- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- TA-543-789/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01057-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- Donaldo Daugvilos
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Donaldo Daugvilos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Donaldo Daugvilos skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai, todėl jis galėjo laisvai judėti tik 1,52 kv. m plote. Teigė, kad jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktuose nustatyta ploto norma.
3. Pareiškėjo teigimu, jam Vilniaus PN korpuse, karantine, kamerų tipo patalpose, gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti pareigūnų iškvietimo mygtuku, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas saugumas.
4. Pareiškėjas nurodė, kad jam taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, kadangi dušo patalpoje nebuvo pertvarų. Dušų patalpos mažos, vanduo įšildavo lėtai, blogai veikė vandens maišytuvai, todėl pareiškėjas negalėjo sureguliuoti vandens temperatūros, dėl to sutrumpėdavo maudymosi laikas.
5. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN neužtikrino jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nesudarė galimybės naudotis higieniškais sanitariniais įrenginiais, tualetai įstaigoje buvo tik skylė grindyse, kuri nuo kitų kabinų buvo atskirta skardine siena.
6. Vilniaus PN nuo 2017 m. neužtikrino pareiškėjui galimybės pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo kiemelis buvo nuolat perpildytas, trūko pasivaikščiojimo laiko, pareiškėjas negalėjo sportuoti, žaisti futbolą, neturėjo inventoriaus jį žaisti, nors kitiems asmenims tokia galimybė buvo suteikta. Pareiškėjo nuomone, jis buvo diskriminuojamas.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ant I-ojo gyvenamojo korpuso langų buvo uždėtos metalinės grotos, dėl kurių į patalpą nepateko dienos šviesa ir grynas oras, patalpose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, negalėjo išdžiūti drabužiai ir rankšluosčiai.
8. Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus PN I-jame gyvenamajame korpuse įrengti tik du taksofonai, kuriais naudojasi iki 500 nuteistųjų, todėl jis negalėjo tinkamai bendrauti su savo šeimos nariais, be to, jo pokalbių galėjo klausytis kiti asmenys bei pareigūnai. Vilniaus PN, neužtikrindami pakankamo skaičiaus taksofonų, pažeidė pareiškėjo privatumą, jį diskriminavo, kadangi kiti nuteistieji (buvę pareigūnai) II-jame korpuse turi 1 taksofoną 40-čiai asmenų.
9. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN trūko ilgalaikio pasimatymo kambarių, o jie įrengti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Virtuvėje nebuvo sanitarinio mazgo ir praustuvo, reikiamų baldų, kambaryje buvo netinkama oro temperatūra. Karštas vanduo tiekiamas tik šeštadieniais, dušo patalpose neįrengti šildymo įrenginiai, dėl to pareiškėjo žmona buvo susirgusi.
10. Pareiškėjas teigė, kad būryje, kuriame gyveno, nebuvo įrengta laisvalaikio kambarių, nors II-ojo korpuso nuteistiesiems laisvalaikio kambarys įrengtas.
11. Pareiškėjo teigimu, dėl nurodytų kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, kančias, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas ir reputacija, todėl jam atlygintina neturtinė žala.
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas šiuo metu yra kitoje įstaigoje, todėl Vilniaus PN neturi galimybės pateikti tikslių duomenų, kokiais laikotarpiais ir kuriose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas gyveno Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse (t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose) ir kamerų tipo patalpose.
14. Atsakovas teigė, kad, net ir esant užimtoms visoms bendrabučio tipo gyvenamosioms patalpoms ir kamerų tipo patalpoms, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, nes visų Vilniaus PN bendrabučio tipo patalpų, kamerų tipo patalpų (taip pat ir karantino patalpų) plotai visiškai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Visiems be išimties nuteistiesiems yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi gyvenamojoje patalpoje, kurioje pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Be to, Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje.
15. Dėl sanitarinių mazgų įrengimo atsakovas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ir iki šiol galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimo, jog pataisos namų lengvosios ir paprastosios grupės nuteistiesiems skirtuose sanitariniuose mazguose turi būti įrengti sėdimi unitazai. I-ojo gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ajame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Sanitariniame mazge tualeto vietos atskirtos viena nuo kitos įprastinėmis kabinomis, įrengiamomis viešuosiuose tualetuose. Jais naudojantis nuteistiesiems užtikrinamas privatumas.
16. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su dušo įrengimu, atsakovas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos dušo patalpos, skirtos I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. 2017 metų pradžioje I-ajame gyvenamajame korpuse esančiose dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Nuteistieji, naudodamiesi dušo patalpomis, turėjo galimybę pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis – su pertvaromis ar be jų. 2018 metų antroje pusėje visose Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Be to, tiek I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, tiek nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, nustatyti naudojimosi dušu grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems kartą per savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duše. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti jokie teisės aktų reikalavimai. Kiekviename nuteistųjų būryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos. Šiose patalpose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos.
17. Pasisakydamas dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, ventiliacijos, apšvietimo ir temperatūros, atsakovas nurodė, kad bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nereglamentuotas pasivaikščiojimo kiemelio minimalus plotas ir minimalus vienam asmeniui jame tenkantis plotas, Vilniaus PN nesusidaro situacijos, kad visi nuteistieji į kiemelį išeitų pasivaikščioti vienu metu, todėl vietos yra pakankamai. Įstaigoje sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų patalpų apšvietimą. Patalpose taip pat įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolat atliekami patalpų remonto darbai. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti jokie teisės aktų reikalavimai, taip pat ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).
18. Dėl grotų įrengimo Vilniaus PN nurodė, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtuose gyvenamuosiuose kambariuose langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Atsižvelgiant į tai, kad per langus patenka draudžiami nuteistiesiems turėti daiktai, siekiant užtikrinti nuteistųjų saugumą bei vadovaujantis teisės aktais, buvo priimtas sprendimas apsaugoti grotomis bendrabučio tipo pastato langus iš lauko pusės. Tai inžinerinė priemonė, stabdanti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą į pataisos įstaigos teritoriją.
19. Dėl socialinės reabilitacijos atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 111 straipsnyje yra išvardintos visos pataisos priemonės nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Sėkminga nuteistojo elgesio korekcija priklauso nuo asmens noro ir siekio keistis bei, atlikus laisvės atėmimo bausmę, reintegruotis į visuomenę. Mąstymo ir elgesio korekcija (t. y. socialinės reabilitacijos tikslai) yra ne poveikio, bet sąveikos dalykas ir neįmanomas be paties nuteistojo asmens pastangų bei aktyvaus dalyvavimo. Nuteistųjų elgesio rizika mažinama socialinės reabilitacijos priemonių pagalba. Pareiškėjui atvykus į pataisos įstaigą, jis buvo supažindintas su įstaigoje taikomomis pataisos priemonėmis. Dalyvavimas tokiose programose remiasi savanoriškumo principu, t. y., nuteistasis turi savanoriškai dalyvauti pataisos įstaigoje vykdomose programose.
20. Pasisakydamas dėl skundo teiginių, susijusių su taksofonų, pareigūnų iškvietimo sistemų įrengimu, atsakovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Iš taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus. Teisės aktai nenustatė jokių papildomų reikalavimų telefonams (taksofonams) įrengti. Vilniaus PN nuomone, I-ajame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai visiškai atitiko visus reikalavimus, nuteistiesiems buvo nepertraukiamai užtikrinama galimybė paskambinti, nuteistieji naudojosi įstatymo suteikta teise skambinti telefonu. Teisės aktai taip pat nenumato įrengiamų taksofonų skaičiaus. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-ojo korpuso aukšte yra visiškai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti. Visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos. Lengvajai ir paprastajai nuteistųjų grupėms skirtose gyvenamosiose patalpose, t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę atlieka didžioji Vilniaus PN nuteistųjų dalis, pareigūnų iškvietimo sistemų įrengimas nenumatytas. I-ajame gyvenamajame korpuse kiekviename aukšte nuolat budi Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus dinaminės apsaugos pareigūnai, kurie užtikrina tiek tvarką, tiek saugumą būriuose. Karantino gyvenamosiose patalpose yra įrengtas pareigūnų iškvietimo sistemų įrengimo mygtukas, o nakties metu koridoriuje yra paliekamas telefonas, kuriuo, esant poreikiui, nuteistieji gali susisiekti su Vilniaus PN dirbančiu karantino tvarkiniu ar budinčiais Saugumo valdymo skyriaus pareigūnais.
21. Dėl ilgalaikių pasimatymo patalpų ir laisvalaikio kambarių būriuose atsakovas nurodė, kad Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų biuro patalpose yra įrengti 5 ilgalaikių pasimatymų kambariai, taip pat įrengtas poilsio kambarys. Kambariuose yra visas teisės aktuose nustatytas inventorius, pasimatymų kambariams įrengti bendri sanitariniai mazgai bei dušo patalpos, įrengta bendra technika, skirta maistui gaminti. Ilgalaikių pasimatymų patalpos visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kiekviename nuteistųjų būryje nuteistiesiems yra įrengti laisvalaikio kambariai – virtuvėlės, kuriuose nuteistiesiems įrengtos elektrinės viryklės maistui ruošti, elektriniai virduliai ir kita buitinė technika, taip pat kiekvienoje tokioje patalpoje yra televizoriai, kuriuos nuteistieji turi galimybę žiūrėti laisvu laiku. Pareiškėjas, teigdamas priešingai, skunde bando klaidinti teismą.
Atsiliepimas
22. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų patirta tam tikra žala, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
II.
23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo Donaldo Daugvilos teisė į privatumą naudojantis dušu. Kitą skundo dalį atmetė.
24. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.1R-85. Šių taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2 punktuose nurodyta, jog iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 ,,Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Nors Vilniaus PN ir nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiškėju nurodytose patalpose, kadangi tokie duomenys nėra kaupiami, tačiau net ir darant prielaidą, jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nebuvo pažeisti nei vienoje iš minėtų gyvenamųjų patalpų. Pareiškėjas skunde teigia, kad patalpoje gyveno iki 10 žmonių, tačiau nedetalizuoja, kokioje gyvenamojoje patalpoje bei kuriuo metu jam teko gyventi su tiek asmenų, tuo tarpu Vilniaus PN argumentai paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, nesilaikant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y. dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų aptariamu aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
25. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su socialinės reabilitacijos programomis, teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigia, jog jo atžvilgiu nebuvo užtikrintas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, tačiau jis nenurodė, kad siekė dalyvauti tam tikroje konkrečioje programoje, bet tam buvo užkirstas kelias, t. y. pareiškėjas nepagrindė, jog dėl konkrečių Vilniaus PN neteisėtų veiksmų buvo suvaržyta jo teisė dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė užsiimti bet kokia jam patinkančia veikla. Vien tik abstrakčių pareiškėjo nusiskundimų dėl nepakankamo socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimo nepakanka konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjo skundo teiginius dėl negalėjimo pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema teismas vertino kaip abstraktaus pobūdžio, neindividualizuotus (pareiškėjas nenurodė, kokioje kameroje ši sistema neveikė). Iš fotonuotraukos teismas nustatė, kad pareigūnų iškvietimo mygtukas yra įrengtas vidinėje metalinių durų pusėje. Be to, kaip nurodė Vilniaus PN, kiekviename aukšte nuolat budi Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus dinaminės apsaugos pareigūnai, kurie užtikrina tiek tvarką, tiek saugumą būriuose, savo ruožtu karantino gyvenamosiose patalpose taip pat yra įrengtas pareigūnų iškvietimo sistemų įrengimo mygtukas, o nakties metu koridoriuje yra paliekamas telefonas, kuriuo nuteistieji gali susisiekti su Vilniaus PN dirbančiu karantino tvarkiniu ar budinčiais Saugumo valdymo skyriaus pareigūnais. Vien potenciali grėsmė sveikatai nepagrindžia skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
27. Dėl pareiškėjo teiginių, kad nebuvo užtikrintas pakankamo ploto reikalavimas, dušuose nebuvo pertvarų ar atskirų dušų kabinų, neatskirti vandens čiaupai nuo bendros erdvės, įrengta tik 10 purkštukų, įrengtas tik vienas vandens maišytuvas, ne kartą teko apsiplikyti, kol pradėdavo bėgti karštas vanduo, praeidavo 5 min., sanitarinio mazgo patalpose yra skylė grindyse, sanitarinio mazgo patalpa neatskirta nuo gyvenamosios patalpos, nėra ventiliacijos, šviesos, patalpose yra šalta, karštas vanduo tiekiamas tik šeštadieniais, teismas nurodė, jog nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir PĮĮET), patvirtintos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nei HN 134:2015, nenumato pareigos įrengti atitvėrimus sanitariniuose mazguose tarp tualetų, pisuarų ar dušinėse tarp dušų. Teismas nustatė, kad sanitariniai mazgai įrengti kaip atskiros kabinos, taip užtikrinant privatumą jais naudojantis. Pisuarai nėra atskirti atitvėrimais. Teismas sprendė, kad Vilniaus PN laikėsi teisės aktais įtvirtintos pareigos įrengti tinkamas, teisės aktus atitinkančias sanitarinių mazgų patalpas, o pareiškėjo argumentai dėl higienos normų reikalavimų nesilaikymo sanitarinio mazgo patalpose nepagrįsti jokiais objektyviais ir pakankamais įrodymais, pareiškėjas nenurodė, kuriose gyvenamosiose patalpose ir kokias laikotarpiais (bent apytiksliai) jo kalinimo sąlygos galbūt neatitiko nustatytų higienos normų. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų laikytini abstrakčiais, todėl nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą dėl higienos normų reikalavimų atitikties perkelti Vilniaus PN administracijai. Teismas laikė abstrakčiais ir deklaratyviais pareiškėjo skundo argumentus dėl purkštukų skaičiaus, vandens maišytuvo, vandens bėgimo greičio, kadangi pareiškėjas niekaip nepaaiškino, kokie šiuo atveju konkretūs Vilniaus PN neteisėti veiksmai turi būti nustatyti ir kaip nurodytos aplinkybės konkrečiai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Tai, kad tualete nebuvo sėdimo unitazo, nereiškia, kad tualeto įrengimas neatitinka jo įrengimo reikalavimų, kadangi minėtos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 7.6 papunktyje nurodyta, jog tualete gali būti ir tupimas klozetas. Vilniaus PN atsiliepime nurodyta, kad asmenims, laikomiems Vilniaus PN, užtikrintas karšto vandens tiekimas nuolat, todėl pareiškėjo teiginį, kad karštas vanduo tiekiamas tik šeštadieniais, teismas laikė abstrakčiu ir deklaratyviu. Pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją dėl laikymo sąlygų (būtent sanitarinio mazgo patalpų) nesikreipė. Teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nurodytais aspektais.
28. Iš byloje esančių fotonuotraukų teismas nustatė, kad dušinėse nėra įrengtos pertvaros, visiškai užtikrinančios asmenų privatumą, todėl sprendė, kad šiuo atveju nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, todėl konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą.
29. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl galimybės pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, teismas nurodė, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kuriuo metu, kokiomis aplinkybėmis jam trūko vietos pasivaikščioti ar mankštintis pasivaikščiojimo kiemuose. Įvertinęs, kad Vilniaus PN negali daryti jokio poveikio asmenų, patenkančių į ją, skaičiui, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus PN nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad sporto kiemeliuose yra įrengtas sporto inventorius. Pareiškėjas skunde nepateikė detalizuojančių aplinkybių, pagrindžiančių jo teiginį, kad nėra galimybės mankštintis gryname ore. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad ne visi spėja pasinaudoti sportiniu inventoriumi, dėl nepakankamo inventoriaus kiekio vienu metu gali sportuoti tik 3 asmenys, teismas vertino kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę, kuri jokios įtakos neturi sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų konstatavimo. Tai, kad įrengtas tik vienas sporto inventorius, nepatvirtina Vilniaus PN neteisėtų veiksmų. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius dėl nesuteiktos galimybės pasivaikščioti, kadangi pareiškėjas, nurodydamas, kad pasivaikščiojimo kiemelyje jam trūko vietos ir sporto įrangos, nurodė, kad jis buvo išvedamas pasivaikščioti. Teismas nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimų aptariamu aspektu.
30. Teismas taip pat nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo ir dėl grotų ant langų įrengimo, kadangi teisės aktai nedraudžia ant langų tvirtinti grotų. Nustačius, kad grotų įrengimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, o gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl drėgmės teismas vertino kaip tiesiogiai susijusias su pareiškėjo argumentu dėl vėdinimo, kuris nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.
31. Kadangi pareiškėjas skunde visiškai nedetalizavo ir nekonkretizavo aplinkybių dėl pelėsio buvimo, nenurodė, kuriose gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis, kokiu apytiksliai laikotarpiu, teismas vertino, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl pelėsio laikytini abstrakčiais ir nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą dėl pelėsio perkelti Vilniaus PN administracijai. Teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismas nenustatė pareiškėjo pažeidimo ir dėl galimybės pasinaudoti taksofonu bei privatumo kalbant telefonu. Teismas vertino, kad galimybė bendrauti telefonu su šeimos nariais Vilniaus PN yra užtikrinta, įstaigos I-ajame gyvenamajame korpuse yra įrengti telefonai, jie įrengti ir pasivaikščiojimo erdvėje. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis telefonu, kadangi pareiškėjas net nenurodė, ar jis naudojosi šia teise, nepateikė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog buvo trukdoma naudojantis šia teise ar ši teisė kitaip buvo varžoma. Nustatęs, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas įrengti konkretų taksofonų skaičių atitinkamame gyvenamajame korpuse, pareiškėjo nusiskundimą, kad viso I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems įrengti tik 2 taksofonai, teismas vertinto kaip subjektyvią jo nuomonę.
33. Vertindamas skundo teiginius dėl ilgalaikių pasimatymo kambarių įrengimo, teismas nurodė, kad ilgalaikiuose pasimatymų kambariuose įrengta buitinė technika, juose yra televizorius, kėdės, stalas, lova, kriauklė, veidrodis, spintelės, šaldytuvas, yra priemonės buities švarai palaikyti, atskirai įrengtas mamos ir vaiko kambarys. Taigi Vilniaus PN laikosi PĮĮET nustatytų reikalavimų, kambariai atitinka nustatytus standartus, pateikti duomenys iš esmės paneigia pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami neteisėti veiksmai. Pareiškėjo teiginiai, kad įrenginiai yra netvarkingi, iš esmės yra pagrįsti, todėl nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą dėl jų paneigimo perkelti Vilniaus PN administracijai. Pareiškėjo teiginį, kad ilgalaikių pasimatymų kambarių yra per mažai, vertino kaip deklaratyvų ir abstraktų, kadangi pareiškėjas jo nedetalizavo. Teismas vertino kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad nėra galimybės vėdinti ilgalaikio pasimatymų kambario. Teismas nustatė, kad kambariuose yra langai, o, pagal higienos normas, vėdinimas yra užtikrinamas per langus. Be to, byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų teikęs skundus įstaigos administracijai dėl, jo nuomone, netinkamo ilgalaikių pasimatymų kambarių įrengimo ar baldų bei prietaisų jame. Teismas nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo aptariamu aspektu.
Atsiliepimas
34. Teismas taip pat nenustatė ir pareiškėjo teisių pažeidimo dėl laisvalaikio kambario, kadangi, kaip atsiliepime nurodė Vilniaus PN, kiekviename būryje yra įrengti laisvalaikio kambariai. Teismas nenustatė diskriminacijos pareiškėjo atžvilgiu. Pažymėjo, kad Vilniaus PN atsiliepime nurodyta, jog pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip visi kiti asmenys, nenustatyta, kad būtų bloginamos jo buvimo sąlygos. Pareiškėjas nepateikė objektyvių aplinkybių dėl jo diskriminacijos. Teismas atmetė skundo argumentus dėl diskriminacijos kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
35. Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nesant duomenų apie pareiškėjui sukeltas neigiamas pasekmes, nesant įrodymų apie tai, kad Vilniaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjui nepriteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, apsiribojama jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas (tuo aspektu, kad pataisos įstaigoje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu) pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
36. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių išlaidas patvirtinančių įrodymų.
III.
37. Pareiškėjas D. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą ir skundą patenkinti – priteisti neturtinę žalą.
38. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų dėl skunde nurodytų pažeidimų, skundą išnagrinėjo vienašališkai, palaikydamas atsakovo poziciją, nesiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucija.
39. Pareiškėjas teigia, kad, atlikdamas bausmę Vilniaus PN, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą ne tik iš kitų kalinių, bet ir iš Vilniaus PN administracijos, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
40. Pirmosios instancijos teismas iš Vilniaus PN neišreikalavo duomenų apie ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, todėl nepagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo. Pareiškėjas teigia, kad gyvenamoji patalpa Nr. 403 yra 30 kv. m ploto, galbūt ir mažesnė, o joje buvo 10 asmenų, be to, lovos dviejų aukštų, dalį patalpos užima kiti baldai.
41. Pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN, 10 dienų laikotarpiu nebuvo sudaryta socialinės reabilitacijos programa ir neįvertinta balais, tai yra svarbu sprendžiant dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, lygtinio paleidimo. Pareiškėjui sustabdytas dokumentų tvarkymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus. Vilniaus PN nevykdė savo pareigų šiuo aspektu.
Atsiliepimas
42. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo ir dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos, kadangi Vilniaus PN atsiliepime nurodyti teiginiai yra neteisingi. Pareigūnai budi nuo 19 val. iki 7 val., o pareiškėjui reikėjo patekti į medicininę dalį, todėl pareigūnai iš jo šaipėsi, jis buvo pažemintas.
Žemesnės instancijos teismas
43. Teismas nepagrįstai sprendė, kad karštas vanduo buvo teikiamas nuolat, kadangi jis buvo teikiamas tik pirties dieną – šeštadienį. Tai buvo visą skunde nurodytą laikotarpį, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad pareiškėjas nenurodė, kada kalinimo sąlygos neatitiko higienos normos reikalavimų. Be to, pareiškėjas dėl to kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, tačiau į jo skundus nebuvo reaguojama.
Šalies argumentai
44. Pareiškėjas teigia, kad skunde prašė išreikalauti visus įrodymus dėl kalinimo sąlygų iš atsakovo, kadangi jo galimybės rinkti įrodymus yra ribotos.
45. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis pisuarais, kadangi tarp jų nėra pertvarų, jie arti vienas kito, todėl visą laiką buvo stebimas kitų asmenų, patirdavo patyčias, pažeminimą. Nors teismas nustatė pažeidimą dėl pertvarų dušuose nebuvimo, tačiau neatsižvelgė į tai, kokius išgyvenimus patyrė pareiškėjas, jie turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai, todėl teismas turėjo priteisti piniginę kompensaciją. Privatumo duše pažeidimas nebuvo vienkartinis ir truko ilgą laiką.
Žemesnės instancijos teismas
46. Teismas neteisingai sprendė ir dėl pasivaikščiojimo bei mankštinimosi gryname ore, kadangi ši teisė nebuvo užtikrinta, pasivaikščiojimo kiemelis buvo nuolat perpildytas, šis pažeidimas buvo visą ginčo laikotarpį. Vienu metu išeidavo pasivaikščioti apie 200 nuteistųjų, todėl nebuvo vietos, kur stovėti. Šiuo atveju teismas taip pat palaikė atsakovo poziciją, nors turėjo išreikalauti visus įrodymus iš atsakovo, o, jų nesant, aplinkybes vertinti pareiškėjo naudai.
47. Teismas nepagrįstai neįžvelgė ir pažeidimo dėl grotų ant langų, kadangi į patalpą nepatekdavo šviesa, nesivėdino patalpa. Dėl to sutriko sveikata, pablogėjo regėjimas. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl pelėsio, kadangi pelėsis visą laiką buvo prausykloje, tualete, duše, koridoriuje, laiptinėje, jis buvo akivaizdžiai matomas, tačiau teismas šio pažeidimo nenustatė.
Šalies argumentai
48. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo ir dėl galimybės bendrauti telefonu bei privatumo, kadangi kitoje byloje Nr. I-2014-790/2018 teismas nustatė pažeidimą dėl privatumo neužtikrinimo bendraujant telefonu. Nepagrįsti teismo argumentai ir dėl laisvalaikio kambario, kadangi laisvalaikio kambarys yra vienas aukšte, aukšte yra du būriai, laisvalaikio kambarys yra 30 kv. m ploto.
49. Pareiškėjas teigia, kad skunde buvo nurodęs, jog buvę pareigūnai (nuteistieji) visą dieną gali būti lauke, sportuoti, degintis, o pareiškėjas tai galėjo daryti tik 4 val. per dieną. Be to, vieną dieną iš ryto iki pietų, o kitą dieną – nuo pietų iki 18 val. Pareiškėjo nuomone, tai yra akivaizdi diskriminacija.
50. Nors teismas nurodė, kad nėra įrodymų apie pažeidimų pasekmes, tačiau nevertino pateiktų pažymų apie pareiškėjo ligą.
Atsiliepimas
51. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
52. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, sudarančių pagrindą panaikinti teismo sprendimą.
Šalies argumentai
53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs skunde pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas sprendime jas detaliai įvertino. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ar reikšmingų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
54. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
55. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vilniaus PN ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis dušu, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, pripažino, kad pareiškėjo teisė buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, neišreikalavo iš atsakovo įrodymų apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, nepagrįstai nenustatė pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, palaikė atsakovo poziciją, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
57. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.
58. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos tikėtinos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).
59. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad teismas neobjektyviai, palaikydamas atsakovo poziciją išnagrinėjo bylą, neišreikalavo įrodymų apie jo kalinimo sąlygas, o byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai.
60. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad, pagal ABTĮ 86 straipsnį, teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymuose nustatytas teismo pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
61. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skunde, apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą bei į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimų, susijusių su privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais užtikrinimu, signalizacijos sistema, karšto vandens tiekimu, pasivaikščiojimu kiemeliuose, mankštinimusi gryname ore, grotų ant langų įrengimu, apšvietimu, vėdinimu, pelėsiu, galimybe bendrauti telefonu bei privatumu bendraujant telefonu, laisvalaikio kambario neįrengimu, socialinėmis programomis, ilgalaikio pasimatymo kambarių įrengimu, ir motyvuotai sprendė, kad pareiškėjo teisės minėtais aspektais nebuvo pažeistos, todėl pagrįstai nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nurodytais aspektais yra nepagrįsti.
62. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nekėlė reikalavimo dėl socialinės reabilitacijos programos neįvertinimo balais, jo dokumentų tvarkymo dėl perkėlimo į pusiaukelės namus sustabdymo, privatumo naudojantis pisuarais neužtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas šių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nevertina, kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.).
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, susijusius su vienam asmeniui tenkančiu plotu gyvenamojoje patalpoje, kamerų tipo patalpose, nesant byloje pateiktų įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių pareiškėjo skunde šiuo aspektu nurodytas aplinkybes, atsakovui nepateikus jokių įrodymų apie patalpas, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas (gyvenamoji patalpa ar kamerų tipo patalpos), kartu su pareiškėju gyvenusius asmenis, miegamųjų vietų minėtose patalpose įrengimą, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teisės dėl vienam asmeniui tenkančio ploto gyvenamojoje patalpoje (kamerų tipo patalpose) nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad Vilniaus PN nurodė, jog negali pateikti teismui duomenų apie tai, kokioje gyvenamojoje patalpoje ar kamerų tipo patalpoje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dėl to, kad jie neturi pareiškėjo asmens bylos, nes pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės PN. Byloje nėra įrodymų, kad tokie duomenys apskritai negali būti pateikti.
64. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 10 straipsnyje nustatytą betarpiškumo principą, sprendimą grindė nepateiktais ir teismo posėdyje neištirtais įrodymais, nors pareiškėjas skunde prašė išreikalauti iš atsakovo visus įrodymus dėl jo kalinimo sąlygų. Nors pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui konkrečiai nenurodė, kokiose gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose jis buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu ir kuriose patalpose jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasiūlė pareiškėjui patikslinti šių aplinkybių ir neišreikalavo duomenų apie šias pareiškėjo kalinimo sąlygas nei iš Vilniaus PN, nei iš Marijampolės PN.
65. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, nors pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl pareiškėjo privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kada dušai Vilniaus PN buvo atskirti pertvaromis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-442-552/2021). Pagal vyraujančią vėliausiąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-929-556/2020; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-442-552/2021 ir kt.).
66. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą teigia, kad 2017 m. pradžioje I-jame gyvenamajame korpuse esančiose dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, o 2018 m. antroje pusėje visose Vilniaus PN I-jame gyvenamajame korpuse esančiose dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros, skiriančios prausimosi vietas. Nagrinėjamoje byloje aktualus ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų išreikalauti iš atsakovo papildomus įrodymus apie ginčui aktualiu laikotarpiu buvusį dušo patalpų įrengimą, ir, gavęs papildomus įrodymus, spręsti, ar buvo pažeistos pareiškėjo teisės naudojantis dušo patalpomis.
67. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjui tenkančiu gyvenamuoju plotu Vilniaus PN ir naudojimusi dušo patalpomis, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, neišreikalavo įrodymų, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.
68. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).
69. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, o joms išsiaiškinti ir nustatyti būtina išreikalauti papildomus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).
70. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš fotonuotraukų nustatė, jog dušinėse nėra įrengtos pertvaros, visiškai užtikrinančios asmenų privatumą, todėl sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas ir apsiribojama jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas (tuo aspektu, kad pataisos įstaigoje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu) pažeidimų pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo už nustatytą pažeidimą būdu ir teigia, kad jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
71. Pažymėtina, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tokios žalos nustatymui ir įvertinimui kiekvienas pažeidimas gali turėti kumuliatyvinę reikšmę, todėl tik įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jam Vilniaus PN ginčo laikotarpiu tekusio gyvenamojo ploto ir nustačius, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą jam tekusį gyvenamąjį plotą, taip pat įvertinus, kokiu ginčo laikotarpiu dušinėse nebuvo įrengtos pertvaros, bus galima padaryti galutinę išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apimties, žalos padarymo ir jos įvertinimo. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje nepripažintas pažeidimas dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ir konstatuotas pažeidimas, neužtikrinus pareiškėjui privatumo naudojantis dušu, panaikinama ir ši bylos dalis perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Donaldo Daugvilos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kuria nepripažintas pažeidimas dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto bei konstatuotas pažeidimas, neužtikrinus pareiškėjui privatumo naudojantis dušu, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.