Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1928-275/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-11
Bylos Nr.
2A-1928-275/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09532-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
Atsakovas
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto
Ieškovas
UAB „Remada“
Trečiasis asmuo
UAB „Namų priežiūros centras“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1928-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09532-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 35.5.; 54.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Remada“ ieškinį atsakovui Vilniaus universiteto Onkologijos institutui dėl įsiskolinimo išieškojimo, tretysis asmuo UAB „Namų priežiūros centras“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 31 755,48 Lt nuostolių, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2011-06-16) iki visiško sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki 2011-02-28 veikė kaip gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius bei teikė šių objektų eksploatavimo, administravimo ir komunalines paslaugas. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), t.y. butas Nr. 95 (39 m²), butas Nr. 97 (151,32 m²), trys garažo patalpos (789,87 m²) bei trys rūsio patalpos (433,99 m²) ir šios bendrojo naudojimo patalpos yra tvarkomos, išlaikomos bei prižiūrimos visų bendrasavininkų susitarimu pagal Pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartis, kurias ieškovas sudarė su kiekvienu daugiabučio namo patalpų savininku. Ieškovas nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpų tvarkymą, priežiūrą, šiukšlių išvežimo ir kitokių reikalingų daugiabučiui namui komunalinių paslaugų organizavimą į minėtą daugiabutį namą pagal sutartis įsipareigojo atlikti pats ieškovas, kuris taip pat minėtame daugiabučiame name turi patalpas, tačiau atsakovas, nepaisant pakartotinų ieškovo prašymų sudaryti sutartį, atsisako pasirašyti pateiktą atsakovui sutartį bei nemoka ieškovui jokių mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų tvarkymą, priežiūrą ir nekompensuoja ieškovui už perkamas iš elektros energijos, vandens, šilumos, dujų ir kitokių komunalinių paslaugų į bendrojo naudojimo patalpas tiekėjų suteiktas ir ieškovo apmokėtas paslaugas. Ieškovas taip pat nurodė, jog už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-02-28 (imtinai) atsakovas ieškovui neapmokėjo 31 755,48 Lt sumą už suteiktas paslaugas, be to, pats atsakovas bendrojo naudojimo patalpų netvarko, nors faktiškai ir naudojasi bendrojo naudojimo patalpomis, įrengimais bei šiukšlių konteineriais. Ieškovas nurodė, kad nuo 2011-03-01 dienos daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpas tvarko tretysis asmuo UAB „Namų priežiūros centras“, kuris ir perėmė namo projektinę - statybinę - techninę dokumentaciją, tačiau neperėmė jokių reikalavimų skolininkams, kurie laiku neatsiskaitė už bendrojo naudojimo patalpų tvarkymą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto ieškovo RUAB „Remada“ naudai 31 755,48 Lt nuostolių, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2011-06-16) iki visiško sprendimo įvykdymo bei 1 815 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto valstybės naudai 953 Lt žyminį mokestį bei 11,58 Lt pašto išlaidas.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 1 636,57 m² dydžio patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurias turto patikėjimo teise valdo atsakovas ir kuriom ieškovas teikė daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir kito turto priežiūros paslaugas bei komunalines paslaugas. Iš ieškovo į šią civilinę bylą pateiktų paskaičiavimų turinio nustatyta, jog už laikotarpį nuo 2009-01-01 dienos iki 2011-02-28 dienos (imtinai) ieškovas atsakovui suteikė paslaugų 31 755,48 Lt sumai. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad ieškovas nuolat siūlė atsakovui sudaryti Pastato priežiūros ir būsto paslaugų apmokėjimo sutartį bei siuntė atsakovui išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas bei priminimus apie susidariusią skolą, tačiau atsakovas grąžindavo visas ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, motyvuodamas tuo, jog nėra su ieškovu sudaręs jokios sutarties dėl minėtų paslaugų tiekimo. Teismas nurodė, kad sutinkamai su Civilinio kodekso 4.76 str. nuostatomis, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnutinai, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, jog atsakovas patikėjimo teise valdo 1 636,57 m² dydžio patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad šioje civilinėje byloje ieškovas pilnai įrodė aplinkybes apie tai, jog nors ir nebūdamas ginčo patalpų teisėtu administratoriumi ginčo laikotarpiu, tačiau vis tiek per šį ginčo laikotarpį atsakovui suteikė atitinkamų paslaugų ieškinyje nurodytai sumai ir tai įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai, be to, teismas taip pat laikė pilnai įrodyta aplinkybe šioje civilinėje byloje apie tai, kad ieškovas, kaip ginčo pastato vienas iš bendraturčių, dėl atsakovo tokių veiksmų patyrė ir turėjo realius nuostolius, kur ieškovas yra įgijęs teisę į jų atlyginimą iš atsakovo ir atsakovas šių nuostolių dydžio bei paskaičiavimo pagrįstumo neginčijo (CK 4.76 str., 6.249 str.) (CPK 176-179 str.). Teismas pažymėjo tai, kad šiuo atveju ieškovo ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra kildinamas iš ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo, o ne iš šalių sutartinių - prievolinių teisinių santykių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - apelianto skundą patenkinti. Nurodo, jog kad UAB „Remada“ nėra ir niekada nebuvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administruojančia įmone. UAB „Remada“ būdama namo statytoja, neturėdama tam teisės, ėmėsi savavališkai administruoti pastatą, nesilaikydama ir nesivadovaudama teisės aktais, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. Nr. 603 nutarimu „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“. UAB „Remada“ būdama tik namo statytoja neturėjo jokios teisės teikti administravimo paslaugų, o tai darydama pažeidė įstatymus. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė 2008 m. rugsėjo 10 d. minimų patalpų administratoriumi buvo paskyrusi UAB „Namų priežiūros centras“ įsakymu Nr. 30-1795. Tačiau ieškovas patalpų perduoti administruoti teisėtam atstovui nesutiko ir tokį savivaldybės administracijos sprendimą skundė Administracinių ginčų komisijai, vėliau jos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir galiausiai teikė apeliaciją Vyriausiajam Administraciniam Teismui. Vyriausiasis Administracinis Teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovo teiktą apeliaciją administracinėje byloje Nr. A13-1301/2010 atmetė ir paliko galioti 2009 m. spalio 9 d. sprendimą, kuriame buvo aiškiai pasisakyta dėl to, kad UAB „Remada“ nėra ir negali būti pastato administratoriumi, ir kad ji vykdo savo veiklą neteisėtai, be to, privalo patalpas perduoti administruoti teisėtai minimų patalpų administratoriumi paskirtam administratoriui UAB „Namų priežiūros centras“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas „Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje“ (Nr. AC-32-1), yra pasisakęs, kad turtas, esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 str.). Įstatyminis bendraturčių tarpusavio santykių reguliavimas nustatytas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d.: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tais atvejais, kai tokio sutarimo nepasiekiama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal, bet kurio bendraturčio ieškinį. Šiuo atveju ieškovas tokių veiksmų nesiėmė siekdamas ir nesiekė teisme užtikrinti susitarimo įteisinimo su bendraturčių, kuris nesutinka su jo keliamomis sąlygomis. O tai jis turėjo padaryti, jeigu jis save laiko teisėtu bendraturčių, kuris turi teisę administruoti bendras, kartu su kitais bendraturčiais valdomas patalpas. Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir Civilinio kodekso 4.76 str. Jame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Tačiau butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo Civilinio kodekso 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka (CK 4.83 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros nustatytais reikalavimais (pavyzdžiui, patalpų pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.), kai bendraturčiai dėl to pagerinimo tarpusavyje nesusitaria, nėra atlyginamos. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis byloje surinkta medžiaga bei kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai teigtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai tenkino UAB „Remada“ ieškinį vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.76 str., nes teismas priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino tai, kad UAB „Remada“ neturėjo jokio juridinio pagrindo teikti administravimo ar kitas paslaugas ir reikalauti už jas apmokėti. UAB „Remada“ šiuo atveju veikė ne kaip pastato įgaliotasis bendraturtis tvarkyti ir administruoti pastato bendrąsias patalpas, bet kaip juridinis asmuo vykdantis neteisėtą veiką ir iš to siekiantis gauti pelno ir tenkinti išskirtinai tik savo finansinius interesus. Visą laikotarpį nuo 2008 metų pabaigos iki kol buvo priimta Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartis 2010 metais ir buvo išspręstas ginčas dėl teisėto namo administratoriaus UAB „Remada“ neteisėtų veikų. Teismas priėmė neteisingą sprendimą, kad ieškovas veikė kaip bendraturtis ir tuo pagrindu patyrė nuostolius, kuriuos kiti bendraturčiai turi padengti. Tokių įrodymų, kuriuose būtų nurodyti ieškovo nuostoliai byloje nėra. Pateiktos tik sąskaitos-faktūros, kuriose pagrindinis mokestis yra numatytas patalpų ir žemės administravimo mokestis, bei patalpų valymas. Tačiau ieškovas nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad jis buvo sudaręs sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad visi ieškovo pateikti finansiniai reikalavimai yra niekuo nepagrįsti ir yra neteisėti. Todėl pirmos instancijos teismo daroma išvada, kad ieškovo patirti nuostoliai yra visiškai pagrįsti ir teisėti, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Apeliantas tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nesutinka su pareikštu ieškininiu reikalavimu - dėl 31 755,88 Lt nuostolių atlyginimo.

Atsiliepimas

Ieškovas RUAB „Remada“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti iš apelianto ieškovės naudai 1 210 Lt patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo, kad apie ieškovo buvimą bendraturčiu atsakovas negalėjo nežinoti ir keista, kad atsakovui nekilo klausimų, kas yra bendrojo naudojimo patalpų savininkai (bendraturčiai). Vadinasi, atsakovui ir nerūpėjo jokie su bendrojo naudojimo patalpomis susiję klausimai. Tuo tarpu kokių nors įrodymų, jog atsakovas visiškai nesinaudoja bendrojo naudojimo patalpomis, ar kad gali į jam patikėjimo teise priklausančias patalpas patekti ar jomis naudotis be bendrojo naudojimo patalpų, atsakovas teismui nepateikė. Savarankiškų sutarčių atliekų surinkėjais, elektros energijos tiekėjais, šilumos ir vandens tiekėjais, apsaugos paslaugų teisėjais į bendrojo naudojimo patalpas atsakovas teisme patvirtino neturįs. Įrodymų, jog pats turėjo bendrojo naudojimo turto tvarkymo ir išlaikymo išlaidas, apeliantas nepateikė. Apeliantas nepagrįstai suabsoliutina ir sutapatina Bendrojo naudojimo patalpų administravimo sutartis su daugiabučio namo paskirto administratoriaus veikla. Tai skirtingi dalykai. Neturi reikšmės, kaip ieškovas vadina siūlomą sudaryti sutartį, svarbu sutarties esmė, turinys, tikslas. Ieškovo siūlytų atsakovui sutarčių tikslas buvo susitarti dėl bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo bei priežiūros. Bet atsakovas sutartis atsisakydavo pasirašyti. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėta byla buvo ne dėl bendrojo naudojimo patalpų sutarties, kurią ieškovė sudarė su kiekvienu daugiabučiame name esančiu savininku ar naudotoju patikėjimo teise, negaliojimo klausimu, o dėl viešojo administravimo institucijos priimto sprendimo pažeidžiant viešojo administravimo procedūras, panaikinimo, nes savivaldybė paskyrė daugiabučio namo administratoriumi asmenį pažeisdama įstatymo normas ir UAB „Remada“, kuri tvarkė pagal sutartis su kitais namo bendraturčiais bendrojo naudojimo patalpas, teises ir teisėtus interesus. Ta aplinkybė, kad specialiosios instancijos teismas atmetė skundą, dar nereiškia, jog bendraturčiu sudarytos sutartys nustojo galios. Visos sutartys baigėsi tada, kai UAB „Namų priežiūros centras“ faktiškai pradėjo daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų administravimą, tai yra, nuo 2011-03-01 imtinai. Visiems bendraturčiams buvo nustatytas toks pat įkainis už bendrojo naudojimo patalpų tvarkymą, visos išlaidos buvo detalizuojamos atsiskaitymo lapeliuose, jų pagrindu buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros, bet atsakovas viską atmesdavo. Nė vienas daugiabučio namo patalpų savininkas nebuvo privilegijuotoje, ar kokioje nors ypatingoje padėtyje, nes visi už jiems tenkančią proporcingai turimoms patalpoms bendrojo naudojimo patalpų dalį, mokėjo vienodai. Ieškovui ir nereikėjo siekti, kad teismas nustatytų bendrojo naudojimo patalpų valdymo, naudojimo ar disponavimo tvarką, nes dėl to ir ginčo nebuvo, visi bendraturčiai naudoja bendrojo naudojimo patalpas. Ginčas yra kilęs ne dėl naudojimo tvarkos (pav. kas kokia dalimi naudojasi), o dėl turėtų išlaidų bendrojo naudojimo patalpų tvarkymui atlyginimo. Be to ginčas yra kilęs tik su 9 savininkais iš 147. Tie keli savininkais, įskaitant ir atsakovą, pažeisdami savo, kaip bendraturčių pareigas ir kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, ėmė piktnaudžiauti savo pareigomis kitų bendraturčių sąskaita, gudraudami nemokėjo, teigdami, jog ieškovas yra ne administratorius, tad jam ir mokėti nepriklauso. Dauguma iš tų devynių bendrasavininkų jau baigė savo ginčus teismuose, sudarydami su ieškovu taikos sutartis arba geruoju sumokėdami priteistas teismo sumas. Ieškovas dėl visų tų devynių savininkų, įskaitant ir atsakovą, patyrė didelių sąnaudų ir nuostolių. Ieškovas yra restruktūrizuojama įmonė, jam lėšos yra ypatingai reikalingos. Atsakovas yra pats didžiausias skolininkas iš visų įsiskolinusių bendraturčių. Jo nesąžiningi veiksmai daro ieškovui didelę žalą. Apeliantas pats pripažįsta tokią bendraturčių pareigą pagal Civilinio kodekso 4.76 str. normą, tačiau savęs su šia pareiga nesusieja dėl to, jog nedavė sutikimo ir kad tos išlaidos neprotingos. Paslaugos suteiktos, įrodymų, kad kas kitas būtų suteikęs, byloje nėra, įrodymų, kad paslaugos suteiktos netinkamai, nėra priešpriešinio reikalavimo kurioje nors dalyje sumažinti prašomą sumą taip pat nėra. Tačiau yra įstatyminė pareiga rūpintis tinkamai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Jeigu vienas iš bendraturčiu tokią pareigą pažeidžia, o kitas už nerūpestingąjį pažeidėją bendraturtį turi atlikti jo pareigą: sugaišti laiką ir lėšas, tai savo įstatyminės pareigos nevykdantis bendraturtis turi pareigą atlyginti išlaidas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. AC-32-1 bendraturčių išlaidų atlyginimo klausimais yra aiškus. Bendraturčių turtas gali būti tvarkomas ne vien tik paskirto administratoriaus ar jungtinės veiklos būdu, ar sukuriant gyventojų bendriją. Vienas iš galimų būdų yra sutartis tarp bendraturčių. O jeigu sutarties nėra, tai vienas bendraturtis tvarko kito bendraturčio reikalus be atskiro pavedimo, tiesiog rūpindamasis turtu, jo tinkamu naudojimu ir išsaugojimu. Ieškovas mano, kad apeliantas nesuformulavo savo apeliacinio skundo reikalavimo tinkamai. Jis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašo patenkinti jo apeliacinį skundą, bet nepasisako, koks konkrečiai yra apelianto reikalavimas: priimti naują sprendimą ar palikti nenagrinėtą ieškinį.

Tretysis asmuo UAB „Namų priežiūros centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašo teismo spręsti bylą savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas dalinai tenkintinas.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimus priteisti skolą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų ir kito turto priežiūros paslaugas bei komunalines paslaugas, pagal ieškovo pateiktus įrodymus, esančius bylos pirmame tome, b. l. 1-43, 45-61,109-147. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas suteikė paslaugų atsakovui per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-02-28 už 31755,48 Lt. Apie suteiktų paslaugų rūšis yra pateikti įrodymai bylos lapuose 91-98 esančiuose pastato priežiūros išlaidų paskirstymuose, iš kurių matyti, jog ieškovas reikalauja žemės sklypo priežiūros, šiukšlių išvežimo ir konteinerių priežiūros, parkingo valymo ir priežiūros, bendrojo naudojimo patalpų apšvietimo, už vandenį bendroms pastato reikėmės, negarantinio bendro naudojimo objektų remonto ir priežiūros išlaidų bei administravimo mokesčio patalpai ir parkingui mokesčio. Iš to matyti, kad ieškovas prašė priteisti ne tik komunalinius mokesčius už suteiktas bendro naudojimo patalpų ir kito turto priežiūros paslaugas, kaip nurodyta teismo sprendime, bet ir administravimo mokesčius.

Teismas padarė išvadą, kad tai, jog ieškovas nebuvo teisėtu patalpų administratoriumi, neatleidžia atsakovo nuo turtinės atsakomybės sumokėti už gautas paslaugas, nes jos buvo suteiktos. Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėtos kelios analogiškos bylos, kuriose padarytos išvados apie ieškovo teisę gauti atlyginimą už administravimo paslaugas yra priešingos, nei apylinkės teismo išvados šioje byloje. 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-923-160/2011, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovų T. K. ir S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo byloje pagal ieškovo UAB „Remada“ ieškinį atsakovams T. K. ir S. S. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Plėtros projektai“, UAB „Namų priežiūros centras, apylinkės teismo sprendimą pakeitė dalyje dėl administravimo mokesčio ir atitinkamai delspinigių priteisimo. Nutartyje nurodyta, jog administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-10 įsakymu Nr.30-1795 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi paskirta UAB „Namų priežiūros centras“, todėl nuo šio paskyrimo dienos ieškovas privalėjo perduoti namo administravimą šiai bendrovei, kadangi neperdavė, t.y. elgėsi neteisėtai, nuo šios datos jam neturi būti priteistas administravimo mokestis, nes šia veikla jis neturėjo teisės verstis. Analogiška išvada dėl ieškovo teisės prisiteisti administravimo mokesčius padaryta ir Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2A-530-464/2011 ir Nr. 2A-997-516/2011, kuriose buvo pakeisti apylinkių teismų sprendimai ir sumažintos priteistos ieškovui UAB „Remada“ skolos bei delspinigių sumos. Civilinėje byloje Nr. 2A-939-340/2011 buvo paliktas nepakeistas apylinkės teismo sprendimas ir priteista ieškovui UAB „Remada“ skola nebuvo sumažinta, tačiau ši apygardos teismo nutartis buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-08-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2012, kartu panaikinant ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, bylą nutraukiant sudarius šalims taikos sutartį. Taikos sutartimi ieškovas UAB „Remada“ atsisakė dalies savo reikalavimo – priteisti 418,09 Lt (339,01 Lt administravimo išlaidų mokestį, 64,40 Lt PVM šiam administravimo mokesčiui ir 14,68 LTL administravimo mokesčiui su PVM tenkančių delspinigių po 0,2 procento per dieną nuo uždelstos sumos. Padarius išvadą, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybės pagal ieškovo reikalavimą priteisti administravimo išlaidas analogiškos, kaip kitose apygardos teismo bylose, kuriose priimtos nutartys nebuvo panaikintos kasacinės instancijos teismo ir kuriose padarytos išvados, kad UAB „Remada“, neturėjusi teisės užsiimti administravimo veikla, neturi teisės reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo, šioje byloje daroma tokia pati išvada dėl ieškovo teisės į administravimo išlaidas ir šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, mažinant priteistą skolos sumą.

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-411-881/2012, kurioje ieškovas RUAB „Remada“ reiškė ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo, teismas 2012-04-12 nutartimi atmetė atsakovo skundo argumentą dėl administravimo išlaidų priskaičiavimo nepagrįstumo. Nutartyje nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad ieškovas neturėjo teisės teikti daugiabučio namo administravimo paslaugų, savaime neatleidžia atsakovo nuo sutartinės prievolės, nes Pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartis buvo laikinojo pobūdžio, skirta užtikrinti nepertraukiamą būtinųjų paslaugų teikimą ir būtiną bendrosios nuosavybės priežiūrą tol, kol nepradės veikti administratorius, paskirtas CK 4.84 straipsnio tvarka. Ši apygardos teismo nutartis buvo priimta vienasmeniškai teisėjai nagrinėjant bylą, nors ir vėliau, nei ankstesnės nutartys analogiškose bylose. Kolegija nesivadovauja joje esančiomis išvadomis, o sutinka su išvadomis dėl šios aplinkybės, padarytomis kitose trijose, anksčiau priimtose apygardos teismo nutartyse. Viena iš anksčiau priimtų nutarčių (civilinėje byloje Nr. 2A-923-160/2011) buvo priimta bylą nagrinėjant trijų teisėjų kolegijai, be to, anksčiau priimtos ir nepanaikintos nutartys priimtos vienodai vertinant bylos aplinkybes trijose bylose, todėl pripažintina, daugiau yra priimta nutarčių, šias aplinkybes vertinant ieškovo nenaudai, todėl 2012-04-12 nutartimi, priimta Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-411-881/2012, kurioje neargumentuojamos kitokios teismo praktikos formavimas, kolegija nesivadovauja.

Byloje turi būti nustatyta, kokio dydžio administravimo mokesčių, PVM už juos ir delspinigių reikalauja priteisti ieškovas. Kadangi ieškinyje nėra nurodyta, kokią dalį bendroje reikalavimų priteisti 31755,48 Lt nuostolius sumoje už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2011 m. vasario mėn. imtinai sudaro administravimo išlaidos, teismas turi apskaičiuoti šią sumą iš tokių byloje esančių įrodymų, kaip pastato priežiūros išlaidų paskirstymai 2009-2010 metais patalpų savininkui Vilniaus universiteto onkologijos institutui ( b. l. 91-98, t. I), bei skolos ir delspinigių sumų suvestinių ( b. l. 161-220, t. I). Iš jų matyti, kad 2009 m. sausio mėn. buvo priskaičiuota atsakovui administravimo mokestis už 116,94 kv. m ir 261,39 kv. m patalpas bei 36 parkavimo vietų administravimą - 313,87 Lt, o laikotarpyje nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2010 m. kovo mėn. imtinai - po 384,57 Lt per mėnesį, t.y. iš viso 5383,98 Lt. Už 2010 m. balandžio mėn. – 2011 m. vasario mėn. po 376,15 Lt per mėnesį, t.y. 4513,80 Lt. Iš viso už prašomą priteisti laikotarpį ieškovas priskaičiavo atsakovui 10211,65 Lt administravimo mokesčio, be to nuo šios sumos priskaičiavo 19 arba 21 procentą PVM. Už laikotarpį nuo 2009 m sausio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. imtinai buvo skaičiuojamas 19 procentų PVM mokestis, kitais mėnesiais - 21 procento PVM mokestis. Nuo sumos, kuri nepagrįstai priteista pirmosios instancijos teismo už laikotarpį nuo 2009-01 mėn. iki 2009-08 mėn., buvo priskaičiuota 571,11 Lt PVM, o už laikotarpį nuo 2009-09 mėn. iki 2011-02 mėn. imtinai -

1513,22 Lt PVM, iš viso 2084,33 Lt. Ieškovas nepagrįstai reikalavo iš atsakovo 10211,65 Lt administravimo mokesčių ir 2084,33 Lt PVM mokesčio, todėl priteista teismo suma mažintina 12295,98 Lt.

Ieškininiame pareiškime nurodyta, kad ieškovas prašo priteisti 31755,48 Lt ir ši suma paskaičiuota pridedamose skolos ir delspinigių pažymose. Teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti siti suma nurodyta skolos ir delspinigių suvestinėse ( t. I, b. l. 161 ir 220). Bendros skolos suvestinės ieškovas nepateikė, todėl sumos, nurodytos kaip skola šiose atskirose suvestinėse buvo priteistos pirmosios instancijos teismo. Ieškovas nurodė, kad tai yra skolos ir delspinigių sumos suvestinė, tačiau iš lentelėje esančių duomenų matyti, jog delspinigių sumos nėra nurodytos, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas prašė priteisti tik nuostolius, nereikalaudamas delspinigių. Pateiktose atsiskaitymų lapelių kopijose ieškovas nurodydavo priskaičiuotas atsakovui delspinigių sumas, pvz. atsiskaitymo lapeliuose už 2009-05 – 2009-07 mėn. ( t. I, b.l.8-10) , taip pat pateiktose nuostolių suvestinėse , pvz. byloje esančioje skolos ir delspinigių suvestinėje 2010-08-31 dienai ( b.l.44, t. I), iš kurios matyti, jog priskaičiuota atsakovui 5270,99 Lt delspinigių suma, tačiau daroma išvada, kad šios sumos nereikalavo priteisti. Kolegija daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai skaičiuodavo atsakovui delspinigių sumas, nes sutartis dėl delspinigių mokėjimo tarp šalių nebuvo sudaryta, įstatyme nėra numatytas delspinigių mokėjimas bendrovei, kuriai nesuteikta teisė teikti namo administravimo paslaugas. Šių sumų atsakovas pagrįstai nemokėjo ieškovui.

Atsakovo skundo argumentas, jog jis nebuvo sudaręs su ieškovu pastato administravimo sutarties, kad butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti išlaidų dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepagrįstas, nes jis neįrodė, jog ieškovas nesuteikė tokių paslaugų kaip šiukšlių išvežimas ir konteinerių priežiūra, žemės sklypo priežiūra, parkingo valymas ir priežiūra, neatliko bendro naudojimo objektų remonto ir priežiūros, nebuvo reikalinga naudoti vandenį bendroms pastato reikėmės. Atsakovas teigia, kad pagrindinis mokestis yra patalpų ir žemės administravimo mokestis, bei patalpų valymas, tačiau nenurodo, kad jam nebuvo teikiamos bendrojo naudojimo patalpų valymo paslaugos, neteikiama šiukšlių išvežimo paslauga ir pnš. Pripažintina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kokia bendro naudojimo patalpa jam trukdė naudotis ieškovas ir dėl to jis neturėtų mokėti mokesčių, susijusių su tokia bendro naudojimo patalpa. Neginčijant paslaugos suteikimo, teismas neturėjo pareigos reikalauti iš ieškovo pateikimo sutarčių, sudarytų su paslaugas teikiančiomis įmonėmis.. Be to, aukščiau minėtose analogiškose bylose buvo patenkinti ieškovo reikalavimai priteisti skolas už sutiektas kitokias, nei administravimo paslaugas, todėl ir tai yra argumentu atmesti dalinai atsakovo apeliacinį skundą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Dalinai patenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus teismo sprendimą dėl netinkamo CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo, atitinkamai mažintinos bylinėjimosi išlaidos, kurios priteistos iš atsakovo. Žyminis mokestis patenkintų reikalavimų dalyje –19459,50 Lt sudaro 583,79 Lt, todėl iki tokios sumos mažintinas priteistinas žyminis mokestis iš atsakovo, o atstovavimo išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 62 procentai reikalavimo buvo patenkinta, todėl priteisiama 1125,30 Lt atstovavimo išlaidų. Priteista iš atsakovo valstybei žyminio mokesčio suma mažintina iki 583,79 Lt, nes atsakovas turi atlyginti valstybei tokio dydžio žyminį mokestį, koks mokėtinas patenkintų reikalavimų dalyje.

Pašto išlaidų priteisimo dalyje teismo sprendimas nekeičiamas, nes šios išlaidos būtų tokios pat, jei ieškinys tenkinamas pilnai, ar dalinai.

Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, apmokėjo 1036 Lt žyminio mokesčio ( b.l.208, t. II), ši suma grąžintina atsakovui CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 punkto pagrindais, kadangi atsakovas neturėjo mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą byloje, kurioje ieškininį reikalavimą pareiškė restruktūrizuojama bendrovė. Atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje, kurioje ieškinį pateikė įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti atsakovui 1036 Lt žyminio mokesčio.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą ieškovui RUAB „Remada“ ( į/k 123841369) nuostolių sumą iš atsakovo Vilniaus onkologijos instituto ( į/k 111959420) sumažinti iki 19459,50 Lt ( devyniolikos tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt devynių litų 50 ct), priteistą atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 1125,30 Lt ( vienuolikos tūkstančių dvidešimt penkių Lt 30 ct).

Sumažinti priteistą žyminio mokesčio valstybei iš atsakovo Vilniaus onkologijos instituto ( į/k 111959420) sumą iki 583,79 Lt ( penkių šimtų aštuoniasdešimt trijų litų 79 ct).

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovui Vilniaus onkologijos institutui ( į/k 111959420) 1036 Lt ( vieną tūkstantį trisdešimt šešis Lt) nepagrįstai sumokėto žyminio mokesčio.

Teisėjai Danutė KutrienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski