Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės B UAB „R.“ atstovui E. K., atsakovės UAB „T.“ atstovui advokato padėjėjui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B UAB „R.” ieškinį atsakovei UAB „T.“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – B UAB) „R.“ (toliau – ir ieškovė) patikslintame ieškinyje (2023-03-13 DOK-11079) teismo prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „T.” (toliau – ir atsakovė) priteisti 130 281,35 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė B UAB „R.“ patikslintame ieškinyje nurodė, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei. Turtą sudaro pastatas – dirbtuvės, pastatas – sandėlis, kiemo statiniai – aikštelė, administracinis pastatas. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, todėl įmonės valdymas, disponavimas įmonės turtu teko nemokumo administratoriui (toliau – Administratorius). Administratorius nustatė, kad ieškovei priklausančiame turte yra sandėliuojamas arba sudėtas atsakovei priklausantis turtas. Administratorius, naudodamasis savo teisėmis ir pareigomis, numatytomis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 61 straipsnyje, 56 straipsnyje, informavo atsakovę apie bankroto bylos iškėlimą ir apie tai, kad bet kokie sudaryti tarp šalių sandoriai, įskaitant rangos bei kitus sandorius, nebus vykdomi. Tarp ieškovės ir atsakovės 2020-01-03 buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu atsakovė nuo 2020-01-03 naudojosi ieškovei priklausančiu sandėliu. Ieškovės teigimu, panaudos sutartis pažeidžia imperatyvias teisės normas, todėl pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Atsakovė nuo 2020 m. sausio 3 d. neatlygintinai naudojosi ieškovės turtu vadovaudamasi niekine, negaliojančia panaudos sutartimi. Šios aplinkybės lėmė tai, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2023 m. kovo 8 d. negalėjo gauti pajamų, kadangi ieškovės patalpos buvo užpildytos atsakovės turtu. Ieškovė mokėjo nekilnojamojo turto mokestį, už komunalines paslaugas, už interneto, telefoninį ryšį, už saugos paslaugas. Jei šis turtas nebūtų naudojamas atsakovės, kuri yra šimtaprocentinė ieškovės akcininkė, naudai, įmonė būtų galėjusi gauti naudą nuomos pagrindais. Kadangi atsakovė turto nepasiėmė, neiškėlė, nebendradarbiavo su Administratoriumi, nesiekė sudaryti nuomos sutarties, ji apsunkino bankrutuojančios ieškovės turtinę padėtį, tuo padarydama žalą ir kreditoriams. Šios aplinkybės sudaro sąlygas konstatuoti, kad ieškovei buvo padaryta žala. Žalos susidarymo ir jos dydžio apskaičiavimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita.

Ieškovės B UAB „R.“ atstovas E. K. teismo posėdyje nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko pilna apimtimi. Paaiškino, kad ginčas kilo dėl to, kad atsakovė panaudos teisinių santykių pagrindu naudojosi ieškovės turtu. Būdama 100-a procentine akcininke panaudos sutartį vykdė netinkamai, nemokėjo viso turto išlaikymo mokesčio ir tokiu būdu pažeidė panaudos sutarties sąlygas. Teismui yra pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kokia apimtimi, koks turtas buvo patalpose. Panaudos sutartis negalioja nuo jos sudarymo momento. Teismas naudodamasis ex officio teise, turi pripažinti tarp šalių sudarytą panaudos sutartį negaliojančia. Ieškovė ne tik negavo jokių pajamų, bet dar ir patyrė nuostolių, kurie įvardinti nuostolių paskaičiavimo pažymoje ir sudaro 130 281,35 Eur. Nesant apibrėžtam turto dalies dydžiui, vertina, kad atsakovė naudojosi visomis patalpomis. Šią poziciją patvirtina antstolio faktinių aplinkybių protokolas bei priede prie panaudos sutarties nurodyti daiktai yra tose patalpose. Atsakovė ne kartą buvo įspėta, kad pasiimtų savo daiktus. Išrašinėjo sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neginčijo. Dalis turto buvo paties S. B., kuris buvo atsakovės darbuotojas, todėl vertina, kad jis savo daiktus laikė su atsakovės žinia. Duomenų apie kitiems asmenims priklausantį turtą nėra, nežino ar anksčiau patalpos buvo nuomojamos. Garaže stovėjo sunkvežimis, pakrovėjas, ekskavatorius, priekaba, įvairūs padargai. Tokiems daiktams laikyti nereikia idealių sąlygų. Nuoma yra galima, garažui skaičiavo kainos vidurkį. Daiktai buvo laikomi pandemijos laikotarpiu. Nuomos kaina tiek administracinėms, tiek gamybinėms patalpoms paskaičiuota vidutinėmis kainomis. Nuomos kainą apskaičiavo remiantis UAB „V.“ pažyma ir protingumo principais. Negali nurodyti kokia dalis turto ieškovės patalpose buvo atsakovės ir kokia asmeninė S. B., tačiau Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvęs vadovas perduodamas turtą administratoriui nurodė, kad tai nėra įmonės turtas. Apeliacinės instancijos teismas iškėlė klausimus, kurie buvo išspręsti pernagrinėjus bylą, abejonės yra pašalintos. Liudytojų parodymai esminių pokyčių neįnešė, dėl ko ieškinys galėtų būti atmestas. Taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie atliktus patalpų priežiūros veiksmus, nors pripažino, kad patalpomis naudojosi. Šią aplinkybę taip pat patvirtino buvęs ieškovės ir dabartinis atsakovės darbuotojas - liudytojas S. B.. Liudytojas tik teigė, kad buvo atlikti įvairūs darbai, tačiau niekaip negalėjo paaiškinti, kodėl neva atlikti darbai nebuvo tinkamai įforminti privalomais buhalterinės apskaitos dokumentais. Ir priešingai, ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad atsakovė ne tik, kad neišlaikė patalpų, bet ir nemokėjo net už elektros energiją, vandenį ir šiukšlių išvežimą. Į bylą pateikta antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad buvęs ieškovės vadovas ir liudytojas S. B. perduodamas ieškovės atstovui nekilnojamą turtą vienareikšmiai nurodo, kad visi daiktai, tuo metu buvę patalpose, priklausė ne ieškovei, o atsakovei. Šiuos savo parodymus patvirtino ir liudydamas šioje byloje. Turto vertinimą - konsultaciją atlikusi turto vertintoja - liudytoja paaiškino konsultacinės išvados pagrįstumą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir nenuginčijo konsultacinės išvados turinio bei galimos kainos nustatymo pagrįstumo. Atsakovė išsakė tik prielaidas, dėl kurių nuomos kaina galėtų būti žemesnė, tačiau savo teiginių niekaip nepagrindė. Iš Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo filmuotos medžiagos matyti, kad administracinės patalpos buvo įrengtos ir puikios būklės, tvarkingos, šildomos ir net kondicionuojamos. Gamybinės patalpos taip pat atitinka tokio pobūdžio patalpoms keliamus reikalavimus su atitinkama elektros galia, leidžiančia atlikti šaltkalvystės, santechnikos ir suvirinimo darbus. Sandėliavimo patalpos, nors be grindų, tačiau pakankamos kokybės ir įrengimo baigtumo, kad jose būtų galima saugiai sandėliuoti automobilius, krautuvą, ekskavatorių ir įvairią įrangą. Tai patvirtino ir liudijusi turto vertintoja. Patalpų dalis, kuria nesinaudojo atsakovė, nebuvo nuomojama, nes visas patalpas užėmė atsakovė ir kitiems subjektams patalpų nebuvo galima išnuomoti. Ginčo laikotarpiu patalpų priežiūrą vykdė ieškovė. Paskelbta ekstremali situacija ir karantinas niekaip neįtakojo naudojimosi patalpomis, nes būtinumas turto saugojimui neišnyko. Ši aplinkybė iškėlus ieškovei bankroto bylą apskritai neegzistavo, nes visi veiklos ribojimai jau buvo atšaukti, tačiau atsakovė vis tiek neatlaisvino patalpų, o už elektros energiją ir apsaugą mokėjo ieškovė. Byloje yra pateikta žalos dydžio pagrindimo pažyma. Sąskaitose – faktūrose nurodytų sumų dydžių atsakovė neginčijo, tik bylos nagrinėjimo metu abstrakčiai teigė, kad žalos dydis galėtų būti mažesnis, bet jokių pagrindžiančių skaičiavimų ar argumentų nepateikė, todėl pagrįstai galima teigti, kad atsakovė nesąžiningai siekia išvengti atsakomybės. Sąskaitose faktūrose reikalaujama apmokėti kaina yra ne maksimali, nurodyta Konsultacijoje, o išvestas aritmetinis vidurkis. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais pagrįstų žalos dydžio apskaičiavimo nepagrįstumą ar prieštaringumą ir apsiribojo tik savo subjektyvios nuomonės išsakymu. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo nesąžininga ir į bylą pateikė nuotraukas, kuriomis siekė suklaidinti teismą, nurodydama jau naujų savininkų vykdomų statybos darbų eigoje griaunamas patalpas. Taigi aplinkybės, jog atsakovė per laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2023 m. kovo mėn., t. y. daugiau kaip 3 metus neatlygintinai naudojosi atsakovės turtu, yra visiškai įrodyta. Tai nulėmė, kad ieškovė negavo pajamų, o atsakovė šiuo atžvilgiu nepagrįstai sutaupė – praturtėjo, nes nepatyrė jokių išlaidų. Šio ginčo atveju restitucija netaikytina, taikytinas nuostolių atlyginimo institutas, nes ieškovė patyrė tik nuostolius ir iš atsakovės jokios naudos negavo. Bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl atsakovės kaltės bei atsakovės elgsenos bylos nagrinėjimo metu, vilkinant bylą, nepriimant teismo procesinių dokumentų nurodytu juridinio asmens adresu, nebendradarbiaujant su ieškove.

Atsakovė UAB „T.“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (2023-05-30 DOK-22783) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra tiksliai nustatyta patalpų dalis, kuria naudojosi atsakovė. Pažymėjo, kad antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota, jog patalpose buvo ieškovės ir atsakovės turtas, todėl reikalavimas nepagrįstas. Be to, patalpų būklė, ypač sandėliavimo patalpų būklė, buvo labai prasta, dalyje patalpų nebuvo langų, patekimas į teritoriją buvo gana ribotas. Ieškovės teiginiai, kad ji galėjo turtą nuomoti tretiesiems asmenims, nepagrįsti, nes to įmonė niekada nebuvo dariusi. Panaudos sutartyje nėra nurodyta, kokia apimtimi leidžiama naudotis patalpomis. Ieškovė nepagrįstai preziumuoja, kad nuo panaudos sutarties surašymo momento buvo užimtas visas patalpų plotas, visos sandėliavimo patalpos. Taip pat atmestina ieškovės nurodyta aplinkybė, kad dėl to, jog atsakovė naudojosi turtu, ieškovė turėjo mokėti mokesčius: turto, interneto ir komunalinius patalpų išlaikymo mokesčius. Atsakovės teigimu, tai, kad ji naudojosi dalimi patalpų niekaip neįtakojo mokesčių dydžio, nes juos ieškovė būtų turėjusi mokėti bet kuriuo atveju. Be to, patalpos buvo naudojamos tik sandėliavimui, jose nebuvo atsakovės darbuotojų, nebuvo vykdoma jokia kita ūkinė veikla, todėl dėl laikomo turto ieškovė negalėjo turėti nei interneto, nei komunalinių išlaidų. Ieškovė nepagrįstai nevertina, kiek dėl to ji būtų turėjusi sumokėti mokesčių, kiek būtų reikėję atlikti investicijų į turtą, kokia tikėtina grąža iš nuomos santykių būtų buvusi pačiam nuomotojui. Standartinė grąža iš nuomojamojo turto yra apie 5–6 procentai turto vertės, tuo tarpu pagal patikslintą ieškinį ieškovė reikalauja apie 3 700,00 Eur už mėnesį nuomos mokesčio, toks dydis nelogiškas, įvertinus patalpų būklę ir tai, kad patalpos nebuvo atskirtos, jomis naudojosi ir pati ieškovė. Atsakovės teigimu, tai niekaip neapsunkino ieškovės teisės naudotis turtu ar gauti pajamas. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, o tai, kad naudojosi dalimi patalpų, nelaikytina teisės aktų pažeidimu.

Atsakovės UAB „T.“ atstovas advokato padėjėjas A. M. teismo posėdyje nurodė, kad visiškai nesutinka su patikslintu ieškiniu. Pripažįsta, kad panauda nebuvo galima, santykius reikėtų vertinti kaip neatlygintinę pasaugą. Nebuvo jokios nuomos sutarties, ieškovė neturėjo jokio poreikio nuomai. Ieškovės veikla – darbas energetikos srityje, šilumos gamyba, tuo tarpu atsakovės veikla – visų šilumos įrenginių techninė priežiūra, todėl akivaizdu, kad įmonės tarpusavyje susijusios. Vien dėl to, kad galutiniam vartotojui šilumos kaina būtų pigesnė, dalis daiktų buvo laikoma ieškovės patalpose, jeigu transporto priemonės važiuoja trumpesnį atstumą, galutinė šilumos kaina pigesnė. Veikla licencijuojama ir kontroliuojama V. E. reguliavimo tarybos ir tokios dedamosios kaip nuoma, negali įeiti į šilumos kainą. Nebuvo nei poreikio, nei galimybės nuomai, kadangi tai nebūtų galėję įeiti į galutinę kainą. Ieškovė niekada neužsiėmė nuomos veikla, patalpos niekada nebuvo nuomojamos. Kaina nustatyta tik pagal UAB „V.“ išvadą, kuri yra konsultacinio pobūdžio, individualus vertinimas neatliktas. Byloje nėra duomenų, kad visą ginčo laikotarpį atsakovės daiktai buvo laikomi ieškovės patalpose. Ieškovei buvo naudinga, kad atsakovės turtas buvo laikomas jos patalpose, nes atsakovė prižiūrėjo ir remontavo patalpas. Panaudos sutarties momentu ieškovės vadovas buvo S. B., kuris yra ir dabartinis atsakovės darbuotojas, atsakovės vadovas buvo V. G.. Atsakovė ieškovės patalpose atliko lauko nuotekų tinklo remonto ir naujo nuotekų tinklo tarp pastatų ir pastatuose įrengimą, vandentiekio tinklo remonto ir naujo vandentiekio tinklo tarp pastatų ir pastatuose įrengimą, lietaus nuotekų tinklo remontą ir naujo lietaus nuotekų tinklo įrengimą, elektros tinklo remontą ir naujo elektros tinklo tarp pastatų ir pastatuose įrengimą, pastatų skardinimo darbus. Patalpos nebuvo tokios būklės, kad būtų kas nors norėjęs jas nuomotis. Ginčo laikotarpiu patalpų priežiūrą vykdė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Lliudytojų parodymai esminių pokyčių neįnešė, tai reiškia, jog neįrodyta kokia patalpų dalimi ir kurį laiką naudojosi atsakovė. Jeigu visas patalpas naudojo atsakovė, tai kokiomis tuomet patalpomis naudojosi ieškovė. Kad atsakovė laikė daiktus, nereiškia, jog ieškovė patyrė žalą. Tarp šalių nuomos sutartis nebuvo sudaryta nei žodine, nei rašytine forma, nebuvo derinamos nuomos sutarties sąlygos nei su viena iš ginčo šalių. Atsakovė neturėjo poreikio nuomoti patalpas ir niekada nebūtų sutikusi sudaryti nuomos sutarties už tokią kainą, kurią nustatė UAB ,,V.” konsultacinėje išvadoje. Atsakovė neturėjo poreikio nuomoti patalpas, kadangi transporto priemones galėjo laikyti įmonės registracijos vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), kur yra 0,29 ha žemės sklypas. Transporto priemonės retkarčiais buvo laikomos ieškovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovės ir atsakovės veiklos buvo tiesiogiai susijusios. Ieškovės pagrindinė veikla buvo šilumos gamyba ir tiekimas. Įmonė turėjo pasirašytas ilgalaikes šilumos gamybos ir tiekimo sutartis. Tuo tarpu atsakovė teikė spec. transporto, spec. konteinerių paslaugas, įvairių remontų paslaugas, suvirinimo, montavimo, demontavimo paslaugas, lauko inžinerinių tinklų ir sistemų įrengimo paslaugas, vidaus šildymo, nuotekų, vandentiekio sistemų įrengimo paslaugas, katilinių ir katilinių įrangos su tinklais remonto paslaugas. Taigi atsakovė teikdavo savo paslaugas ieškovei, todėl abiem įmonėm buvo ekonomiškai naudinga, kad transporto priemonės nevažinėtų ilgų atstumų, o būtų laikomos ieškovės patalpose, kuomet atsakovei reikdavo teikti paslaugas ieškovei. Visas šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas buvęs ieškovės vadovas ir atsakovės darbuotojas S. B.. Patalpų būklė, ypač sandėliavimo, buvo itin prasta, dalyje patalpų nebuvo langų, patekimas į teritoriją buvo ribotas. Tai, kad dalyje patalpų nebuvo langų, patvirtino liudytoja apklausta UAB ,,V.“ atstovė R. S.. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškovė patyrė žalą dėl to, kad jos patalpose buvo laikomi atsakovės daiktai. Ieškovė neįrodė nei kokia apimtimi patalpų naudojosi atsakovė, nei kokiu terminu šiomis patalpomis naudojosi atsakovė. Ieškovė tik formaliai konstatavo, kad neva visą laikotarpį nuo panaudos sutarties sudarymo atsakovė naudojosi 1/2 administracinių patalpų ir visomis sandėliavimo patalpomis. Tai, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo rasti atsakovei priklausantys daiktai, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad jie ten buvo laikomi nuolat. Panaudos sutartyje nebuvo nurodyta, kokia apimtimi leidžiama naudotis patalpomis, todėl ieškovė nepagrįstai preziumavo, kad nuo panaudos sutarties surašymo momento buvo užimtas visas patalpų plotas, visos sandėliavimo patalpos. Kaip tuomet ieškovė galėjo vykdyti veiklą, jeigu tvirtinama, kad visomis sandėliavimo patalpomis naudojosi atsakovė. UAB ,,V.” pažymoje pabrėžta, jog tai tik informacinio pobūdžio konsultacija, ji neturi juridinės galios ir skirta tik ieškovei. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta UAB ,,V.“ atstovė R. S. patvirtino, kad klientui buvo pateikta konsultacija, nuomonė, o ne turto vertinimas, detali analizė nebuvo atlikta, tai tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Taip pat nurodyta, kad išvadoje nurodyta galima nuomos kaina nebūtinai turi būti suprasta kaip pinigų suma, kurią optimalus nuomininkas privalo sumokėti. Galutinė nuomos kaina gali būti nustatoma tik derybomis tarp nuomotojo ir nuomininko. Nuo 2020 m. šalyje vyravo Covid pandemija, dėl ko verslai stabdė savo veiklą. Šalyje nuo 2020 m. vasario 26 d. paskelbta ekstremalioji situacija, o kovo 16 d. įvestas pirmasis karantinas. Akivaizdu, kad karantino metu, kuomet visas verslas stabdė veiklą, ieškovė patalpų nebūtų išnuomojusi ir paklausos nuomai tuo metu nebuvo.

Liudytojas S. B. teismo posėdyje nurodė, kad Panaudos sutarties 2022-01-03 sudarymo metu ieškovės UAB ,,R.“ akcininkas buvo UAB „T.“. UAB „T.“ akcininkai buvo M. A. Z. (jo žmonos mama) ir A. R. (dukros vyras), vadovas buvo V. B. (pažįstamas). Jis buvo UAB ,,R.“ vadovas, pagrindinė veikla buvo: darbas energetikos sektoriuje, šilumos gamybos tiekimas, energetinės įrangos eksploatavimas. Šią veiklą reguliavo tuometinė Valstybinė kainų ir energetikos reguliavimo tarnyba. Atsakovė atliko paslaugas ieškovei kas susiję su energetine veikla. Jeigu būtų buvusi nuomos sutartis, nuomos kaštai turėtų būti priskirti prie kitų kaštų, todėl visos paslaugos turėtų brangti, tačiau to neleidžia kainų reguliavimas. Vadovaujasi dabartinės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta kainų skaičiavimo metodika, kur kiekviena dedamoji yra išaiškinta atskirai ir kiekvieną dedamąją turi pasitvirtinti tiek savivaldos taryboje, tiek kainų komisijoje, kad ją galėtų įtraukti į šilumos kainą galutiniam vartotojui. Kadangi šildė gyventojus, kurie yra atokiau nuo didmiesčių, mokyklas, darželius, gydymo įstaigas, kaina buvo labai ribota. Įsigytos patalpos avarinės būklės, buvo domėtasi, ar galima nuomoti, nuomininkų neatsirado. Aptarnavo virš 30 katilinių, laikė įrangą, dėl Covid pandemijos paslaugų teikimas sustojo, įrangą reikėjo sandėliuoti.

Liudytoja R. S. teismo posėdyje nurodė, kad dirba UAB „V.“ 22 metus, nustatinėja gamybinių patalpų kainą. Mansarda virš gamybinio pastato nepritaikyta nuomai. Sandėliavimo patalpos – laiptinės dalis – nesudėti langai, dalis nelabai pritaikoma nuomai. Kaina nustatyta 2022-09-15.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teismų sistemos Liteko duomenimis, ieškovei B UAB ,,R.“ Kauno apygardos teismo 2022-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1031-894/2022 iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas UAB Verslo administravimo centras, įgaliotas asmuo E. K.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2022-07-26.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2020 m. sausio 3 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, kurios pagrindu UAB ,,R.“ perdavė atsakovei UAB „T.“ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), dalimi, t. y. pastatu-dirbtuvėmis (patalpos neįrengtos), pastatu-sandėliu su garažu (patalpos neįrengtos), kiemo aikštelėmis (toliau – Patalpos). Šiose patalpose buvo sandėliuojamas atsakovei priklausantis turtas: autotransportas MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW CARAVELE valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų atsarginės bei komplektuojančios dalys, autokrautuvas vertikalaus kėlimo ir jo atsarginės bei komplektuojančios dalys, autokrautuvas BOBCAT ir jo atsarginės bei komplektuojančios dalys, ekskavatorius KOMATSU ir jo atsarginės bei komplektuojančios dalys, automobilinė priekaba, spec. transporto konteineriai, oro kompresorius, vibro plokštė, suvirinimo įranga ir įrankiai, pjaustymo įranga ir įrankiai, gręžimo įranga ir įrankiai, šlifavimo įranga ir įrankiai, montavimo ir remonto įranga, įrankiai, autokeltuvai, pakėlėjai, hidrauliniai ir elektriniai keltuvai, elektros ir kiti benzininiai, dyzeliniai varikliai, pavaros, siurbliai, staklės lankstymo, valcavimo, metalo lakštai, juostos, sijos, strypai, vamzdžiai, profiliai, armatūra, santechninė plieninių vamzdynų virinama, presuojama, srieginė armatūra (alkūnės, movos, jungtys, trišakiai, keturšakiai, perėjimai, ir t. t.), lietaus ir nuotekų tinklų įranga, prietaisai, vamzdynai ir jų armatūra, vandentiekio tinklų įranga, prietaisai, vamzdynai ir jų armatūra, šilumos tinklų ir šildymo sistemų įranga, prietaisai, vamzdynai ir jų armatūra, ventiliacinių sistemų įranga, prietaisai, vamzdynai ir jų armatūra, ventiliai, sklendės, vožtuvai, filtrai, davikliai, jutikliai, matavimo valdymo prietaisai, izoliacinės medžiagos, elektros tinklo instaliacijos, įžeminimo, žaibosaugos prietaisai, medžiagos, tvirtinimo detalės, mazgai, apdailos, statybinės ir remonto medžiagos, šiltinimo medžiagos, gerbūvio atstatymo medžiagos (plytos, blokai, blokeliai, plytelės, trinkelės ir t. t.), briketai, medienos gaminiai ir mediena, konstruktyvai, šildymo ir vėsinimo įranga, katilai ir jų komplektuojančios dalys, baldai, biuro įranga, archyvas, dujų įranga (2023-02-28 DOK-8876).

Iš 2022 m. rugpjūčio 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog ieškovės prašymu konstatuojant faktines aplinkybes dalyvavo S. B., kuris paaiškino, kad ieškovės gamybinės bei garažo patalpose esantys įvairūs daiktai priklauso atsakovei, tuo tarpu administracinėse patalpose esantys daiktai priklauso atsakovei ir kitiems asmenims. S. B. nurodė, kad vėliau jis galės pateikti dokumentus, kam priklauso patalpose esantys daiktai, tačiau iki bylos išnagrinėji pabaigos pastarieji dokumentai teismui nebuvo pateikti. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog aplinkybę, kokia ieškovės patalpų dalimi naudojosi grįs antstolio pateikta filmuota medžiaga bei liudytojo S. B. parodymais. Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinėse patalpose baldai ir įvairūs daiktai ieškovės, tik viename kabinete sudėti atsakovės dokumentai, o gamybinėse ir garažo patalpose atsakovė laikė įvairius daiktus. Iš antstolio atlikto vaizdo įrašo matyti, kad gamybinės ir garažo patalpos užimtos pilnai, tuo tarpu administracinėse patalpose daiktų, baldų nedaug, bet jų yra praktiškai kiekvienoje patalpoje, viename iš kabinetų matyti sudėti dokumentai (2024-04-16 DOK 15721). Nors S. B. tvirtino, kad administracinėse patalpose esantys daiktai priklauso ieškovei, tačiau iš Negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties priedo – atsakovės daiktų sandėliuojamų ieškovės patalpose sąrašo matyti, kad baldai ir biuro įranga atsakovės (2023-02-28 DOK 8876). Todėl nesant priešingų įrodymų, darytina išvada, kad atsakovė laikė savo įvairius daiktus visose pirmiau nurodytose ieškovės patalpose.

Tarp šalių sudaryta panaudos sutartis patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.630 straipsnyje nurodyti neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarties sudarymo apribojimai - pelno siekiantys juridiniai asmenys neturi teisės panaudos pagrindais perduoti daiktą neatlygintinai naudotis asmenims, kurie yra šių juridinių asmenų steigėjai, dalyviai ar organų nariai. Vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovė buvo vienintelė ieškovės akcininkė, tokiu būdu šalys pažeidė CK 6.630 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, todėl panaudos sutartis vertintina kaip niekinis sandoris ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Nustačius, kad panaudos sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu (sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms), taikytina CK 1.80 straipsnio 2 dalis, kurioje yra nustatyta, kad tokiu atveju viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismo prašė netaikyti restitucijos ir atlyginti patirtus nuostolius.

CK 6.249 straipsnis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Ieškovės teigimu, atsakovei neteisėtai užėmus ieškovės patalpas, pastaroji neturėjo galimybės patalpų išnuomoti ir gauti pajamas. Iš į bylą pateiktos Žalos dydžio pagrindimo išvados (2023-03-13 DOK-11079, 2 priedas) matyti, kad ieškovė prašomą priteisti žalą skaičiuoja dviem etapais, t. y. pirmuoju laikotarpiu nuo Panaudos sutarties sudarymo 2020-01-03 iki bankroto bylos jai iškėlimo 2022-07-25, vadovaujantis UAB „V.“ 2023-03-07 konsultacinio pobūdžio išvada Nr. KON-23-018 (2023-03-13 DOK-11079, 3 priedas), teigia, jog žala 113 885,66 Eur. Antruoju laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo 2022-07-26 iki turto naujajam savininkui perdavimo 2023-03-08, vadovaujantis UAB „V.“ 2022-09-15 konsultacinio pobūdžio išvada Nr. KON-22-082 (2022-10-28 CBP-19617, 8 priedas), žala - 16 395,69 Eur.

Iš liudytojo S. B. parodymų nustatyta, kad pirmuoju laikotarpiu, UAB „R.“ vienintelė akcininkė buvo atsakovė UAB „T.“, vadovas S. B.. Atsakovės UAB „T.“ akcininkai buvo M. A. Z. (S. B. žmonos mama) ir A. R. (S. B. dukros vyras), vadovas buvo V. B.. UAB „R.“ pagrindinė veikla buvo: darbas energetikos sektoriuje, šilumos gamybos tiekimas, energetinės įrangos eksploatavimas. Tuo tarpu UAB „T.“ teikė spec. transporto, spec. konteinerių paslaugas, įvairių remontų paslaugas, suvirinimo, montavimo, demontavimo paslaugas, lauko inžinerinių tinklų ir sistemų įrengimo paslaugas, vidaus šildymo, nuotekų, vandentiekio sistemų įrengimo paslaugas, katilinių ir katilinių įrangos su tinklais remonto paslaugas. Įmonės įkurtos giminaičių, atsakovė teikdavo paslaugas ieškovei jos vykdomoje veikloje, t. y. įmonės bendradarbiavo, abiem įmonėm buvo ekonomiškai naudinga, atsakovės techniką bei daiktus laikyti ieškovės patalpose ir byloje nepateikti įrodymai, kad dėl to ieškovė patyrė nepatogumus, kad buvo trikdoma ieškovės veikla ar patyrė žalą.

Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad prižiūrėjo ieškovės patalpas, atliko remonto darbus - atsakovė ieškovės patalpose atliko lauko nuotekų tinklo remonto ir naujo nuotekų tinklo tarp pastatų ir pastatuose įrengimą, vandentiekio tinklo remonto ir naujo vandentiekio tinklo tarp pastatų ir pastatuose įrengimą, lietaus nuotekų tinklo remontą ir naujo lietaus nuotekų tinklo įrengimą, elektros tinklo remontą ir naujo elektros tinklo tarp pastatų ir pastatuose įrengimą, pastatų skardinimo darbus. Atsakovė pastarąsias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau ieškovė šių aplinkybių objektyviais įrodymais nenuginčijo. Todėl pirmiau nurodyti remonto darbai vertintini kaip reikalingi ir neabejotinai turintys įtakos patalpų pridėtinei vertei.

Pažymėtina, jog atsakovės teigimu, ieškovė niekada neužsiėmė nuomos veikla, patalpos niekada nebuvo nuomojamos ir nebuvo jokio poreikio patalpas nuomoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje - kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas šias nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu - teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisės apibrėžime, pagal kurį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, reikalavimas atlyginti 113 885,66 Eur žalą, susidariusią laikotarpiu nuo Panaudos sutarties sudarymo 2020-01-03 iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo 2022-07-25, atmestinas.

Antruoju laikotarpiu - nuo bankroto bylos ieškovei iškėlimo 2022-07-26 iki turto naujajam savininkui UAB „Lakūnų studijos“ perdavimo 2023-03-08, B UAB „R.“ valdymo organo teises ir pareigas perėmė Kauno apygardos teismo 2022-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1031-894/2022 B UAB „R.“ nemokumo administratoriumi paskirtas UAB Verslo administravimo centras, įgaliotas asmuo E. K. (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės atstovas E. K. 2022 m. rugpjūčio 18 d. pateikė pareiškimą Nr. 02/08/18, prašydamas atsakovės atstovų nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu ir nuo kurios datos ieškovės patalpose yra saugomas atsakovės turtas, pateikti šio turto sąrašą, kartu pateikiant šio turto įsigijimo dokumentus ar dokumentų kopijas. Gavus atsakymą, kad turtas laikomas panaudos teisinių santykių pagrindu, ieškovės atstovas 2022 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu Nr. 02/08/24 informavo, kad ieškovė nevykdys sutarčių, sudarytų su atsakove, įskaitant nuomos ir rangos sutartis, išrašė ir pateikė atsakovei sąskaitas-faktūras už naudojimąsi patalpomis, atsakovei nereaguojant, ieškovės atstovas 2022 m. spalio 5 d. pakartotinai pateikė pareiškimą Nr. 01/10/22, kuriuo prašė skubiai atlaisvinti patalpas ir teritoriją bei apmokėti pateiktas sąskaitas (2022-10-28 CBP-19617, 6, 7, 9, 10 priedai). Kadangi atsakovė patalpų neatlaisvino, ieškovė, kaip minėta, vadovaudamasi UAB „V.“ 2022-09-15 konsultacinio pobūdžio išvada Nr. KON-22-082 (2022-10-28 CBP-19617, 8 priedas), prašo atlyginti 16 395,69 Eur nuostolius, kuriuos būtų gavusi, jeigu būtų išnuomojusi ginčo patalpas.

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-99-343/2024 UAB „V.“ sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas nuostolius kaip nuomos mokestį, nepagrįstai vadovavosi juridinės galios neturinčia UAB „V.“ konsultacine išvada, kurioje nurodyta, kad tai yra tik informacinio pobūdžio konsultacija, ji neturi jokios juridinės galios ir skirta tik ieškovei. Pati bendrovė minėtoje išvadoje pabrėžė, kad ši konsultacija neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, teismo posėdyje teiravosi ieškovės atstovo, ar žalai pagrįsti ketina pateikti kitus juridinę galią turinčius įrodymus, ieškovės atstovas patvirtino, jog įrodymų neteiks, prašė vadovautis byloje esančiais įrodymais. Todėl teismas daro išvadą, jog į bylą nepateikti objektyvūs įrodymai, neginčijamai pagrindžiantys patirtų nuostolių dydį.

Taip pat pažymėtina, jog duomenų, kad ieškovė turėjo realius pasiūlymus išnuomoti patalpas, turėjo potencialius klientus, siekusius išsinuomoti ginčo turtą, byloje taip pat nepateikta. Todėl teismas vertina, kad ieškovės atstovo teiginiai dėl patirtų nuostolių hipotetiniai, grindžiami prielaidomis.

Atsakovės atstovo teigimu, ginčo patalpų būklė, ypač sandėliavimo patalpų, buvo prasta, dalyje patalpų nebuvo langų, patekimas į teritoriją buvo gana ribotas. Šias aplinkybes patvirtino UAB „V.“ dirbanti liudytoja R. S., kuri teismo posėdyje nurodė, kad mansarda virš gamybinio pastato nėra pritaikyta nuomai, sandėliavimo patalpos – laiptinės dalis – nesudėti langai, taip pat nėra pritaikyta nuomai. Iš antstolio pateiktos filmuotos medžiagos matyti, kad garažas nėra pilnai įrengtas, sienos – statybiniai blokeliai, grindys – smėlis, t. y. nebaigti statybos darbai, neatlikta apdaila.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė prašomos priteisti žalos dydžio nepagrindė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), todėl reikalavimas atlyginti 16 395,69 Eur nuostolius atmestinas.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovė B UAB „R.“ yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Pripažinti tarp UAB „R.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ir UAB „T.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 3 d. sudarytą Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, netaikant restitucijos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytus rūmus.