Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2597-392/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-08-26
Bylos Nr.: e2A-2597-392/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13968-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginijus Kairevičius
Atsakovas: G. L.
Ieškovas: UAB „Žirmūnų būstas“

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
32.8pavadinimo nepavyko patikrinti
35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-2597-392/2015(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13968-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija:30.9.1; 32.8; 35.3.6; 116.1;122.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. L. ir G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-402-600/2015 pagal ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovams G. L. ir G. L. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų G. L. ir G. L. proporcingai jų turimo turto daliai priteisti 1866,74 Lt, t.y. iš G. L. 109,72 Lt, o iš G. L. 1757,02 Lt skolos ieškovo naudai, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Žirmūnų būstas“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 2012-12-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu. Atsakovai G. L. ir G. L. yra negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininkai, kuriems priklauso 95,79 m² minėtos patalpos. Ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovai nuosavybės teise turi aukščiau nurodytas patalpas ir jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. 2012-09-07 skelbime ŽB-15-1234 ieškovas paskelbė informaciją apie (duomenys neskelbtini), name reikalingus atlikti darbus. Skelbimai buvo iškabinti laiptinių skelbimo lentose. Ieškovas nurodė, kad vykdydamas priešgaisrinės ir sanitarinių tarnybų reikalavimus, iki 2012-09-21 prašė gyventojų išsivalyti užkrautas buitinės ir statybinės paskirties atliekomis palėpės patalpas, priešingu atveju tai atliks namo administratorius, o darbų kaina bus paskirstyta visiems patalpų savininkams. Kadangi į skelbimą nebuvo sureaguota, palėpės valymo darbams vykdyti/paslaugoms teikti buvo pasirinkta UAB „Vilniaus švaruva“. Atsakovai savo dalį dėl negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės yra įregistravę nekilnojamojo turto registre kaip privačią nuosavybę, atsakovams priklaus 95,79 m².

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti išlaidas už namo (duomenys neskelbtini), palėpės išvalymą yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi jas ieškovas patyrė atlikdamas neprivalomus atsakovams nuosavybės teise priklausančiame objekte darbus, kurie buvo nesuderinti su atsakovais, kuriuos atlikti nebuvo jokio būtinumo, šio būtinumo ieškovas ir nepagrindė savo raštuose, adresuotuose atsakovams, motyvuodamas tik priešgaisrinės ar sanitarinės tarnybų reikalavimais ir grėsme namo konstrukcijoms bei gyventojų saugumui. Pažymi, kad bendraturčių susitarimo dėl patalpų valymo nebuvo ir nėra įrodymų apie palėpėje buvusias atliekas, kurios neva pažeidė kitų namo bendraturčių interesus, trukdė bendrai naudotis palėpe. Byloje nėra įrodymų, kad buvo pažeisti bendraturčių interesai ir trukdoma jiems naudotis palėpe, nėra įrodymų apie palėpėje laikomas medžiagas, atliekas ir šiukšles, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių palėpėje laikomų medžiagų grėsmę namo konstrukcijoms ir saugumui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamu 2015 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės G. L. ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ naudai 31,78 Eur skolos, iš atsakovo G. L. ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ naudai 508,87 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo iš kiekvieno atsakovo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-04-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 70,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendime nurodė, kad ginčas kilo dėl to, kad administratorius, atsakovų teigimu, be atsakovų sutikimo išvalė palėpės patalpas, kaina nebuvo suderinta, tokių darbų atsakovai neužsakė, be to, kaip paaiškino atsakovas posėdžio metu, palėpėje buvo atsakovams priklausančios, kartu su palėpė nupirktos panaudotos čerpės. Įrodymų, patvirtinančių nurodytus atsakovų teiginius, į bylą nėra pateikta (LR CPK 12, 178, 179 str. str.). Teismas padarė išvadą, kad atsakovų argumentai, kad administratorius negalėjo atlikti ginčo darbų (palėpės valymo) atsakovams priklausančioje palėpės dalyje, yra nepagrįsti, nes palėpės dalys darbų atlikimo metu nebuvo atidalintos, antra, į 15,57 kv.m. palėpės plotą daiktinės teisės nebuvo įregistruotos, kas sąlygojo administratoriui pareigą tinkamai administruoti bendrojo naudojimo patalpas (plotus) ir juos prižiūrėti, t.y. prižiūrėti visą palėpės plotą, trečia, atsakovo paaiškinimai, kad palėpėje jis sandėliavo senas čerpes, kurias nupirko kartu su palėpės dalimi, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės dalys iš bendro naudojimo palėpės nėra atidalintos, taip pat nenustatyta naudojimosi palėpe tvarka, į 15,57 kv.m. ploto daiktinės teisės ginčo laikotarpiu nebuvo įregistruotos, todėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas – visa palėpė turi būti valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Palėpėje buvusios statybinės atliekos pažeidė kitų namo bendraturčių interesus, trukdė bendrai naudotis palėpe, pažeidė priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas taisykles.

Šalies argumentai

Atsakovai G. L. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Nurodė, kad ieškovas turėjo teisę administruoti tik bendro naudojimo objektus – namo bendro naudojimo patapas, pagrindines namo konstrukcijas, bendro naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę – techninę ir kitokią įrangą. Administratoriui nesuteikta teisė administruoti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančias patalpas. Atsakovams nuosavybės teise priklauso 95,79 kv.m. neįrengtos pastogės, kitiems bendraturčiams – 202,23 kv.m., iš kurių į 15,57 kv.m. nuosavybės teisės neįregistruotos. Ginčo pastogė šiuo atveju yra savarankiškas nekilnojamasis daiktas, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam yra suteiktas unikalus numeris. Tai reiškia, kad tik savininkai bendru sutarimu galėjo spręsti jos priežiūros ir naudojimo klausimą. Šuo atveju neturi reikšmės, kad į 15,57 kv.m. nuosavybės teisės nėra išviešintos ir patalpos nėra atidalintos. Jeigi vis dėlto laikyti, kad ginčo pastogė yra namo butų ir kitų patalpų bendrąja daline nuosavybe, atsakovų vertinimu, CK 4.83 straipsnis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir CK 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Ieškovas neįrodė, kad pastogės valymo išlaidos būtų susijusios su minėtų reikalavimų vykdymu.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliantų skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 72,60 EUR dydžio mokestis už UAB „Skolos Lt“ suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Nurodė, kad ieškovas turi pareigą užtikrinti namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą, susijusių su namo bendrųjų konstrukcijų, bendro naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinė įrangos priežūra bei remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes taip įgyvendinant statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų nuostatas reglamentuojančias pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energjos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus įtvirtintus 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1067 5 „Dėl gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ patvirtintame reglamente. Taigi kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendrojo turto išsaugojimo ir išlaikymo, tame tarpe ir apeliantai. Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką. Reglamento 4.3 punkto prasme privalomieji darbai – tai atskiri ar kompleksas darbų, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti statinių naudojimo ir priežiūros privalomųjų ir reikalavimų visumą. STR 2.01. 01 (3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 10.6. punktas numato, kad esminis reikalavimas, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad nekeltų grėsmės statinyje ar prie jo būnantiems žmonėms. 2010 m. liepos 27 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. 1-223 numato, kad turi būti kontroliuojama, kad iš gyvenamųjų namų reguliarai būtų šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos, o palėpėse laikyti bet kokias medžiagas, įrengti sandėlius, gamybines patalpas, išskyrus kūrybines dirbtuves, draudžiama (72 punktas). Tai imperatyvios normos, kurios įpareigoja ieškovą jų laikytis. Ieškovo nustatytu terminu statybinių atliekų bendraturčiams nepašalinus administartorius vykdydamas teisės aktuose numatytus reiklavimus atliko palėpės valymo darbus, už kuriuos apeliantai turi atlyginti, proporcingai jiems tenkančiam turimam palėpės patalpų plotui (CPK 186, 187 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Žemesnės instancijos teismas

CK 4.72 straipsnyje sakoma, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kadangi bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti labai įvairus turtas, tai gali egzistuoti pirmiau nurodytoje normoje nustatytų bendraturčio teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo ypatumai, priklausomai nuo objekto paskirties, savybių, panaudojimo galimybių ir kitų reikšmingų veiksnių.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Išsamiau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, tarp jų: 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams;

Iš pateiktų bendrojo naudojimo objektų aprašo akivaizdu, kad savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai ar kitos patalpos yra glaudžiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, ir be daugelio šių objektų iš viso negalėtų egzistuoti (pvz., pagrindinės namo konstrukcijos) arba jų savybės iš esmės pablogėtų (šildymo sistema ir pan.).

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Taigi šiose normose iš esmės išdėstyta ta pati taisyklė, kaip ir CK 4.76 straipsnyje – kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendrojo turto išsaugojimo ir išlaikymo. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąja nuosavybę pagal CK 4.84 straipsnį, <...> (2 punktas). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo palėpe bendrai naudojasi butų savininkai. Ji nėra atidalinta ir įrengta. Iki ieškovovalymo darbų atlikimo buvo užgriozdinta šiukšlėmis. Byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaidų, patirtų atlaisvinant tokias butams ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas. Sutiktina, kad ginčo patalpos dalyje nepriskirtinos prie bendrojo naudojimo patalpų CK 4.82 straipsnio 5 dalyje išdėstyta prasme. Tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliantų pozicija, kad spręsti dėl šių patalpų remonto atlaisvinimo yra absoliuti jų bendraturčių teisė, kad šie turtą gali tvarkyti ir valdyti savo nuožiūra, neatsižvelgdami į kitų asmenų interesus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, kad nuosavybė įpareigoja, tuo pasireiškia socialinė nuosavybės funkcija; Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui ar kitų asmenų teisėms laisvėms ar teisėtiems interesams (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimai). Nuosavybė turi būti prižiūrima ir naudojama taip, kad nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. Šios bylos kontekste tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra visų namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, ar tik dalies jų, bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise toks turtas priklauso, privalo jį prižiūrėti ir remontuoti, kad šis turtas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. Spalio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013).

Vienu atveju (kai keli savininkai yra įgiję nuosavybėn bendro naudojimo patalpų) tinkama turto būkle turi rūpintis patys bendraturčiai tiesiogiai (jeigu nesusitaria kitaip), kitu – šioms funkcijoms vykdyti steigiama bendrija ar sudaroma jungtinės veiklos sutartis (CK 4.83 straipsnio 3 dalis) arba, šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnis). Nagrinėjamu atveju buvo paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius – ieškovas.

Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. sausio 10 d. iki 2010 m. kovo 19 d.), reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn (6.1–6.2 punktai).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad patalpų savininkai nebendradarbiavo su administartoriumi: administratorius informavo patalpų savininkus, kad būtina atlaisvinti palėpės patalpas, tačiau savininkai į raginimą nereagavo. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika administruoti šį turtą, taip pat ir rūpintis, kad jis atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, yra ieškovo pareiga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kai vienų asmenų pareigos tinkamai prižiūrėti savo turtą nevykdymas gali lemti kitų asmenų turtinių teisių, teisės į sveiką ir saugią aplinką ir kt. pažeidimą, pripažintina, kad ieškovo veiksmai, organizuojant apeliantams ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, neatitinkančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, priežiūrą, neprieštaravo jo, kaip administratoriaus, pareigoms, buvo nukreipti teisės aktuose įtvirtinto administratoriaus pagrindinio uždavinio įgyvendinimui, atitiko apdairumo ir sąžiningumo reikalavimams (CK 4.239 straipsnio 1 dalis, 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis, Administravimo nuostatų 5, 6, 8 punktai). Pagal CK 4.76 straipsnį tokiais atvejais, kai vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuo atveju darbus atliko ne kiti bendraturčiai, o jiems nevykdant šios pareigos – ieškovas. Dėl to apeliantai, kaip palėpės bendraturčiai, privalo atlyginti ieškovui jų daliai tenkančias išlaidas, dėl kurių jie nors nebuvo davę sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis). Nustatant, kokios išlaidos susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, būtina vadovautis Reglamento 11 punkte nurodytų reikalavimų visuma, t. y. tiek reikalavimais, skirtais išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1–11.1.6 papunkčiai), tiek ir reikalavimais nepažeisti saugių trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų (11.2.3 papunktis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. Spalio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkami taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaidų, susijusių su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, atlyginimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą, todėl skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog ieškovas už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 72 EUR, kurias prašo priteisti iš atsakovų. Tačiau šis ieškovo prašymas atmestinas. Pažymėtina, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo prašymas priteisti 72 EUR už UAB „Skola LT“ apeliacinio skundo parengimą, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutarė:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius