Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys byloje Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. L., G. L., Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro buvusi notarė A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, ieškovė iš NŽT prie ŽŪM Šilutės skyriaus buvo gavusi (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai buvo nurodyta kur pervesti 635 Eur, bei ką parašyti mokėjimo paskirtyje, o būtent, kad „Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti šiuos mokėjimo paskirties duomenis – G. Š. už perkamą žemės sklypą kaime, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)“.

Ieškovė sumokėjo 635 Eur iš savo lėšų NŽT prie ŽŪM ir minėta institucija jokių pretenzijų dėl to neišreiškė, kas nurodyta ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje.

(duomenys neskelbtini) Šilutės rajono 1-as notaro biuras, notarė A. R., patvirtino Pardavėjo – Lietuvos Respublikos, kuriam atstovavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjas A. B., ir pirkėjos – G. Š. pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis arba Sutartis). Sutarties pagrindu ieškovė įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.1 p. nurodyta, kad „Pirkėjas – G. Š., pareiškė, kad vedybų sutarties nėra sudariusi ir Daiktą (žemės sklypą) perka bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) Išrašas apie asmenį iš VĮ Registrų centro gyventojų registro). Sudarant sutartį notaro biure buvo ir ieškovės G. Š. sutuoktinis, kurio pasirašyti Sutartyje nebuvo prašoma. Atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu adresu ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą-gyvenamąjį namą, tikėjosi ir suprato, jog ir žemės sklypą perka asmeninės nuosavybės teise, juolab, kad visuose dokumentuose tik ji viena pasirašinėjo, tik ji iš savo lėšų mokėjo už notaro paslaugas, už turto įregistravimą ir visa kita.

Pažymėtina, kad dokumentų tvarkymui dėl žemės sklypo ieškovė skolinosi 2350 Eur iš A. L. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) A. L. ir ieškovė G. Š. sudarė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį dėl sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo. (duomenys neskelbtini) A. L. G. Š. sumokėjo 9650 Eur avansą, o visą sodybą sutarė pirkti-parduoti už 12000 Eur. Tačiau buvo sutarta, kad A. L. pirks sodybą su žemės sklypu, kurią G. Š. nusipirks iš valstybės. Kaip matyti, visi sandoriai buvo sudaromi tik su ieškove, o ne su V. Š..

Kitas svarbus dalykas tai, kad ieškovė yra kurčnebylė, jai nustatytas tik (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas. Todėl tvirtinant sandorius pas notarą, turėjo dalyvauti gestų kalbos vertėjas, tačiau G. Š. atveju to nebuvo ir tokiu būdu buvo pažeistos jos teisės ir turtiniai interesai.

Ieškovė norėdama parduoti savo sodybą su žemės sklypu nuvyko su pirkėja pas notarą ir joms buvo paaiškinta, kad parduodamas turtas visų pirma yra ne jos vienos asmeninė nuosavybė (žemės sklypas), o abiejų sutuoktinių jungtinė nuosavybė, ir turtas (žemės sklypas) yra areštuotas, dėl G. Š. sutuoktinio turimų įsiskolinimų, kuriuos jis įgijo prieš daug metų iki santuokos su G. Š., t. y. turi išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams. Notarė negalėjimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties tarp G. Š. ir A. L. grindė tuo, kad turtas, kurį norima parduoti, yra laikomas bendrine jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes įgytas santuokoje, o santuoka nutraukta nebuvo ir turtas nėra padalintas bei jis yra areštuotas. Siekiant pripažinti santuokoje įgytą turtą asmenine nuosavybe, ieškovei buvo būtina kreiptis į teismą ir įrodyti, kad, nors turtas buvo įgytas santuokoje, tačiau vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis su tikslu jį valdyti asmeninės nuosavybės teise.

Visu tuo yra paneigiama įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių (ar jų įpėdinių), turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą remiantis civilinio kodekso taisyklėmis.

Ieškovė sužinojusi, kad žemės sklypas yra įgytas ne jos asmeninės nuosavybės teise, o bendrosios jungtinės santuokinės nuosavybės teise, netgi norėjo nutraukti santuoką su V. Š., nes jautėsi apgauta ir bejėgė. Kreipėsi dėl ikiteisminės mediacijos, ji buvo atlikta, tačiau kreipusis į teisininkus ir jai paaiškinus situaciją, buvo patarta ne santuoką nutraukti, o prašyti teismo pripažinti santuokoje įgytą turtą jos asmeninės nuosavybės teise, kaip kad iš tikro ir buvo ieškovės siekiama. Dėl to, kad sandorio sudarymo metu nedalyvavo gestų kalbos vertėjas, ieškovė yra menko išsilavinimo, nesupranta teisinių niuansų, žemės sklypas buvo įgytas ne jos asmeninės nuosavybės teise, o bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.

Mano, kad ieškovė visgi pateikė įrodymus įstatyminės prezumpcijos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės paneigimo.

Ieškovės G. Š. atstovė advokato padėjėja Dženeta Terespolskienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti.

Tretysis asmuo A. L. teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu ir paaiškino , kad jie susitarė pirkti iš ieškovės G. Š. sodybą (žemę su namu) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susirašė rašytinę sutartį. Už šią sodybą G. Š. sumokėjo 12000 Eur. Jie nuėjo pas notarę D. sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties ir sužinojo, kad šios sodybos žemės sklypas yra areštuotas, todėl negalėjo sudaryti minėtos sutarties. (duomenys neskelbtini) G. Š. paskolino 2350 Eur, kad padengtų skolas antstoliams už nemokėtą išlaikymą vaikams ir nuo gyvenamojo namo būtų nuimtas areštas. Kad žemės sklypui gali būti uždėtas areštas, nepagalvojo. 2350 Eur paskolinimas įėjo į 12000 Eur sumą sutartą už perkamą sodybą. Pinigus už sodybą Š. jie yra sumokėję, bet negali įsiteisinti nuosavybę, nes žemės sklypui yra uždėtas areštas. G. Š. labai tvarkinga, sąžininga, bet daug ko nesupranta. Iki kol G. Š. susipažino su V. Š., ji toje sodyboje jau gyveno. Tuo žemės sklypu ji naudojosi. (duomenys neskelbtini) pinigus - 2350 Eur davė grynais G. Š.. Nepamena ar tada buvo ir V. Š..

Tretysis asmuo G. L. teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu ir paaiškino, kad sodybą (žemę ir namą) adresu (duomenys neskelbtini) jie pirko už 12000 Eur. Namui buvo uždėtas areštas, nes G. Š. turėjo skolų antstoliams. 2350 Eur A. L. davė G. Š., kad sumokėtų antstoliams. Sumokėjus antstoliams buvo nuimtas areštas nuo namo. Viską tvarkė jo žmona. Notarinė pirkimo-pardavimo sutartis dėl minėtos sodybos pirkimo nėra sudaryta, nes yra areštuotas žemės sklypas. Jie 9650 Eur sumokėjo grynais, už tuos pinigus Š. nusipirko namą (duomenys neskelbtini). Jie davė apie 600 Eur pirkti žemės sklypui (duomenys neskelbtini). V. Š. tuo adresu gyveno apie 2 metus. Tame žemės sklype G. Š. sodino, tik jis nebuvo išpirktas. G. Š. teisinių reikalų nesupranta. Kai jie pirko sodybą, galvojo, kad ji priklauso tik G. Š.. Šiuo metu Š. gyvena (duomenys neskelbtini).

Tretysis asmuo Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro buvusi notarė A. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad G. Š. (ikisantuokinė pavardė – M.) ir V. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu G. Š. paveldėjo pastatą - gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 5370 Eur.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius (duomenys neskelbtini) parengė raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. Š. buvo nurodyti rekvizitai kur pervesti 635 Eur už perkamą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte nurodyta, kad „Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti šiuos mokėjimo paskirties duomenis – G. Š. už perkamą žemės sklypą kaime, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)“.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“, teigiam, kad atsižvelgiant į G. Š. (duomenys neskelbtini) prašymą, nustatė, kad minėtą žemės sklypą už 635 Eur parduos G. Š., pagal pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kuris yra neatskiriama šio įsakymo dalis.

(duomenys neskelbtini) A. L. ir G. Š. sudarė sutartį, kurioje susitarė, kad A. L. perka sodybą (duomenys neskelbtini) nuo G. Š. (duomenys neskelbtini) už 12000 Eur. Dabartiniu momentu (duomenys neskelbtini) įmoka 9650 Eur. Šį raštą pasirašė A. L., G. Š., V. Š., Z. J..

(duomenys neskelbtini) surašytas raštelis, kuriuo A. L. skolina 2350 Eur G. Š.. Jį pasirašė: S. T., A. L., G. Š..

(duomenys neskelbtini) pardavėjas – Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjas A. B. pardavė, o pirkėjas – G. Š. įgijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad „Pirkėjas – G. Š., pareiškė, kad vedybų sutarties nėra sudariusi ir Daiktą (žemės sklypą) perka bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) Išrašas apie asmenį iš VĮ Registrų centro gyventojų registro).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taikant CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas turtas buvo įgytas (asmenines ar bendras), o jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, jeigu neįrodoma aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tam tikrą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn, šis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (2007-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; taip pat žr. 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; kt.). Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju ieškovė G. Š. įrodinėjo, kad žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) įgijo asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-526/2009, Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-35/2011, 3K-3-281/2015, Nr. 3K-3-465-686/2016 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Ieškovė teigė, kad pinigus minėto žemės sklypo įsigijimui ji buvo susitaupiusi. Tuo tarpu atsakovas V. Š., ieškovės sutuoktinis, teigė, kad pinigus žemės sklypo pirkimui jie su sutuoktine pasiskolino. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad minimą pinigų sumą ieškovė būtų susitaupiusi iš asmeninių lėšų. Tos aplinkybės, kad pinigus už žemės sklypą ieškovė susitaupė iš asmeninių lėšų, ieškovė byloje neįrodinėjo. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad įsigyjant žemės sklypą ieškovė su atsakovu gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį. Byloje nepaneigta ir tai, kad ieškovė G. Š. ir atsakovas V. Š. tiek žemės sklypo pirkimo metu, tiek po jo įsigijimo gyveno bendrai, pinigus valdė taip pat bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Šiuo atveju tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise patvirtina ir Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. (duomenys neskelbtini) patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios 6.1 punkte nurodyta, kad „Pirkėjas – G. Š., pareiškė, kad vedybų sutarties nėra sudariusi ir Daiktą (žemės sklypą) perka bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) Išrašas apie asmenį iš VĮ Registrų centro gyventojų registro). Įrodymų apie tai, kad sutartis sudaryta dėl apsirikimo į bylą pateikta nėra. Ši sutartis taip pat nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Vien tas faktas, kad ieškovės sutuoktinis V. Š. ant sutarties nepasirašė nepaneigia fakto, kad turtas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovė nurodo, kad sutarties nesuprato, tačiau tiek iš ieškovės paaiškinimo teismo posėdžio metu, tiek jos sutuoktinio V. Š., dalyvavusio sudarant sutartį, matyti, kad ji nereiškė pretenzijų dėl jos sudarymo, jai buvo sudaryta galimybė susipažinti su sutartimi. Minėta sutartis buvo sudaroma laisvanoriškai ir atitiko šalių valią. Nustatyta, kad ieškovės sveikatos sutrikimas ((duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis) neturėjo esminės įtakos sudarant minėtą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad sutarties sudarymo metu prieš ją nebuvo naudotas spaudimas, grasinimai ir pan. ir sutartį sudarė laisva valia.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovė nepaneigė CK įtvirtintos prezumpcijos, jog santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe bei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė fakto, kad žemės sklypą ji įgijo asmeninėn nuosavybėn už asmenines lėšas, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei G. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-04-27 sprendimu dėl antrinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-02-02 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės pagalbos išlaidų iš kurios matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 253,22 Eur. Pažymėtina, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 96 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra neįgali ((duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis), nedirbanti, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės šioje civilinėje byloje valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.