- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-1668-775/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14328-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Finsudoku“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Termova“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Finsudoku“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Finsudoku“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Termova“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Roalsa“ (toliau – ieškovė) 2023 m. kovo 13 d. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ex officio 2020 m. sausio 3 d. sudarytą panaudos sutartį tarp jos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Termova“ (toliau – atsakovė) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 130 281,35 Eur nuostolių atlyginimą; 6 procentų procesines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Pažymėtina, kad šalių ginčas jau buvo išnagrinėtas Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-411-393/2023, ieškinys tenkintas visiškai. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 13 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-99-343/2024, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovė BUAB „Roalsa“ nagrinėjamoje civilinėje byloje pakeista jos teisių perėmėja mažąja bendrija (toliau – MB) „Finsudoku“.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso nekilnojamasis turtas, t. y. pastatai – dirbtuvės, sandėlis, administracinis pastatas, kiemo statiniai – aikštelė (toliau – bendrai patalpos/turtas), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra šimtaprocentinė ieškovės akcininkė. Tarp šalių 2020 m. sausio 3 d. buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu atsakovė nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2023 m. kovo 8 d. neatlygintinai naudojosi ieškovei priklausančiu turtu. Nesant apibrėžtam turto dalies dydžiui, ieškovė vertina, kad atsakovė naudojosi visomis patalpomis. Jei šis turtas nebūtų naudojamas atsakovės, ieškovė būtų galėjusi gauti naudą nuomos pagrindais. Be to, ieškovė už turtą mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, interneto ir telefoninį ryšį, saugos paslaugas ir nekilnojamojo turto mokestį. Ieškovės skaičiavimu, ji patyrė 130 281,35 Eur nuostolių. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Ieškovės nemokumo administratorius, nustatęs, kad patalpose yra sandėliuojamas atsakovei priklausantis turtas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 56, 61 straipsniais, informavo atsakovę, kad bet kokie tarp šalių sudaryti sandoriai nebus vykdomi. Tačiau atsakovė turto nepasiėmė, su administratoriumi nebendradarbiavo, nesiekė sudaryti nuomos sutarties, tuo apsunkindama bankrutuojančios ieškovės turtinę padėtį bei padarydama jai žalą. Panaudos sutartis pažeidžia imperatyvias teisės normas, kadangi atsakovė, būdama šimtaprocentine ieškovės akcininke, panaudos sutartį vykdė netinkamai, nemokėjo viso turto išlaikymo mokesčių ir tokiu būdu pažeidė panaudos sutarties sąlygas, ieškovė teismo prašo, pasinaudojus ex officio teise, pripažinti panaudos sutartį negaliojančia.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „Termova“ ieškinį prašė atmesti. Pripažino, kad panauda nebuvo galima, tačiau šalių santykius reikėtų vertinti kaip neatlygintinę pasaugą. Panaudos sutartyje nėra nurodyta, kokia apimtimi leidžiama naudotis patalpomis, nėra tiksliai nustatyta patalpų dalis, kuria naudojosi atsakovė. Ieškovė neįrodė, kurį laiką atsakovė naudojosi patalpomis. Ieškovė tik formaliai konstatavo, kad neva visą laikotarpį nuo panaudos sutarties sudarymo atsakovė naudojosi 1/2 administracinių patalpų ir visomis sandėliavimo patalpomis. Byloje nėra duomenų, kad visą ginčo laikotarpį atsakovės daiktai buvo laikomi ieškovės patalpose, be to, aplinkybė, kad atsakovė laikė daiktus, dar nereiškia, jog ieškovė dėl to patyrė žalą. Antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota, jog patalpose buvo abiejų šalių turtas, be to, tai, kad patalpose buvo rasti atsakovei priklausantys daiktai, nėra pagrindas konstatuoti, kad jie ten buvo laikomi nuolat. Ieškovė neturėjo jokio poreikio nuomai, ji niekada neužsiėmė nuomos veikla ir patalpos niekada nebuvo nuomojamos. Ieškovės veikla – darbas energetikos srityje, šilumos gamyba, atsakovės veikla – visų šilumos įrenginių techninė priežiūra. Įmonės yra tarpusavyje susijusios, atsakovė teikdavo savo paslaugas ieškovei, todėl šalims buvo ekonomiškai naudinga, kad atsakovės transporto priemonės nevažinėtų ilgų atstumų, o būtų laikomos ieškovės patalpose. Patalpų būklė, ypač sandėliavimo, buvo labai prasta, dalyje patalpų nebuvo langų, patekimas į teritoriją ribotas. Ieškovė nepagrįstai nevertina, kiek dėl to ji būtų turėjusi sumokėti mokesčių, kiek būtų reikėję atlikti investicijų į turtą, kokia tikėtina grąža iš nuomos santykių būtų buvusi pačiam nuomotojui. Standartinė grąža iš nuomojamojo turto yra apie 5–6 procentai turto vertės, tuo tarpu pagal patikslintą ieškinį ieškovė už mėnesį reikalauja apie 3 700 Eur nuomos mokesčio. Toks dydis nelogiškas, įvertinus patalpų būklę ir tai, kad patalpos nebuvo atskirtos, jomis naudojosi ir pati ieškovė. Be to, nuo 2020 m. šalyje vyravo Covid-19 pandemija, todėl karantino metu ieškovė patalpų nebūtų išnuomojusi, kadangi nebuvo paklausos. Atmestini ieškovės argumentai dėl mokesčių, kadangi mokesčių dydžiui neturėjo įtakos atsakovės naudojimasis patalpomis, nes juos ieškovė būtų turėjusi mokėti bet kuriuo atveju. Patalpos buvo naudojamos tik sandėliavimui, jose nebuvo atsakovės darbuotojų, nebuvo vykdoma jokia kita ūkinė veikla, todėl dėl laikomo turto ieškovė negalėjo turėti nei interneto, nei komunalinių išlaidų. Ieškovei buvo naudinga, kad atsakovės turtas buvo laikomas jos patalpose, nes atsakovė prižiūrėjo ir remontavo patalpas. Atsakovė niekaip neapsunkino ieškovės teisės naudotis turtu ar gauti pajamas, neatliko neteisėtų veiksmų, o tai, kad naudojosi dalimi patalpų, nelaikytina teisės aktų pažeidimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino tarp šalių 2020 m. sausio 3 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, netaikant restitucijos. Likusią ieškinio dalį nusprendė atmesti.
7. Teismas nustatė, kad ieškovei Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1031-894/2022 iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Verslo administravimo centras“, įgaliotas asmuo Edvardas Kochanauskas (toliau – ieškovės atstovas). Tarp šalių 2020 m. sausio 3 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, kurios pagrindu, ieškovė perdavė atsakovei laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis jai nuosavybės teise priklausančių patalpų dalimi, t. y. pastatais – dirbtuvėmis (patalpos neįrengtos), sandėliu su garažu (patalpos neįrengtos) ir kiemo aikštelėmis. Šiose patalpose buvo sandėliuojamas atsakovei priklausantis turtas, t. y. autotransportas ir jo atsarginės bei komplektuojančios dalys, specialieji transporto konteineriai ir kiti atsakovei priklausantys daiktai, įranga bei įrankiai.
8. Antstolio 2022 m. rugpjūčio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad buvęs ieškovės vadovas S. B. paaiškino, jog ieškovės gamybinėse bei garažo patalpose esantys įvairūs daiktai priklauso atsakovei, tuo tarpu administracinėse patalpose esantys daiktai priklauso atsakovei ir kitiems asmenims. Nors S. B. teigė, kad teismui pateiks dokumentus, kam priklauso patalpose esantys daiktai, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos tokių dokumentų teismui nepateikė.
9. Apklaustas teismo posėdyje S. B. parodė, kad administracinėse patalpose baldai ir įvairūs daiktai yra ieškovės, tik viename kabinete sudėti atsakovės dokumentai, o gamybinėse ir garažo patalpose atsakovė laikė įvairius daiktus. Teismas iš antstolio atlikto vaizdo įrašo nustatė, kad gamybinės ir garažo patalpos užimtos pilnai, tuo tarpu administracinėse patalpose daiktų, baldų nedaug, bet jų yra praktiškai kiekvienoje patalpoje, viename iš kabinetų matyti sudėti dokumentai. Nors S. B. tvirtino, kad administracinėse patalpose esantys daiktai priklauso ieškovei, tačiau teismas iš negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties priedo – atsakovės daiktų, sandėliuojamų ieškovės patalpose, sąrašo nustatė, kad baldai ir biuro įranga yra atsakovės. Todėl padarė išvadą, kad atsakovė laikė savo įvairius daiktus visose pirmiau nurodytose ieškovės patalpose.
10. Vadovaudamasis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovė buvo vienintelė ieškovės akcininkė, todėl sudarydamos neatlygintiną panaudos sutartį, šalys pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.630 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, dėl ko teismas panaudos sutartį vertintino kaip niekinį sandorį, negaliojantį nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
11. Nustačius, kad panaudos sutartis negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, taikytina CK 1.80 straipsnio 2 dalis. Ieškovė prašė netaikyti restitucijos, bet atlyginti jos patirtus nuostolius.
12. Teismas iš byloje pateiktos žalos dydžio pagrindimo išvados nustatė, kad ieškovė prašomą priteisti žalą skaičiuoja dviem etapais, t. y. pirmuoju laikotarpiu nuo panaudos sutarties sudarymo 2020 m. sausio 3 d. iki bankroto bylos jai iškėlimo 2022 m. liepos 25 d., vadovaudamasi UAB „Verslavita“ 2023 m. kovo 7 d. konsultacinio pobūdžio išvada, teigia, jog žala sudaro 113 885,66 Eur. Antruoju laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo 2022 m. liepos 26 d. iki turto naujajam savininkui perdavimo 2023 m. kovo 8 d., vadovaujantis UAB „Verslavita“ 2022 m. rugsėjo 15 d. konsultacinio pobūdžio išvada, teigia, jog žala – 16 395,69 Eur.
13. Teismas iš liudytojo S. B. parodymų nustatė, kad pirmuoju laikotarpiu ieškovės vienintelė akcininkė buvo atsakovė, o ieškovės vadovas S. B.. Atsakovės akcininkai buvo M. A. Z. (S. B. žmonos mama) ir A. R. (S. B. dukros vyras), vadovas buvo V. B.. Ieškovės pagrindinė veikla buvo darbas energetikos sektoriuje, šilumos gamybos tiekimas, energetinės įrangos eksploatavimas. Atsakovės teigimu, ieškovė niekada neužsiėmė nuomos veikla, patalpos niekada nebuvo nuomojamos ir nebuvo jokio poreikio patalpas nuomoti. Atsakovė teikė spec. transporto, spec. konteinerių ir įvairių sistemų įrengimo bei remonto paslaugas. Įmonės įkurtos giminaičių, atsakovė teikdavo paslaugas ieškovei jos vykdomoje veikloje. Įmonės bendradarbiavo, joms buvo ekonomiškai naudinga atsakovės techniką bei daiktus laikyti ieškovės patalpose, byloje nėra įrodymų, kad dėl to ieškovė patyrė nepatogumus, buvo trikdoma jos veikla ar ji patyrė žalą. Be to, atsakovė prižiūrėjo ieškovės patalpas, atliko įvairius lauko ir vidaus, nuotekų, vandentiekio, elektros tinklo remonto, pastatų skardinimo darbus. Nors atsakovė įrodymų, patvirtinančių jos atliktus remonto darbus, nepateikė, tačiau ieškovė šių aplinkybių objektyviais įrodymais nenuginčijo. Teismas nurodytus remonto darbus vertino kaip reikalingus ir neabejotinai turinčius įtakos patalpų pridėtinei vertei.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą atlyginti jai 113 885,66 Eur žalą, susidariusią laikotarpiu nuo panaudos sutarties sudarymo iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, nusprendė atmesti.
15. Antruoju laikotarpiu – nuo bankroto bylos ieškovei iškėlimo 2022 m. liepos 26 d. iki turto naujajam savininkui UAB „Lakūnų studijos“ perdavimo 2023 m. kovo 8 d., ieškovės valdymo organo teises ir pareigas perėmė ieškovės atstovas (JANĮ 66 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovės atstovas pakartotinai kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad ieškovė nevykdys sutarčių, sudarytų su atsakove, įskaitant nuomos ir rangos sutartis, prašydamas atlaisvinti patalpas bei apmokėti jo išrašytas sąskaitas, atsakovė šių nurodymų nevykdė, todėl ieškovė, vadovaudamasi UAB „Verslavita“ 2022 m. rugsėjo 15 d. konsultacinio pobūdžio išvada, prašė atlyginti 16 395,69 Eur nuostolius, kuriuos būtų gavusi, jeigu būtų išnuomojusi ginčo patalpas.
16. Teismas pažymėjo, kad pirmą kartą šalių ginčą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas sprendė, jog teismas, apskaičiuodamas nuostolius kaip nuomos mokestį, nepagrįstai vadovavosi juridinės galios neturinčia UAB „Verslavita“ konsultacine išvada, kuri yra tik informacinio pobūdžio ir yra skirta tik ieškovei. Pati UAB „Verslavita“ išvadoje pabrėžė, kad ši konsultacija neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai. Teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, teiravosi ieškovės atstovo ar žalai pagrįsti jis ketina pateikti kitus juridinę galią turinčius įrodymus, tačiau atstovas teismo prašė vadovautis byloje esančiais įrodymais, kitų įrodymų žalai pagrįsti teismui nepateikė. Teismas sprendė, kad byloje nepateikti objektyvūs įrodymai, neginčijamai pagrindžiantys patirtų nuostolių dydį. Be to, duomenų, kad ieškovė turėjo realius pasiūlymus išnuomoti patalpas, potencialių klientų, siekusių išsinuomoti ginčo turtą, byloje taip pat nepateikta, todėl ieškovės atstovo teiginius dėl patirtų nuostolių teismas vertino kaip hipotetinius ir grindžiamus prielaidomis.
Atsiliepimas
17. Atsakovė nurodė, kad ginčo patalpų būklė, ypač sandėliavimo patalpų, buvo prasta, dalyje patalpų nebuvo langų, patekimas į teritoriją buvo gana ribotas. Šias aplinkybes patvirtino ir UAB „Verslavita“ atsakovė, kuri nurodė, kad mansarda virš gamybinio pastato nėra pritaikyta nuomai. Sandėliavimo patalpose laiptinės dalyje nesudėti langai, jos taip pat nėra pritaikytos nuomai. Iš antstolio pateiktos filmuotos medžiagos teismas nustatė, kad garažas nėra pilnai įrengtas, sienos – statybiniai blokeliai, grindys – smėlis, t. y. nebaigti statybos darbai, neatlikta apdaila.
Žemesnės instancijos teismas
18. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė prašomos priteisti žalos dydžio nepagrindė (CPK 178 straipsnis), todėl jos reikalavimą atlyginti 16 395,69 Eur nuostolius taip pat nusprendė atmesti.
19. Atsakovė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė, todėl teismas šio klausimo nesprendė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
20. Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Finsudoku“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas pripažino, kad šalys sudarė teisiškai ir faktiškai ydingą sutartį. Laikotarpiu nuo bankroto bylos apeliantei iškėlimo iki turto naujajam savininkui perdavimo atsakovė neteisėtai naudojosi apeliantei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, dėl ko apeliantė negavo jokių pajamų ir patyrė nuostolius susijusius su šio turto išlaikymu, todėl teismas negrįstai atmetė apeliantės teiginį, kad atsakovė neteisėtais veiksmais jai padarė realią žalą.
20.2. Teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, tinkamai jų nenustatė, sprendimą priėmė aplaidžiai ir tinkamai neįvertinęs apeliantės teiktų paaiškinimų ir įrodymų. Nors atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei baigiamojoje kalboje nenurodė ir niekuomet negrindė savo teiginių dėl patalpų remonto ir jų pagerinimo, vadovaujantis teismo išvadomis, apeliantė privalėjo nuginčyti įrodymus, kurie net nebuvo pateikti.
20.3. Teismas minėtus remonto darbus vertino, kaip reikalingus ir neabejotinai turinčius reikšmės patalpų pridėtinei vertei. Pagal šią teismo logiką, komerciniai–ūkiniai santykiai tarp privačių juridinių asmenų gali būti grindžiami be jokių teisinių–buhalterinių apskaitos dokumentų, o statybos rangos darbai gali būti atliekami be jokių sutarčių, darbų atlikimo aktų ir sąskaitų faktūrų, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsniui. Vadovaujantis minėta norma, atliktus darbus juos įrodantys dokumentai turtėtų būti abiejų šalių buhalterinėje apskaitoje, tačiau tokių dokumentų nėra. Teismas, padarydamas išvadą, kad minėti darbai atlikti, rėmėsi tik atsakovės pateiktomis suklastotomis pastatų nuotraukomis ir suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo S. B. (atsakovės darbuotojo) niekuo nepagrįstais teiginiais.
20.4. Nors teismas vertino, kad visa eilė darbų buvo atlikta ir patalpos pagerintos, tačiau kartu pritarė atsakovės pozicijai, kad patalpos buvo itin prastos būklės ir jų buvo negalima išnuomoti. Nurodytus atsakovės teiginius paneigia byloje esanti antstolio M. Petrovskio filmuota faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga, kurią teismas ignoravo. Iš filmuotos medžiagos akivaizdžiai matyti visų patalpų būklė bei jose esantys daiktai, užimantys visas patalpas. Teismas taip pat ignoravo aplinkybę, kad esant daugkartiniam ieškovės atstovo reikalavimui, atsakovė savo turto iš patalpų neatsiėmė, nors pati turi nuosavas patalpas turtui saugoti ir sandėliuoti. Net vykstant bylos nagrinėjimui, atsakovė piktybiškai naudojosi patalpomis, nors privalėjo suprasti savo veiksmų neteisėtumą.
20.5. Byloje nėra ginčo dėl UAB „Verslavita“ konsultacijos teisinės reikšmės. Apeliantė į konsultacijos turinį tik atsižvelgė, spręsdama apie pajamas, gautinas už patalpų nuomą pagal rinkos vertę ir sąlygas, tačiau niekuomet nesirėmė kaip teisinę galią turinčiu įrodymu. Patirtą žalą įrodinėjo žalos paskaičiavimo pažyma (pagal rinkos vertę) ir sąskaitomis– faktūromis. Atsakovė prieštaravimų dėl sąskaitų turinio ar sumos nereiškė ir jų nenuginčijo jokiais įrodymais ar skaičiavimais. Todėl į bylą pateiktos ir atsakovės priimtos sąskaitos– faktūros turėtų būti apmokėtos kaip apeliantės žalos atlyginimas.
20.6. Civilinė atsakomybė yra turtinė ir pirmiausia kompensacinio pobūdžio. Pagal teismo sprendimą juridinio asmens neteisėta veika nėra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, kas prieštarauja deliktinės civilinės atsakomybės sampratos bei jos atsiradimą sąlygojančioms CK normoms. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė negavo pajamų už atsakovės neteisėtai naudojamas patalpas, todėl atsakovė privalo atlyginti žalą tokio dydžio, kuris apskaičiuotas atsižvelgiant į galiojusias analogiškų patalpų rinkos kainas, nustatytas konsultacinėje išvadoje.
20.7. Teismas visiškai nevertino apeliantės 2024 m. kovo 27 d. (DOK-13480) ir 2024 m. kovo 28 d. (DOK-13160) pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais ji įrodė minimalius patirtus nuostolius 8 991,18 Eur sumai, kadangi atsakovė nesumokėjo nekilnojamojo turto mokesčio, paliko skolas už sunaudotą elektros energiją ir šiukšlių išvežimą.
20.8. Dėl teismo motyvų, susijusių su galimybėmis išnuomoti patalpas, apeliantė nurodė, kad nei laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo, nei laikotarpiu po bankroto bylos iškėlimo ji neturėjo galimybės laisvai rinkoje siūlyti išnuomoti patalpas, nes visu šiuo laikotarpiu, patalpos buvo užimtos atsakovės daiktais ir transporto priemonėmis. Todėl siekdama nustatyti realią rinkos patalpų nuomos kainą ir tuo pačiu realius nuostolius, apeliantė ir kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Verslavita“.
20.9. Civilinės atsakomybės veiksmingumui užtikrinti skirta CK 6.249 straipsnio 1 dalies norma, pagal kurią teismas privalo nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti. Todėl sprendimas netenkinti ieškinio dėl žalos atlyginimo tuo motyvu, kad apeliantė tiksliai neįrodė nuostolių dydžio, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
Atsiliepimas
21. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą jį prašo atmesti ir palikti sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas atsižvelgė į Kauno apygardos teismo, kuris šalių ginčą apeliacine tvarka nagrinėjo pirmą kartą, nutartyje nurodytas būtinas nustatyti aplinkybes: apklausė buvusį ieškovės vadovą, konsultacinę išvadą parengusią UAB ,,Verslavita“ atstovę, peržiūrėjo ieškovės atstovo pateiktus vaizdo įrašus. Atlikęs visus būtinus veiksmus, bylą išnagrinėjo išsamiai ir priėmė teisėtą sprendimą.
21.2. Teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė prašomo priteisti žalos dydžio nepagrindė. Atsakovė nesutinka su apeliantės pozicija, kad padaryta žala siejama su nuomos teisiniais santykiais. Nuomos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta ir nuomos sutarties sąlygos nebuvo derinamos. Atsakovė neturėjo poreikio nuomoti patalpas, kadangi transporto priemones galėjo laikyti savo registracijos vietoje ir niekada nebūtų sutikusi sudaryti nuomos sutarties už tokią kainą, kurią nustatė UAB ,,Verslavita“ konsultacinėje išvadoje.
21.3. Transporto priemonės tik retkarčiais buvo laikomos apeliantės patalpose. Įmonių veikla buvo susijusi, todėl abiem įmonėm buvo ekonomiškai naudinga, kad transporto priemonės butų laikomos apeliantės patalpose, kadangi atsakovė apeliantei teikė paslaugas, ką patvirtino ir liudytojas S. B..
21.4. Patalpų būklė, ypač sandėliavimo, buvo itin prasta, dalyje patalpų nebuvo langų, patekimas į teritoriją buvo ribotas. Tai, kad dalyje patalpų nebuvo langų, patvirtino liudytoja apklausta UAB ,,Verslavita“ atstovė.
21.5. Šalių ginčui itin aktuali Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1281/2012, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės neatlygintinai naudoti perduoto turto, kurį perdavusi, įmonė ir toliau už jį mokėjo lizingo įmokas. Nors buvo teigiama, kad sandoris prieštarauja įmonės veiklos tikslams ir yra nenaudingas, Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, jog ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir įmonei padarytos žalos bei konstatavo, jog objektyviais duomenimis nepaneigta, kad panaudai duota įranga ieškovas naudojosi savo veikoje ir gavo ar turėjo gauti iš to naudos. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškovė patyrė žalą dėl to, kad jos patalpose buvo laikomi atsakovės daiktai.
21.6. Apeliantė neįrodė, nei kokia apimtimi, nei kokiu terminu patalpomis naudojosi atsakovė. Panaudos sutartyje nebuvo nurodyta, kokia apimtimi leidžiama naudotis patalpomis, todėl apeliantė nepagrįstai preziumavo, kad nuo panaudos sutarties surašymo momento buvo užimtas visas patalpų plotas, visos sandėliavimo patalpos. Be to, atsakovė ne tik laikė savo daiktus, tačiau patalpas prižiūrėjo, atliko remonto darbus, taip pakeldama jų vertę.
21.7. UAB ,,Verslavita“ pažyma yra tik informacinio pobūdžio konsultacija, neturi jokios juridinės galios ir ji skirta tik apeliantei. Išvadoje nurodyta galima nuomos kaina nėra pinigų suma, kurią nuomininkas privalo sumokėti, kadangi galutinė nuomos kaina gali būti nustatoma tik derybomis tarp nuomotojo ir nuomininko.
21.8. Apeliantė patalpų niekada anksčiau nėra nuomojusi, o atsižvelgiant į panaudos sutarties laikotarpiu buvusį karantiną, akivaizdu, kad patalpų ji nebūtų išnuomojusi, kadangi paklausos nuomai tuo metu nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
24. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Taigi, civilinei atsakomybei taikyti, be kitų sąlygų, turi būti nustatytas nuostolių dydis, kurį įrodyti turi ieškovas.
26. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 130 281,35 Eur negautų pajamų, kurias ieškovė būtų gavusi laikotarpiais nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2022 m. liepos 25 d. ir nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. kovo 8 d. nuomodama kitiems asmenims panaudos sutarties pagrindu atsakovei perduotas ir jos negrąžintas ieškovei patalpas.
28. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).
29. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Roalsa“ ir atsakovė UAB „Termova“ buvo sudarę patalpų panaudos sutartį, jokių pretenzijų dėl užimamų patalpų ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei nereiškė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad abi įmones įkūrė giminaičiai, ieškovės ir atsakovės ūkinės veiklos buvo tarpusavyje glaudžiai susiję. Ieškovės veikla – darbas energetikos srityje, šilumos gamyba, tuo tarpu atsakovės veikla – visų šilumos įrenginių techninė priežiūra. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė niekada nebuvo nuomavusi ginčo patalpų tretiesiems asmenims ir nėra įrodymų, kad būtų ketinusi tai daryti. Nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2022 m. liepos 25 d. minėtomis patalpomis naudojosi tiek pati ieškovė (nes patalpos nebuvo atskirtos), tiek leido jomis naudotis atsakovei. UAB ,,Termova” teikdavo savo paslaugas UAB „Roalsa“, todėl abiem įmonėm buvo patogu ir ekonomiškai naudinga, kad transporto priemonės nevažinėtų ilgų atstumų, o būtų laikomos UAB „Roalsa“ patalpose, kuomet UAB ,,Termova” reikėdavo teikti paslaugas UAB ,,Roalsa” įmonei. Taigi, abi bendrovės naudojosi ginčo patalpomis, vykdydamos tarpusavyje susijusias ūkines veiklas. Pretenzijas atsakovei dėl užimamų patalpų pareiškė nemokumo administratorius, kai 2022 m. liepos 26 d. ieškovei buvo iškelta bankroto byla, tačiau byloje nėra įrodymų, kad nemokumo administratorius būtų ketinęs patalpas nuomoti, turėjęs realius pasiūlymus išnuomoti patalpas ar potencialius klientus, siekusius išsinuomoti ginčo turtą.
30. Apeliantė nurodo, kad ji neturėjo galimybės ieškoti nuomininkų, nes atsakovė buvo neteisėtai užėmusi patalpas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagal pateiktus įrodymus nustatė, kad ginčo patalpų būklė, ypač sandėliavimo patalpų, buvo prasta, dalyje patalpų nebuvo langų, patekimas į teritoriją buvo gana ribotas. UAB „Verslavita“ dirbanti liudytoja R. S., kuri nėra suinteresuota bylos baigtimi, teismo posėdyje nurodė, kad mansarda virš gamybinio pastato, taip pat sandėliavimo patalpos (laiptinės dalyje – nesudėti langai) nėra pritaikytos nuomai. Iš antstolio pateiktos filmuotos medžiagos matyti, kad garažas nėra pilnai įrengtas, sienos – statybiniai blokeliai, grindys – smėlis, t. y. nebaigti statybos darbai, neatlikta apdaila. Teisėjų kolegija šioms teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms pritaria, nes ieškovė jų nepaneigė. Todėl net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų atlaisvinusi patalpas, nebūtų pagrindo spręsti, jog ieškovė būtų realiai turėjusi galimybę išnuomoti tokias patalpas tretiesiems asmenims.
31. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutarties 29 punkte nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje neįrodžius, jog tiek pati ieškovė, tiek vėliau ją pradėjęs atstovauti nemokumo administratorius buvo numatę iš anksto gauti pajamas iš nuomos, spręstina, jog byloje neįrodytas vienas iš būtinų kasacinio teismo įtvirtintų negautų pajamų nustatymo kriterijų, t. y. kad ieškiniu reikalaujamos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto ir kad pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai.
32. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis, tuo tarpu ieškovės nemokumo administratoriaus atsakovei išrašytos sąskaitos–faktūros ir paruošta pažyma, kuriomis ieškovė įrodinėja negautas pajamas, savaime neįrodo, jog realiai ji būtų gavusi tokio dydžio pajamas. Ieškovės nemokumo administratorius pripažįsta, kad spręsdamas apie gautinas pajamas už patalpų nuomą pagal rinkos vertę ir sąlygas, atsižvelgė į UAB „Verslavita“ konsultacinės išvados turinį, vadinasi, rėmėsi šia pažyma. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pirmą kartą, teismas jau yra konstatavęs, kad UAB „Verslavita“ konsultacinė išvada neturi juridinės galios, yra tik informacinio pobūdžio konsultacija ir yra skirta tik pačiai ieškovei. Pati bendrovė minėtoje išvadoje pabrėžė, kad ši konsultacija neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai. Taip pat pažymėta, kad išvadoje nurodyta galima nuomos kaina nebūtinai turi būti suprasta kaip pinigų suma, kurią optimalus nuomininkas privalo sumokėti. Galutinė nuomos kaina gali būti nustatoma tik derybomis tarp nuomotojo ir nuomininko. Byloje liudytoja apklausta UAB ,,Verslavita“ atstovė R. S. patvirtino, kad klientui buvo pateikta konsultacija, nuomonė, o ne turto vertinimas, detali analizė nebuvo atlikta. Tai tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Įvertinus šiuos argumentus ir tai, kad kitų objektyvių įrodymų, kuriais ieškovė grindžia negautų pajamų dydį, į bylą nepateikta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė reikalaujamų priteisti pajamų realumo ir nuostolių dydžio, nes savo reikalavimą grindžia hipotetiniais teiginiais ir prielaidomis.
33. Ieškovė nurodo, kad teismas, pripažinęs panaudos sutartį negaliojančia ir netaikęs nei restitucijos, nei nuostolių atlyginimo instituto, neapgynė ieškovės, nes ji negavo jokių pajamų ir dar patyrė nuostolius, susijusius su nekilnojamojo turto išlaikymu (mokesčiais), o atsakovė tokiu būdu neteisėtai sudarytos sutarties pagrindu gavo tik naudą, nes jokių mokesčių nemokėjo. Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Civiliniame procese taikomas dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), be kita ko, reiškia, kad pats ieškovas pasirenka savo teisių gynimo būdą, suformuluodamas ieškinio dalyką ir pagrindą. Taigi, būtent ieškovas pasirenka savo teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko prašyti netaikyti restitucijos ir priteisti nuostolius negautų pajamų forma, tačiau ieškovė nėra atleista nuo įrodinėjimo pareigos. Todėl ieškovei neįrodžius reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodomų 8 991,18 Eur atsakovės nesumokėtų mokesčių priteisimo, nes tokio reikalavimo ieškovė byloje nereiškė, o teismas bylą nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose.
34. Apeliantė teigia, kad teismo sprendimas priimtas nemotyvuotai atmetant ieškinio reikalavimo dalį dėl 113 885,66 Eur nuostolių priteisimo, tačiau tokie apeliantės teiginiai prieštarauja skundžiamo sprendimo turiniui. Pažymėtina, jog atmesdamas šią reikalavimo dalį, teismas sprendimo 6–7 lapuose ne tik pacitavo Konstitucijos ir civilinio kodekso normas, bet remdamasis rašytiniais įrodymais ir liudytojo S. B. parodymais, padarė išvadą, kad įmonės bendradarbiavo, abiem įmonėm buvo ekonomiškai naudinga atsakovės techniką bei daiktus laikyti ieškovės patalpose ir kad byloje nepateikti įrodymai, jog dėl to ieškovė patyrė nepatogumus ar žalą, kad buvo trikdoma ieškovės veikla. Pasirėmęs atsakovės paaiškinimais, kurių ieškovės atstovas nepaneigė, teismas padarė išvadą, kad ieškovė niekada neužsiėmė nuomos veikla, patalpos niekada nebuvo nuomojamos ir nebuvo jokio poreikio patalpas nuomoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas nustatė bei išnagrinėjo šiam klausimui svarbias aplinkybes ir pagrindė savo procesinio sprendimo, kuris atitinka CPK 263 ir 291 straipsnio reikalavimus, motyvus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota, atmestini kaip nepagrįsti.
35. Visi kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, ar atsakovė remontavo ir pagerino naudojamą turtą, ar teismas teisingai vertino šias aplinkybes, šiuo atveju nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, nes sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų priteisimo, būtina nustatyti atsakomybės sąlygas ir negautų pajamų nustatymo kriterijus, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.