- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- 2S-30-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18025-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- A.R. S.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo A.R. S. bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1490-631/2014 pagal pareiškėjo A.R. S. bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“ prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
2013-10-28 nutartimi teismas iškėlė pareiškėjui bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Skolvalda“.
Bankrutuojančio fizinio asmens A.R. S. bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ pateikė prašymą patvirtinti Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą su išlygomis, jog bankrutuojantis fizinis asmuo pateiks kreditorių susirinkimui patikslintus duomenis dėl banko sąskaitų išrašų, buhalterinius dokumentus apie vykdomą veiklą, bei įrodymus apie kreipimąsi į Darbo biržą dėl vienkartinės subsidijos verslui vystyti gavimo. Nurodė, jog planas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Atstovaujamasis plane išdėstė, jog jam nepradėjus kitos veiklos, jo mokumas per bankroto procesą bus toks, koks yra šiuo metu. Jo pajamas sudaro darbingumo netekimo pensija ir valstybės pensija. Gaunamos išmokos liudija, jog kreditoriai per visą bankroto procesą negaus reikalaujamų sumų. Atstovaujamasis, norėdamas atkurti mokumą ir padengti bent dalį skolos, ketina verstis individualia veikla, t.y. kreiptis į Vilniaus teritorinę darbo biržą dėl vienkartinės subsidijos gavimo, kad galėtų pradėti individualią veiklą - auginti nutrijas. Per pusantrų metų produkcija pradėtų duoti nuolat atsinaujinantį prieauglį, kurį realizavus gautos lėšos būtų nukreipiamos kreditoriams. A.R. S. turi likviduojamos įmonės AB „Žemys“ 150 vnt. akcijų, kurių vieneto nominali vertė 10 Lt, ir 57 vnt., kurių vieneto nominali vertė 6 Lt. Tai nėra turtas, kuris leistų kreditoriams susigrąžinti didesnę dalį skolos. Jei ir atsirastų lėšų nuėmus areštą nuo akcijų, gauta suma padengtų įmoką bankroto administratoriui. Pareiškėjas ir kreditorius A. K. yra sudarę civilinėje byloje Nr. 2-451-03/2003 sutartį, pagal kurią A. K. yra gavęs iš pareiškėjo apie 14000 Lt. Ši suma nėra įtraukta į planą, ji nėra priteista, tačiau ją bankroto administratorius turėtų įvertinti bankroto procese. Planas atitinka tikrovę, esamą bankrutuojančio asmens materialinę padėtį, išskyrus punktus apie planuojamas lėšas. Planas į ateitį visais atvejais yra menamas. Jei pareiškėjas būtų kreipęsis dėl subsidijos gavimo ir ji būtų gauta iki plano patvirtinimo, nebūtų kliūčių ją paimti ir išsidalinti kreditoriams. Subsidija galėtų būti areštuota, pareikalauta išsaugoti ir pan. Bankroto procedūrai nutrūkus, skolų ieškojimą vykdytų antstolis. Nepatvirtinus plano, kiltų kliūčių jį įgyvendinti. Pareiškėjui būtų paprasčiau nevykdyti jokios individualios veiklos ir nepatirti rizikos, tačiau jis tikisi gauti subsidiją, uždirbti lėšų ir padengti skolas. Jei Planas nebūtų patvirtintas, antstolis išieškos kreditoriams procentą iš pareiškėjo pensijos. Būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos negali būti mažinamos ir siejamos su minimalia Valstybės mokama socialinės išmokos suma – 650 Lt, nes tai nėra suma, už kurią žmogus galėtų išgyventi. Pagal įstatymą, lėšos būtiniems poreikiams yra numatomos, tai nėra išleidžiamų išlaidų suma. Plane išdėstyti pareiškėjo veiksmai 5 metams, kad jis galėtų aiškiai siekti savo užsibrėžtų tikslų. Nevykdant plano, bankroto procedūra būtų nutraukiama. Neturėdamas tikslo grąžinti skolų, pareiškėjas bankroto procedūros galėjo nepradėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A.R. S. nurodė, kad jis atitinka visus reikalavimus ir yra pateikęs paraišką Darbo biržai gauti 30-34 MMA pašalpą verslui kurti. Dabartinė jo veikla yra nuostolinga, ji bus baigta, nes tai yra viena iš sąlygų gauti subsidiją naujai veiklai. Kreditoriai nepritarė planui dėl per mažų garantijų, jog bus realizuotas prašomas tvirtinti planas. Kreditoriai pateikė pasiūlymą susitaikyti, sumokant jiems 30 proc. skolos. Galimybių skolintis tokiai sumai padengti pareiškėjas nurodė neturintis, todėl renkasi būdą dengti skolas iš naujos veiklos, gavęs subsidiją.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens bankroto administratoriaus atstovė nurodė, kad planas įstatymo reikalavimus atitinka tik formaliai. Neaišku, ar pareiškėjas gaus subsidiją. Pelnas numatytas tik sėkmės atveju. Gavus subsidiją, planas turėtų būti tikslinamas. Numatomos lėšos neturėtų būti įtrauktos planą. Pareiškėjas Darbo biržoje užsiregistravo tik 2014 m. gegužės 5 d., jis nėra pateikęs bankroto administratoriui rašytinio prašymo ar jo kopijos dėl subsidijos gavimo. Delsimas kreiptis į Darbo biržą vertintinas kaip reikalavimo įsidarbinti ar gauti geriau apmokamą darbą nevykdymas. Pareiškėjas negauna 950 Lt, todėl planas turėtų būti tikslinamas, nurodant mažesnes išlaidas nei gaunamos pajamos. Padidėjus pajamoms, vėl turi būti tikslinamas planas ir didinamos būtiniems poreikiams numatytos išlaidos. Siekiant kreditorių ir pareiškėjo interesų pusiausvyros, ne visos gaunamos pajamos turi būti skirtos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pagrindas būtinų išlaidų dydžiui galėtų būti nedarbo socialinio draudimo išmoka – 650 Lt. Suinteresuotas asmuo UAB „Skolvalda“ prašė Plano tvirtinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kreditorė L. G. prašė netvirtinti mokumo atkūrimo plano, nurodė, jog planas menamas, subsidija dar negauta, iš bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkime nebuvo gauta jokių konkrečių įrodymų apie tai, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų dėl subsidijos gavimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtino A. R. S. 2014-03-12 Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo patikslintą planą, jį patikslinant: 1) Mokumo atkūrimo plano 3 dalyje nurodyti, kad A.R. S. nuosavybės teise priklauso AB „Žemys“ 150 akcijos, kurių vieneto nominali vertė 10 Lt, ir 57 akcijos, kurių vieneto nominali vertė 6 Lt; 2) Mokumo atkūrimo plano 6 dalyje nurodyti, kad A.R. S. būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga 650 Lt suma; 3) Mokumo atkūrimo plano 12 dalyje nurodyti, kad kreditoriams ir bankroto administratoriui nuo 1 iki 6 mėn., nuo 7 iki 12 mėn. ir nuo 13 iki 18 mėn. sumokama 19,55 Lt suma kas mėnesį, o nuo 19 iki 60 mėn. - 852,88 Lt suma kas mėnesį, lėšas paskirstant proporcingai kreditorių reikalavimams ir bankroto administratoriaus įmokai.
2014-04-09 įvyko pirmasis A.R. S. kreditorių susirinkimas. Jo metu buvo nutarta patvirtinti A.R. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo patikslintą planą su išlygomis, t.y. įpareigojant A.R. S. pateikti bankroto administratoriui iki sekančio bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimo visų turimų/turėtų banko sąskaitų išrašus už 36 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo, visus A.R. S. vykdomos veiklos pagal pažymą buhalterinius dokumentus, prašymo Darbo biržai dėl vienkartinės subsidijos gavimo su priedais kopijas. 2014-05-07 įvyko antrasis A.R. S. kreditorių susirinkimas, kuris nutarė nepritarti, kad A.R. S. įvykdė pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytas išlygas, todėl kreditoriai nepritarė bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo patikslintam projektui.
Bankroto administratorius, pateikdamas teismui kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, pateikė 2014-03-14 išvadą dėl A.R. S. patikslinto plano projekto įgyvendinimo.
Teismo vertinimu, kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano, kuris buvo nepatvirtintas antrajame kreditorių susirinkime, turinys atitinka įstatymo nustatytus formaliuosius reikalavimus. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo, jo atstovo, bankroto administratoriaus atstovų bei kreditorės paaiškinimus, atsižvelgdamas į kreditorės nesutikimo su mokumo atkūrimo planu motyvus ir bankroto administratoriaus išvadą, teismas tvirtina A.R. S. mokumo atkūrimo planą su plano patikslinimais, susijusiais su numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašu, būtiniesiems poreikiams gauti skirta suma bei kreditorių reikalavimo tenkinimo grafiku.
Plane į numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašą įtraukiamos pareiškėjui priklausančios AB „Žemys“ akcijos. Pareiškėjui pateikus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog jam priklauso AB „Žemys“ 150 akcijos, kurių vieneto nominali vertė 10 Lt, ir 57 akcijos, kurių vieneto nominali vertė 6 Lt , akcijos įtraukiamos į plane numatomo parduoti turto sąrašą.
Plane būtiniesiems poreikiams skirtina išlaidų suma mažinama iki 650 Lt. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo gaunamos lėšos sudaro ir per ateinančius 1,5 metų sudarys daugiau nei gaunamos mėnesinės pajamos – 531,67 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensija ir 137,88 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, viso – 669,55 Lt. Pagal 2013 metų pajamų deklaraciją, pareiškėjo 2013 m. vykdoma individuali veikla buvo nuostolinga. Savo mokumo atkūrimą pareiškėjas sieja su pelnu, kurį planuoja gauti po 1,5 metų iš naujai pradėtos veiklos. Pareiškėjas per 1,5 metų laikotarpį savo būtiniesiems poreikiams tenkinti numato didesnes lėšas, nei gaunamos pajamos, tuo tarpu lėšų, mokamų kreditoriams ir bankroto administratoriui, nenumatydamas visiškai. FABĮ suteikia galimybę asmeniui atkurti mokumą, tuo pačiu užtikrindamas kreditorių reikalavimų tenkinimą. Maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka yra 650 Lt (Nedarbo socialinio draudimo įstatymas bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai). Siekiant bankrutuojančio fizinio asmens bei kreditorių interesų pusiausvyros, 2013-10-28 teismo nutartimi patvirtinta 950 Lt suma, reikalinga kiekvieną mėnesį asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti, mažinama iki 650 Lt.
Plane tikslinamas kreditorių reikalavimo tenkinimo grafikas, kuriame pareiškėjas nurodė kreditoriams ir bankroto administratoriui mokėtinas lėšas. Pagal FABĮ 22 str. 5 d., bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia. Paskutiniais trečiais su puse plano įgyvendinimo metais, A.R. S. planuojamos gauti mėnesio pajamos – 1502,88 Lt (10000 Lt/12+669,55 Lt). Patvirtinus 650 Lt būtinųjų išlaidų sumą per mėnesį, pareiškėjas per pirmuosius pusantrų plano įgyvendinimo metus mokės po 19,55 Lt per mėnesį, o paskutinius trečius su puse metus – po 852,88 Lt per mėnesį kreditorių reikalavimams ir bankroto administravimo išlaidoms padengti.
Pareiškėjas pateikė duomenis - sutartį, pagal kurią jis yra sumokėjęs kreditoriui A. K. 14460 Lt sumos garantą. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog šią sumą galima išieškoti pareiškėjo naudai, nėra pagrindo jos įtraukti į mokumo atkūrimo planą.
Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškinama, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, jie turi teisę kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo ta pačia tvarka, kaip ir buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas (FABĮ 8 str. 12 d.). Už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją (FABĮ 12 str. 2 d., 16 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjo A.R. S. bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ pateikė atskirąjį skundą (II t., b.l.18-19), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir: 1) įpareigoti pirmosios instancijos teismą patikslinti A. R. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo patikslintą planą, skiriant 500 Lt/mėn. bankroto administravimo išlaidoms dengti bei siekiant išlaikyti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą; 2) įpareigoti A. R. S., atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-28 nutartį, padengti bankroto administratoriaus iki teismo nutarties dėl plano tvirtinimo įsiteisėjimo dienos patirtas bankroto administravimo išlaidas. Nurodo, jog teismas teisingai konstatavo, jog pagal FABĮ 22 str. 5 d., bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia, t.y. iki nepadengiamos bankroto administravimo išlaidos, kreditorių reikalavimai nėra dengiami. Teismui nebuvo pagrindo skundžiamoje nutartyje nurodyti, kad fizinio asmens lėšomis kreditorių reikalavimai ir administravimo išlaidos dengiamos proporcingai, nes tai reikštų jog iš esmės A. R. S. bankroto proceso metu būtų padengta tik nereikšminga bankroto administravimo kaštų dalis. Bankroto administratorius UAB „Skovalda“ yra komercinis subjektas, siekiantis pelno, negalintis teikti nemokamų paslaugų. Todėl skundžiama nutartimi patvirtintos administravimo lėšos yra neproporcingai mažos ir turėtų būti tikslinamos bent iki 500 Lt per mėnesį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtino 3000 Lt lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti A. R. S. bankroto procedūroms atlikti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Iš 2014-02-26 išvados matyti, jog administratorius, atlikdamas A. R. S. bankroto procedūras, buvo patyręs 2476,9 Lt + PVM išlaidas. A. R. S. neįmokant teismo nurodytos sumos, bankroto administratorius visas išlaidas privestas dengti savo lėšomis. Todėl A. R. S. įpareigotinas padengti bankroto administratoriaus iki teismo nutarties dėl plano tvirtinimo įsiteisėjimo dienos patirtas bankroto administravimo išlaidas. Pažymi, jog vien bankroto administratoriaus profesinės atsakomybės draudimas dėl žalos, padarytos nukentėjusiems asmenims, vykdant fizinių asmenų bankroto procedūras, per metus kainuoja 2200 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, jog pagal FABĮ 8 str.3, 8 dalių reglamentavimą, plano turinio atitikimas FABĮ formaliems reikalavimams nėra pagrindas plano tvirtinimui. Svarbu pasiekti teisingą skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kita svarbi aplinkybė, į kurią privalo atsižvelgti teismas, tvirtindamas planą, kuriam nepritarė kreditoriai – administratoriaus išvada, kuri nagrinėjamu atveju buvo neigiama. Mano, jog pagal analogiją taikant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, teismas ir fizinio asmens bankroto byloje turi būti aktyvus, o šiuo atveju teismas nebuvo pakankamai aktyvus. Plano patvirtinimas atitinka tik A. R. S. interesus, visiškai neatsižvelgta į kreditorių teises ir jų teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. R. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą (II t., b.l. 87-89) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog pareiškėjo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro tik 669,55 Lt ir jas pareiškėjas išleidžia taip: maistui – 400 Lt; komunaliniams mokesčiams – 200 Lt; higienai – 29,55 Lt, vaistams – 30 Lt, už transporto paslaugas – 10 Lt. Todėl sumokėti administratoriui 500 Lt ir išgyventi už 169,55 Lt neįmanoma. Bankroto administratorius yra nesąžiningas, atskirajame skunde nurodytomis sąlygomis galėtų bankrutuoti tik tas asmuo, kuris turi lėšų susimokėti už administravimo paslaugas. Bankroto administratorius yra juridinis subjektas, siekiantis pelno, tačiau pelno siekimas visuomet susijęs su rizika, todėl bankroto administratorius, dalyvaudamas tokioje veikloje, turi įvertinti savo galimybes ir arba nedalyvauti šioje bankroto procedūroje, arba pasitenkinti tuo, ką gali išieškoti iš skolininko.
Pareiškėjo pateiktas planas yra perspektyvus. Pareiškėjas teismui nurodė, jog tik plano patvirtinimo atveju kreipsis į Vilniaus teritorinę darbo biržą su prašymu gauti vienkartinę negrąžinamą subsidiją individualiai veiklai vykdyti – nutrijų auginimui. Veikla pelno pradėtų duoti tik po 1,5 metų. Nepatvirtinus plano pareiškėjas neketina kreiptis dėl subsidijos gavimo ir neketina pradėti nutrijų auginimo verslo, nes atliekamas skolos išieškojimas neleis užauginti 1,5 metų prieauglio, kuris neša pajamas.
Bankroto administratorius skundu įrodė, jog į pirmą vietą jis iškelia išimtinai savo asmeninius interesus, neatsižvelgdamas nei į realią pareiškėjo sveikatos būklę, nei į realias jo finansines galimybes. Bankroto administratoriaus reikalavimas mokėti jam po 500 Lt, nepaisant gaunamų 669,55 Lt, tik sudaro prielaidas jį nušalinti nuo paskirtų pareigų dėl subjektyvaus savo asmeninių interesų propagavimo.
Bankroto administratoriaus reikalavimas padengti bankroto administratoriaus iki teismo nutarties dėl plano tvirtinimo įsiteisėjimo dienos patirtas bankroto administravimo išlaidas taip pat netenkintinas, nes tik plano vykdymo metu bus galima dengti visus įsipareigojimus. Bankroto administratorius patirtas išlaidas galės susigrąžinti iš teismo įvardintų akcijų bei mokamų 19,55 Lt sumos kas mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo patikslintas planas, jį patikslinant, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises.
FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria mokumo plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir tesėtus interesus. Taigi, pagal FABĮ 8 straipsnio 8 dalį, esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytam atvejui, teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga, tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Teismas, nustatęs, kad mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, turi teisę pateikto plano netvirtinti.
Nagrinėjamu atveju pirmasis A.R. S. kreditorių susirinkimas (2014-04-09) patvirtino A.R. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo patikslintą planą su išlygomis, t.y. įpareigojant A.R. S. pateikti bankroto administratoriui iki sekančio bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimo visų turimų/turėtų banko sąskaitų išrašus už 36 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo, visus A.R. S. vykdomos veiklos pagal pažymą buhalterinius dokumentus, prašymo Darbo biržai dėl vienkartinės subsidijos gavimo su priedais kopijas. 2014-05-07 antrojo A.R. S. kreditorių susirinkimo metu nutarta nepritarti bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo patikslintam projektui, nes A.R. S. neįvykdė pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytų išlygų.
Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo patikslintą planą, jį patikslinęs. Apeliantas iš esmės nesutinka tik su skundžiama nutartimi patikslinta Mokumo atkūrimo plano 12 dalimi, t.y. skundžiama nutartimi teismas nutarė patikslinus Mokumo atkūrimo planą, jo 12 dalyje nurodyti, kad kreditoriams ir bankroto administratoriui nuo 1 iki 6 mėn., nuo 7 iki 12 mėn. ir nuo 13 iki 18 mėn. sumokama 19,55 Lt suma kas mėnesį, o nuo 19 iki 60 mėn. - 852,88 Lt suma kas mėnesį, lėšas paskirstant proporcingai kreditorių reikalavimams ir bankroto administratoriaus įmokai. Apelianto teigimu skundžiama nutartimi patvirtintos administravimo lėšos yra neproporcingai mažos ir turėtų būti tikslinamos bent iki 500 Lt per mėnesį; be to nebuvo pagrindo skundžiamoje nutartyje nurodyti, kad fizinio asmens lėšomis kreditorių reikalavimai ir administravimo išlaidos dengiamos proporcingai, nes pagal FABĮ 22 str. 5 d., bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismo patvirtintos administravimo lėšos yra neproporcingai mažos ir turėtų būti tikslinamos bent iki 144,81 EUR (500,00 Lt) per mėnesį. Nustatyta, jog pagal 2013 metų pajamų deklaraciją, bankrutuojančio asmens 2013 m. vykdoma individuali veikla buvo nuostolinga (b.l.16), o mėnesio pajamos sudaro 153,98 EUR (531,67 Lt) invalidumo/netekto darbingumo pensija ir 39.93 EUR (137,88 Lt) nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, iš viso per mėnesį šiuo metu bankrutuojančio asmens pajamas sudaro 193,91 EUR (669,55 Lt) (b.l.8-9). Mokumo atkūrimą bankrutuojantis asmuo A.R. S. sieja su pelnu, kurį planuoja gauti po 1,5 metų iš naujai pradėtos veiklos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog paskutiniais trečiais su puse plano įgyvendinimo metais, A.R. S. planuojamos gauti mėnesio pajamos – 435,26 EUR (1502,88 Lt (10000 Lt/12+669,55 Lt)). Atsižvelgiant į realias šiuo metu gaunamas bankrutuojančio asmens pajamas, į perspektyvą didesnes pajamas gauti tik po 1,5 metų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog patvirtinus 188.25 EUR (650 Lt) būtinųjų išlaidų sumą per mėnesį, pareiškėjas per pirmuosius pusantrų plano įgyvendinimo metus turėtų mokėti po 5,66 EUR (19,55 Lt) per mėnesį, o paskutinius trečius su puse metus – po 247,01 EUR (852,88 Lt) per mėnesį kreditorių reikalavimams ir bankroto administravimo išlaidoms padengti.
Pažymėtina, jog nors bankroto administratorius UAB „Skovalda“ yra komercinis subjektas, siekiantis pelno, negalintis teikti nemokamų paslaugų, tačiau pažymėtina, jog fizinio asmens bankroto administravimas nėra tik administratoriaus veikla, teikianti pajamų, nes fizinio asmens bankroto institutu iš esmės yra siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Be to, svarbu pabrėžti ir tą aplinkybę, jog bankroto administratorius, sutikdamas administruoti A.R. S. bankroto procesą, buvo susipažinęs su bankrutuojančio asmens turtine padėtimi, todėl turėjo įvertinti riziką, jog galimai bankrutuojantysis asmuo gali neturėti pakankamai lėšų bankroto administravimo išlaidoms padengti, bent jau pradiniame bankroto proceso etape.
Tenkinus bankroto administratoriaus prašymą ir administravimo lėšoms skiriamą sumą padidinus iki 144,81 EUR (500,00 Lt) per mėnesį, tokia situacija iš esmės prieštarautų fizinio asmens bankroto paskirčiai ir tikslams, pažeistų tiek bankrutuojančio asmens, tiek jo kreditorių interesus, todėl tokia situacija netoleruotina.
Pats apeliantas prieštarauja sau, teigdamas, jog siekia išlaikyti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, tačiau prašo tikslinti planą tik didinant bankroto administravimo išlaidoms mokėtinas sumas ir nenustatant pereinamojo laikotarpio (t.y. 1,5 metų) planuojamam skolininko verslui įsibėgėti, kuomet skolininko gaunamos realios pajamos yra itin mažos. Tokiu atveju apeliantas neįrodė, jog teismo patvirtintas planas prieštarauja kreditorių interesams, nes keičiant planą taip, kaip prašo apeliantas, skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra ne tik kad nebūtų išlaikyta, bet skolininko kreditoriai apskritai nebetektų perspektyvų atgauti skolos, nes nebūtų galimybes atkurti skolininko mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą nustatyta tvarka.
Kita vertus, sutiktina su apelianto argumentu, jog nebuvo tikslinga skundžiamoje nutartyje nurodyti, kad fizinio asmens lėšomis kreditorių reikalavimai ir administravimo išlaidos dengiamos proporcingai, tuo labiau, kad teismas konstatavo, jog pagal FABĮ 22 str. 5 d., bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia, todėl atitinkama skundžiamos nutarties dalis tikslintina, nurodant, jog kreditoriams ir bankroto administratoriui nuo 1 iki 6 mėn., nuo 7 iki 12 mėn. ir nuo 13 iki 18 mėn. sumokama 19,55 Lt suma kas mėnesį, o nuo 19 iki 60 mėn. – 852,88 Lt suma kas mėnesį, lėšas paskirstant kreditorių reikalavimams ir bankroto administratoriaus įmokai FABĮ nustatyta tvarka.
Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo įpareigoti A. R. S., atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-28 nutartį, padengti bankroto administratoriaus iki teismo nutarties dėl plano tvirtinimo įsiteisėjimo dienos patirtas bankroto administravimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šio reikalavimo apeliantas nekėlė pirmosios instancijos teisme, šio klausimo nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, todėl atskirajame skunde negali kelti naujų reikalavimų (CPK 312 str.,338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti nutarties rezoliucinės dalies 4 pastraipą ir ją išdėstyti taip:
“Mokumo atkūrimo plano 12 dalyje nurodyti, kad kreditoriams ir bankroto administratoriui nuo 1 iki 6 mėn., nuo 7 iki 12 mėn. ir nuo 13 iki 18 mėn. sumokama 19,55 Lt suma kas mėnesį, o nuo 19 iki 60 mėn. - 852,88 Lt suma kas mėnesį, lėšas paskirstant kreditorių reikalavimams ir bankroto administratoriaus įmokai FABĮ nustatyta tvarka“.