- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2YT-420-1081/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03983-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, Valstybės įmonei Turto bankas
dalyvaujant pareiškėjai V. M. ir jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei, suinteresuotų asmenų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovei S. Č. (nuotoliniu būdu) ir Valstybės įmonės Turto bankas atstovui R. I. (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir Valstybės įmonei Turto bankas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, jog įgyjamosios senaties būdu yra įgijusi nuosavybės teisę į butą su bendro naudojimo patalpomis, unikalus (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19,74 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad 1997 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nusipirko nekilnojamąjį turtą – vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis butas, adresu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis kaip atskiras turto vienetas buvo suformuotas ir įregistruotas 1994 m. rugsėjo 6 d., tačiau jis niekada nebuvo įregistruotas kurio nors valdytojo ar savininko vardu. 2000 - 2001 m. bute Nr. (duomenys neskelbtini) (anksčiau butas buvo įvardijamas kaip (duomenys neskelbtini)) gyveno gyventoja, tačiau kokiu pagrindu, pareiškėjai nėra žinoma, o jai išsikėlus, pareiškėja kreipėsi į Mažeikių rajono valdybą su prašymu skirti jai atlaisvintą patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), jos šeimos, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygoms pagerinti. Mažeikių rajono valdyba 2002 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl papildomo ploto suteikimo”, kuriuo tenkino pareiškėjos prašymą. 2002 m. balandžio 24 d. tarp pareiškėjos ir savivaldybės buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui nuomos pagrindais 24,80 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). Nuo nuomos sutarties sudarymo 2002 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. lapkričio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė sąskaitas, kuriose buvo skaičiuojamas 14,88 Lt buto nuomos mokestis Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, o nuo 2011 m. gruodžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąją sąskaitą pareiškėjai teikia be nuomos mokesčio.
Pareiškėja nuo 2011 m. gruodžio mėn. valdo, naudojasi, prižiūri, rūpinasi butu, adresu (duomenys neskelbtini), moka visus turto savininkui priklausančius mokėti mokesčius, įmokas į kaupimo fondą, už techninę ir šilumos sistemų priežiūrą, administravimą ir bendro naudojimo elektrą, o taip pat ir pagal plotą paskaičiuotą šilumos energiją.
Esant šioms aplinkybėms pareiškėja prašo nustatyti faktą, jog ji nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnyje. Pareiškėja nurodytą butą nuo 2011 m. gruodžio mėn. valdo nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nėra įgijusi nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, turtas buvo valdomas kaip savas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, todėl yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68-4.71 straipsniuose; taip pat nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į nekilnojamąjį turtą nei pareiškėja. Niekas pretenzijų per valdymo laiką į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nereiškė. Valstybės įmonės Registrų centro išduotas išrašas patvirtina, kad jokios daiktinės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą nėra įregistruotos; nėra duomenų apie nekilnojamojo turto priklausymą valstybei ar savivaldybei ar, kad turtas būtų pripažintas bešeimininkiu; nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja arba kitas asmuo kada nors anksčiau valdė minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turtas bankas atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, VĮ Turto bankas duomenų apie pareiškėjos pareiškime nurodytą turtą ir jo valdymą neturi. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjos nurodyta gyvenamoji patalpa, į kurią ji ketina įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, yra pastatytas 1980 m. Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ši gyvenamoji patalpa yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuo 1994 m. rugsėjo 6 d. kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Įvertinus tai, jog dauguma kitų nekilnojamųjų turto objektų name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat įvertinus dėl minėtos gyvenamosios patalpos vietos savivaldos institucijų priimtus sprendimus, pateiktus šioje civilinėje byloje, teigtina, kad šis nekilnojamojo turto objektas išliko valstybės nuosavybė, į kurią pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisė negali būti įgyta (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
Suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybę į nekilnojamąjį turtą – butą (su bendro naudojimo patalpomis: ½ dalimi koridoriaus (duomenys neskelbtini) (2,20 kv. m), dušo (duomenys neskelbtini) (1,09 kv. m), tualeto (duomenys neskelbtini) (0,54 kv. m), dalimi virtuvės (duomenys neskelbtini) (0,95 kv. m), dalimi koridoriaus (duomenys neskelbtini) (1,18 kv. m), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2002 m. balandžio 18 d. Mažeikių rajono taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino skirti atlaisvintą patalpą (bendras plotas 24,80 kv. m), adresu: (duomenys neskelbtini), V. M., gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygoms pagerinti. Sprendimo juridinis pagrindas CK 6.603 straipsnis. Patvirtino, kad Savivaldybės apskaitos registruose įrašų apie butą, adresu (duomenys neskelbtini), nėra, procedūros dėl turto pripažinimo bešeimininkiu nebuvo vykdomos, o Mažeikių rajono savivaldybė neturi rašytinių įrodymų, kurie liudytų šį butą esant savivaldybės nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. M. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinasi apie 22 metus. Dėl šio buto kreipėsi į savivaldybę, kad jai būtų leista nuomotis šį butą, ir šį leidimą iš savivaldybės gavo. Nuomos mokestis buvo nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ siunčiamame lapelyje. Nuomą mokėjo apie 3-4 metus, vėliau nuomos mokestis siunčiamuose lapeliuose nebuvo nurodomas ir neprisimena ar domėjosi, kodėl nebeliko nuomos mokesčio. Komunaliniai mokesčiai už butą buvo siunčiami jai, kuriuose bendrai buvo nurodyti privalomi mokėti mokesčiai ir įmokos kartu įtraukiant ir butą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad niekas nebuvo atvykęs ir nesidomėjo kokiu pagrindu ji gyvena ir naudojasi butu Nr. (duomenys neskelbtini). Niekas ir vėliau apie šį butą nesiteiravo, jokių pranešimų dėl šio buto atskirai negaudavo. Nurodė, kad butą Nr. (duomenys neskelbtini) norėjo įsigyti, tačiau paaiškėjus, kad jis niekam nepriklauso, to padaryti negalėjo. Apie tai, kad butas niekam nepriklauso sužinojo prasidėjus namo renovacijai. Šiuo metu ji gyvena ir rūpinasi butu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso bendro naudojimo patalpos su jai priklausančiu butu Nr. (duomenys neskelbtini). Bute Nr. (duomenys neskelbtini) yra padariusi remontą, šį butą laiko savu ir nenorėtų, kad į jį kas įsikeltų.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas R. I. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą atmesti atsiliepime į pareiškimą nurodytais motyvais. Nurodė, kad butas nėra privatizuotas kaip kiti tame name esantys butai, savivaldybė suteikė pareiškėjai šį butą nuomos pagrindais, kas patvirtina, kad butas yra valstybės nuosavybė ir įgyjamosios senaties pagrindu šio buto įgyti negalima. Teismui netenkinus pareiškėjos prašymo, būtų kreipiamasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad butas priklauso valstybei, ir tik tada pareiškėja aukciono būdu galėtų įsigyti šį butą iš valstybės.
Suinteresuoto asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovė S. Č. prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad savivaldybės apskaitos registruose įrašų apie butą nėra, procedūros dėl buto pripažinimo bešeimininkiu taip pat nebuvo vykdomos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
Byloje keliamas klausimas dėl buto (19,74 kv. m) su bendro naudojimo patalpomis: ½ dalimi koridoriaus (duomenys neskelbtini) (2,20 kv. m), dušo (duomenys neskelbtini) (1,09 kv. m), tualeto (duomenys neskelbtini) (0,54 kv. m), dalimi virtuvės (duomenys neskelbtini) (0,95 kv. m), dalimi koridoriaus (duomenys neskelbtini) (1,18 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu.
Įstatymu yra apibrėžta, kad įgyjamoji senatis yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus, nurodytus CK 4.68-4.71 straipsniuose.
CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 21 punktą).
Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).
Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-943/2023, 37–41 punktai).
Be kita ko bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.
Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės teisė - valstybės nuosavybė. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Tad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešąją nuosavybę pertvarkyti į privačią (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-67/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja nuosavybės teise įgijo 1997 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš 2024 m. gruodžio 19 d. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis kaip atskiras turto vienetas buvo suformuotas ir įregistruotas 1995 m. gegužės 9 d., prie daikto (buto) pagrindinės naudojimo paskirties (paskirties grupės) nurodyta, kad butas/patalpa skirta gyventi įvairių socialinių grupių asmenims. Šį butą ankstesnė savininkė buvo išsipirkusi (įgijusi) pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr.I-1374. Kitas (gretimas) butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, kaip atskiras turto vienetas buvo suformuotas ir įregistruotas 1994 m. rugsėjo 6 d. ir su šiuo turtu nebuvo atlikti jokie veiksmai - jis niekada nebuvo įregistruotas kurio nors valdytojo ar savininko vardu, tačiau ir prie šio daikto (buto) pagrindinės naudojimo paskirties (paskirties grupės) nurodyta, kad butas/patalpa skirta gyventi įvairių socialinių grupių asmenims.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 7 punktą gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius, tarp jų ir gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatus (namus) – skirtus gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.). Šie pastatai yra skirti apgyvendinti asmenis, priklausančius skirtingoms socialinėms grupėms, dažnai turintiems specifinių poreikių ar esantiems tam tikroje gyvenimo situacijose. Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai dažnu atveju priklauso valstybei ar savivaldybei, jais disponuoja savivaldybės arba socialinės apsaugos institucijos.
Iš byloje esančių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2002 m. balandžio 12 d. Mažeikių rajono savivaldybės Butų komisijos posėdžio metu nuspręsta vadovaujantis CK 6 knygos 31 skyriaus 6.603 straipsniu skirti atlaisvintą patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), V. M., gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygoms pagerinti; įpareigoti Vietinio ūkio skyriaus vedėją pasirašyti su V. M. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2002 m. balandžio 18 d. Mažeikių rajono valdyba priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl papildomo ploto suteikimo”, kuriuo nuspręsta skirti V. M. atlaisvintą patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Vietinio ūkio skyriaus vedėją pasirašyti su pareiškėja gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
2002 m. balandžio 24 d. tarp pareiškėjos ir Mažeikių rajono savivaldybę atstovaujančio Mažeikių rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjo buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui nuomos pagrindais 24,80 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutinka, kad sutartyje klaidingai nurodytas buto numeris (duomenys neskelbtini), nes iš į bylą pateiktų kitų rašytinių įrodymų galima nustatyti ir tinkamai identifikuoti, kad šios sutarties objektas yra butas (patalpa), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (anksčiau buto numeris nurodomas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo ir kitų dokumentų matyti, kad nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, tačiau nuo nuomos sutarties sudarymo (2002 m. balandžio 24 d.) iki 2011 m. lapkričio mėn. pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini) ” teikė sąskaitas, kuriose buvo skaičiuojamas ir 14,88 Lt buto nuomos mokestis Mažeikių rajono savivaldybės administracijai. Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės paskaitos skyriaus 2025 m. sausio 30 d. rašto matyti, kad duomenų apie butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Administracijos buhalterinės apskaitos registruose nėra; ilgalaikio turto įsigijimo ir nurašymo dokumentai iki 2009 m. gruodžio 31 d. sunaikinti; informacijos apie šio buto įtraukimą į Administracijos buhalterinės apskaitos registrus vėlesniais metais nerasta.
CK 6.603 straipsnis, kurio pagrindu pareiškėjai buvo suteikta atlaisvinta patalpa ir pasirašyta nuomos sutartis numato, jog jeigu bute, kurį valstybė ar savivaldybė kaip savininkė nuomoja pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, patuštinamas gretimas, neizoliuotas nuo vieno iš nuomininkų gyvenamosios patalpos kambarys, jis šio nuomininko pageidavimu perduodamas jam naudotis.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis buvo privatizuotas pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr.I-1374, o gretimas butas, esantis (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis buvo Mažeikių rajono savivaldybės išnuomotas kitam asmeniui, o patalpai atsilaisvinus CK 6.603 straipsnio pagrindu išnuomotas pareiškėjai, abiejų butų pagrindinė naudojimo paskirtis – įvairių socialinių grupių asmenims, teismas daro pagrįstą išvadą, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis buvo ir išliko valstybės nuosavybe ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama jį pripažinti įgytu nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jo ilgalaikio valdymo.
Aplinkybės, kad nurodytas butas nėra įregistruotas valstybės ar savivaldybės nuosavybės teise, nėra apskaitytas savivaldybės administracijos turto apskaitos registruose, taip pat tai, kad pareiškėja nuo 2011 m. gruodžio mėn., kuomet į jai siunčiamas sąskaitas nebeįtraukiamas nuomos mokestis, valdo, naudojasi, prižiūri, rūpinasi turtu ir moka visus turto savininkui priklausančius mokėti mokesčius, neturi teisinės reikšmės, nes draudimas įgyti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo, todėl teismas dėl kitų įgyjamosios senaties sąlygų buvimo plačiau nepasisako.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja imperatyvus draudimas įgyti butą su bendro naudojimo patalpomis, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 96, 177–197, 259, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Teismo sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.