- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-99-343/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14328-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Termova“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.17Panauda (neatlygintinis naudojimasis daiktu)
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Termova“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Termova“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – B UAB) „Roalsa“ (toliau – ir ieškovė) patikslintame ieškinyje (DOK–11079) teismo prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Termova” (toliau – ir atsakovė) priteisti 130 281,35 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei. Turtą sudaro pastatas – dirbtuvės, pastatas – sandėlis, kiemo statiniai – aikštelė, administracinis pastatas. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, todėl įmonės valdymas, disponavimas įmonės turtu teko nemokumo administratoriui (toliau – Administratorius). Administratorius nustatė, kad ieškovei priklausančiame turte yra sandėliuojamas arba sudėtas atsakovei priklausantis turtas. Administratorius, naudodamasis savo teisėmis ir pareigomis, numatytomis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 61 straipsnyje, 56 straipsnyje, informavo atsakovę apie bankroto bylos iškėlimą ir apie tai, kad bet kokie sudaryti tarp šalių sandoriai, įskaitant rangos bei kitus sandorius, nebus vykdomi.
3. Tarp ieškovės ir atsakovės 2020 01 03 buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu atsakovė nuo 2020 01 03 naudojosi ieškovei priklausančiu sandėliu. Ieškovės teigimu, panaudos sutartis pažeidžia imperatyvias teisės normas, todėl pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad siekia pripažinti 20210 m. sausio 3 d. panaudos sutartį, negaliojančia, tačiau toks reikalavimas nebuvo suformuluotas. Atsakovė nuo 2020 m. sausio 3 d. neatlygintinai naudojosi ieškovės turtu vadovaudamasi niekine, negaliojančia panaudos sutartimi. Šios aplinkybės lėmė tai, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2022 m. birželio 21 d. negalėjo gauti pajamų, kadangi ieškovės patalpos buvo užpildytos atsakovės turtu. Ieškovė mokėjo nekilnojamojo turto mokestį, už komunalines paslaugas, už interneto, telefoninį ryšį, už saugos paslaugas. Jei šis turtas nebūtų naudojamas atsakovės, kuri yra šimtaprocentinė ieškovės akcininkė, naudai; įmonė būtų galėjusi gauti naudą nuomos pagrindais. Kadangi atsakovė turto nepasiėmė, neiškėlė, nebendradarbiavo su Administratoriumi, nesiekė sudaryti nuomos sutarties, ji apsunkino bankrutuojančios ieškovės turtinę padėtį, tuo padarydama žalą ir kreditoriams. Šios aplinkybės sudaro sąlygas konstatuoti, kad ieškovei buvo padaryta žala. Žalos susidarymo ir jos dydžio apskaičiavimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita. Apibendrindama, prašė ieškinį tenkinti – priteisti 130281,35 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas. Taip pat žodžiu prašė, kad teismas naudotųsi ex officio teise ir pripažintų tarp šalių sudarytą panaudos sutartį negaliojančia.
Šalies argumentai
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra tiksliai nustatyta patalpų dalis, kuria naudojosi atsakovė. Pažymėjo, kad antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota, jog patalpose buvo lygiagrečiai ieškovės ir atsakovės turtas. Tai reiškia, kad reikalavimas paversti išimtinai atsakovės atsakomybei ir reikalauti mokėti už patalpas, kuriomis naudojosi susijusios įmonės, siekiant, kad tik atsakovė atlygintų patalpų naudojimosi išlaidas, yra nepagrįstas. Be to, patalpų būklė, ypač sandėliavimo patalpų būklė, buvo labai prasta, dalyje patalpų nebuvo langų, patekimas į teritoriją buvo gana ribotas. Ieškovės teiginiai, kad ji galėjo tą turtą nuomoti tretiesiems asmenims, yra visiškai nepagrįsti, nes to įmonė niekada nebuvo dariusi. Panaudos sutartyje nėra nurodyta, kokia apimtimi leidžiama naudotis patalpomis. Ieškovė nepagrįstai preziumuoja, kad nuo panaudos sutarties surašymo momento buvo užimtas visas patalpų plotas, visos sandėliavimo patalpos. Taip pat atmestina ieškovės nurodyta aplinkybė, kad dėl to, jog atsakovė naudojosi turtu, ieškovė turėjo mokėti mokesčius: turto, interneto ir komunalinius patalpų išlaikymo mokesčius. Atsakovės teigimu, tai, kad ji naudojosi dalimi patalpų niekaip neįtakojo mokesčių dydžio, nes juos ieškovė būtų turėjusi mokėti bet kuriuo atveju. Be to, patalpos buvo naudojamos tik sandėliavimui, jose nebuvo atsakovės darbuotojų, nebuvo vykdoma jokia kita ūkinė veikla, todėl dėl laikomo turto ieškovė negalėjo turėti nei interneto, nei komunalinių išlaidų.
5. Pasisakydama dėl prašomų priteisti nuostolių dydžio, atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai nevertina, kiek dėl to ji būtų turėjusi sumokėti mokesčių, kiek būtų reikėję atlikti investicijų į turtą, kokia tikėtina grąža iš nuomos santykių būtų buvusi pačiam nuomotojui. Standartinė grąža iš nuomojamojo turto yra apie 5–6 procentai turto vertės, tuo tarpu pagal patikslintą ieškinį ieškovė reikalauja apie 3 700 Eur už mėnesį nuomos mokesčio, kas yra nelogiškas dydis, įvertinus patalpų būklę ir tai, kad patalpos nebuvo atskirtos, jomis naudojosi ir pati ieškovė. Atsakovės teigimu, tai niekaip neapsunkino ieškovės teisės naudotis turtu ar gauti pajamas. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, o tai, kad naudojosi dalimi patalpų, nelaikytina teisės aktų pažeidimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu tenkino patikslintą ieškinį, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 130 281,35 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės valstybei 2 602 Eur žyminį mokestį ir 17,76 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.
7. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ex officio tarp šalių 2020 m. sausio 3 d. sudaryta panaudos sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kadangi šalys pažeidė CK 6.630 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje dėl to nepasisakė.
8. Vertino, kad šiuo atveju jokia sutartis ar susitarimas dėl atsakovės turto buvimo ieškovės patalpose sudaryta nebuvo, todėl turto buvimą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2022 m. liepos 24 d.) iki turto pardavimo ir perdavimo naujam savininkui dienos (2023 m. rugpjūčio 8 d.) laikė neteisėtu.
9. Teismas, nesant atsakovės pateiktų įrodymų, paneigiančių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslavita“ konsultacinėje išvadoje nurodytas išvadas ir apskaičiavimus, vadovaudamasis įrodymų leistinumo principu, pripažino, kad šiuo įrodymu galima vadovautis. Darė išvadą, kad UAB „Verslavita“ pateikta išvada pagrindžia nuostolių dydį.
10. Vertino, kad ieškovės nuostoliai pasireiškė negautomis pajamomis, kurias įmonė būtų gavusi išnuomojus patalpas, tačiau dėl atsakovės kaltės jų negavo. Tuo tarpu atsakovė gavo naudą, nes nepatyrė turto saugojimo kaštų ir išvengė nuomos mokesčio. Teismas darė išvadą, kad atsakovei be teisinio pagrindo naudojantis ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovė sutaupė pinigines lėšas, kurias būtų išleidusi patalpų nuomai, o tai laikytina ieškovės patirtais nuostoliais.
11. Konstatavo, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė įmonės dalyvio piktnaudžiavimu savo, kaip akcininkės, teisine padėtimi, siekiant gauti finansinę naudą, išvengiant nuomos kaštų, sudarant imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančią panaudos sutartį tikslu neatlygintinai naudotis ieškovės nekilnojamuoju turtu. Veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir tuo, kad, prisidengdama niekine panaudos sutartimi, atsakovė pažeidinėjo ieškovės, kaip bankrutuojančio juridinio asmens, interesus, sukeliant žalą ir jos kreditoriams.
12. Konstatavo, kad teisės pažeidimas – neteisėti atsakovės veiksmai, atėmė iš ieškovės galimybę pasinaudoti savo nekilnojamuoju turtu, dėl to buvo negauta pajamų, kurios būtų gautos, jeigu būtų naudojamasi turtu jį išnuomojant rinkoje.
13. Sprendė, kad neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda, todėl atsakovei be teisinio pagrindo naudojantis ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovė sutaupė pinigines lėšas, kurios laikytinos ieškovės patirtais nuostoliais. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis, kaip nuostoliai, kurie šiuo atveju sudaro 130 281,35 Eur per visą ieškovės teisių pažeidimo laikotarpį.
14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsniu, priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio palūkanas.
15. Tenkinęs ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliantė sutinka, kad, vadovaujantis CK 6.630 straipsniu, panaudos teisiniai santykiai buvo negalimi, tačiau nesutinka, jog tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Šiuo atveju aktualu tai, kad tarp šalių nuomos sutartis nebuvo sudaryta nei žodine, nei rašytine forma, taip pat nebuvo derinamos nuomos sutarties sąlygos. Apeliantė neturėjo poreikio nuomoti patalpas ir niekada nebūtų sutikusi sudaryti nuomos sutarties už tokią kainą, kurią nustatė UAB ,,Verslavita” konsultacinėje išvadoje.
16.2. Teismas išvadą dėl tarp šalių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių padarė pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neištyręs ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų. Nustačius, jog tarp šalių nebuvo galima sudaryti panaudos sutarties ir apeliantei nesutinkant su teisinių santykių kvalifikavimu kaip nuomos, būtina nustatyti, kokie teisiniai santykiai tarp šalių buvo susiklostę. Apeliantės vertinimu, tarp šalių buvo susiklostę neatlygintini pasaugos teisiniai santykiai.
16.3. Nesutinka su sprendimo dalimi dėl žalos. Apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovė patyrė žalą dėl to, kad jos patalpose buvo laikomi apeliantės daiktai. Pažymi, kad ji ne tik laikė savo daiktus ieškovės patalpose, bet ir jas prižiūrėjo: ieškovės patalpose atliko lauko nuotekų tinklo remontą ir naujo nuotekų tinklo tarp pastatų ir pastatuose įrengimą, vandentiekio tinklo remontą ir naujo vandentiekio tinklo tarp pastatų ir pastatuose įrengimą, lietaus nuotekų tinklo remontą ir naujo lietaus nuotekų tinklo įrengimą, elektros tinkle remontą ir naujo elektros tinklo tarp pastatų ir pastatuose įrengimą, pastatų skardinimo darbus ir kita. Apeliantės teigimu, ieškovei buvo naudinga, jog atsakovė kartais jos patalpose laikydavo savo daiktus ir dėl to prižiūrėjo ieškovei nuosavybės teise priklausantį pastatą.
16.4. Teismas, nustatydamas termino pradžią nuo tada, kada buvo sudaryta panaudos sutartis ir teigdamas, kad visą šį laikotarpį atsakovė naudojosi ieškovės patalpomis, padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kadangi daiktai visą šį laikotarpį patalpose nebuvo laikomi. Tai, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo rasti atsakovei priklausantys daiktai, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad jie ten buvo laikomi nuolat. Be to, antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota, jog patalpose buvo lygiagrečiai ir pačios ieškovės turtas, kas reiškia, jog atsakovė naudojosi tik dalimi patalpų. Akivaizdu, kad nuomos kaina ir terminas nustatyti nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
16.5. Teismas skundžiamu sprendimu padarė materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
16.6. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, kadangi nevertino atsakovės pateiktų duomenų ir iš esmės vadovavosi vien tik UAB „Verslavita“ konsultacija apie galimą patalpų nuomos kainą. Ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimo, o teismas sprendimą grindė prielaidomis.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas, argumentuodamas sprendimą, tik nurodė, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, esant susidariusiems nuostoliams, šių atlyginimo mastas gali būti nustatomas ir priteisiamas kaip galimų nuomos mokesčių apimtis. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių nekvalifikavo kaip nuomos.
17.2. Apeliantės argumentai dėl neva nebuvusio poreikio nuomotis patalpas yra visiškai nepagrįsti, kadangi, ieškovei iškėlus bankroto bylą ir net vykstant šios bylos nagrinėjimui bei esant ieškovės reikalavimams atlaisinti patalpas, atsakovė dar daugiau kaip 6 mėnesius patalpų neatlaisvino.
17.3. Apeliantė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą grįsti skundą aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, atsakovė nenurodė apie neva tarp šalių buvusius pasaugos teisinius santykius.
Šalies argumentai
17.4. Apeliantė tik deklaratyviai teigia apie neva vykdytus patalpų priežiūros ir kitus darbus, kadangi į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Pasisakydama dėl naudojimosi patalpomis termino pradžios nurodė, kad pati apeliantė pateikė panaudos sutartį su priedu, iš kurių matyti nuo kada buvo naudojamasi patalpomis ir kokie daiktai ten buvo laikomi.
17.5. Nors apeliantė teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, kadangi nevertino atsakovės pateiktų duomenų ir iš esmės vadovavosi vien tik UAB „Verslavita“ konsultacija apie galimą patalpų nuomos kainą, tačiau apeliantė per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė jokių skaičiavimų ar rašytinių įrodymų, nuginčijančių galimą patalpų nuomos kainos apimtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
20. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo bei panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašė priteisti 130 281,35 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Tikslindama ieškinį ieškovė nurodė, jog siekia pripažinti tarp ginčo šalių 2020 m. sausio 3 d. sudarytą panaudos sutartį niekine ir negaliojančia (DOK – 11079), žodžiu teismo prašė ex officio šią sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo. Ieškovė patikslinto ieškinio pateikimo metu buvo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Anot ieškovės, dėl atsakovės veiksmų – ieškovės patalpose laikomo atsakovės turto, patalpų neatlaisvinimo, ieškovė negalėjo patalpų nuomoti tretiesiems asmenims ir už tai gauti finansinės naudos. Tuo buvo apsunkinta ieškovės turtinė padėtis bei tuo pačiu padaryta žala jos kreditoriams.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės ieškovei 130 281,35 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, 968 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apylinkės teismas tik sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ex officio tarp šalių 2020 m. sausio 3 d. sudaryta panaudos sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kadangi šalys pažeidė CK 6.630 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius nurodė, kad ieškovės nuostoliai pasireiškė negautomis pajamomis, kurias įmonė būtų gavusi išnuomojusi patalpas, tačiau dėl atsakovės kaltės jų negavo. Nuostolius teismas priteisė vadovaudamasis UAB „Verslavita“ pateikta konsultacine išvada.
23. Atsakovė (apeliantė) kvestionuodama sprendimą apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, sprendimą grindė prielaidomis. Atsakovė nesutinka, kad tarp šalių egzistavę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip nuomos. Jos teigimu, tarp šalių buvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai. Taip pat apeliantės teigimu, ieškovei žala nebuvo padaryta, kadangi jos patalpose buvo laikomas ne vien atsakovės, bet lygiagrečiai ir pačios ieškovės turtas. Be to, atsakovė ieškovės patalpose ne tik laikė savo turtą, tačiau ir prižiūrėjo patalpas. Atsakovė taip pat nesutinka ir su nuostolių dydžiu, kuris buvo priteistas vadovaujantis išimtinai vienu įrodymu – UAB „Verslavita“ konsultacine išvada. Atsakovės nuomone, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, o ieškinys atmestas.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą (proceso dalyvių pateiktus procesinius dokumentus ir įrodymus), skundžiamo sprendimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tik iš dalies pasisakė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-135-381/2021, e3K-3-176-781/2023).
26. Pirma, byloje esanti tarp šalių 2020 m. sausio 3 d. sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu atsakovė naudojosi ieškovės patalpomis, patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Panaudos sutartis vertintina kaip niekinis sandoris ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento, kadangi šalys pažeidė CK 6.630 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą: pelno siekiantys juridiniai asmenys neturi teisės panaudos pagrindais perduoti daiktą neatlygintinai naudotis asmenims, kurie yra šių juridinių asmenų steigėjai, dalyviai ar organų nariai (atsakovė yra ieškovės akcininkė). CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje tarp šalių sudarytą panaudos sutartį taip ir vertino, t.y. nurodė, jog ji ex officio pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje šio klausimo neišsprendė.
27. Nustačius, kad panaudos sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu (sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms), taikytina CK 1.80 straipsnio 2 dalis, kurioje yra nustatyta, kad tokiu atveju viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Šio klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė.
28. Antra, teismas skundžiamame sprendime priėjo prie išvados, kad atsakovei be teisinio pagrindo naudojantis ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovė sutaupė pinigines lėšas, kurias būtų išleidusi patalpų nuomai, šis neatlygintinas naudojimasis ieškovės turtu lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą, negautų nuomos pajamų forma, taikė atsakovės atžvilgiu deliktinę civilinę atsakomybę. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas supainiojo du institutus – restitucijos taikymą ir deliktinės civilinės atsakomybės, juos taikė kartu, kas yra negalima, nes šalis arba sieja sutartiniai teisiniai santykiai, arba sutarties nėra. Minėta, sutartį pripažinus negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, taikoma restitucija. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas vertino, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo (actio de in rem verso) ir nepagrįstai taikė ir šį institutą.
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pasisakytina ir dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuostolių dydžio, nes tai gali turėti įtakos sprendžiant restitucijos taikymo klausimą. Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji ne tik laikė savo daiktus ieškovės patalpose, tačiau ir jas prižiūrėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ir nesiaiškino aplinkybių, kokius konkrečiai patalpų priežiūros veiksmus atsakovė atliko, ar jie buvo reikalingi ir ar tai turėjo kokios nors įtakos patalpų pridėtinei vertei. Antras svarbus momentas yra tai, kad teismas neišsiaiškino, kokį patalpų plotą užėmė atsakovės sandėliuojami daiktai (turtas). Į bylą pateiktas 2022 m. rugpjūčio 16 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovės patalpose buvo ne tik atsakovės, bet ir kitiems asmenims priklausantis turtas, kas reiškia, jog atsakovė visomis ieškovės patalpomis nesinaudojo. Be to, ir pačioje panaudos sutartyje nebuvo numatyta, kokia apimtimi leidžiama atsakovei naudotis patalpomis. Trečia, teismas, priteisdamas nuostolius, kaip nuomos kainą, vadovavosi tik UAB „Verslavita“ pateikta konsultacine išvada, kurioje nurodyta, kad tai yra tik informacinio pobūdžio konsultacija, ji neturi jokios juridinės galios ir ji skirta tik ieškovei. Pati bendrovė minėtoje išvadoje pabrėžė, kad ši konsultacija neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apskaičiuojant nuostolius kaip nuomos mokestį, nepagrįstai buvo vadovaujamasi neturinčia juridinės galios UAB „Verslavita“ konsultacine išvada. Svarbi ir ta aplinkybė, jog teismas nesiaiškino, ar anksčiau patalpos buvo išnuomotos, kokia sandėliavimo patalpų būklė, dėl kokių priežasčių nebuvo nuomojama ta patalpų dalis, kuria nesinaudojo atsakovė; kas ginčo laikotarpiu vykdė patalpų priežiūrą; kokią įtaką turėjo 2020 02 26 paskelbta ekstremalioji situacija ir nuo 2020 03 16 paskelbtas karantinas. Teismas nevertino ir nepasisakė, kokios buvo sąnaudos, reikalingos nuomos mokesčiui uždirbti. Be to, sprendime nėra pateiktas detalus nuostolių apskaičiavimas: už kokį laikotarpį, nes ieškovė išskiria du laikotarpius, kokia suma priteisiama, o tik apsiribojama nurodymu, jog teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai, kurie šiuo atveju sudaro 130281,35 Eur per visą ieškovės teisių pažeidimo laikotarpį.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 181, 185 straipsniai), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, išvadas padarė vadovaudamasis nepatikimais įrodymais. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutarčių negaliojimo pagrindus ir restitucijos taikymą, nepagrįstai taikė civilinę atsakomybę ir nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas neišsprendė klausimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nors sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl to pasisakė. Dėl nurodytų pažeidimų priėmė iš esmės nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
31. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nebuvo ištirtos aplinkybės, nurodytos nutarties 29 punkte, sprendžia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl procesą pirmosios instancijos teisme nurodytais klausimais būtina pakartoti. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, be to, tokiu būdu būtų neteisėtai apribota bylos šalių teisė į apeliaciją.
33. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą panaikina, bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės, todėl teisėjų kolegijai, priėmus sprendimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.