Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-12383-909/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-16
Bylos Nr.: e2-12383-909/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14530-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justa Raciūtė
Ieškovas: H. I., A. I.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“
Advokatai: Akvilė Povilanskaitė, Aivaras Škėma

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-12383-909/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14530-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.6.1.3.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.1.7.1.5; 3.1.14.6; 3.2.8.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei,dalyvaujant ieškovų H. I. ir A. I. atstovui advokato padėjėjai Akvilei Povilanskaitei,atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ atstovui advokatui Aivarui Škėmai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų H. I. ir A. I. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“ dėl skolos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-14502), kuriuo prašė sumažinti ieškovų susidariusią skolą 4 572,69 Eur sumai ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje paaiškino, kad ieškovams nuosavybes teise priklauso: 1) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2) didžioji dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra daugiabučio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų administratorius. Nurodytą daugiabutį gyvenamąjį namą anksčiau administravo – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Senamiesčio ūkis“. Paaiškino, kad atsakovas 2019 m. kovo 31 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. MP00138540, kurioje nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 13 d. suteikė palėpės, kurios plotas (dydis) 247,67 kv. m., valymo darbus. Palėpės valymo darbų kaina – 3 702,48 Eur (be PVM). Ieškovų teigimu, Nekilnojamojo turto išrašas patvirtina, kad atskiro nekilnojamojo turto-neįrengtos pastogės bendras plotas – 247,67 kv. m. Nurodytų paslaugų suteikimo dieną didžioji dalis neįrengtos pastogės priklausė ieškovams – 244,41 kv. m., likusi dalis – 3,26 kv. m. J. K.. Atsakovas sąskaitas-faktūras ieškovams išrašė už jo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus suteiktas paslaugas. Pažymėjo, kad ieškovai neteikė atsakovui ar ankstesniam daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui UAB „Senamiesčio ūkis“, prašymo, jog būtų pašalinti daiktai iš ieškovams nuosavybės teisėmis priklausančios palėpės dalies. Pašalinti daiktus iš ieškovams privačios nuosavybės teise priklausančios palėpės vienasmeniškai ir dėl ieškovams nežinomų priežasčių priėmė atsakovas. Kiek ieškovams žinoma, palėpės savininkų sutikimų atsakovas neprašė ir jie nebuvo gauti. Priešingai nei nurodytoje išrašytoje atsakovo ginčo sąskaitoje, jog buvo valomos šiukšlės, tai iš tiesų atsakovas pašalino (išvežė) ieškovams priklausančias statybines medžiagas. Atsakovas, negavęs palėpės savininkų pritarimo/sutikimo, iš asmeninės nuosavybės (privačios) patalpos išvežė ieškovams priklausančias statybines medžiagas. Atsakovas išrašė ir pateikė be teisinio ir faktinio pagrindo ieškovams 2019 m. kovo 31 d. sąskaitą, kurioje įskaičiavo ir savavališkai išvežtų ieškovams priklausiusių statybinių medžiagų kainą ir, nepaisant to, atsakovas nepagrįstai įgijo turtą, t. y. turtinę teisę – reikalauti apmokėti sąskaitą, kadangi ieškovai neapmokėjo atsakovo pakartotinai išrašomų sąskaitų su nepagrįstomis sumomis.

3. Ieškinyje paaiškino, kad atsakovas ieškovams pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MP00177052, kurioje be kitų privalomų mokesčių/rinkliavų nurodė papildomus darbus – „Elektros darbai“, kurių kaina atitenkanti ieškovams priklausančiai patalpai – 92,69 Eur. Atliktus darbus pagrįsti atsakovas pateikė atliktų darbų aktus Nr. SU-DA-18-0778, SU-DA-19-08-0504, SU-DA-19-09-0002, SU-AADA-19-09-0009, SU-AADA-19-09-0009 (toliau – Darbų aktai). Iš pateiktų duomenų ieškovai darė išvadą, kad karšto vandens pavaros tvarkymą atliko privačiame bute, (duomenys neskelbtini), elektros darbai atlikti privačiame bute, (duomenys neskelbtini). Ieškovai, nesutikdami su atsakovo pateiktomis sąskaitomis, teikė prašymus daugiabutį namą administruojančiam subjektui dėl sąskaitose nurodytų darbų paaiškinimų, reiškė pretenzijas dėl nepagrįstai paskaičiuotų mokesčių/rinkliavų. Ieškovai pažymėjo, jog daugiabutį namą administruojantis subjektas dažnu atveju ignoruodavo ieškovų prašymus ir neteikdavo prašomos informacijos/duomenų. Tokį daugiabučio namo administratoriaus elgesį vertino kaip butų ir kitų patalpų savininkų teisių – gauti informaciją/duomenis – pažeidimą. Nesulaukus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paaiškinimų, prašomų duomenų, kurių pagrindu ieškovai turėtų galimybę įvertinti paskaičiuotų mokesčių pagrįstumą, ieškovai teikiamų sąskaitų neapmokėjo.

4. Ieškovai nurodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d. pranešimu į ieškovus kreipėsi UAB „Juris LT“ – skolų išieškojimo įmonė su reikalavimu apmokėti susidariusią skolą. Ieškovai motyvuotu atsakymu atsisakė apmokėti skolą, kadangi dalį skolos sudaro ieškovams nežinomos paslaugos. Atsakovas galutinius duomenis pateikė tik 2022 m. balandžio 7 d. Įvertinus gautus duomenis, ieškovai reiškė reikalavimą dėl skolos atsakovui sumažinimo. Ieškinyje akcentavo, kad atsakovas nepateikė ieškovams duomenų, galinčių pagrįsti, jog buvo priimtas sprendimas palėpės valymo darbams atlikti. Dėl ko ieškovai neprivalo sumokėti šiukšlių išvežimo kainos, t. y. 4 480 Eur. Be kita ko, ieškovų teigimu, išlaidos, susijusios su darbais, (duomenys neskelbtini), taip pat elektros darbais, adresu (duomenys neskelbtini), negali būti vertinamos kaip bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidos. Dėl ko ieškovams nekyla prievolė atlyginti 92,69 Eur dydžio atliktų darbų išlaidas, kadangi darbai atlikti kitiems savininkams priklausančiuose privačiuose butuose, galimai jų užsakymu.

Atsiliepimas

5. Atsakovas atsiliepimu (DOK-123453) prašė pakeisti pradinį atsakovą UAB „Civinity namai“ tinkamu atsakovu UAB „Juris LT“. Paaiškino, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 30-38/19 pagrindu priskirtas daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Atsakovas nurodė, kad vykdydamas savo pareigas, administratorius nustatęs, jog namo bendro naudojimo patalpose, laiptinėje, palėpėje buvo sukrautos stambiagabaritės degios atliekos, kurių buvimas prieštarauja saugos, higienos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimams ir kelia pavojų gyventojams, iš anksto gyventojus informavus, atliko patalpų dezinfekciją ir stambiagabaričių degių atliekų pašalinimą. Apmokėjimas už atliktas paslaugas buvo įtrauktas į sąskaitas gyventojams. Ieškovai apie sąskaitą, į kurią įtraukė palėpės valymą, sužinojo 2019 m. balandžio mėn. ir savo pareigos apmokėti gautą sąskaitą tinkamai nevykdė, skola vis didėjo. 2020 m. lapkričio 6 d. tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ (dabartinis pavadinimas - UAB „Civinity namai“) ir UAB „Juris LT“ sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Senamiesčio ūkis“ perleido UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę į ieškovų skolą. Ieškovai apie tai informuoti 2020 m. lapkričio 13 d. pranešimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teigė, kad UAB „Civinity namai“ perleido reikalavimo teisę UAB „Juris LT“, todėl ieškovai ieškinį reikšti turi naujajam kreditoriui, nes ieškovų skola perėjusi ir reikalavimo teisę į ją priklauso UAB „Juris LT“.

6. Atsakovas teikė papildomus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus (DOK-150106). Ieškovai teigė, esą atsakovas neturėjo teisės be jų sutikimo išvalyti daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), palėpės, nes išvalyta palėpė - privati kelių bendrasavininkų nuosavybė. Atsakovas nesutiko su tokia ieškovų pozicija. Paaiškino, kad privačioje palėpėje, kurio didesnę dalį valdo ieškovai ir kuri nėra gyvenama, buvo sukauptos statybinės atliekos. Atsakovas teikė fotonuotraukos, kuriose, anot jo, atsispindi minimos statybinės medžiagos ir teigė, jog vargu, ar nuotraukose užfiksuotus daiktus galima vadinti statybinėmis medžiagomis. Butų savininkai, tame tarpe ir ieškovai, dėl atliekų iš palėpės pašalinimo buvo informuoti skelbimuose, kurie patalpinti tiek fiziškai namo skelbimų lentoje, tiek atsakovo interneto tinklapio savitarnoje. Visgi, atsakovo teigimu, ieškovai per nustatytą terminą į pranešimą dėl palėpės išsivalymo nesureagavo. Pareigą išsivalyti palėpę ieškovams sukėlė ne administratoriaus pranešimas, o teisės norminių aktų reikalavimai. Atsakovo pranešimas apie pareigą išsivalyti palėpę buvo tik geranoriškas namo administratoriaus priminimas apie elementarias pareigas palėpės savininkams. Ieškovai ir be administratoriaus pranešimo turėjo susitvarkyti palėpę. Pažymėjo, jog atliekų ir tuo labiau statybinių atliekų laikymu namo palėpėje pažeidžiami įstatyminiai reikalavimai. Atsakovas, matydamas gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus daugiabučio namo palėpėje bei matydamas, jog patys palėpės savininkai po priminimo nevykdo minėtų gaisrinės saugos reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai, vykdydamas privalomuosius gaisrinės saugos reikalavimus, inicijavo ieškovams priklausančios palėpės išvalymą nuo statybinių ir kitų degių medžiagų net ir nesant ieškovų sutikimo. Dėl šios priežasties, išlaidas, susijusias su palėpės išvalymu, atsakovas pagrįstai ir teisėtai paskirstė ieškovams proporcingai jų turimai nuosavybės daliai. Atsakovas pasisakė ir dėl ieškovų nesutikimo su sąskaita Nr. MP00177052. Pažymėjo, kad elektros darbai atlikti bendroje namo elektros sistemoje. Minėtuose Darbų aktuose nėra įrašų, kad darbai būtų atlikti kokių nors kitų butų savininkų naudai. Visi darbai susiję su bendros elektros instaliacijos name remontu. Iš viso už minėtus darbus visiems butų ir kitų patalpų savininkams paskaičiavo 751,51 Eur sumą, ieškovams tenkanti suma – 92,69 Eur. Paaiškino, kad tuo tarpu butams 3 ir 11 atliktiems darbams buvo sudaryti atliktų darbų aktai Nr. 19-09-0009 ir Nr. 19-09-0014. Minėtuose dokumentuose konkrečiai nurodyti minėti butai kaip paslaugų gavėjai. Aptariami atliktų darbų aktai ieškovams buvo pateikti, kad parodyti, kokie apskritai darbai jų name buvo atlikti per rugsėjo mėnesį. Išlaidos už minėtiems butams padarytus darbus nėra priskirtos ieškovams, todėl ieškovų teiginiai, kad 92,96 Eur suma yra už (duomenys neskelbtini) butams atliktus darbus, niekuo nepagrįsti. Dėl šios priežasties, atsakovo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovai neprivalo mokėti už darbus, kurie buvo atlikti įforminant Darbų aktus.

7. Atsakovas teikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo (DOK-2598). Teigė, kad palėpės fotonuotraukas atsakovas teismui teikė tam, jog teismas ir proceso dalyviai patys vizualiai galėtų pamatyti prieš valymą buvusias didžiules atliekų, tame tarpe ir statybinių atliekų, krūvas, kurių buvimas ieškovams priklausiusioje ir iki šiol priklausančioje palėpėje neatitiko priešgaisrinių reikalavimų bei kėlė pavojų kitų asmenų turtui ir sveikatai. Ieškovai išreiškė poziciją, kad pagal fotonuotraukas jie negali tiksliai identifikuoti, ar pateiktose fotonuotraukose matomos atliekų krūvos yra būtent jiems priklausančioje palėpėje. Ieškovų abejonėms pašalinti ir galimybei atpažinti savo palėpę, atsakovas į bylą teikė papildomas fotonuotraukas, iš kurių vienoje parodytas vaizdas prieš valymo darbus ir po jų, o kitose parodytas dabartinis nuo atliekų krūvų išvalytos palėpės vaizdas. Anot atsakovo, fotonuotraukose matomi ir butų bei kitų patalpų savininkams priklausantis šiluminės trasos vamzdynas, kurį administruoja atsakovas, todėl atsakovas turi teisę reguliariai patekti į ieškovams priklausančią palėpę ir užtikrinti, jog nebūtų kliūčių jį prižiūrėti, prireikus remontuoti. Atsakovo teigimu, fotonuotraukos patvirtiną faktą, kad skelbimas apie prievolę išsivalyti palėpę buvo pakabintas matomoje vietoje – skelbimų lentoje. Paaiškino, jog dėl įvairių remonto darbų, kurie pačių savininkų buvo atlikti jų asmeninės nuosavybės priklausančiose patalpose (butuose) bendras turtinių vienetų plotas (skirstomasis plotas) yra šiek tiek sumažėjęs palyginus su 2019 m., t. y. nuo 1 659,51 kv. m. iki 1 655,61 kv. m. Tad, jei ginčo elektros darbai būtų apskaičiuojami taikant dabartinį skirstomąjį plotą, ieškovams už atsakovo suorganizuotus bendros elektros sistemos tvarkymo darbus tektų mokėti brangiau.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylą buvo įtraukęs UAB „Juris LT“, tačiau vėliau 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi teismas pašalino jį iš trečiųjų asmenų sąrašo, kadangi iš atsakovo papildomai pateiktų dokumentų nustatė, kad UAB „Juris LT“ nebeturi reikalavimo teisės į skolininkus A. I. ir H. I. ir dėl nurodytos skolos reikalavimo perleidimo sutartis laikoma nutraukta.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. išnagrinėjo civilinę bylą ir nusprendė ieškovų ieškinį tenkinti: sumažino ieškovų atsakovui susidariusią 4 480 Eur sumos (dydžio) skolą, priteisė iš atsakovo ieškovų naudai 1 555 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 23 d. išnagrinėjo atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimo. Teismas nutarė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti bei perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nustatė šalims terminą pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus, įrodymus.

Atsiliepimas

10. Atsakovas teismui teikė papildomus įrodymus (DOK-124229). Nurodė, kad atsakovas per atstovą kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) dėl išaiškinimo apie ieškovų palėpėje užfiksuotus daiktus ir jų degumo savybes. Atsakovas PAGD nusiuntė tas pačias keturias nuotraukas, kurios į bylą pateiktos kartu su atsakovo 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo. Pažymėjo ir tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas ieškovas A. I. pripažino, jog minėtose nuotraukose užfiksuota jam priklausanti palėpė ir ginčo dėl to nėra. Atsakovo teigimu, išdėstytos aplinkybės ir kartu teikiamas PAGD atsakymas patvirtina byloje reikšmingas aplinkybes – atsakovas, išvalydamas ieškovams priklausančią palėpę be jų sutikimo nevykdė veiklos savo rizika, o įgyvendino konkrečius privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ieškovams priklausanti negyvenamoji patalpa – palėpė techninėms – funkcinėms savybėms yra susieta su bendromis namo konstrukcijomis, joje yra sumontuota dalis šilumos mazgo vamzdyno, ji apima pastato perdangą, o degių medžiagų laikymas palėpėje kaip specifinėje pastato dalyje kelia didesnę žalos atsiradimo riziką ne tik ieškovų turtui, be ir kitų pastato savininkų nuosavybei, tame tarpe ir bendrajai dalinei nuosavybei. Dėl šių priežasčių, ieškovams patiems nevykdant privalomų priešgaisrinės saugos reikalavimų ir dėl to keliant padidintą gaisro kilimo riziką ir realią žalos atsiradimo grėsmę bendrojo naudojimo objektams, esantiems palėpėje, atsakovas neatidėliotinai privalėjo imtis privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimo ieškovas priklausančioje palėpėje. Atsakovo vertinimu, ieškovai, tapdami ne tik buto, bet ir negyvenamos patalpos – palėpės 247,67 kv. m. faktiniai valdytojai, prisiima ir papildomas šios patalpos priežiūros pareigas, kurios numatytos norminiuose teisės aktuose. Kadangi ieškovai minėtų pareigų nevykdė, remiantis tuo metu ir dabar galiojančiu norminiu reglamentavimu, ieškovams priklausančioje palėpėje veiksmų privalėjo imtis atsakovas. Už atsakovo organizuotų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimą ieškovams priklausančioje palėpėje, kai patys ieškovai nevykdė jiems priklausančių pareigų, turi apmokėti patys ieškovai, net nesant jų sutikimo dėl minėtų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo jiems priklausančioje palėpėje. Šiuo atveju, atsakovo teigimu, ieškovų procesiniuose dokumentuose dėstomos aplinkybės, esą jie nežinojo, jog reikia išsivalyti palėpę, esą nematė skelbimų apie tokią prievolę, nei kiti byloje esantys duomenys nepaneigia išvados, kad atsakovo pasirinktas elgesio modelis, t. y. palėpėje esančių daiktų išvežimas buvo pagrįstas, teisėtas, protingas ir proporcingas, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti saugų pastato eksploatavimą. Pažymėjo, kad atsakovų bandymas išvengti apmokėjimo už jiems priklausančios palėpės išvalymą motyvuojant privačios nuosavybės neliečiamumu ir jų sutikimo nebuvimu, šiuo atveju niekaip neatitinka teisingumo principo, nes ieškovams priklausanti palėpė buvo išvalyta ne dėl atsakovo siekio gauti pajamas už tokią paslaugą, o įgyvendinant priešgaisrinės apsaugos privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus bei užtikrinant kitų pastato savininkų teisėtus interesus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra, išsaugojimu ir priešgaisrine prevencija. Dėl palėpės išvalymo mokesčio dydžio apskaičiavimo, atsakovas paaiškino, kad nustatęs, jog per skirtą laiką palėpės niekas neišsivalė, organizavo viešą pirkimą palėpės išvalymo paslaugoms pirkti. Palėpės valymo paslaugoms atrinktas mažiausią kainą už 1 kubinį metrą pasiūlęs tiekėjas UAB „Pastatų meistrai“. Tiekėjo pasiūlyta kaina – 80 Eur už 1 kubinį metrą išvežtinų atliekų. UAB „Pastatų meistrai“ ieškovams priklausančią palėpę pradėjo valyti 2018 m. gruodžio 27 d. Valymas vyko per 7 kartus. Kiekvieno valymo metu išvežė po 8 kubinius metrus statybinių atliekų. Iš viso išvežta 56 kubiniai metrai. Atsakovas už ieškovų palėpės išvalymą nepridėjo sau nė vieno cento. Atsakovas ieškovų palėpės išvalymui vykdė viešą pirkimą, atrinko mažiausią kainą pasiūliusį tiekėją ir pats savo naudai nepadidino valymo paslaugos mokesčio, 4 480 Eur suma, kurią privalo atsakovui sumokėti ieškovai, laikytina pagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė nurodė, kad patikslina reikalavimą, t. y. ieškovai atsisako reikalavimo dėl 92,69 Eur skolos dalies sumažinimo, o likusioje dalyje dėl 4 480 Eur skolos sumažinimo reikalavimą palaiko, prašė šioje dalyje ieškinį tenkinti, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad palėpė nėra bendro naudojimo objektas, o tai privati nuosavybė, kuri priklauso ieškovams. Administratoriui nekyla pareiga priimti sprendimą dėl palėpės situacijos, daryti joje tvarką. Dėl palėpės rakinimo ieškovas aiškiai buvo nurodęs, kad palėpė rakinama, papildomų įrodymų, fotonuotraukų ieškovai negalėjo pateikti, tačiau šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nėra. Nagrinėjamu atveju atlikti palėpės valymo darbai nėra privalomi, nes nebuvo surašytas apžiūros aktas, nebuvo užfiksuota žurnale, pranešta savininkams. Administratorius turėjo laikytis tvarkos, kuri reglamentuota Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, tačiau šios tvarkos nesilaikė. Iš PVM sąskaitos faktūros nėra aišku, kiek šiukšlių išvežta iš palėpės, kiek iš koridoriaus, kodėl tik ieškovai yra atsakingi už koridoriaus valymą. Papildomi pateikti duomenys patvirtina, kad analogiškos paslaugos kitų įmonių yra atliekamos už 8 kartus mažesnius tarifus. Išvežtas atliekas konkrečiu atveju sudarė parketlentės, medžio drožlių plokštės, senovinis stalas. Nors šios medžiagos yra degios, tačiau vien jų buvimas savaime nelemia didesnio pavojaus ir tai yra pačių ieškovų atsakomybės klausimas, nes jie yra atsakingi už palėpėje laikomų daiktų priežiūrą. Ar palėpėje yra bendro naudojimo šiluminiai vamzdžiai, nežino. Nurodė, kad periodiniai palėpės patikrinimais nebuvo atliekami, tai ieškovams yra naujiena. Ieškovai skelbimo faktiškai nematė, nes jei būtų matę, būtų aiškinęsi su administratoriumi, ieškovai jokiu būdu nebuvo informuoti apie planuojamą valymą. Administratorius nesurašė apžiūros akto, buvo tik nuotraukos ir skelbimas, nebuvo net specialaus įvertinimo, ar tos medžiagos yra pavojingos.

Šalies argumentai

12. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė nesutikimo su ieškiniu argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad byloje nėra ginčo, kad palėpė priklauso ieškovams, faktiškai ieškovai palėpę valdo nuo 2016 metų, labai maža dalis palėpės (apie 3 kv. m.) neįregistruota nuosavybė. Administratorius, būdamas atsakingas už namo bendro naudojimo objektus, prižiūri bendro naudojimo objektus, esančius ir asmeninėje nuosavybėje. Bendro naudojimo šiluminiais vamzdžiai yra palėpėje, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas, apklaustas bylą nagrinėjant pirmą kartą. Vykdydamas priežiūrą, administratorius turi teisę patekti ir į asmeninės nuosavybės patalpas, administratorius ne kartą ėjo tikrinti palėpę ir nebuvo jokių kliūčių patekti. Palėpė yra negyvenamoji patalpa, todėl patekimas į palėpę nėra saugomas privatumo, kuri taikomas patenkant į gyvenamąsias patalpas. Palėpė turi būti atvira ir tam galėtų būti patikrinamas stogas, gegnės, grindys (nes perdangos yra bendros konstrukcijos). Tikrinant palėpės patalpas 2018 m. gruodžio mėnesį, buvo nustatyta, kad patalpos apkrautos neleistinais daiktais. Palėpės savininkai apie planuojamus daiktų išvežimo darbus buvo informuoti skelbimu ir elektroninėje savitarnoje. Taigi, ieškovai buvo tinkamai informuoti apie pareigą susitvarkyti daiktus. Ieškovas nesureagavo, patalpų neišvalė, todėl administratorius vykdė viešą pirkimą, buvo pateikti trys pasiūlymai, atrinka įmonė su pasiūlyta mažiausia kaina. Faktiniai atlikti darbai apėmė palėpės išvalymą ir prieigos į palėpę (vienos laiptų pakopos iki įėjimo į palėpę) išvalymą, taigi visas koridorius nebuvo valomas. Įvykdžius darbus, išrašyta sąskaita, kurioje nurodytas palėpės, o ne koridoriaus valymas. Byloje pateiktos deklaracijos, iš kurių matyti faktinis atliktų darbų kiekis, matyti, kad gavosi 56 kub. metrai atliekų, vežimas buvo atliekamas per kelis kartus. Valymą atlikusi įmonė yra nesuinteresuota, todėl nėra pagrindo abejoti duomenų tikrumu. Priešgaisrinė tarnyba patvirtino, kad pašalintos medžiagos yra degios, tokių medžiagų laikymas pažeidžia teisės norminių aktų reikalavimus. Atliekant patikrinimus, aktai nebuvo rašomi, tačiau buvo užfiksuota nuotraukomis. Ieškovai kreipėsi į Savivaldybę, prašydami įvertinti administratoriaus veiksmus, tačiau Savivaldybė savo atsakyme nekonstatavo jokių neteisėtų administratoriaus veiksmų. Tai patvirtina, kad atsakovas nepažeidė nuosavybės teisės, ieškovų privatumo, išlaikė pusiausvyrą tarp ieškovų ir kitų savininkų interesų, užtikrino, kad nebūtų neleistinai laikomos degios medžiagos. Administratorius už šiuos valymo darbus jokio papildomo atlygio neturėjo, išlaidos yra pagrįstos ir protingos.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje nutrauktina.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

14. Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimo dėl 92,69 Eur skolos sumažinimo atsisako, nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės ieškovams yra žinomos.

15. Teismo vertinimu, ieškovų atsisakymas nuo ieškinio dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės ieškovams yra žinomos (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas priimti ieškovų atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą dalyje dėl 92,69 Eur skolos sumažinimo nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Remiantis CPK 294 straipsnio 2 dalimi, bylą dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

17. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

18. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. balandžio 12 d. išrašo nustatyta, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 247,67 kv. m., nuosavybės teise didžiąja dalimi (244,41 kv.m.) priklauso A. I. ir H. I., kita dalis (3,26 kv.m.) priklauso bendrasavininkei – J. K.. Tačiau pagal 2020 m. spalio 29 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą nustatyta, kad pagal nuo 2018 m. sausio 9 d. išviešintą įrašą palėpė priklausė tik ieškovams.

19. Daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), namo administratoriumi 2018-2019 metais buvo UAB „Senamiesčio ūkis“, šiuo metu yra pasikeitęs gyvenamojo namo administratoriaus pavadinimas – UAB „Civinity namai“.

Žemesnės instancijos teismas

20. Remiantis 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. MP00177052, išrašyta bendrai 5 112,20 Eur sumai, nustatyta, kad: administravimas – 8,89 Eur; bendro naudojimo karšto vandens sistemos avarijos lokalizavimas – 4,32 Eur; elektros darbai – 92,69 Eur; kaupiamos lėšos bendroms namo reikmėms – 12,38 Eur; techninė priežiūra – 17,78 Eur. Šioje byloje ieškovai ginčijo atsakovo reikalavimą apmokėti už elektros darbus – 92,69 Eur, tačiau vėliau teismo posėdžių metu nurodė, kad reikalavimo šioje dalyje nepalaiko, atsisako dalies ieškinio. Teismas šiame sprendime nurodė, kad šioje dalyje civilinę bylą nutraukia, todėl teismas papildomai nenurodo ir nevertina įrodymų, kurie susiję su atsakovo sąskaitoje išrašyta suma už elektros darbus.

21. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad namo bendro naudojimo patalpose 2018 m. gruodžio 3 d. patalpintas UAB „Senamiesčio ūkis“ skelbimas (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams/atstovams „Dėl šiukšlių palėpėje ir bendro naudojimo patalpose“. Juo informavo, kad UAB „Senamiesčio būstas“ atliko (duomenys neskelbtini), namo bendro naudojimo palėpės ir bendro naudojimo koridoriaus patalpų apžiūrą ir nustatė, jog aukščiau minėtose patalpose pilna prikrautų stambiagabaričių atliekų, šiukšlių ir kitų degių atliekų, kas griežtai neatitinka Priešgaisrinių saugos taisyklių bei higienos normų. Skelbimu buvo prašoma iki 2018 m. gruodžio 17 d. gyventojams išsinešti šiukšles iš palėpės patalpų bei koridorių, nes kitu atveju UAB „Senamiesčio ūkis“ organizuos valymo darbus, o suma už atliktus darbus bus paskirstyta visiems (duomenys neskelbtini) namo ir kitų patalpų savininkams. Preliminari darbų kaina – 1 kubinis metras 90 Eur be PVM. Taipogi skelbimas patalpintas elektroninėje erdvėje (savitarnoje).

22. Palėpės valymo bei šiukšlių išvežimo darbai buvo atlikti 2018 m. gruodžio - 2019 m. sausio mėn. Byloje pateikta ginčo sąskaita – 2019 m. kovo 31 d. MP00138540 išrašyta 4 524,65 Eur sumai. Iš sąskaitos duomenų matyti, kad šią sumą sudaro: administravimas – 8,89 Eur; kaupiamos lėšos bendroms namo reikmėms – 12,38 Eur; palėpės valymas – 3 702,48 Eur be PVM; techninė priežiūra – 17,78 Eur. Remiantis byloje esančiu Atliktų darbų aktu Nr. SU-DA-18-12-0793, 4 480 Eur sumą sudaro šiukšlių valymas, išvežimas, patalpų valymas, dezinfekavimas. Užsakovas – UAB „Senamiesčio ūkis“, rangovas – UAB „Pastatų meistrai“. Ieškovai šioje byloje ginčija prievolę mokėti sąskaitoje nurodytą sumą už palėpės valymą, t. y. 4 480 Eur sumą (su PVM).

23. Ieškovai 2019 m. gegužės 27 d. siuntė tuometiniam administratoriui UAB „Senamiesčio ūkis“ pranešimą „Dėl nepagrįsto praturtėjimo“. Ieškovai pranešime nesutiko su reikalaujamais sumokėti 4 674,46 Eur. Prašė sąskaitą perrašyti, panaikinant skolą. Be kita ko, prašė išsiaiškinti ir ieškovams pranešti raštu kieno pavedimu ir kas konkrečiai bei kada iš atsakovo darbuotojų atliko palėpės valymo darbus. Taipogi prašė nurodytus daiktus grąžinti į vietą iš kurios jie buvo paimti. 2019 m. liepos 19 d. ieškovai teikė UAB „Senamiesčio ūkis“ pretenziją „Dėl nepagrįstų piniginių reikalavimų sustabdymo“. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovai dėl susidariusios situacijos kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, apie esamą skolą pateikimas skolų išieškojimo bendrovei ar kitiems tretiesiems asmenims, bus laikomas nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų atlikimu.

24. 2019 m. spalio 23 d. ieškovai teikė prašymą „Dėl administratoriaus UAB „Senamiesčio ūkis“ veiksmų įvertinimo“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Šiuo prašymu ieškovai reikalavo institucijų savo kompetencijos ribose įvertinti administratoriaus UAB „Senamiesčio ūkis“ veiksmus: 1) reikalaujant be teisinio pagrindo iš pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkų ieškovų sumokėti „4 524,65 Eur skolą“ ir; 2) grasinant ieškovams dirbtinai sukurtos skolos išieškojimą perduoti UAB „Sergel“; 3) be turto savininkų sutikimo (nukertant spyną) patenkant į privačią asmeninės nuosavybės teisėmis valdomą pastogę, adresu (duomenys neskelbtini), ir pasisavinant ten buvusias statybines medžiagas. Taipogi reikalavo įvertinus UAB „Senamiesčio ūkis“ veiksmus priimti atitinkamus sprendimus ir apie tai informuoti ieškovų atstovę.

25. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė raštą „Dėl administratoriaus veiksmų“. Iš esmės išaiškino ieškovų teisę kreiptis į teismą ir pabrėžė, kad raštas negali būti laikomas oficialiu teisės aktų išaiškinimu.

26. UAB „Juris LT“ ir UAB „Senamiesčio ūkis“ 2020 m. lapkričio 6 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. CIV20-228, kurios pagrindu UAB „Senamiesčio ūkis“ perleido visas reikalavimo teises į ieškovų susidariusį įsiskolinimą naujajam kreditoriui UAB „Juris LT“. Ieškovai 2020 m. lapkričio 13 d. gavo iš UAB „Juris LT“ pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo. 2021 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Juris LT“ bendrovei UAB „Civinity namai“ siuntė pranešimą apie išieškojimo nutraukimą. Jame teigiama, jos išieškojimas nutraukiamas dėl reikalavimo teisės į 6 899,36 Eur. Nors bylos proceso metu trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas UAB „Juris LT“, tačiau vėliau paaiškėjus, kad UAB „Juris LT“ nebeturi reikalavimo teisės į ieškovus bei dėl nurodytos skolos reikalavimo perleidimo sutartis laikoma nutraukta, todėl teismas pašalino trečiąjį asmenį iš byloje dalyvaujančių asmenų. Atsižvelgiant į tai, teismas papildomai nepasisakys dėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes byloje dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nebeliko.

27. 2023 m. liepos 27 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos teikė atsakovui raštą „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydamas į atsakovo paklausimą. Nurodė, kad gaisriniu požiūriu prie degių daiktų yra priskiriami tokie daiktai ir medžiagos, kurie paveikti atviru ugnies šaltiniu užsidega, o pašalinus atvirą ugnies šaltinį geba toliau savaime degti. Pateiktose nuotraukose (palėpės) (kartoninių dėžių ir statybinės medienos liekanos) anot departamento turėtų būti priskiriami prie degių daiktų. Atkreipė dėmesį, kad remiantis įstatyminiu reguliavimu, degias medžiagas ir daiktus draudžiama laikytis daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose, jeigu tai trukdo žmonių evakavimuisi gaisro atveju. Taipogi pridūrė, kad palėpėse laikyti degias medžiagas ir degius skysčius draudžiama.

28. Byloje pridėtos fotonuotraukos, kuriose matomi tiek ginčo palėpėje, tiek jos prieigose laikomi daiktai, t. y. kartoninės dėžės, plastikinės plėvelės, medinės lentos, polistireninio putplasčio gabalai, daiktų nuolaužos ir kt. Byloje iš esmės tarp šalių nekilo ginčo, kad šiuos daiktus palėpėje laikė ieškovai ir kad šie daiktai buvo pašalinti namo administratoriaus – atsakovo iniciatyva.

29. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme pirmą kartą, žodiniame teismo posėdyje dalyvavo ieškovas A. I., kuris teismui posėdžio metu davė žodinius paaiškinimus, taip pat liudytoju buvo apklaustas P. L.. Kadangi bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje antrą kartą, ieškovai teismo posėdyje asmeniškai nedalyvavo, taip pat šalys neprašė papildomai apklausti minėto liudytojo, todėl teismas mano esant tikslinga nurodyti ieškovo bei liudytojo žodinių paaiškinimų esmę, kadangi šalių bei liudytojų paaiškinimai yra įrodymai ir teismas jais, kaip ir kitais byloje esančiais įrodymais, remiasi bei juos vertina priimdamas teismo sprendimą.

30. Teismo posėdžio metu ieškovas A. I. paaiškino, kad name yra dvi laiptines. Ieškovai naudojasi pagrindine, paradine laiptine. Kai ieškovas ten būna, tai gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra ketvirtame aukšte. Patekimas į palėpę yra per kitą laiptinę, dabar palėpei yra suteiktas adresas, anksčiau buvo tik registro numeris. Į palėpę patenka kartą per 2 mėn. Į palėpę užeina, kai pro stogą pradeda lašėti vanduo. Rado kvitą, nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini), pastogė. Pradėjo aiškintis, pamatė, kad spyna nupjauta ir kad į palėpę buvo įsibrauta. Ten nebuvo padaryti jokie darbai, o buvo įsilaužta. Iš palėpės išnešė senovines duris, statybines medžiagas, DSP plokštes, parketo likučius. Seno parketo buvo nedaug – 12-15 lentų, 1910 metų durys. Žalos dėl durų ir parketo įvardinti negali. Laiko, kad tai buvo įsilaužimas į patalpą (palėpę) tariamai dėl kažkokio valymo, pasisavinta dalis daiktų ir išrašyta sąskaita. Jokio skelbimo dėl numatomų palėpių tvarkymo darbų nematė. Pusę laiko (pusę metų) nebūna Lietuvoje, vasarą būna kaime, taigi tame bute būna neilgai, bet šiaip jis tame bute gyvena. Mano, kad tuo metu, kad buvo pakabintas skelbimas dėl valymo, t. y. 2018 m. gruodį, gyveno bute (duomenys neskelbtini), bet tiksliai pasakyti negali, nes reikėtų žiūrėti skrydžius ir išvykas. Bet skelbimo jis nematė. Palėpė buvo užrakinta paprasta pakabinama spyna. Pašaliniai žmonės į palėpę nevaikščiojo. Savo spyną ant palėpės durų ieškovas pakabino nuo 2016 metų, bet ir anksčiau ji buvo užrakinama. Palėpėje buvo statybinių medžiagų: medinių tašelių, DSP plokščių, skardos likučių. Pasisavino ir statybines medžiagas. Laiko, kad ten buvo nedegios statybinės medžiagos. Raktą nuo palėpės durų turėjo tik ieškovas. Patvirtino, kad palėpėje yra bendro naudojimo vamzdžiai. 2015 metais, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ (ankstesnė įmonė, teikianti komunalines paslaugas) prašė patekti į palėpę, nes turėjo pataisyti apšiltinimą. Ieškovas mano, kad komunalines paslaugas teikianti įmonė turi jo telefono numerį, el. paštą, tačiau tiksliai pasakyti, kas turi (koks darbuotojas), negali. Namas yra 1910 metų statybos, ir palėpės durys irgi yra nuo tų laikų. Kad nėra palėpės durų užrakto, pamatė tik balandžio – gegužės mėn. Dėl įsilaužimo į palėpę buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę, dėl ieškovo savivaliavimo, o į policiją nebuvo kreiptasi. Patikslino, kad pašto dėžutės yra netvarkingos, likusios nuo sovietinių laikų. Anksčiau palėpę visada rakino, o dabar, kai iš jos viskas yra išnešta, tai kol kas nerakina. Ieškovas nelaiko to valymo darbais, o mano, kad įvyko jo daiktų vagystė. Ieškovas valymo darbų neužsakė, be to, buvo pasisavinti svetimi (ieškovo) daiktai.

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. L. (specialistas, atsakingas už gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, dirba atsakovo įmonėje) parodė, kad palėpės valymas buvo reikalingas atsižvelgiant į Priešgaisrinės saugos taisykles. Nurodyti, ar namo administratorius tinkamai informavo palėpės savininką apie numatomus valymo darbus, negali, nes tai nepatenka į jo darbo funkcijas. Liudytojas paaiškino, kad prieš organizuojant palėpės valymą bei paties valymo metu jis nedalyvavo. Apie tai, kokios šiukšlės palėpėje buvo laikomos, jis sužinojo iš buvusių kolegų, nes tuo metu, kai buvo atliekamas valymas, jis nebuvo atsakovo darbuotojas. Vėliau jis lankėsi palėpėje, darė fotofiksaciją. Šiuo metu palėpė tvarkinga, šiuo metu kliūtys patekti administratoriui nėra sudaromos, palėpė nėra eksploatuojama. Įprastai administratorius pastato apžiūras vykdo periodiškai, 2 kartus per metus. Vykdant apžiūras surašomi patikrinimo aktai. Teismui pateiktas P. L. kvalifikacijos atestatas, kuriuo suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas.

Dėl ieškovų reikalavimo sumažinti skolą 4 480 Eur suma

32. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovams priklausančios palėpės valymo darbų apmokėjimo. Ieškovai teigia, kad atsakovas neturėjo teisės atlikti palėpės valymo darbų be savininkų (ieškovų) sutikimo ir nepagrįstai reikalauja už tokius darbus sumokėti, ieškovai reikalauja sumažinti skolą 4 480 Eur suma. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad privalėjo imtis priemonių ir veiksmų siekiant apsaugoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėtus interesus bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus nuo žalos/grėsmės, užsitikrinti prie jų tinkamą priėjimą techninei priežiūrai vykdyti bei įgyvendinti priešgaisrinės saugos reikalavimus. Atsakovas teigia, kad tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio namo administratoriaus, pareigas, tinkamai informavo tiek ieškovus, tiek ir kitus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus apie pareigą ją išvalyti nuo šiukšlių.

33. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir šalys neginčijo, kad atsakovas yra paskirtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Pažymėtina, kad administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnis). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d.), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Administratorius, be kita ko, teikia namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai; jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė; informuoja kompetentingas institucijas (savivaldybės vykdomąją instituciją ir valstybinę statybos ir statinių priežiūrą atliekančias institucijas) apie asmenis, pažeidusius teisės aktus (6.1, 7.6, 7.7 punktai).

34. Nuosavybė turi būti prižiūrima ir naudojama taip, jog nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja. Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui ar kitų asmenų teisėms, laisvėms ar teisėtiems interesams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimai).

35. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Išsamiau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 15 dalies 3 punkte, t. y. pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams . Savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai ar kitos patalpos yra glaudžiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, ir be daugelio šių objektų iš viso negalėtų egzistuoti (pvz., pagrindinės namo konstrukcijos) arba jų savybės iš esmės pablogėtų (šildymo sistema ir pan.) (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2597-392/2015).

36. CK numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Taigi, šiose normose iš esmės išdėstyta ta pati taisyklė, kaip ir CK 4.76 straipsnyje – kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendrojo turto išsaugojimo ir išlaikymo. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad atsakovas neturėjo teisės atlikti palėpės valymo darbų be savininkų (ieškovų) sutikimo ir nepagrįstai reikalauja už tokius darbus sumokėti. Atsakovas teigia, kad įvykdyti darbai buvo būtini siekiant užtikrinti privalomuosius priešgaisrinės saugos reikalavimus, nes palėpėje buvo laikomos degios medžiagos. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar tokie atsakovo atlikti darbai pripažintini privalomaisiais darbais, kuriems atlikti nėra būtinas ieškovų sutikimas, taip pat tai, ar palėpėje laikytos medžiagos, daiktai galėjo lemti didesnę gaisro kilimo riziką.

38. Iš byloje pateiktų įrodymų, fotonuotraukų (DOK-150106), matyti, kad nuotraukose yra užfiksuoti daiktai: kartotinės dėžės, plastikinės plėvelės, medinės lentos, polistireninio putplasčio gabalai ir pan. Ieškovai byloje neginčijo aplinkybės, kad nuotraukose yra užfiksuota jiems priklausanti palėpė, taip pat neginčijo aplinkybės, kad nuotraukose užfiksuoti jiems priklausantys daiktai. Ieškovai byloje tvirtino, kad palėpėje laikė statybines medžiagas. Ieškovas posėdžio metu teigė „palėpėje buvo statybinių medžiagų: medinių tašelių, DSP plokščių, skardos likučių“, „iš palėpės išnešė senovines duris, statybines medžiagas, DSP plokštes, parketo likučius“, „seno parketo buvo nedaug – 12-15 lentų, 1910 metų durys“. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad palėpėje buvo laikomos statybinės atliekos. Iš byloje esančių fotonuotraukų, iš to, kaip tie daiktai yra sumesti, chaotiškai, netvarkingai išdėstyti, bei kokio pobūdžio tai daiktai, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad palėpėje buvo laikomos ne statybinės medžiagos, o - mišrios statybinės atliekos. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktose Atliekų deklaracijose (šie įrodymai pateikti prie DOK-124229) taip pat pažymėta, kad iš ginčo palėpės buvo šalinamos „mišrios ir statybinės atliekos“, nurodytas atliekų sąrašo kodas – „170904“ (toks kodas (170904) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakyme Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo”, priede Nr. 2, redakcija galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. spalio 8 d.). Įrodymų, kad palėpėje buvo laikomi kiti ieškovams priklausantys vertingi daiktai, vis tik ieškovai į bylą nepateikė, taipogi byloje jokiais įrodymais nepatvirtinta aplinkybė, kad palėpėje buvo laikomos senovinės 1910 metų durys ir kad jos buvo atsakovo išvežtos.

39. Ieškovai byloje nesutiko su aplinkybe, kad laikomos medžiagos buvo degios. Ieškovas posėdžio metu teigė, kad „ten buvo nedegios statybinės medžiagos“. Tačiau vis tik teismas su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, iš pateiktų fotonuotraukų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad palėpėje buvo daiktai iš kartono, medienos. Atsakovas byloje teigė, kad savaime turėtų būti suprantama ir akivaizdu, kad kartonas ir mediena yra degios atliekos, tačiau ieškovams nesutinkant su šia aplinkybe, atsakovas bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, pateikdamas tas pačias byloje esančias nuotraukas (DOK-150106) su prašymu išaiškinti dėl šių medžiagų degumo. Departamentas pateikė atsakymą (DOK-124229 priedas Nr. 1), kuriame nurodyta, kad „gaisriniu požiūriu prie degių daiktų yra priskiriami tokie daiktai ir medžiagos, kurie paveikti atviru ugnies šaltiniu, užsidega, o pašalinus atvirą ugnies šaltinį geba toliau savaime degti, <...> pateiktose nuotraukose užfiksuoti daiktai (kartoninių dėžių ir statybinės medienos liekanos) turėtų būti priskiriami prie degių daiktų“. Pažymėtina, kad minėtame atsakyme taip pat nurodyta, kad „Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 86.1 punktas numato, kad degias medžiagas ir skysčius draudžiama laikyti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose, jeigu tai trukdo žmonių evakavimuisi gaisro atveju, <...> 72 punktas numato, kad palėpėse draudžiama laikyti degias medžiagas ir degius skysčius, <...> iš pateiktų nuotraukų matoma, kad palėpėje yra laikomos degios medžiagos (kartotinių dėžių ir statybinės medienos liekanos), tai jau yra taisyklių 72 punkto pažeidimas“. Taigi, išdėstytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju palėpėje buvo laikomos degios statybinės atliekos, o tokių daiktų buvimas palėpėje gali lemti didesnę gaisro kilimo riziką. Priešingos išvados daryti nėra pagrindo, nes priešingų įrodymų ieškovai byloje nepateikė.

40. Šalys byloje laikėsi skirtingų pozicijų dėl palėpės rakinimo fakto. Ieškovų teigimu, palėpė buvo rakinama, o atsakovė spyną nupjovė ir, įėjusi į palėpę, išvežė joje esančius daiktus, tuo tarpu atsakovas laikėsi pozicijos, kad palėpė nebuvo rakinama, nes joje buvo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas turi reguliariai prižiūrėti. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nurodo, kad įrodinėja tas, kas teigia, todėl ieškovams, ieškinyje nurodžius teisiškai reikšmingus faktus, ieškovai ir turėjo pareigą įrodyti šias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovai aplinkybę, kad palėpė buvo rakinama, įrodinėjo iš esmės tik ieškovo žodiniais paaiškinimais, kitų įrodymų šiais aplinkybei pagrįsti vis tik nebuvo pateikta. Kita vertus, ieškovai neginčijo aplinkybės, kad palėpėje buvo daugiabučio namo inžinerinė įranga, tą patvirtino ieškovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad palėpėje buvo bendro naudojimo vamzdynai, taip pat šią aplinkybę patvirtina ir nuotraukose matomas šiluminės trasos vamzdynas. Atsakovas teigė, tą patvirtino ir liudytojas P. L., kad keletą kartų per metus yra atliekamos bendrų namo konstrukcijų (vamzdynų, stogo, gegnių ir kt.) patikros, todėl namo administratorius, kaip turintis įstatyminę pareigą prižiūrėti bendro naudojimo objektus, turėjo teisę patekti prie bendro naudojimo objektų. Taigi, sutiktina su atsakovo argumentais, kad šios patalpos ir negalėjo būti rakinamos, nes priešingu atveju eliminuojama ar apsunkinama galimybė administratoriui patekti prie bendro naudojimo objektų. Šiame kontekste svarbu pažymėtina, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtintuose Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 4 d.), 3 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant; 7.1 punkte nurodyta, kad administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais. Teismas nesutinka su ieškovų argumentais, kad administratorius neturėjo teisės patekti į palėpę, kadangi, kaip nustatyta teismo minimuose teisės aktuose, administratorius privalo užtikrinti privalomuosius statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus, turi pareigą nedelsiant imtis bendrojo naudojimo objektų gedimų šalinimo veiksmų, maksimaliai mažinti avarijų, tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai. Kaip antai, statybos techniniame reglamente STR1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – STR, Reglamentas), daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (STR 84 p.); valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (STR 85 p.); vadovaujantis Reglamento 96 punktu, valdytojas nedelsdamas organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus; STR 11 punkte įtvirtina, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

41. Kaip minėta, byloje reikšminga nustatyti, ar palėpės valymo darbai gali būti pripažinti privalomaisiais darbais. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės dėl degių statybinių atliekų laikymo palėpėje bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai suponuoja išvadą, kad atsakovas ėmėsi palėpės valymo darbų be atsakovo sutikimo įgyvendindamas konkrečius privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. STR 10.1 punkte nurodyta, kad privalomieji darbai – daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbai ar jų kompleksas, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad ieškovai palėpėje laikė statybines atliekas, tame tarpe ir degias statybines atliekas (kartoninių dėžių ir statybinės medienos liekanas), tokiu būdu buvo pažeistas Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių (patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223) 72 punktas, numatantis, kad palėpėse draudžiama laikyti degias medžiagas ir degius skysčius. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad siekiant užtikrinti gaisrų prevenciją, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms nustatomi šie pagrindiniai reikalavimai: <...> statinių, esančių bendrosios nuosavybės teisės objektu, atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams kontroliuoja bendraturčių susitarimu paskirtas administratorius. Taigi, ieškovams patiems nevykdant privalomų priešgaisrinės saugos reikalavimų ir dėl to keliant padidintą gaisro kilimo riziką bei realią žalos atsiradimo grėsmę bendrojo naudojimo objektams, esantiems palėpėje, atsakovas privalėjo vykdyti įstatyme jam nustatytas pareigas bei imtis privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimo ieškovams priklausančioje palėpėje.

42. Ieškovai byloje teigė, kad jie nebuvo tinkamai informuoti, kad bus atliekami valymo darbai. Tačiau su šiais argumentais teismas nesutinka, kadangi byloje pateiktas skelbimo tekstas, informuojantis apie pareigą pašalinti šiukšles iš palėpės patalpų bei koridorių. Šis skelbimas buvo patalpintas namo bendrose patalpose (DOK-2598 priedai 3 fotonuotraukos), taip pat buvo patalpintas pranešimas internetinio puslapio savitarnoje. Tokiu būdu patalpinti pranešimai atitinka Administravimo nuostatų 14.1 p., 14.2 p. įtvirtintus informacijos apie administratoriaus veiklą pateikimo būdus. Ieškovai nurodė, kad dažnai būna išvykę, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad būtent laikotarpiu kada buvo patalpinti skelbimai, t. y. 2018 m. gruodžio mėnesį, ieškovai buvo išvykę. Net ir tuo atveju, jei ieškovai skelbimo nematė ir apie raginimą pašalinti daiktus nebuvo faktiškai informuoti, tai neeliminuoja jų pareigos užtikrinti privalomų priešgaisrinės saugos reikalavimų ir palėpėje, kurioje yra namo bendro naudojimo inžineriniai įrenginiai, nelaikyti degių statybinių atliekų.

43. Ieškovai byloje teigė, kad atsakovo pasirinktų paslaugų įkainis yra kelis kartus didesnis nei rinkoje esamų analogiškų paslaugų įkainiai. Šiems argumentams pagrįsti ieškovai teikė 2023 metais galiojančius duomenis (skelbimus) apie patalpų valymo ir šiukšlių išvežimo įkainius, kurie siekia 10-15 Eur už 1 kub.m. Pirmiausia, teismas akcentuoja, kad palėpės valymo darbai vyko 2018 m. gruodžio – 2019 m. sausio mėnesiais, t. y. beveik prieš penkerius metus, todėl vien dėl šios priežasties ieškovų pateikti įrodymai neatspindi realios rinkos situacijos, galiojusios aktualiu laikotarpiu. Nesutikdamas su ieškovų argumentais, kad valymo patalpų kaina yra nepagrįstai per didelė, atsakovas į bylą teikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas, vadovaudamasis Nuostatų 4.5 punktu, organizavo viešą pirkimą palėpės išvalymo paslaugoms pirkti. Pateikti duomenys patvirtina, kad pirkime dalyvavo trys tiekėjai, siūlę tokias kainas už 1 kub.m. su PVM: 80 Eur, 92,99 Eur ir 136,31 Eur. Iš protokolo matyti, kad buvo pasirinktas mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas – UAB „Pastatų meistrai“. Šie viešo pirkimo dokumentai yra galiojantys, nenuginčyti. Atsakovas taipogi į bylą pateikė Atliekų deklaracijas, iš kurių nustatyta, kad palėpės valymas vyko per 7 kartus, kiekvieną kartą buvo išvežama po 8 kub.m. atliekų, kas iš viso sudaro 56 kub.m. atliekų. Remiantis byloje esančiu Atliktų darbų aktu Nr. SU-DA-18-12-0793, nustatyta, kad 4 480 Eur (su PVM) sumą sudaro šiukšlių valymas, išvežimas, patalpų valymas, dezinfekavimas, atliktų darbų kiekis – 56 kub.m., kaina - 66,116 Eur (su 21 proc. PVM kaina sudaro 66,116 Eur + 21 proc. = 80,00 Eur). 2019 m. kovo 31 d. sąskaitoje nurodyta, kad palėpės valymas sudaro 3 702,48 Eur be PVM sumą, kas su PVM sudaro 4 480 Eur (3 702,48 Eur + 21 proc. = 4 480 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas leistinais rašytiniais įrodymais pagrindė palėpės išvalymo darbų kiekį ir kainą, taigi ieškovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

44. Apibendrinant pabrėžtina, kad nuosavybė turi būti prižiūrima ir naudojama taip, kad nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), taigi, bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą, tuo tarpu administratorius privalo užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, sprendžia, kad atsakovo pasirinktas elgesio modelis, t. y. palėpėje esančių ieškovams priklausančių daiktų išvežimas, buvo protingas ir proporcingas, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti saugų pastato eksploatavimą bei kitų pastato savininkų teisėtą interesą, susijusį bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra, išsaugojimu ir priešgaisrine prevencija. Ieškovams nevykdant privalomų priešgaisrinės saugos reikalavimų, laikytina, kad buvo sukelta reali žalos atsiradimo grėsmė bendrojo naudojimo objektams, esantiems palėpėje, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai ėmėsi privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, ieškovams priklausančioje palėpėje atliko privalomuosius darbus, kuriems nėra būtinas ieškovų sutikimas. Taigi, ieškovai turi pareigą apmokėti atsakovo sąskaitoje nurodytą sumą už palėpės valymo darbus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų ieškinio reikalavimas sumažinti skolą 4 480 Eur suma atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

45. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. CPK 87 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kai sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami jį sumokėjusiam asmeniui. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį ieškovui grąžinama 75 procentų dydžio už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalis, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba byloje sudaroma taikos sutartis.

48. Ieškovai atsisakė dalies reikalavimo, todėl teismas grąžina ieškovams dalį žyminio mokesčio – 1,56 Eur (92,69 Eur x 3 proc. x 75 proc. x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

49. Ieškinį likusioje dalyje atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

50. Atsakovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 101 Eur žyminį mokestį (už apeliacinį skundą) ir 4 731,10 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (847 Eur už susipažinimą su civilinės bylos dokumentais, konsultaciją, atstovavimą teismo posėdyje, prašymo surašymą; 919,60 Eur už prašymų parengimą, atstovavimą teismo posėdyje; 1 694 Eur už apeliacinio skundo parengimą; 1 270,50 Eur už paklausimo ir prašymo parengimą, dalyvavimą teismo posėdyje), taigi iš viso 4 832,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

51. Sprendžiant dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vertintina, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcijos aktualios atitinkamo procesinio dokumento parengimo arba atstovavimo teismo posėdyje momentu) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

52. Atsakovas kartu su prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti suteiktų teisinių paslaugų pobūdis, bei mokėjimo pavedimus, kurie patvirtina, kad atsakovas išlaidas patyrė realiai. Įvertinus teismui pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, nustatyta, kad atsakovo prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, pagrindo patirtas išlaidas sumažinti pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi (98 proc.) buvo atmestas, o dalyje (2 proc.) byla nutraukta ieškovams atsisakius reikalavimo (bet ne tuo pagrindu, kad atsakovas reikalavimus patenkino, tačiau ieškinio dalies ieškovams atsisakius savo laisva valia, vadinasi, atsakovo išlaidas šioje dalyje lėmė ieškovų procesinis elgesys), yra pagrindas priteisti iš ieškovų, kaip pralaimėjusios šalies, atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi, t. y. atsakovo naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos 4 832,10 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 2 416,05 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Dėl pašto išlaidų

53. Pašto išlaidos byloje (4,48 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepriteistinos.

54. Sprendimas priimtas ir paskelbtas rašytinio proceso tvarka, todėl jo apskundimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovų H. I. ir A. I. 92,69 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 69 centų) skolos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“ sumažinimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų H. I. ir A. I. atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ naudai 4 832,10 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt du eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 2 416,05 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiolika eurų 5 centus).

Grąžinti ieškovei H. I. ir A. I. 1,56 Eur (vieną eurą 56 centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. birželio 30 d. mokėjimo pavedimu, mokėjimo užduoties kodas ZK78862, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė