Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., jo atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui, VMI atstovui Aleksejui Bugajui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 50⁶ str. 1d., administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. yra Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) direktorius. Ši bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-03-21 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 12.781,89 eurai.

2016 m. sausio 12 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos gavo Bendrovės prašymą išdėstyti 12552 eurų mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2018 m. vasario 28 d. Išnagrinėjus bendrovės gautą prašymą ir pateiktus dokumentus dėl mokesčių nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, 2016 m. vasario 17 d. priimtas sprendimas Nr. (23.24-08)-327-11508 neišdėstyti 10443 eurų mokestinės nepriemokos sumokėjimo ir 2016 m. vasario 17 d. priimtas sprendimas Nr. (23.24-08)-327-11509 neišdėstyti 2109 eurų mokestinės nepriemokos sumokėjimo.

Atlikus Bendrovės pateiktų kasos dokumentų patikrą, nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtims, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems - reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl; sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių 1j iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t.y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Iš aukščiau išdėstyto galima daryti išvadą, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti . su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš pateiktų Bendrovės kasos dokumentų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka.

Iš pateiktų kasos dokumentų už laikotarpį nuo 2015-10-19 iki 2016-01-11 matyti, kad Bendrovė atliko žemiau nurodytus atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI prie FM interesus:

1) 2015-10-10 buvo išmokėtas 294,40 eurų atlyginimas R. R.. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 14.018,14 eurų,

2) 2015-10-18 buvo išduotas 1680,36 eurų avansas R. R. - firmos reikalais. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 14.018,14 eurų,

3) 2015-11-10 buvo išmokėtas 294,40 eurų atlyginimas R. R.. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 14.390,34 eurų,

4) 2015-11-15 buvo išduotas 311,54 eurų avansas R. R. - firmos reikalais. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 12.488,48 eurų,

5) 2015-11-18 buvo išduotas 2500 eurų avansas A. A. - firmos reikalais. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 12.603,98 eurų,

6) 2015-12-10 buvo išduotas 340eurų avansas R. R. - firmos reikalais. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 13.216,93 eurų,

7) 2015-12-10 buvo išduotas 1752,86 eurų avansas R. R. - firmos reikalais. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 13.226,93 eurų,

8) 2016-01-10 buvo išduotas 970 eurų avansas A. A. - firmos reikalais apmokėti už Šiaulių banko paskolą. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 13.231,68 eurų,

9) 2016-01-10 buvo išduotas 266 eurų avansas R. R. - firmos reikalais. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 13.231,68 eurų,

10) 2016-01-11 buvo išduotas 1980,25 eurų avansas R. R. - firmos reikalais. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 13.231,68 eurų.

Anksčiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas A. A. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Pagal ATPK 50⁶ straipsnio nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams. Pažymėtina, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Bendrovės vadovas A. A., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2015-10-10 iki 2016-01-11, nustatyta, kad A. A. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, tokiu būdu padarė LR ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. prisipažino padaręs pažeidimą ir parodė, kad jis sutinka, kad pažeidė įstatymus, tik ne tokia apimtimi. Jų veikla – patalpų nuoma. Buvo su Lesto pasirašyta sutartis, kad jie moka mokesčius. Patalpų nuomotojai turi jiems pervesti pinigus. Skola susidarė ne iš veiklos, o dėl to, kad pardavė turto. Priskaičiavo pelno mokestį. Susidarius skolai, VMI perdavė antsoliui, ir jis arštavo sąskaitas. Antstolis išieškojo 140 tūks eurų. Nuomininkas jiems moka vienodą nuomą ir mokesčius. Nuomos gauna apie 2000 eurų kiekvieną mėnesį. Jis savo asmenines santaupas sudėjo į įmonę,mokėdamas už paslaugas. Jo atlyginimas 150 eurų, taip pat gauna pensiją, buhalterės alga 150 eurų. Nematydamas kitos išeities nuėjo į VMI, kad išdėstytų 10000 eurų mokėjimą 2 metams. VMI nesutiko. Jie pasakė, kad įmonės rodikliai yra geri ir gali susimokėti. Jis nematė kito būdo kaip atsiskaityti už paslaugas, per 5 metus. Kol dengė skolą, atsirado kita skola. Prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę, kad yra darbingas tik 30 procentų, reikia naudoti daug vaistų. Turi mažametį sūnų, kurį reikia išlaikyti. Atlyginimas minimalus.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b.l.2-4), balansas (b.l.5-13), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b.l.14), VMI išvada (b.l.15-17), kasos išrašai (b.l.18-19), avanso apyskaita (b.l.20-21).

Teismų praktikoje nurodoma, kad LR ATPK 50⁶ str. 1 d. dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Įmonių bankroto ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: 1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti; 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai); 3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija; 4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija; 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją; 6) kiti kreditoriai. <...>. Minėto įstatymo 35 straipsnis (Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka) nustato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises. Duomenų, kurie patvirtintų, jog atlikti mokėjimai turėjo būti tenkinami prioriteto tvarka VMI reikalavimo atžvilgiu, t.y. mokėtos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus, byloje nėra.

Taigi, įvertinus surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad A. A., būdamas bendrovės direktoriumi, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ str. 1 d. ir taip padarė LR ATPK 50⁶ str. 1d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie A. A. administracines nuobaudas byloje nėra. Jo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis padarius pažeidimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už LR ATPK 50 ⁶ str. numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. A. tinkamo vadovavimo bendrovei ir jos veiklos organizavimo dėka buvo likviduotas gana didelis įsiskolinimas VMI ir išvengta bendrovės bankroto. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti savo paties padarytą pažeidimą. A. A. yra prastos sveikatos būklės iš dalies darbingas (netekęs 70 procentų darbingumo), gali dirbti tik lengvą fizinį darbą, namuose, padedant kitam žmogui, negali dirbti aukštyje, prie judančių mechanizmų, kilnoti ar nešioti sunkius daiktus, dirbti padidintu psichoemociniu krūviu, yra asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus, šeimoje augina nepilnametį sūnų, gauna 616.19 eurų senatvės pensiją ir 150 eurų atlyginimą. Teismas taip pat mano, kad padaryto pažeidimo mastas nėra didelis, padarytas siekiant išsaugoti verslą ir tolygiai paskirstyti mokėjimus, kartu mažinant ir susidariusią mokestinę nepriemoką VMI.

LR ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, A. A. skirtina mažesnė bauda, nei LR ATPK 50 ⁶ str. sankcijoje numatyta minimali.

Pareiškime VMI prie LR FM prašo priteisti iš iš A. A. 10.389.81 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti, kurią bendrovė sumokėjo kitiems kreditoriams, pažeisdama atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Tačiau LR ATPK kodekso 37 str. 2 d. numatyta, kad asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, gali būti įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį, tačiau toks įpareigojimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo bei jo dydžio nekyla jokių abejonių. LR ATPK nėra numatytas civilinio ieškinio institutas, proceso dalyviams nėra suteiktos procesinės teisės, susijusios su turtinių reikalavimų nagrinėjimu, nėra numatytos kitos turtinių reikalavimų nagrinėjimui numatytos taisyklės (byla Nr. N438-4092/2011, byla Nr. N12-429/2004, Biuletenis Nr. 5, psl.38-39).

Šioje byloje turtinis nuostolis taip pat nėra aiškus, taip pat neaišku už kurį laikoratpį VMI skaičiuoja nuostolius, nes A. A. skolą VMI yra sumažinęs, vykdė atsiskaitymus, todėl lieka neaišku ar yra sumažėjęs nuostolio dydis ir kokia dalimi. Be to, patenkinus šį prašymą, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti prieštaravimus dėl nuostolių dydžio, kurie galėtų būti pateikti civilinio ieškinio, kurio administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nenumato, atveju (Vilnaius apygardos teismo 2016-03-04 nutartis, byla Nr. aATP-296-870/2016, 2013 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1169-498/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1340-175/2013).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, VMI prie LR FM reikalavimas priteisti iš A. A. 10.389.81 eurų nuostolių atlyginimą – paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30² str., 50⁶ str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

A. A. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ str. 1d., ir, taikant LR ATPK 30 ¹ str., skirti jam 200 eurų (dviejų šimtų eurų) baudą.

Reikalavimą priteisti iš A. A. 10.389.81 eurų nuostolių atlyginimą – palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.