Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnyje, 259 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. T. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau, kaip 2023 m. gegužės 23 d., neteisėtai įgijo stikliniame buteliuke – lašintuve supiltą elektroninėms cigaretėms pritaikytą skystį, turintį savo sudėtyje psichotropinių medžiagų mišinio ir tokiu būdu neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas: ne mažiau, kaip 0,0062 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA ir 0,0093 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA bei nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-INACA. Tęsdamas nusikalstamą veiką, dalį šio elektroninėms cigaretėms pritaikyto skysčio su psichotropinėmis medžiagomis supylė (sulašino) į elektroninę cigaretę „Smok“ ir šias psichotropines medžiagas neteisėtai 2023 m. gegužės 23 d. atgabeno į Kauno (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur tą pačią dieną, apie 13.45 val., tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų mišinio, t. y. sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA ir sintetinio kanabinoido MDMB-INACA, esantį elektroninėje cigaretėje „Smok“ išplatino neatlygintinai perduodamas rūkymui nepilnamečiui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šias psichotropines medžiagas suvartojo surūkydamas, o likusį kiekį psichotropinių medžiagų – stikliniame buteliuke– lašintuve esantį skystį su 0,0062 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA ir 0,0093 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA bei nenustatytu kiekiu psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-INACA, G. T. neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė su savimi.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas G. T. padarius nusikalstamas veikas, numatytas 261 straipsnyje ir 259 straipsnio 1 dalyje yra pagrįstas.

BK 259 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Tuo tarpu BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą labiausiai nuo kvaišalų pažeidžiamai, lengvai pasiduodančiai negatyviai pašalinei įtakai socialinei grupei – nepilnamečiams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2009, 2K-252/2010, 2K-395/2010, 2K-18/2012, 2K-369-788/2016). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kita. Teismų praktikoje platinimu pripažintinas ir neatlygintinas narkotinės medžiagos davimas parūkyti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286/2006).

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių. Kaltinamasis G. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai, patvirtino, kad įsigijo ir atgabeno namo psichotropines medžiagas, o 2023 m. gegužės 23 d. jas atgabeno į mokyklą, kur tualete rūkė pats, o paprašytas davė ir bendramoksliams. Neprieštaravo, kai jo paduotą elektroninę cigaretę su psichotropinėmis medžiagomis paėmė parūkyti A. M.. Šiuos G. T. parodymus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausti nepilnamečiai Š. Š., N. Š. ir A. M.. Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir apklaustų mokyklos pedagogių J. Ž., J. B. bei sveikatos priežiūros specialistės D. K. parodymai. Liudytojos patvirtino, kad matė A. M., kuris pasijuto blogai, sveikatos priežiūros specialistė patvirtino, kad buvo aiškiai matyti, kad jis apsinuodijęs. Iš paties A. M., o taip pat vėliau ir iš G. T., sužinojusios, kad tualete G. T. A. M. davė parūkyti psichotropinių medžiagų, kaip moksleiviai įvardino – THC. Specialisto išvados patvirtino, kad 2023 m. gegužės 23 d. iš G. T. paimtoje cigaretėje „SMOK“ yra rasta psichotropinių medžiagų – MDMB-INACA, MDMB-4en-PINACA ir ADB-BUTINACA pėdsakų, o iš jo paimtame atskirame buteliuke su skysčiu yra rasta 0,0062 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA ir 0,0093 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA (T. 1, b.l. 31-34, 45-46). Tiek G. T., tiek ir A. M. šlapime rasta N-(3-hidroksibutil)-ADB-BUTINACA (ADB BUTINACA metabolitas), MDMB-4en-PINACA-butano rūgšties (MDMB-4en-PINACA metabolitas) (t.1, b.l.154-155).

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis G. T. neabejotinai suprato ir žinojo, jog psichotropines medžiagas perduoda būtent nepilnamečiui. Teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, kad A. M., bei kiti tualete buvę vaikinai yra jo bendraamžiai, mokosi paralelinėje klasėje kaip ir jis, tuo metu 2-antroje gimnazijos klasėje. Jis pats tuo metu buvo nepilnametis.

Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį. Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 269 straipsnio 1-2 dalys). Medžiagos, kuriomis neteisėtai disponavo kaltinamasis G. T. priskirtinos sintetinių kanabinoidų darinių grupei ir įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 įsakymu patvirtintų „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ su vėlesniais pakeitimais, nuostatas, psichotropinių medžiagų - sintetinių kanabinoidų nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, ne didesnis nei 0,005 g, o dideliu kiekiu – daugiau kaip 0,5 g šios medžiagos. Nagrinėjamu atveju pas G. T. rastame skystyje rasta 0,0062 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA ir 0,0093 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, taigi šie kiekiai viršija 0,005 g, tad kaltinamojo veika kvalifikuotina, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad G. T. G. ne vėliau, kaip 2023 m. gegužės 23 d., neteisėtai įgijo stikliniame buteliuke – lašintuve supiltą elektroninėms cigaretėms pritaikytą skystį, turintį savo sudėtyje psichotropinių medžiagų mišinio ir tokiu būdu neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas: ne mažiau, kaip 0,0062 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA ir 0,0093 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA bei nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-INACA, kurias atgabeno į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, (duomenys neskelbtini), Kaune, kur 13.45 val., tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų mišinio, t. y. sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA ir sintetinio kanabinoido MDMB-INACA, esantį elektroninėje cigaretėje „Smok“ išplatino neatlygintinai perduodamas rūkymui nepilnamečiui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), o likusį kiekį psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė su savimi.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. T. neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Teismas, spręsdamas kaltinamojo G. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą, t.y. bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimą, įvertina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kilusius realius padarinius, motyvus, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei visas kitas svarbias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. T. davė nuoseklius parodymus apie jam inkriminuotas veikas, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis BK 11 straipsniu, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 261 straipsnyje – narkotinių medžiagų platinimas nepilnamečiams, traktuotinas kaip tyčinio pobūdžio labai sunkus nusikaltimas, BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – nesunkus nusikaltimas. Individualizuodamas bausmę teismas taip pat privalo įvertinti kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnamečiu, šiuo metu jis yra nevedęs, neteistas, administracine tvarka nebaustas, tęsia mokymąsi gimnazijoje, mokyklos personalo charakterizuojamas teigiamai. G. T. socialinė branda atitinka jo amžių. Duomenų apie sveikatos sutrikimus negauta. Nepilnamečio individualaus vertinimo pažyma patvirtina, kad kaltinamasis gyvena pilnoje šeimoje, auklėjamas abiejų tėvų. Tėvai yra dirbantys. Namuose yra rūpinamasi vaiko auklėjimu, sudaryta palanki aplinka vaiko poilsiui bei ugdymuisi(t. 2, b.l.19-20). (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės G. T. charakterizuojamas kaip gerai besimokantis, tvarkingas, mandagus, draugiškas, pagarbiai bendraujantis su pedagogais, bendraamžiais moksleivis. Nurodyta, kad mokinio tėvai laiku informuoja apie sūnaus nedalyvavimą pamokose, laikosi susitarimo klasės vadovui siųsdami G. T. narkotinių medžiagų testų rezultatus (t.2, b.l.89)

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė ir itin griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dvylikos metų.

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Šiuo atveju taikyti G. T. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra šiose teisės normose numatytų pagrindų. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015); taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius; laisvės atėmimo bausmė skiriama ir tam tikra jos trukmė parenkama tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir kai tai yra tikrai būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015, 2K-24-689/2019).

Nagrinėjamoje byloje atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus – veikos padarymo metu buvo nepilnametis (17 metų), kurio socialinė branda, aplinka, asmenybė, vertybės dar tik formuojasi. Taip pat teismas, atkreipia dėmesį, jog G. T. neteistas, nusikalto pirmą kartą. Proceso eigoje jo elgesys pagerėjo, tą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta gimnazijos socialinės pedagogė J. B.. Kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo ne tik, kad ir toliau tęsia mokymąsi gimnazijoje, tačiau pasižymi labai gerais mokymosi rezultatais, teigiamu elgesiu, yra aktyvus, padedantis kitiems, bendraujantis. Kaltinamojo tėvo G. T. parodymais, sūnaus elgesys taip pat pasikeitė teigiama linkme, jis tapo mažiau nervingas. Siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam psichotropinių medžiagų vartojimui, nuolat atlieka testus, kurių rezultatai yra neigiami.

Sprendžiant klausimą dėl G. T. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, svarbu atsižvelgti ir į tai, jog nepilnamečiui A. M. pagal byloje įrodytas aplinkybės ir pateiktą kaltinimą G. T., psichotropines medžiagas perdavė tik vieną kartą, leisdamas aprūkyti savo elektroninę cigaretę, kurios sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų. Taip pat būtina įvertinti, jog kaltinamasis jokio atlygio už psichotropines medžiagas neprašė ir negavo ir tai nebuvo su finansine nauda susijęs savanaudiškas elgesys. Pažymėtina ir tai, jog nusikalstami veiksmai sunkių pasekmių nesukėlė. Nors A. M., pavartojęs psichotropinių medžiagų, pasijuto blogai ir buvo pristatytas į gydymo įtaigą, tačiau ilgalaikėje dinamikoje, šis faktas neigiamų padarinių jo sveikatai nepaliko.

Taigi, vertinant kaltinamojo asmenybę, atliktus veiksmus, laikytina, jog stiprių, susiformavusių moralinių nuostatų bei vertybių, gyvenimiškos patirties dar neturinčio G. T. veiksmai iš esmės buvo nulemti lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, neįvertinus veikų pavojingumo bei iš jų kylančios baudžiamosios atsakomybės griežtumo. Manytina, kad šiuo metu kaltinamasis suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, savo nusikalstamus veiksmus vertina kritiškai ir padarė reikiamas išvadas. Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad teisminis baudžiamasis procesas ir griežtos realios laisvės atėmimo bausmės grėsmė padarė teigiamos įtakos G. T. elgesiui, kad sulaikytų jį nuo pasikartojančio nusikalstamo elgesio ateityje.

Aptartų aplinkybių, apibūdinančių kaltinamojo asmenybę bei jo padarytą nusikalstamą veiką, visuma rodo, kad G. T. padarytos veikos pavojingumas yra ženkliai mažesnis lyginant jį su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu, kas leidžia daryti išvadą dėl sankcijoje numatytos bausmės už nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje, padarymą neatitikimą teisingumo principui.

Teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti kaltinamojo G. T. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti šio straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, parenkant jos dydį, didesnį, nei bausmės vidurkis – 1 metus 6 mėnesius, bei kartu skiriant atitinkamus įpareigojimus. Teismo vertinimu būtent ši bausmės rūšis yra tinkamiausia, siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu.

Vadovaujantis BK 81 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu jau yra pilnametis, G. T. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinktina švelniausia sankcijoje numatyta baudos bausmė, jos dydį parenkant artimą minimaliam – 10 MGL.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, G. T. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Kaltinamajam kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta, jos skirti šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Skaidrus plastikinis buteliukas su skaidrios spalvos skysčiu, juodos spalvos elektroninė cigaretė su skysčiu, skaidrus plastikinis buteliukas su skaidriu skysčiu (Vokas), perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Radvilėnų pl. 1C, Kaunas (t. 1 b.l. 35-37), o taip pat ir juodos spalvos plastikinis buteliukas su po tyrimo likusiu skaidrios spalvos skysčiu (Vokas) perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Liepyno g. 7, Vilnius (t.1 b.l. 47-48), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kaltinamąjį įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir G. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kaltinamąjį įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: skaidrų plastikinį buteliuką su skaidrios spalvos skysčiu, juodos spalvos elektroninę cigaretę su skysčiu, skaidrų plastikinį buteliuką su skaidriu skysčiu (Vokas) (saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Radvilėnų pl. 1C, Kaune), juodos spalvos plastikinį buteliuką su skaidrios spalvos skysčiu (Vokas) (saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilnius), - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.