Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. S. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, L. G., E. K., bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Skolvalda“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui A. R. S. (toliau – ir pareiškėjas, bankrutuojantis asmuo) bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Skolvalda“ (toliau – bankroto administratorė).

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. birželio 7 d. gautas bankroto administratorės prašymas nutraukti pareiškėjo bankroto bylą. Bankroto administratorė nurodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. įvyko bankrutuojančio asmens ketvirtasis kreditorių susirinkimas. Trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl bankroto proceso trumpinimo, kuriam kreditoriai balsų dauguma nepritarė. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl bankrutuojančio asmens bankroto bylos nutraukimo, kuriam kreditoriai balsų dauguma pritarė – nutarė nutraukti bankrutuojančio asmens bankroto bylą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano (toliau – mokumo atkūrimo planas) nevykdymo, informacijos neteikimo ir kitų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) pažeidimų. Pažymėjo, kad bankrutuojantis asmuo slepia pajamas ir/arba turtą, nevykdo FABĮ nuostatų, neteikia bankroto administratorei informacijos apie savo individualią veiklą bei iš jos gaunamas pajamas arba teikia klaidinančią, ar su bankroto byla nesusijusią informaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi tenkino prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo ir nutraukė pareiškėjo A. R. S. bankroto bylą, jo prašymą dėl mokumo atkūrimo plano termino sutrumpinimo ir bankroto proceso užbaigimo atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas negali būti rezultatyvus, nėra užtikrinamas kreditorių interesų gynimas, kartu pažeidžiama skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Nurodė, kad iš bylos medžiagos, šalių ir atstovų duotų paaiškinimų nustatyta, kad jau 2016 metais bankrutuojančiam asmeniui sunkiai sekėsi laikytis mokumo atkūrimo plane numatytų mokėjimų terminų ir sąlygų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi tenkino bankrutuojančio asmens prašymą nukelti mokėjimus šešiems mėnesiams. Tačiau iš bankroto administratorės į bylą pateiktų ataskaitų apie bankroto eigą matyti, kad bankrutuojantis asmuo teismo nutartimi nustatyta tvarka ir sumomis nevykdė plane nurodytų mokėjimų nei 2017 metais, nei vėliau. Sprendė, kad, pagal savo kompetenciją atsakydamas už mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą, bankrutuojantis fizinis asmuo nesilaikė FABĮ reikalavimų, įregistravęs individualią veiklą ir sukūręs ūkį (individualią įmonę) (duomenys neskelbtini) auginimui, įstatymo nustatytais terminais neteikė bankroto administratorei informacijos apie vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas. Bankroto administratorė, neturėdama informacijos apie visą bankrutuojančio asmens turtą ir pajamas, negalėjo pagal kompetenciją užtikrinti kreditorių interesų įgyvendinimo. Vertindamas galimybes tęsti bankroto procesą ir tolimesnio bankroto proceso įtaką kreditorių bei bankrutuojančio asmenų interesams, pripažino, kad bankroto bylos nutraukimas yra ta priemonė, kuri taikytina šiuo metu bankrutuojančio asmens atveju, siekiant teisingos kreditorių ir bankrutuojančio fizinio asmenų interesų pusiausvyros. Tiek iš bankrutuojančio asmens paaiškinimų, tiek iš bankroto administratoriaus pateiktos medžiagos sprendė, kad bankrutuojantis asmuo neteikia jokios informacijos apie vykdomą ūkinę veiklą, kurią vykdyti buvo įsipareigojęs mokumo atkūrimo planu, kaip ir nebevykdo pačios veiklos, ką pats patvirtino. Taip pat sprendė, kad bankrutuojančio fizinio asmens nurodyta aplinkybė, jog jo sveikatos būklė neleidžia jam vykdyti ūkinės veiklos, kurią manė vykdysiąs tvirtinant ir pradėjus įgyvendinti mokumo atkūrimo plano priemones, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis FABĮ normų, būti sąžiningu kreditoriams, bankroto administratorei teikti visą informaciją apie savo vykdomą individualią veiklą, įmonę, ar gaunamas kitas pajamas, bei siūlyti įstatymo nustatyta tvarka tikslinti mokumo atkūrimo planą. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, to nebuvo daroma. Pareiškėjas nurodė, kad dėl sveikatos būklės, kreditoriams moka, tiek, kiek išgali, o ne pagal mokumo atkūrimo plane numatytus terminus ir sumas. Pažymėjo, jog mokėjimo terminai buvo nukelti ir sumos koreguotos pagal paties bankrutuojančio fizinio asmens įvertintas galimybes, kada jo pradėtas (duomenys neskelbtini) auginimo verslas ims duoti daugiau pajamų, taip pat įvertinus visus būtinus asmens poreikius, tame tarpe ir sveikatos būklę. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog bankrutuojantis fizinis asmuo nuo 2017 metų vykdo kokią nors veiklą ir gauna iš jos pajamas, nors mokumo atkūrimo patikslintame plane, pateiktame bankroto administratoriui 2014 m. kovo 12 d. numatyta, jog tokios pajamos turėtų siekti kasmet beveik 3 000 Eur. Darė išvadą, kad bankrutuojantis fizinis asmuo nevykdo mokumo atkūrimo plane numatytų mokumo atkūrimo priemonių ir nesiima priemonių mokumo atkūrimo plano pakeitimui, jo tikslinimui, kad būtų tenkinami ne tik bankrutuojančio asmens asmeniniai poreikiai, bet ir vykdomi įsipareigojimai kreditoriams, laikomasi FABĮ reikalavimų. Pažymėjo, kad toks bankrutuojančio fizinio asmens pasyvumas sudaro pagrindą konstatuoti, jog tolimesnis bankroto procesas, nepažeidžiant kreditorių interesų, negalimas. Plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės nevykdomos, taip pat plane numatytų lėšų, skirtinų bankroto administratoriui, kreditoriams, sumos mokamos, neatsižvelgiant į pačiame plane įtvirtintas sumas, bankrutuojantis fizinis asmuo nevykdė pareigos pranešti bankroto administratorei apie padidėjusias jo gaunamas pajamas iš socialinių išmokų, bankroto administratoriui mokėjo sumas savo nuožiūra, kaip ir savo poreikių tenkinimui naudojo nenustatyto dydžio sumas (tikėtinai didesnes už mokumo atkūrimo plane numatytas), neteikė informacijos apie visas gaunamas pajamas (kaip nustatyta, 2017 metų vasario mėn. nukeliant mokėjimų terminus, jo pajamos iš gaunamų pensijų siekė 280 Eur, o šiuo metu nurodo jas sudarant 480 Eur). Tokie bankrutuojančio fizinio asmens veiksmai tęsėsi visą mokumo atkūrimo plano vykdymo terminą, t. y. nuo 2014 metų kovo mėn. iki bankroto administratorės kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo. Pasisakydamas dėl mokumo atkūrimo plano termino sutrumpinimo, pažymėjo, kad tiek bankroto administratorei, tiek kreditoriams dar 2018 metais buvo žinoma apie pareiškėjo norą plano įgyvendinimo trukmę sutrumpinti iki trijų metų. Tai matyti iš ataskaitų apie bankroto eigą, bei iš 2019 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimo protokolo. Sprendė, kad pareiškėjas, informuotas apie tai, kad turi pateikti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, norėdamas trumpinti jo terminą, būdamas atstovaujamas advokato, to nepadarė, todėl kreditorių susirinkimas ir neturėjo pagrindo svarstyti plano trukmės sutrumpinimo, neturint patikslinto paties plano projekto. Taip pat sprendė, kad ir šio prašymo nagrinėjimo metu teismui nesant pateikto patikslinto sutrumpintos trukmės mokumo atkūrimo plano, o tik žodžiu teismo posėdyje bankrutuojančiam asmeniui ir jo atstovui prašant sutrumpinti plano trukmę iki trijų metų ir laikyti bankroto procesą užbaigtu, toks prašymas netenkintinas, nesant tam jokio įstatyminio pagrindo, nesilaikius bankrutuojančiam asmeniui FABĮ 8 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

5. Pareiškėjas A. R. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą ir sutrumpinti mokumo atkūrimo plano įvykdymo terminą nuo penkerių iki trijų metų, o bankroto administratorės prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo atmesti.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad bankroto administratorės pirmosios instancijos teismui pateiktame mokumo atkūrimo plane buvo išdėstyta, kad pareiškėjui nepradėjus kitos veiklos, jo mokumas per bankroto procesą bus toks, koks yra bankroto bylos iškėlimo metu. Pareiškėjo pajamas sudarė darbingumo netekimo pensija ir valstybės pensija. Gaunamos išmokos liudijo, kad kreditoriai per visą bankroto procesą negaus reikalaujamų sumų. Pareiškėjas, norėdamas atkurti mokumą ir padengti bent dalį skolos, mokumo atkūrimo plane buvo nurodęs, jog ketina verstis individualia veikla, t. y. kreiptis į Vilniaus teritorinę darbo biržą dėl vienkartinės subsidijos gavimo, kad galėtų pradėti individualią veiklą – auginti (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintas jo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas įsigaliojo tik nuo 2015 m. balandžio 7 d., kai Vilniaus apygardos teismas patikrino minėtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka. 2015 m. gruodžio 25 d. buvo įsisavinta subsidija ir pilnai įrengtas (duomenys neskelbtini) ūkis, tačiau žiemos metu įgyti (duomenys neskelbtini) jauniklius ir juos pradėti auginti buvo negalima, nes nesant šalia jų motinų, jaunikliai tiesiog neišgyventų (suaugusių (duomenys neskelbtini) veisimui niekas neparduoda). Todėl neturėdamas kitos išeities jis buvo priverstas atidėti (duomenys neskelbtini) bandos įsigijimą iki 2016 metų pavasario. 2016 m. kovo 31 d. buvo įsigyta 30 vnt. (duomenys neskelbtini) jauniklių banda, kuri ir buvo pradėta auginti. Veislei skirtos (duomenys neskelbtini) suaugo ir atsivedė savo jauniklius. Jaunikliai buvo naudojami savo poreikiams – mėsai, o kailiai buvo skirti pardavimui. Bet nepaisant pastangų Lietuvoje, nepavyko parduoti (duomenys neskelbtini) kailių. Siekdamas kaip nors išgyventi, mokėti įmokas bankroto administratorei ir neįgyti naujų skolų, jis taip pat ėmėsi auginti ir paukščius, kurių kiaušinius ir mėsą taip pat naudojo savo paties maistui ir išgyvenimui, o gaunamas pajamas pervedė bankroto administratorei pagal išgales. Siekdamas tinkamai įvykdyti mokumo atkūrimo planą, dėjo daug pastangų, tačiau susigadino sveikatą, kuri dabar labai riboja jo judėjimą, kas objektyviai neleidžia pilnai įvykdyti mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad sveikata itin pablogėjo nuo 2017 m. liepos 4 d. ir iki šios dienos ji nėra atsistačiusi. Dabartinė sveikata neleidžia gauti ir sumokėti mokumo atkūrimo plane nurodytų sumų. Šiuo metu visas jėgas deda sveikatos atstatymui, o ne verslui, gyvena tik iš pašalpos ir pensijos tam, kad išgyventų. Pažymėjo, kad buvo priimta FABĮ pataisa, pagal kurią vietoje penkerių metų, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu trys metai. Vadovaujantis šią pataisa, kelis kartus kreipėsi į bankroto administratorę, prašydamas sutrumpinti mokumo atkūrimo plano terminą nuo penkerių iki trijų metų, tačiau 2019 m. gegužės 20 d. vykusiame kreditorių susirinkime nutarta šio prašymo netenkinti. Pažymėjo, kad yra netekęs dešinės rankos plaštakos, jo darbingumas yra tik 45 proc., dėl ligos laukia abiejų klubo sąnarių keitimo, vos vaikšto su lazda, yra vos pragyvenantis iš pašalpos ir pensijos asmuo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nesąžininga, nehumaniška, neteisėta. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai apie tai, kad jis turėjo pateikti naują planą yra nepagrįsti ir nesąžiningi. Tiek kreditoriams, tiek pirmosios instancijos teismui buvo visiškai aišku ko jis siekė, t. y. sutrumpinti mokumo atkūrimo planą nuo penkerių iki trijų metų. Toks prašymas yra aiškus ir jis nekeičia jokių kitų patvirtinto mokumo atkūrimo plano dalių, išskyrus trukmę nuo penkerių iki trijų metų. Bankroto administratorė, būdama bankroto procedūros profesionalė, nepateikė pirmosios instancijos teismui nei vieno jos raginimo ar prašymo įrodymo, kuriuo būtų prašiusi jo pateikti jai nors kokį dokumentą, todėl dabar kaltinti jį, kad kažko nepateikė yra nesąžininga.

7. Bankroto administratorė atsiliepimu prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, o atskirąjį skundą atmesti.

8. Bankroto administratorė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodo aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) įsigijimą, jų veisimą bei naudojimą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, jog, vadovaujantis FABĮ nuostatomis, teikė informaciją bankroto administratorei. Pažymėjo, kad ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu kreipėsi į bankrutuojantį asmenį, kad jis pateiktų informaciją apie vykdomą individualią veiklą, gautas pajamas, patirtas išlaidas, valstybinėms institucijoms teiktų deklaracijų bei ataskaitų kopijas. Tačiau bankrutuojantis asmuo, akivaizdžiai būdamas nesąžiningu, teikė su bankroto byla nesusijusią informaciją, t. y. pranešimus apie ūkinių gyvūnų bandą, individualiosios įmonės nuostatus, pranešimą apie įregistravimą mokesčių mokėtojų registre bei kitą jo tikrosios finansinės padėties neįrodančią informaciją. Akivaizdu, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo plano, t. y. nemoka mokumo atkūrimo plane nurodytų mokėjimų – vietoje turėtų įmokėti 3 099,84 Eur už tris metus, jis įmokėjo tik pusę sumos, t. y. 1 659,60 Eur. Pažymėjo, kad bankrutuojantis asmuo kreipėsi su prašymu dėl mokumo atkūrimo plano sutrumpinimo iš penkerių į trejus metus, tačiau bankroto administratorė informavo bankrutuojantį asmenį, kad jis privalo pateikti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. Bankrutuojantis asmuo patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto bankroto administratorei nėra pateikęs, tačiau mokėjimus atlieka, taip kaip jis nori, o ne vadovaujantis patvirtintu mokumo atkūrimo planu. Ne kartą žodžiu buvo įspėjęs bankrutuojantį asmenį, kad jam nevykdant plano, ji inicijuos bylos nutraukimą, tačiau bankrutuojantis asmuo ne tik kad nesistengė pašalinti pažeidimų vykdant planą, bet ir savavališkai sumažino įmokas kreditoriams. Bankrutuojantis asmuo vykdo individualią veiklą, t. y. augina gyvūnus kailiams, tačiau įmokos visuomet būna vienodos, nors visiems yra žinoma, jog nėra įmanoma vykdant individualią veiklą gauti vienodas sumas kiekvieną mėnesį, nes gyvūnai auga skirtingai, kailių dydis bei kokybė gali kisti kiekvieną mėnesį ir gaunamos pajamos turi būti skirtingos. Todėl tikėtina, kad pareiškėjas slepia savo gaunamas pajamas.

9. Suinteresuoti asmenys L. G. ir E. K. atsiliepimais prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, o atskirąjį skundą atmesti.

10. Suinteresuoti asmenys L. G. ir E. K. atsiliepimuose iš esmės nurodė, kad palaiko ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus motyvus, kuriais vadovaujantis nutraukta pareiškėjo bankroto byla ir netenkintas jo prašymas sutrumpinti mokumo atkūrimo plano terminą nuo penkerių iki trijų metų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis, kuria nutraukta fizinio asmens bankroto byla ir atmestas prašymas dėl mokumo atkūrimo plano įvykdymo termino sutrumpinimo.

14. Vadovaujantis FABĮ 1 straipsniu, FABĮ tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Taigi, FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas negali būti rezultatyvus, nėra užtikrinamas kreditorių interesų gynimas, kartu pažeidžiama skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.

15. Nagrinėjamu atveju bankrutuojančio asmens bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas penkeriems metams, kuris patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-30-653/2015. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plane nukėlė mokėjimus šešiems mėnesiams, mokumo atkūrimo plano 12 dalyje nurodant, kad kreditoriams ir bankroto administratorei nuo 1 iki 6 mėn., nuo 7 iki 12 mėn., nuo 13 iki 18 mėn. ir nuo 19 mėn. iki 24 mėn. sumokama 5,66 Eur (19,55 Lt) suma kas mėnesį, o nuo 25 iki 60 mėn. - 852,88 Lt (247 Eur) suma kas mėnesį, lėšas paskirstant kreditorių reikalavimams ir bankroto administratoriaus įmokai FABĮ nustatyta tvarka.

16. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad viso pagal mokumo atkūrimo planą yra įmokėjęs 2 811,40 Eur sumą, t. y. mokumo atkūrimo planą įvykdė už 34 mėnesius.

17. Bankroto bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 28 d. su Vilniaus teritorine darbo birža sudarė Savarankiško užimtumo rėmimo sutartį Nr. SUR/1-14/15, kuria darbo birža įsipareigojo skirti pareiškėjui 11 150 Eur subsidiją darbo vietai steigti. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. Darbo vietos įsteigimo aktu Nr. VL/1-688 nustatyta, kad pareiškėjas kailinių žvėrelių ((duomenys neskelbtini)) augintojo darbo vietai įsigijo pavėsinę ir 6 komplektus narvų (12 narvų) (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, 2015 m. balandžio 3 d. įregistruota A. S. individuali įmonė, kurios vadovu ir savininku yra A. R. S.. Pareiškėjas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2016 m. kovo 31 d. įsigijo 30 (duomenys neskelbtini) jauniklių, kurie suaugo ir atsivedė savo jauniklius. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pajamos iš vykdytos veiklos nebuvo didelės, prekes realizuodavo savo pažįstamiems arba naudojo savo poreikiams, įmonės finansinės apskaitos nevedė. Nuo 2018 metų, ryšium su pablogėjusia sveikata, pradėjo veiklą mažinti, vėliau ją likvidavo ir šiuo metu gyvena iš gaunamų pensijų. Taip pat paaiškino, kad turto, įsigyto gavus subsidiją, nepardavė ir nebandys parduoti, nes tai yra jo pragyvenimo šaltinis, iš kurio jis gyvens, kai pasveiks.

18. Mokumo atkūrimo plano tvirtinimo metu pareiškėjas pateikė duomenis, kad jo netekto darbingumo pensija sudaro 153,98 Eur sumą, o nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija – 39,93 Eur. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu gauna apie 480 Eur.

19. Nustatytų duomenų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo elgesį kaip nesąžiningą, kuriuo pažeidžiamos FABĮ nuostatos, bei, jog pareiškėjas elgėsi pasyviai.

20. FABĮ 16 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą bei pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių (FABĮ 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

21. Bankrutuojantis asmuo nevykdė pareigos pranešti bankroto administratorei apie padidėjusias jo gaunamas pajamas iš socialinių išmokų, neteikė duomenų apie vykdytą individualią veiklą, iš jos gautas pajamas. Pareiškėjo mokumo atkūrimo planas nėra tinkamai vykdomas, mokėjimai atlikti tik už laikotarpį iki 2018 m. sausio mėn.

22. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad mokumo atkūrimo planą už trejus metus yra beveik įvykdęs. Nurodo, kad teikė prašymus bankroto administratorei dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo, prašydamas sutrumpinti jo įvykdymo terminą nuo penkerių iki trijų metų, tačiau šie prašymai išspręsti nebuvo.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas tokį prašymą 2018 m. kovo 1 d. buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismui, kuriam buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, ir kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi laikė nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų.

24. Bankroto administratorė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ne kartą išaiškino pareiškėjui, kad jis, siekdamas sutrumpinti mokumo atkūrimo plano įvykdymo terminą, privalo pateikti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, tačiau jam pakartotinai reiškiant analogiškus prašymus be patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto, šį prašymą išsprendė ketvirtajame kreditorių susirinkime, vykusiame 2019 m. gegužės 20 d., kurio netenkino.

25. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad jo prašymas dėl mokumo atkūrimo plano įvykdymo termino sutrumpinimo yra aiškus ir, kad jis nekeičia jokių kitų patvirtinto mokumo atkūrimo plano dalių, išskyrus trukmę nuo penkerių iki trijų metų, todėl turėjo būti nagrinėjamas.

26. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo FABĮ 7 straipsnio 5 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra treji metai vietoj buvusių penkerių. Šį pakeitimą įtvirtinusio FABĮ Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje fiziniams asmenims, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, numatyta teisė siūlyti keisti plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nauja redakcija išdėstytas FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas (t. y. dėl plano įgyvendinimo trukmės). Taigi, pareiškėjas, siekdamas pakeisti (sutrumpinti) mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę, turėjo laikytis įstatymų numatytos tvarkos – pateikti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. Pažymėtina, kad trumpinant mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą, daroma tiesioginė įtaka fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikui, kurio pagrindu bankroto procese yra mokamos lėšos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

27. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. R. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.