- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-411-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06713-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- S. L.
- Ieškovas
- RUAB „Remada“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-42-653/2011 pagal ieškovo RUAB „Remada“ ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas RUAB „Remada“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo S. L. 3 024,17 Lt skolos, 657,66 Lt delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. balandžio 24 d. tarp šalių sudaryta Pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartis, pagal kurią atsakovas liko skolingas ieškovui už suteiktas paslaugas daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovo RUAB „Remada“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo S. L. ieškovo RUAB „Remada“ naudai 3 024,17 Lt skolos, 65,77 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 3089,94 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 305 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo 93 Lt žyminio mokesčio ir 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Teismas padarė išvadą, kad 2006 m. balandžio 24 d. Pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartis buvo tarpinė, skirta užtikrinti nepertraukiamą būtinųjų paslaugų teikimą ir būtiną bendrosios nuosavybės priežiūrą, kol nepradės veikti administratorius, paskirtas pagal CK 4.84 straipsnį. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas reiškė pretenzijas ieškovui dėl paslaugų kokybės, dėl įkainių dydžių. Priešingai, nuo sutarties sudarymo dienos iki 2009 m. birželio 1 d. atsakovas apmokėdavo ieškovo sąskaitas, kas įrodo, kad atsakovas sutiko su sutarties sąlygomis, naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis ir konkliudentiniais veiksmais jas priėmė. Tai, kad atsakovas žinojo, už kokias paslaugas jis apmoka, patvirtina sutarties priedas Nr. 1 bei atsiskaitymo lapeliai, kuriuose aiškiai detalizuotos paslaugos ir įkainiai. Iš to seka, kad atsakovas negalėjo nežinoti, dėl ko susitarė su ieškovu. Atsakovas nenurodė aplinkybių dėl konkrečių paslaugų kokybės neatitikimų, o vien faktas, kad UAB „Remada“ neturėjo reikiamo atestato daugiabučio namo administratoriaus veiklai vykdyti, neįrodo, kad ieškovas suteikė netinkamos kokybės paslaugas. Šiuo atveju šalių civiliniai teisiniai santykiai atsirado sutarties, o ne administracinio akto pagrindu. Taigi įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius teisnius santykius, sutarties tikslą, teismas padarė išvadą, kad šalys sudarė atlygintinę sutartį dėl paslaugų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirto žemės sklypo priežiūra, teikimo.
Teismas taip pat padarė išvadą, kad aplinkybė dėl atestato neturėjimo neatleidžia atsakovo nuo prievolės apmokėti už pagal sutarties sąlygas suteiktas paslaugas, teismas taip pat sprendė, kad šioje byloje nėra pagrindo teismui ex officio, nesant ginčo šalies pareikšto reikalavimo, pripažinti sutartį niekine. Taigi teismas konstatavo, kad šalių pasirašyta Pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartis ginčo laikotarpiu buvo galiojanti, todėl atsakovui atsirado prievolė apmokėti už laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. suteiktas paslaugas. Anot teismo, aplinkybė, kad šiuo metu administratoriaus paslaugų įkainiai yra pigesni, nei šalys buvo susitarusios sutartyje, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovas nepagrįstai paskaičiavo skolos dydį. Dėl šių motyvų teismas ieškovo reikalavimą dėl 3 024,17 Lt skolos priteisimo pripažino pagrįstu, todėl tenkino.
Įvertinęs tai, kad šalių sudaryta sutartis priskirtina vartojimo sutartimis, kad delspinigių dydžio sąlyga nebuvo individualiai aptarta su atsakovu, teismas nusprendė, kad prašomi priteisti 0,2 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi jas sumažino iki 0,02 proc. ir iš atsakovo S. L. ieškovo RUAB „Remada“ naudai priteisė 65,77 Lt delspinigių, o kitoje dalyje reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas S. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovo RUAB „Remada“ ieškinio, priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovo veiksmai nuo 2009 m. birželio mėnesio neapmokant jam pateikiamų sąskaitų faktūrų rodo, kad jis nesutiko su ieškovo teikiamų paslaugų kokybe bei kainomis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai iš tikrųjų buvo atlikti. Tuo tarpu ieškovo pateiktų sąskaitų faktūrų turinys kelia abejonių dėl jose nurodytų duomenų tikrumo. Ieškovas kiekvieną mėnesį į pateikiamas PVM sąskaitas faktūras įtraukdavo išlaidas už neva suteiktas negarantinio bendrojo naudojimo objektų remontą ir priežiūrą, tačiau tokio pobūdžio darbų atlikimas kas mėnesį yra labai abejotinas. Ieškovas nė karto nesugebėjo paaiškinti, kokių objektų remontas buvo atliekamas, todėl atsakovas turi pagrindo teigti, kad šie darbai iš tikrųjų nebuvo suteikti, o ieškovas kas mėnesį įtraukdamas į PVM sąskaitas faktūras išlaidas už neva suteiktas negarantinio bendrojo naudojimo objektų remontą ir priežiūrą siekė neteisėtai pasipelnyti. Be to, daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti tik 2007 metais, todėl visus defektus, atsiradusius garantinio laikotarpio metu ieškovas RUAB „Remada“, būdamas rangovu, privalėjo taisyti kaip garantinius. Ieškovo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose niekada nebuvo nurodoma bendra visam pastatui tenkanti išlaidų suma, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Ieškovo teikiamomis paslaugomis buvo patenkintas ne tik atsakovas, bet ir kiti daugiabučio gyventojai, Vilniaus m. 3 apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamos kelios analogiškos bylos pagal RUAB „Remada“ pateiktus ieškinius dėl skolos priteisimo.
2. Ieškovo ir atsakovo sudarytoje Pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartyje yra konkrečiai apibrėžtas tik administravimo mokesčio tarifas, tuo tarpu visų kitų paslaugų įkainiai buvo nustatyti vienašališkai ieškovo nuožiūra, todėl teismo išvada, kad ieškovas ir atsakovas susitarė dėl administratoriaus įkainių yra visiškai nepagrįsta. Ieškovo nustatytas administravimo mokesčio tarifas daugiau nei 3,5 karto viršija Vilniaus savivaldybės tarybos nustatytą administravimo mokesčio maksimalų dydį. Nors Vilniaus savivaldybės tarybos nustatyti bendro naudojimo patalpų administravimo mokesčiai nėra privalomi ieškovui, kadangi jis nebuvo paskirtas savivaldybės direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu, teismas spręsdamas ginčą dėl pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų pagrįstumo turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad atsakovas, kaip vartotojas, būdamas silpnesnė šio sandorio šalis, neturėjo galimybių įvertinti ieškovo pateiktų administravimo tarifų pagrįstumo. Be to, daugiabučio namo administravimo sutartis buvo pasirašyta prisijungimo būdu. Teismas pažeidė vartotojų teisių gynimo principą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
3. Ieškovui teisės aktų reikalaujamas atestatas, patvirtinantis įmonės pasirengimą profesionaliai vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, buvo suteiktas tik 2009 m. vasario 20 d. Iki tol ieškovas administravo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpas be jokio teisinio pagrindo, neturėdamas teisės verstis daugiabučių namų administravimo veikla, o jo teikiamų paslaugų kokybės atitiktis normatyvinių bei teisinių dokumentų įtvirtintiems reikalavimams teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo patikrinta. Atsižvelgiant į tai, ieškovas vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 3 dalimi neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginimo už suteiktas paslaugas.
4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neturėjo teisės teikti daugiabučio namo administravimo paslaugų, su daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), atskirų butų savininkais sudarytos pastato priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo administravimo sutartys yra negaliojančios ab initio, kadangi jos prieštarauja imperatyvioms daugiabučių namų administravimo procesą reglamentuojančioms teisės normoms bei negali būti suderinamos su vartotojų teisių gynimo principu.
5. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas ir atsakovas sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai turi būti vertinami kaip turto administravimo teisiniai santykiai, kurie yra reglamentuoti CK V skyriaus ketvirtame skirsnyje ir XIV skyriuje bei kuriems privalomai yra taikomi visi šio skyriaus imperatyvūs reikalavimai. Tuo tarpu ieškovas nepaisė įstatymo jam keliamų imperatyvių reikalavimų. Nesant sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir neįsteigus bendrijos, ieškovas daugiabučio namo administratoriumi galėjo būti paskirtas tik Vilniaus m. savivaldybės direktoriaus įsakymu, tačiau ieškovas neturėjo tam būtino atestato. Sudarydamas su atsakovu 2006 m. balandžio 24 d. Pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartį, ieškovas nesilaikė įstatyme įtvirtintos pareigos suteikti vartotojui visapusišką informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, ir taip pažeidė atsakovo teises bei teisėtus interesus – žinodamas, kad ieškovas neturi teisės teikti daugiabučio namo administravimo paslaugų, atsakovas nebūtų sudaręs 2006 m. balandžio 24 d. Pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutarties. Ieškovas kaip stipresnė šio sandorio šalis privalėjo įvykdyti įstatymo jam kaip daugiabučio namo administratoriui keliamus privalomus reikalavimus, tačiau to nepadarė, todėl atsakovas neturi prisiimti atsakomybės už tokius neteisėtus ieškovo veiksmus. Ieškovui netinkamai vykdant savo prievolę, atsakovas turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės įvykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti (CK 6.46 str. 2 d., 6.58 str. 1 d.).
Ieškovas RUAB „Remada“ atsiliepimo į atsakovo S. L. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo patenkino iš dalies.
CK 4.84 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas Pavyzdinių nuostatų 5.1–5.11 punktuose: priima sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, pareiškia ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu, sudaro sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu; apskaičiuoja mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas ir pateikia patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarko mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7, 6.1, 6.3, 6.4, 8 punktai).
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, 2 dalies 2 punktą teisėtas kiekvieno daugiabučiame name esančio buto savininko interesas yra, be kita ko, ir tai, jog namo bendrojo naudojimo objektai būtų prižiūrimi ir išlaikomi, būtų kaupiamos lėšos bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. balandžio 24 d. ieškovas UAB „Remada“ ir atsakovas S. L. sudarė Pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartį. Analogiškas sutartis pasirašė ir kiti daugiabučio namo gyventojai. Sutarties pagrindu ieškovui buvo pavesta atlikti visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti bei pastatui priskirtam žemės sklypui prižiūrėti, atitinkamai patalpų savininkai įsipareigojo apmokėti UAB „Remada“ sutartyje šalių sulygto dydžio įmokas. Sutartis buvo sudaryta neapibrėžtam terminui, kol bus pasirašyta ir įsigalios Pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartis su nauju administratoriumi. Kadangi sutartis yra galiojanti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys sudarė atlygintinę sutartį dėl paslaugų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirto žemės sklypo priežiūros, teikimo, ieškovas suteikė paslaugas, o atsakovas naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis, todėl jam kilo pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą už suteiktas paslaugas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad ieškovas neturėjo teisės teikti daugiabučio namo administravimo paslaugų, savaime neatleidžia atsakovo nuo sutartinės prievolės, nes Pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartis buvo laikinojo pobūdžio, skirta užtikrinti nepertraukiamą būtinųjų paslaugų teikimą ir būtiną bendrosios nuosavybės priežiūrą tol, kol nepradės veikti administratorius, paskirtas CK 4.84 straipsnio tvarka.
Teismas atmeta apelianto argumentą, jog atsakovai veiksmai nuo 2009 m. birželio mėnesio neapmokant pateikiamų sąskaitų faktūrų rodo, jog jis nesutiko su ieškovo teikiamų paslaugų kokybę bei kainomis, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų dėl minėtų aplinkybių reiškęs pretenzijas ieškovui. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dar nuo sutarties sudarymo dienos iki 2009 m. birželio 1 d. atsakovas apmokėdavo ieškovo sąskaitas, kas rodo, kad atsakovas sutiko su sutarties sąlygomis, naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis ir konkliudentiniais veiksmais jas priėmė. Tai, kad atsakovas žinojo už kokias paslaugas jis apmoka patvirtina sutarties priedas Nr. 1 bei atsiskaitymo lapeliai, kuriuose aiškiai detalizuotos paslaugos ir įkainiai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas nežinojo dėl ko susitarė su ieškovu. Šiuo atveju šalių civiliniai teisiniai santykiai atsirado sutarties, o ne administracinio akto pagrindu. Įvertinus tarp šalių susiklosčiusius teisnius santykius, sutarties tikslą, darytina išvada, kad šalys sudarė atlygintinę sutartį dėl paslaugų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirto žemės sklypo priežiūros, teikimo.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir kitus apelianto apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nes konstatavus, jog ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo įsiskolinimą, susidariusį pagal Pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartį, laiko juos teisiškai nereikšmingais.
Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetamas. Teisėja, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.