes iš kitų vyrų. Tėvas išgėrinėti pradėjo maždaug prieš 5 metus. Pirmiau išgėrinėti pradėjo motina, o po to tėvas. Jau daug metų tėvai gyveno atskirai – mama su vaikais, o tėvas pas močiutę. Atskirai jie gyveno dėl ginčų, kuriuos išprovokuodavo motina, o tėvas vengdamas barnių išėjo pas močiutę. Liudytojas patvirtino, kad nėra matęs, jog tėvas smurtautų prieš motiną, nėra matęs motinos su mėlynėmis.

Liudytoja I. V. A., kuri yra atsakovo motina, paaiškino, kad jos sūnus ir ieškovė gyveno pas ją namuose. Jie gyveno gražiai, sūnus ieškovės niekada nemušė, su mėlynėmis ieškovės niekada nematė. Vėliau ieškovė tapo priekabi ir prie jos sūnaus nuolat priekabiavo, jam priekaištavo. Dėl to sūnus atėjo gyventi pas ją, nes nesutarė su žmona. Kodėl jie nesutarė tiksliai nežino. Maždaug prieš 3-4 metus ieškovė pradėjo gerti alkoholį, vaikai ją girtą parvesdavo į namus, ji nakvodavo kluone. Liudytoja patvirtino pati ne kartą mačiusi ieškovę girtą. Patvirtino, kad ir jos sūnus esant progai išgerdavo, bet negirtavo nuolat. Liudytoja paaiškino, kad kaimo žmonės kalbėjo, jog ieškovė bendrauja su kitais vyrais, bet ji pati asmeniškai to nematė. Jos sūnus dėl to pyko.

Liudytoja E. P., patvirtino, kad ji gyvena kartu su šalių sūnumi R. A. ir kartu su juo augina jų vaiką, bei yra gyvenusi kartu su ginčo šalimis apie 1 metus laiko. Liudytoja paaiškino, kad šalių santuoka iširo dėl to, kad ieškovė pradėjo bendrauti su svetimais vyrais, vakarais išeidavo iš namų ir grįždavo vėlai. Be to, kaimynai pasakojo matę ieškovę su kitais vyrais geriant alkoholį. Liudytoja patvirtino pati mačiusi tik vieną svetimą vyrą su ieškove, kai ši su juo atėjo pasitikti jos ir R. A., grįžusių iš užsienio. Kai liudytoja gyveno kartu su šalimis, atsakovas niekada nėra smurtavęs prieš ieškovę, nors ši provokuodavo jų konfliktus. Alkoholio išgerdavo ir ieškovė ir atsakovas, bet tai nebuvo jų santuokos iširimo priežastis. Liudytoja patvirtino, kad su ieškove bendravo ir po to, kai ši išėjo iš atsakovo mamos namų gyventi atskirai. Jų bendravimas nutrūko tik vėliau. Per tą laiką kol jos bendravo pati ieškovė sakė, kad turi kitą vyrą. Liudytoja taip pat patvirtino, kad jos seseriai skambino kažkoks vyras ir, manydamas, kad sesuo yra ieškovės draugė, pasakojo, jog su ieškove išsiskyrė dėl jos bendravimo su dar kitais vyrais.

Iš seniūnės charakteristikų matyti, kad seniūnija nėra gavusi jokių nusiskundimų dėl šalių elgesio šeimoje ar nesutarimų su kaimynais, o atsakovo charakteristikoje nurodoma, kad jis nevengia alkoholio (b. l. 56, 68).

Iš policijos pažymų matyti, kad nei ieškovė, nei atsakovas nėra bausti administracine tvarka (b. l. 61, 62).

Nors abi šalys teigia, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra išimtinai kitas sutuoktinis, tačiau įvertinus liudytojų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nei viena šalis neįrodė, jog santuokos iširimą nulėmė vien tik kito sutuoktinio veiksmai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-254/2010; 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-225-686/2015).

Iš ieškovės argumentų matyti, kad dėl šeimos iširimo atsakovą ji kaltina dėl to, jog jis nuolat girtavo, smurtavo prieš ją, žeminimo ją, nesirūpinimo šeima ir neteikė reikiamos pagalbos ūkio darbuose, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas, o atsakovas dėl šeimos iširimo kaltina ieškovę, nes ji pradėjo girtauti ir susitikinėti su kitais vyrais. Įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus pirmiausiai teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė jos nurodomo atsakovo smurtavimo prieš ją, jos žeminimo ir neteikimo reikiamos pagalbos ūkio darbuose. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, nes be jos paaiškinimų šias aplinkybes ji grindė tik savo sesers parodymais. Tačiau ieškovės sesers parodymai nėra pakankami šioms aplinkybėms įrodyti kai atsakovas jas neigia, o atsakovo paaiškinimus patvirtina šalių vaikai, atsakovo motina ir šalių šeimoje taip pat faktiškai gyvenusi liudytoja E. P.. Nors ieškovė ir jos sesuo (liudytoja A. K.) teigia, kad ieškovė po atsakovo panaudoto smurto ne kartą turėjo mėlynių ant kūno, o liudytoja nurodė, kad ieškovei atsakovas net buvo sulaužęs koją, tačiau jokių objektyvių įrodymų, jokių medicininių dokumentų, jokių teisėsaugos institucijų dėl to surašytų dokumentų ar bent giminystės ryšiais nesusijusių liudytojų parodymų šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė nepateikė. Pabrėžtina, kad liudytoja A. K. patvirtino pati niekada nemačiusi, jog atsakovas naudotų smurtą prieš ieškovę, o apie tai yra girdėjusi tik iš pačios ieškovės. Todėl šios liudytojos parodymai yra tik išvestinis įrodymas, kuris nėra pakankamas ginčijamai aplinkybei pagrįsti, kai šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti su ieškove subjektyviai nesusiję įrodymai. Tuo tarpu visi kiti liudytojai kategoriškai patvirtino, kad atsakovas niekada nesmurtavo prieš ieškovę, jos nežemino, patvirtino, kad visus ūkio darbus šeimoje dirbo abu sutuoktiniai. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ir ieškovė, ir jos sesuo patvirtino, kad atsakovas dirbo „vyriškus“ ūkio darbus, todėl atsakovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovas nepakankamai prisidėjo prie namų ūkio darbų taip pat neįrodyta.

Nors sutuoktiniai kaltina vienas kitą, kad prie santuokos iširimo prisidėjo tik vieno iš jų pradėtas vartoti alkoholis, tačiau teismas sprendžia, kad alkoholį šeimoje vartojo abu sutuoktiniai, o pats alkoholis nebuvo vienintelė ir esminė priežastis, dėl kurios iširo santuoka. Tiek ieškovės kviesta liudytoja A. K., tiek visi kiti liudytojai, kuriuos kvietė atsakovas, patvirtino, kad alkoholio išgerdavo abu sutuoktiniai. Liudytojų parodymai išsiskyrė tik dėl to, kuris iš sutuoktinių pirmasis pradėjo išgėrinėti ir kokią įtaką tai padarė šalių santuokiniam gyvenimui.

Tiek šalių vaikai, tiek atsakovo motina patvirtino, kad atsakovas dažniau išgėrinėti pradėjo po to, kai tą daryti pradėjo ieškovė. Nors šie liudytojai yra atsakovo šeimos nariai, ir bylos nagrinėjimo metu jų santykiai su ieškove yra įtempti, tačiau ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių šiuos liudytojų parodymus, ir neįrodė, kad būtent atsakovas pirmasis pradėjo vartoti alkoholį šeimoje, ir kad tai buvo esminė santuokos išrimo priežastis. Iš visų liudytojų parodymų matyti, kad abu sutuoktiniai išgerdavo alkoholio, bet tai nebuvo esminė priežastis, dėl kurios šalys negalėtų toliau gyventi santuokoje. Šiuo atveju tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad nors atsakovas ir ieškovė ir išgerdavo, tačiau jie nudirbdavo ir namų ūkio darbus, dirbdavo ir kitus apmokamus darbus, pasirūpino vaikų išauginimu. Todėl ne pats savaime alkoholio vartojimas buvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis.

Vertinant pagrindinę priežastį dėl ko faktiškai nutrūko santuokiniai ryšiai tarp šalių pabrėžtina, kad tiek pačios šalys, tiek visi liudytojai patvirtino, jog jau ilgą laiką sutuoktiniai gyveno atskirai – ieškovė su vaikais viename namo gale, o atsakovas kitame, su savo motina. Iš šalių vaikų ir atsakovo motinos parodymų matyti, kad tokį gyvenimo būdą sąlygojo sutuoktinių nesugebėjimas išspręsti tarpusavio ginčų. Liudytojai patvirtino, kad tarp sutuoktinių kildavo ginčai ir atsakovas kaip sprendimą pasirinko tiesiog išėjimą gyventi pas savo motiną, o ne savo šeimoje. Tuo tarpu atsakovui norint pabendrauti su vaikais ir palaikyti šeimyninius ryšius, ieškovė dėl to pykdavo, tarp sutuoktinių vėl kildavo ginčai, ieškovė vydavo atsakovą atgal pas jo motiną ir normalaus šeimyninio gyvenimo atkurti šalims nepavyko. Todėl teismas pripažįsta, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų abiejų elgesio sutriko normalus tarpusavio nuolatinis bendravimas šeimoje, jie abu neieškojo bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, abipusiai sutuoktinių pareigų pažeidimai buvo esminiai, t. y. turėjo įtakos santuokai faktiškai iširti, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo iš esmės negalimas ir nebuvo gyvenamas dar iki ieškovės galutinio išėjimo iš šeimos namų. Šiuo atveju abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl ne pats savaime alkoholio vartojimas buvo santuokinių ryšių nutrūkimo priežastis, o abiejų sutuoktinių nesugebėjimas ir nenoras atkurti bendrą šeimos gyvenimą. Juk net ir vartodami alkoholį, net ir nesutardami jie ilgą laiką gyveno vienuose namuose, dirbo ūkio darbus, tačiau pastangų atkurti darnų šeimos gyvenimą vienodai nerodė nei vienas iš jų. Todėl toks abipusis sutuoktinių pareigos rūpintis šeimos interesais nevykdymas galiausiai ir nulėmė galutinį sutuoktinių apsisprendimą nutraukti santuoką.

Be to, nors byloje ir nėra akivaizdžių ieškovės neištikimybės įrodymų, nes nėra įrodyta, kad ieškovė šeimą paliko būtent dėl santykių su kitu vyru, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir toks sutuoktinio elgesys, kai kitam sutuoktiniui suteikiamas pagrindas abejoti ištikimybe, laikytinas esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-225-686/2015).

Nagrinėjamu atveju šalių vaikai patvirtino, kad ieškovė dar gyvendama šeimoje su vaikais pradėjo gauti žinutes, kurių turinys leido manyti, jog jos yra nuo kitų vyrų, kalbėti telefonu ieškovė išeidavo iš namų į laukus, vakarais pradėjo išeidinėti iš namų, o palikus šeimą pradėjo bendrauti su kitu vyru, kurį savo vaikams pristatė kaip naują savo draugą. Liudytoja E. P., patvirtino, kad po šeimos palikimo ieškovė pati pripažino, jog turi kitą draugą. Be to, byloje nėra ginčo, kad ieškovė vieną kartą į autobusų stotį atėjo pasitikti sūnaus su kitu vyru. Šių aplinkybių visuma, ir toks ieškovės elgesys dar nenutraukus santuokos iš tiesų sukėlė atsakovui abejones dėl sutuoktinės lojalumo šeimai, todėl tokie atsakovės veiksmai dar labiau sumenkino galimybes atkurti sutuoktinių bendrą gyvenimą.

Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. nebuvo tolerantiški vienas kitam, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos vienas kitam, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, o tik kaltino vienas kitą ir vengė nesutarimų sprendimo iš esmės. Šiuo atveju atsakovas, nusišalindamas nuo bendro šeimos gyvenimo ir išeidamas gyventi pas savo motiną, savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis), o ieškovė, galutinai palikdama šeimą ir savo elgesiu suteikdama pagrindą abejoti jos lojalumu ir ištikimybe, galutinai nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių. Todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Tarp šalių nėra ginčo dėl jiems paliktinų pavardžių po santuokos nutraukimo, todėl ieškovei paliktina jos ikisantuokinė pavardė, o atsakovui jo pavardė.

Nepilnamečių vaikų šalys neturi (b. l. 26-29), todėl su nepilnamečiais vaikais susijusių spręstinų klausimų byloje nėra.

Šalys turi vienintelį turtą, kuris joms priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. 0,8000 ha žemės sklypą, kurį nusipirko santuokoje (b. l. 6, 10), nes kitas ieškovės turimas žemės sklypas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise (b. l. 9), o kito nekilojamojo ar registruotino turto šalys neturi (b. l. 8, 12, 13). Tačiau šalys nesutaria dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo ir dalintino turto vertės.

Sprendžiant šį ginčą pirmiausiai pabrėžtina, kad dalintino turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovo reikalavimas dalintiną žemės sklypą vertinti tik 216 EUR verte, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-05-15 išrašo 2.1. punkte (b. l. 10) yra nepagrįstas, nes šie sklypo vertės duomenys buvo nustatyti ir įregistruoti viešame registre dar 2000-12-20. Tuo tarpu ieškovė pagrįstai remiasi 521 EUR žemės sklypo verte, kuri šiam žemės sklypui nustatyta ginčo nagrinėjimo metu ir yra skelbiama to paties viešo registro tvarkytojo. Pagal VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės pagal unikalų numerį duomenis, nuo 2015-01-01, t. y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 521 EUR (b. l. 11). Todėl dalijant šį bendrą sutuoktinių turtą jo vertė pripažįstama būtent 521 EUR.

Sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo padalijimo būdo pabrėžtina, kad pagal įstatymą sutuoktinių turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Šioje normoje taip pat nustatyta, kad jeigu turto negalima padalyti abiem sutuoktiniams natūra, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Tačiau pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-27-686/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus, arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-82/2011; Nr. 3K-3-115/2012; Nr. 3K-3-225-686/2015).

Nagrinėjamu atveju žemės ūkio paskirties žemės sklypą padalyti natūra po ½ dalį pageidauja atsakovas, tačiau to nenori ieškovė, kuri išsikraustė gyventi į miestą ir nesiruošia ūkininkauti, todėl pageidauja gauti kompensaciją. Tai reiškia, kad sprendžiant šį ginčą turi būti atsižvelgiama į abiejų sutuoktinių pageidavimus ir negali būti ginami išimtinai tik vieno iš jų interesai. Šiuo atveju pažymėtina, kad formaliai žemės sklypas gali būti dalijamas į dvi dalis, todėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, trukdančių padalyti jį į dvi lygias dalis, kaip to prašo atsakovas, nėra. Tačiau negalima ignoruoti ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kuriomis remiasi ieškovė.

Visų pirma, nutraukiant santuoką ir padalijant bendrą sutuoktinių turtą turi būti siekiama ne tik išspręsti kilusį ginčą, bet pašalinti prielaidas būsimiems šalių ginčams, tame tarpe ir dėl padalinto turto valdymo naudojimosi ir disponavimo juo ateityje. Šalims kaltinant viena kitą dėl santuokos iširimo ir jų santykiams esant įtemptiems, turto padalijimas taip, kad ir po santuokos nutraukimo jie liktų bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise, akivaizdžiai neužtikrintų abiejų šalių intereso išvengti galimų konfliktų dėl bendro turto ateityje. Todėl žemės sklypo padalijimas po ½ dalį, faktiškai neatidalijant kiekvienam sutuoktiniui konkrečios žemės sklypo dalies, neatitiktų abiejų sutuoktinių interesų ir neleistų pasiekti socialinės taikos tarp jų ateityje.

Antra, būtina įvertinti, kad žemės sklypas buvo įsigytas su tikslu ūkininkauti savo poreikiams ir naudoti jį pagal tikslinę žemės paskirtį, o ieškovė tiek dabar, tiek ir po santuokos nutraukimo ūkininkauti nežada. Ieškovei persikrausčius gyventi į Alytaus miestą žemė kaime jai nereikalinga, kai tuo pat metu atsakovas gyvena kaime, žemės sklypą naudoja ir pripažino, kad naudos ateityje, nes jis yra greta jo motinos namų kuriuose jis ir gyvena.

Trečia, dalijamas žemės sklypas yra tik 0,800 ha dydžio ir nedidelės vertės, todėl atsižvelgiant į jo paskirtį (žemės ūkio), jo padalijimas į du per pusę mažesnius sklypus ekonomiškai būtų žalingas abiem sutuoktiniams. Tokiu atveju turto vertė būtų sumažinta žymiai labiau nei vientiso sklypo vertė, o rinkoje tokie maži žemės ūkio paskirties sklypai būtų visiškai nepaklausūs. Kita vertus, net jei sutuoktiniai ir neatsidalintų savo ½ dalies, o vienas iš jų norėtų parduoti tretiesiems asmenims tik idealiąją savo turto dalį, tokia maža dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje būtų dar mažiau patraukli negu vienas atskiras 0,400 ha dydžio žemės sklypas. Tai reiškia, kad žemės sklypo dalijimas į dvi dalis ekonomiškai nėra naudingas nei vienai šaliai.

Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus teismas pripažįsta, kad atsakovo pageidaujamas žemės sklypo padalijimas po ½ dalį, juo labiau faktiškai neatidalijant kiekvienam sutuoktiniui konkrečios žemės sklypo dalies, neatitiktų nei abiejų sutuoktinių interesų, nei teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Todėl įvertinus žemės sklypo įsigijimo tikslą, jo paskirtį, dydį ir vertę, šalių gyvenamąją vietą ir norą bei galimybes juo naudotis po santuokos nutraukimo, šis žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise visas priteistinas atsakovui, kuris galės juo naudotis ir pripažįsta, kad tą darys, o ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija už jos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kadangi atsakovas neginčija CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, tai ieškovei iš atsakovo priteistina pusės žemės sklypo vertės dydžio, t . y. 260,50 EUR, kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį (521 EUR x ½).

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 96 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme laikytina, kad šalys iš esmės yra pareiškusios po du reikalavimus, dėl kurių kilo ginčas – 1) dėl kaltės dėl santuokos iširimo, 2) ir dėl turto padalijimo būdo. Abiejų šalių reikalavimai dėl pavardžių yra vienodi, dėl jų nėra ginčo, atsakovas šį reikalavimą yra sujungęs į vieną, kartu su pirmuoju savo reikalavimu, o ieškovė pareiškusi kaip atskirą, todėl šis šalių reikalavimas neįtrauktinas į patenkintų ir atmestų reikalavimų skaičių paskirstant bylinėjimosi išlaidas.

Iš ieškovės dviejų ieškinio reikalavimų vienas yra patenkinamas visiškai (dėl turto padalijimo būdo), o kitas patenkinamas iš dalies (santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių, o ne dėl vieno kaltės). Todėl pripažintina, kad patenkinama 75 % ieškinio reikalavimų, o atmetama 25 % reikalavimų (patenkintas vienas reikalavimas iš dviejų sudaro 50 % reikalavimų, o patenkinta pusė kito reikalavimo sudaro 25 % iš likusių 50 %).

Atsakovui atsisakius reikalavimo dėl neturinės žalos priteisimo, iš likusių dviejų priešieškinio reikalavimų vienas yra atmetamas (dėl turto padalijimo būdo), o kitas patenkinamas iš dalies (santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių, o ne dėl vieno kaltės). Todėl pripažintina, kad patenkinama 25 % priešieškinio reikalavimų, o atmetama 75 % (patenkinta pusė vieno reikalavimo, t. y. 25 % iš 50 %, ir atmestas antrasis reikalavimas).

Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai apmokėti ir pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad po 120 EUR dydžio išlaidos buvo patirtos dėl ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį paruošimo bei 160 EUR išlaidos dėl advokatės atstovavimo teisme (b. l. 77-80). Atsižvelgiant į ieškovės advokatės paruoštų procesinių dokumentų pobūdį bei kiekį (ieškinys ir atsiliepimas į priešieškinį ieškinį), į teismo posėdžių skaičių (parengiamasis posėdis ir teismo posėdis) ir jų trukmę (bendra trukmė 6 val.), ieškovės bylinėjimosi išlaidos advokatės pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nuta­rimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) numatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl pagrindo jas mažinti nėra (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Viso ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 400 EUR bylinėjimosi išlaidos advokatės pagalbai apmokėti (b. l. 77-80) ir 61 EUR žyminis mokestis už ieškinį (b. l. 15). Todėl patenkinus 75 % ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovo priteistina 345,75 EUR bylinėjimosi išlaidų ((400 EUR + ir 61 EUR) x 75 %).

Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad iš viso dėl atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio paruošimo bei advokato atstovavimo teisme atsakovas patyrė 450 EUR išlaidų (b. l. 30, 82). Atsižvelgiant į atsakovo advokato paruoštų procesinių dokumentų pobūdį bei kiekį (atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis), į teismo posėdžių skaičių (parengiamasis posėdis ir teismo posėdis) ir jų trukmę (bendra trukmė 6 val.), atsakovo bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl pagrindo jas mažinti nėra. Viso atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 450 EUR bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 30, 82) ir 61 EUR žyminis mokestis už priešieškinį (b. l. 30, 40). Todėl patenkinus 25 % priešieškinio reikalavimų atsakovui iš ieškovės priteistina 127,75 EUR bylinėjimosi išlaidų ((450 EUR + ir 61 EUR) x 25 %).

Įskaičius vienarūšius priešpriešinius šalių reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš vienos šalies kitai ir atvirkščiai, ieškovei iš atsakovo priteistina 218 EUR bylinėjimosi išlaidų (345,75 EUR - 127,75 EUR).

Proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių išieškotinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Bendra šių išlaidų suma yra 13,36 EUR, todėl iš ieškovės valstybei išieškotina 3,34 EUR (13,36 EUR x 25 %), o iš atsakovo - 10.02 EUR (13,36 EUR x 75 %).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 268 str., ir 270 str. teismas

nusprendžia:

Civilinės bylos dalį dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo nutraukti atsakovui atsisakius šio priešieškinio reikalavimo.

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 6, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką nutraukus ieškovei V. A. palikti ikisantuokinę pavardę – A., o atsakovui jo pavardę – A..

Padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį 0,800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir visą šį žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise priteisti V. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 260,50 EUR (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 50 ct) kompensaciją už atsakovui atitenkantį 0,800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti ieškovei V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 218 EUR (du šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš ieškovės V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,34 EUR (tris eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Išieškoti iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 10.02 EUR (dešimt eurų 02 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.