Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

1. A. A. buvo kaltinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl to, kad 2020 m. spalio 11 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo virtuvės patalpoje ir prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su A. J., tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J., t. y. suduodamas ranka bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kietu buku riboto paviršiaus daiktu (daiktais) ne mažiau kaip 7 smūgius į galvą, smūgį į kaklą, nukentėjusiajam prisidengiant galvą rankomis nuo suduodamų smūgių ir kojomis, atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, ne mažiau kaip 11 trauminiais poveikiais į krūtinę ir galūnes, padarė A. J. sužalojimus: masyvią poodinė kraujosruvą kakle su paliežuvinio kaulo dešinio rago lūžiu, poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje, dešinės alkūnės linkyje, dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, dešinės blauzdos priekiniame ir vidiniame paviršiuje, kairės šlaunies priekiniame ir išoriniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairės pėdos viršutiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, dešinio ir kairio kelio sąnario projekcijos priekiniuose paviršiuose, kairės blauzdos išoriniame paviršiuje bei kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose viršugalvyje, kaktos minkštuose audiniuose kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir obuolio junginėje su išplitimu į dešinio smilkinio sritį bei odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, kairės akies-skruosto srities sumušimą, pasireiškusį skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio ančio lūžiais, kraujosruvomis akies vokuose ir obuolio junginėje, smilkinio ir ausies projekcijos minkštuose audiniuose, viršutinės lūpos kairės pusės sumušimą, pasireiškusį kraujosruva veido lūpos gleivinėje, dantų projekcijose, dešinės pusės žando sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva veido-žando-kaklo dešinėje pusėje, kraujosruva minkštuose audiniuose apatinio žandikaulio dešinio kampo projekcijoje, apatinio žandikaulio sąnarinė ataugos lūžiu, poodinę kraujosruvą veido kairėje žandinėje srityje, todėl dėl galvos sužalojimų, įvykus kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų smegenų pusrutulių su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais bei smulkiais galvos smegenų sumušimo požymiais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu dėl jo pabrinkimo, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko A. J. 2020 m. spalio 20 d., 6.00 val. mirė VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tokiu būdu tyčia nužudė A. J.. Šiais veiksmais A. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

2. Šiaulių apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti bylos duomenys nesudaro vieningos įrodymų grandinės, iš kurių analizės logiškai ir neginčijamai būtų galima konstatuoti A. A. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, todėl jis išteisintinas neįrodžius, jog dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

2.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamojoje byloje nesurinkta jokių tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų A. A. pareikštą kaltinimą, kad jis tyčia nužudė A. J.. Šioje byloje kaltinimas buvo grindžiamas netiesioginiais įrodymais, t. y. A. A. parodymais, kad tarp jo ir nukentėjusiojo A. J. buvo kilęs konfliktas, kurio metu vienas prieš kitą buvo panaudoję fizinį smurtą, nukentėjusios V. J., liudytojų S. Ž. ir A. B. parodymais, kad jiems nukentėjusysis A. J. sakė, kad fizinį smurtą prieš jį naudojo A. A., bet smulkmenų apie įvykį nesakė, liudytojo K. P. parodymais, kad sekančią dieną A. A. buvo atvažiavęs pas jį ir pasakė „Vieną kartą aš jam įrašiau“, tačiau nematė, kad A. A. būtų naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, bei 2020 m. gruodžio 28 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad A. A. mobilaus ryšio telefone Samsung Galaxy A7 matyti, kad 2020 m. spalio 12 d., 13.11 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gauta žinutė, kurios turinys – „prašau kuo greičiau paskambinti, nes neatsiliepiate į skambučius. Reikalas svarbus. Laukiu kuo greičiau“. 2020 m. gruodžio 28 d. tarnybiniame pranešime (t. 3, b. l. 171) pažymėta, kad žinutę siuntė R. J., kuri nurodė, kad jai perskambino A. A., kurio ji paklausė, kas nutiko, kodėl A. tokia būklė, o A. A. jai atsakė, kad „ką dabar padarysi, kiek galėsiu, tiek padėsiu“, A. A. jokių įvykio aplinkybių nenurodė.

2.2. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, jog byloje esantys duomenys patvirtina A. A. parodymus, kad jis nukentėjusiajam A. J. sudavė ranka vieną smūgį į nosį, iš kurios ėmė bėgti kraujas ir jis, paėmęs popierinį rankšluostį, nuo staltiesės valė kraują. Nenustatyta, kad tarp A. A. ir nukentėjusiojo būtų vykusios grumtynės, kurių metu kraujo pėdsakai būtų išsidėstę visiškai kitaip, kraujo pėdsakų būtų galėję atsirasti ant išteisintojo rūbų, avalynės. Kad A. A. nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį, netiesiogiai patvirtina liudytojo K. P. teismo posėdyje duoti parodymai, kad sekančią dieną A. A. buvo atvažiavęs pas jį ir pasakė: „vieną kartą aš jam įrašiau“. Nematė, kad išteisintasis A. A. būtų naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį A. J..

2.3. Šiaulių apygardos teismas padarė išvadą, kad konfliktinę situaciją sukėlė nukentėjusysis A. J., kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmęs nuo stalo peilį, provokavo konfliktą. A. A. atėmus peilį, be jokios svarbios priežasties, nukentėjusysis prieš kaltinamąjį panaudojo fizinį smurtą. A. A. sveikatai dėl neprognozuojamo nukentėjusiojo elgesio realiai grėsė pavojus, todėl jis, suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam į nosį, būtinosios ginties sąlygų nepažeidė. Išteisintasis nesiekė tyčia sužaloti nukentėjusiojo, ką rodė ir tolimesni jo veiksmai – valė nukentėjusiajam iš nosies ant stalo išbėgusį kraują, fizinio smurto toliau nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, todėl jo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl išteisintojo A. A. dalyvavimo nužudant A. J.

6. Kaip jau minėta, A. A. nagrinėjamoje byloje buvo kaltinamas tuo, jog 2020 m. spalio 11 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo virtuvės patalpoje ir prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su A. J., tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J., t. y. suduodamas ranka bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kietu buku riboto paviršiaus daiktu (daiktais) ne mažiau kaip 7 smūgius į galvą, smūgį į kaklą, nukentėjusiajam prisidengiant galvą rankomis nuo suduodamų smūgių ir kojomis, atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, ne mažiau kaip 11 trauminiais poveikiais į krūtinę ir galūnes, padarė A. J. eilę sužalojimų, dėl ko A. J. 2020 m. spalio 20 d., 6.00 val. mirė VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tokiu būdu tyčia nužudė A. J. (detaliau žr. šio sprendimo 1 punktą). Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, kad A. A. dalyvavo padarant nusikaltimą, t. y. nužudant A. J.. Pirmosios instancijos teismas A. A. veiksmus – vieno smūgio sudavimą į nosį A. J. vertino kaip veikiant būtinosios ginties situacijoje (BK 28 straipsnio 2 dalis ), nes A. A. sveikatai dėl neprognozuojamo nukentėjusiojo A. J. elgesio, kuris peiliu provokavo konfliktą, realiai grėsė pavojus. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas A. A. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisino (t. 5, b. l. 121–146). Tokį teismo sprendimą ginčija prokurorė, teigdama, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie A. A. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro skundo argumentai dėl A. A. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015, Nr. 2K-93-788/2017).

9. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

10. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai įvertino surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas, nepašalino prieštaravimų, prioritetą suteikdamas išteisintojo A. A. bei liudytojo K. P. parodymams, neteisingai vertino būtinosios ginties sąlygas, taip pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir nepagrįstai A. A. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

11. Išteisintojo A. A. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios V. J., liudytojų K. P., A. G., S. Ž. bei apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų D. V., A. B. parodymai, 2020 m. gruodžio 28 d. daiktų apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 165-166), 2020 m. spalio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 37-45), 2020 m. lapkričio 11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 46-69), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M577/2020 (03) (t. 1, b. l. 165-172), Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EKM 49/2021/01 (t. 2, b. l. 17-25), eksperto J. R. parodymai, 2021 m. kovo 31 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada (t. 1, b. l. 101-121), specialisto V. K. parodymai, 2020 m. gruodžio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S736/2020 (01) (t. 1, b. l. 133-142), 2021 m. vasario 26 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada (t. 1, b. l. 149-154), 2020 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G1449/2020 (04) (t. 4, b. l. 125) bei kiti byloje esantys įrodymai. Visi byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek vertinant jų visumą, buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindusią apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo aplinkybių.

12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 577/2020 (03) (t. 1, b. l. 165-172) konstatuota, kad A. J. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo: kraujosruvos dešinės ir kairės akių obuoliuose, poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akių vokuose, nosies kairėje, veido dešinėje skruostinėje – žandinėje – burnos dugno srityse, veido kairėje žandinėje srityje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai nosies dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvos momeninėje (viršugalvio) srityje, kairės ausies projekcijoje, dešiniame ir kairiame smilkininiuose raumenyse, kaktinės srities kairėje, kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje (90 g) ir dešinėje (20 g), suspaudžiančios galvos smegenis, įspaudimo žymė galvos smegenų kamiene, kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje, smilkininėje, momeninėje, pakaušinėje skiltyse; kairėje pakaušinėje skiltyje (remiantis VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis); galvos smegenų sumušimo židiniai dešinėje ir kairėje smilkininėse skiltyse, dešinėje kaktinėje skiltyje, kairio skruostikauliuo lūžis, viršutinio žandikaulio lūžis kairėje, apatinio žandikaulio lūžis dešinėje, kas komplikavosi galvos smegenų edema, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Remiantis VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, A. J. mirė 2020 m. spalio 20 d., 06.00 val. 3. 1. A. J. lavone nustatyta: kraujosruvos dešinės ir kairės akių obuoliuose, poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akių vokuose, nosies kairėje, veido dešinėje skruostinėje – žandinėje – burnos dugno srityse, veido kairėje kairėje žandinėje srityje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai nosies dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvos momeninėje (viršugalvio) srityje, kairės ausies projekcijoje, dešiniame ir kairiame smilkininiuose raumenyse, kaktinės srities kairėje, kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje (90 g) ir dešinėje (20 g), suspaudžiančios galvos smegenis, kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje, smilkininėje, momeninėje, pakaušinėje skiltyse; kairėje pakaušinėje skiltyje (remiantis VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis); galvos smegenų sumušimo židiniai dešinėje ir kairėje smilkininėse skiltyse, dešinėje kaktinėje skiltyje, kairio skruostikaulio lūžis, viršutinio žandikaulio lūžis kairėje, apatinio žandikaulio lūžis dešinėje, pagal makroskopinį, mikroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 5 – 10 parų laikotarpiu iki mirties, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4., punktu; padaryti mažiausiai dešimčia trauminių poveikių. 3.2. poodinė kraujosruva kaklo priekiniame paviršiuje, poliežuvinio kaulo dešinio didžiojo rago lūžis, pagal makroskopinį, mirkroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), dešiniajam didžiajam ragui linkstant į vidų, 5 – 10 parų laikotarpiu iki mirties, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui; padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. 3.3. poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje, kairiame dilbyje, dešinėje ir kairėje blauzdose, kairėje šlaunyje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse, kairėje blauzdoje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 5 – 10 parų laikotarpiu iki mirties, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; padaryti vienuolika trauminių poveikių.

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKM 49/2021 (01) (t. 2, b. l. 17-25) konstatuota, kad: 1. A. J. mirties priežastis – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų smegenų pusrutulių su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais bei galvos smegenų sumušimo židiniais. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. 2. A. J. nustatyti šie sužalojimai: 2.1. Galvoje daugybinės kraujosruvos, kairės pusės skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiai, apatinio žandikaulio šakos lūžis (sužalojimai pažymėti tiriamojoje dalyje Nr. 1-7), galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 7 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, būdingi smūgių sudavimui. Tarp bet kurio iš nurodytų galvos sužalojimų (Nr. 1-7) ir mirtį sukėlusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryšys. Todėl šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, t. y. bet kuris iš trauminių poveikių į galvą galėjo būti lemiamas, tačiau jį išskirti nėra galimybės. 2.2. Poodinė kraujosruva kakle su paliežuvinio kaulo dešinio rago lūžiu (sužalojimas pažymėtas tiriamojoje dalyje Nr. 8). Sužalojimas galėjo būti padarytas artimu laiku kaip ir galvos sužalojimai forsuotai paveikus (suspaudus ar sudavus smūgį) kaklo priekinį-šoninį paviršių. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. 2.3. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos krūtinėje ir galūnėse (sužalojimai pažymėti tiriamojoje dalyje Nr. 9-23) padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, tiek kartu tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi A. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. spalio 11 d. vakare ar artimu tam laiku. Iš turimų objektyvių duomenų nustatyti tikslų kiekvieno sužalojimo padarymo laiką (valandos ar paros tikslumu) nėra galimybės. 4. A. J. nustatyti veido sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Dėl jų padarymo mechanizmo atsakyta išvados 2 punkte. 7. Tikėtina, kad rankų sužalojimai (sužalojimai pažymėti tiriamojoje dalyje Nr. 10-14) galėjo būti padaryti suduodant smūgius į galvą, o nukentėjusiajam prisidengiant galvą rankomis nuo suduodamų smūgių. Sužalojimų būdingų tempimui, nenustatyta. 8. Sužalojimui būdingų griuvimui nenustatyta. 9. Kaulų lūžių, kurių padarymo mechanizmas būtų paaiškintinas nukentėjusiojo griuvimu ar griuvinėjimu, nenustatyta. Nustatyti kojų sužalojimai (sužalojimai pažymėti tiriamojoje dalyje Nr. 15-23) būdingi atsitrenkimams į kietus bukus paviršius.

14. Pirmos instancijos teismo posėdyje ekspertas J. R. parodė, kad buvo nustatyta, jog A. J. buvo suduota ne mažiau 7 (septyni) smūgiai į galvą ir kiekvienas smūgis atskirai, ir visi smūgiai kartu galėjo būti mirties priežastimi. Visi galvos sužalojimai lokalizuojasi veido dalyje: akių srityje, ausies srityje, apatinio žandikaulio ir nosies srityse, o tai yra būdinga smūgių sudavimui. Užpakalinėje galvos dalyje nenustatyta jokių sužalojimų, kurie būtų būdingi griuvimui. Įvertinus daugybiškumą ir išsidėstymą, padaryta išvada, kad jie (7 smūgiai) padaryti ne griuvinėjant, o suduodant smūgius. Nustatytiems sužalojimams padaryti užtenka smūgių kumščiais. Papildomo daikto ar objekto nereikia, užtenka žmogaus kumščio ir žmogaus jėgos. Spardant taip pat būtų galima padaryti tokius sužalojimus. Suduodant smūgį į nosį, su laiku, galėjo atsirasti kraujosruvos abiejų akių vokuose, taip vadinami „akiniai“. Turėjo būti atskiri trauminiai poveikiai į dešinio žando sritį, ir į kairio žando sritį, kur buvo skruostikaulio lūžis nustatytas. Vienas smūgis į nosį negali paaiškinti nustatytų kraujosruvų ir lūžio dešinio žando srityje. Toks yra kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu ypatumas, kad kurį tai laiką, tas laikas gali būti vertinamas keliomis valandomis, kartais ilgiau, žmogaus elgesiui įtakos gali ir neturėti. Galėjo būti, kad nukentėjusysis, kurį tai laiką viską suprato, bendravo su artimaisiais, lyg nieko nebūtų įvykę. Nukentėjusiojo veide nenustatyta kirstinių žaizdų, todėl galima daryti išvadą, kad kraujas galėjo bėgti tik iš nosies, kito šaltinio nėra. Veido sutinimą galėjo sukelti padarytas apatinio žandikaulio lūžis dešinėje pusėje. Žmogus krisdamas nuo paaukštinimo, pavyzdžiui, nuo laiptų, jeigu kritimas buvo kniūbsčiam, tokiu atveju sužalojimai lokalizuojasi veido priekiniuose paviršiuose, būtų patyręs odos nubrozdinimus, tokių sužalojimų nėra. Yra labai nedidelis odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Kiti sužalojimai pasireiškė kraujosruvomis. Požymių, kurie leistų patvirtinti versiją, kad nukentėjusysis krito ir smarkiai atsitrenkė veidu į kažkokius kietus, bukus paviršius, nėra (t. 5, b. l. 104-106).

15. Pirmosios instancijos teismas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. M 577/2020 (03), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKM 49/2021 (01) bei eksperto J. R. parodymų nevertino su kitais byloje esančiais įrodymais, apsiribojo tik jų išvardijimu, tuo pažeisdamas BK 20 straipsnio reikalavimus. Tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte bei eksperto J. R. parodymuose konstatuota, kad pagrindinė nukentėjusiojo A. J. mirties priežastimi buvo galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 7 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, būdingi smūgių sudavimui. Tarp bet kurio iš nurodytų galvos sužalojimų (7 trauminių poveikių į galvą) ir mirtį sukėlusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryšys. Įvertinus daugybiškumą ir išsidėstymą, padaryta išvada, kad jie (7 smūgiai) padaryti ne griuvinėjant, o suduodant smūgius.

16. Išteisintasis A. A. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminiame tyrime teigė, kad dėl vieno suduoto smūgio nukentėjusiajam A. J. į nosį, pastarasis negalėjo mirti, todėl neigė kaltę dėl nužudymo. 2020 m. spalio 11 d., pavakaryje jam telefonu paskambino to paties kaimo gyventojas K. P. ir paprašė supjaustyti malkas. Pas K. P. nuvažiavo po darbo, tarp 20-21 val. Virtuvėje buvo A. G. ir A. J.. Jis (A. A.) išgėrė 2 – 3 taureles, o A. G. pasakė, kad eina namo ir išėjo. Jie liko trise: jis, K. P. ir A. J., toliau vartojo alkoholį. K. P. jį pasveikino, o ne A. J., kuris dėl to supyko, pagriebė peilį, ėmė juo mosikuoti – sukioti „aštunkes“, o jis atėmė peilį, paėmęs už geležties, ir įmetė į kriauklę. A. J. nuėjo nusišlapinti, tačiau tai padarė ne tualete, o koridoriuje. Kai K. P. antrą kartą jį (A. A.) pasveikino, A. J. smogė jam (A. A.) į smakrą, prakirto jį, ėmė bėgti kraujas, o jis A. J. ranka smogė į nosį, iš kurios taip pat pradėjo bėgti kraujas, kuris lašėjo ant stalo (t. 5, b. l. 122-124; nuosprendžio 2-4 lapai). Išteisintasis A. A. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nurodė, kad nukentėjusysis A. J. peiliu mosavo sau prieš nosį, todėl nepasakytų, kad jam (A. A.) būtų grasinęs. A. A. paprašęs A. J., kad pastarasis duotų peilį atsipjauti dešros, tai jis (A. J.) sustojo mosuoti peiliu, tuomet A. A., paėmęs peilį už ašmenų keletą kartų truktelėjo bei ištraukė peilį, numetė jį į kriauklę. A. A. teigimu, nukentėjusysis A. J. buvo absoliučiai girtas, nes atsistojo ir pats nugriuvo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje išteisintasis A. A. nurodė, kad nukentėjusysis A. J., mosikuodamas peiliu, kažką neaiškiai sakė, nepasakytų, kad grasino, bet gal norėjo pagąsdinti (t. 5, b. l. 39-42). Apeliacinės instancijos teisme A. A. negalėjo pasakyti ar jis iš nukentėjusiojo A. J. jautė kažkokią tai grėsmę.

17. Panašūs parodymai išteisintojo A. A. užfiksuoti 2020 m. gruodžio 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėje (t. 4, b. l. 78-106). Išteisintasis A. A. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad po to, kai atėmė iš nukentėjusiojo A. J. peilį bei įmetė jį į kriauklę, A. J. atsistojo nuo stalo ir nuėjo nusišlapinti. Sugrįžęs prie stalo atsisėdo į tą pačią vietą. A. nieko nesakęs trenkė jam (A. A.) į smakrą. Toliau A. A. nurodė, kad po A. suduoto smūgio, jis sėdėdamas prie stalo, dešinės rankos kumščiu sudavė sėdinčiam A. vieną kartą į nosį. Po jo suduoto smūgio A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, kuris lašėjo ant stalo. Toliau A. A. parodė, kad jis atsistojo, atsiplėšė ant stalo buvusio virtuvinio rankšluosčio ir juo valė nuo stalo kraują, po to kruviną rankšluostį numetė į šiukšlinę. K. P. sėdėjo prie stalo. A. A. parodė, kad jis patraukęs taburetę į dešinį šoną, pasakė, kad eina namo ir išėjo iš virtuvės į koridorių. Būdamas koridoriuje, girdėjo, kaip K. liepė namo eiti ir A. bei, būdamas koridoriuje matė, kaip A. atsistojo nuo stalo. Toliau A. A. nurodė, kad jis ėjo link koridoriaus durų ir jam jau būnant prie durų, jis išgirdo bildesį. Atsisukęs pamatė, kad A. guli ant virtuvės grindų. A. A. parodė, kad A. gulėjo ant pilvo, veidu į grindis, galvos dešinė pusė buvo ties durų stakta. K. tuo metu tebesėdėjo savo ankstesnėje vietoje. Toliau nurodė, kad girdėjo K. sakant, kad A. eitų lauk, ir matęs kaip purtė galvą ir nuo grindų nesikėlė. Tada K. P. jo paprašęs, kad jis A. J. ištemptų lauk, kadangi jis bijantis A., nenori, kad šis pasiliktų. Tai sakydamas K. atsistojo ir, peržergęs gulintį A., atėjo į koridorių. Parodė, kad jis (A. A.) priėjęs prie gulinčio A., paėmęs už rūbų ties pečiais pervertė jį ant nugaros. Perverčiant A. J. galva niekur nesitrenkė. Paėmęs už striukės ties pečiais, pakėlė apie pusę metro ir bandė atbulom tempti. Kadangi, paėmus už rūbų ties pečiais, temti buvę nepatogu, jis persiėmė A. už pažastų, atbulom tempė per koridorių, toliau per prieangį ir ištempęs lauk, paguldė A. ant betoninių laiptų aikštelės, netoli turėklų; guldė ant betoninės laiptų aikštelės, prilaikydamas už striukės ties krūtine, paguldė ant nugaros. Palikęs gulėti A. ant betoninės laiptų aikštelės, dviračiu išvažiavo namo.

18. Pirmosios instancijos teismas, pateikdamas įrodymų vertinimą ir išvadas (t. 5, b. l. 134-135, nuosprendžio 14-15 lapai) nurodė, kad kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojas K. P.. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka, nes ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Liudytojas K. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2020 spalio 20 d. (turėtų būti 2020 m. spalio 11 d.) vyko rinkimai, vakare, apie 18.30 val., išėjo balsuoti. Prieš tai bendravo su kitu kaimynu A. G., kuris buvo atėjęs pas jį į namus ir jis jį pakvietė vėliau ateiti pas jį į namus išgerti alkoholio. Anksčiau buvo prašęs, kad A. A. supjautų malkas, todėl turėjo degtinės. Parėjus į namus, netrukus atėjo A. G.. Jie dviese pradėjo vartoti degtinę, išgėrė gal po stikliuką, ar du stikliukus, kai atėjo A. J.. Matėsi, kad yra neblaivus, tačiau jokių sužalojimų ant veido nesimatė. Jis prieš tai telefonu su A. J. nekalbėjo, nekvietė jo ateiti pas jį (K. P.) į namus. Jie buvo trise, jis, A. G. ir A. J., kai atvažiavo A. A., kurio buvo prašęs supjauti malkas. Apie 21 valandą A. G. išėjo namo. Vartojant degtinę, nematė, kad tarp kaltinamojo A. A. ir A. J. būtų kilęs konfliktas, kad jie naudotų vienas prieš kitą fizinį smurtą, kad kuriam nors iš jų bėgtų kraujas. A. J. pradėjo „nesąmones krėsti“, paėmęs nuo stalo peilį, ėmė juo mosuoti. Apie 22 val. A. A. pasakė, kad eina namo, jis (K. P.) liepė ir A. J. eiti namo. A. J. pasakė, kad jis čia miegos, parkrito tarpduryje ant grindų, kaip savo namuose pradėjo elgtis. Paprašė A. A. ištempti A. J. į lauką. A. A. A. J. ištempė į lauką, paguldė aikštelės viduryje. Tuo momentu jis stovėjo tarpduryje prie laukinių durų. A. A. pasakė: „Maunu namo“, įjungė prožektorių, sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Kai A. A. nukentėjusįjį tempė, nematė, kad kuriam nors iš jų, iš kur nors bėgtų kraujas. A. J. liko gulėti aikštelėje. Jis užrakino duris ir nuėjo miegoti, šalta tada nebuvo, nepagalvojo, kad A. J. gali sušalti. Galvojo, kad A. J. prablaivės ir eis namo. Ryte, apie 6.30 – 7.00 val., atėjęs A. G. jį pažadino, atnešė žibintuvėlį. Pasakė, kad nukentėjusysis A. J. kieme, prie laiptų guli. Jis pasakė, kad A. J. buvo ištemptas ir paliktas laiptų aikštelėje. Išėjęs iš namo, matė A. J., gulintį ant dešinio šono, veidu į namą, kojos buvo lygiagrečiai laiptams. A. J. gulėjo prie laiptų kieme, kraujo klane. Kraujo dėmė buvo vienoje vietoje, neištaškyta. Šiek tiek didesnė, nei A4 formato lapo dydžio, ištisa kaip bala. Nežiūrėjo iš kur ištekėjęs kraujas. Klausė kas jam atsitiko, tačiau A. J. sakė, kad dar truputį pagulės ir eis namo. Jis nesutiko, todėl iš garažo išvarė automobilį, į kurio galinę sėdynę, kartu su A. G., įsodino A. J. ir nuvežė iki jo (A. J.) namų. A. J. prašė nevežti į namo kiemą, o paleisti netoli namų. A. J. pats išlipo iš automobilio. Ryte, kai A. J. rado jo veidas buvo sutinęs. Jam atrodo, kad buvo taip: ten buvo trijų pakopų laipteliai, mano, kad A. J. neišsilaikė ant laiptų, nuo jų nukrito ir taip susimušė, taip ten atsirado kraujo. Sekančią dieną kaltinamasis A. A. buvo atvažiavęs pas jį ir pasakė: „Vieną kartą aš jam įrašiau“. Nematė, kad kaltinamasis A. A. būtų naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį A. J.. K. P. nurodė, kad visą laiką buvo virtuvėje, išėjęs nebuvo. Liudytojas K. P. nurodė, kad tą vakarą, kad namuose A. J. šlapintųsi, taip nebuvo, jis tą vakarą nėjo pas jį (K. P.) į tualetą (t. 5, b. l. 71-73). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. P. buvo nurodęs, kad buvo nuėjęs į tualetą, kuris yra koridoriuje prie virtuvės, o grįžęs pamatė nukentėjusįjį A. J., kuris buvo atsistojęs ir mosikavo su peiliu (t. 2, b. l. 107-110). Išteisintasis A. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad K. P. turėjo matyti kaip jam A. J. sudavė į smakrą, nes tuo metu buvo šalia, prie stalo sėdėjo priešais (t. 5, b. l.38-43). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas K. P. nurodė, kad jis iš vakaro nematė, kad A. A. ir A. J. būtų buvę sužaloti. K. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kai A. J. virtuvėje tarpduryje atsigulė, kraujas jam nebėgo, tai pat jis nematė, kad A. J. būtų kas atsitikę kai jis buvo A. A. tempiamas (t. 5, b. l. 71-73).

19. Aptarti bylos duomenys nepatvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotos išvados, kad A. A. parodymus patvirtina liudytojas K. P.. K. P. nepatvirtino išteisintojo nurodytų aplinkybių, kad jam į smakrą sudavė nukentėjusysis A. J. bei kad jis (A. A.) atgal sudavė A. J. į nosį. Be to, K. P. iš vakaro nematė, kad A. A. ir A. J. būtų buvę sužaloti. K. P. nepatvirtino ir to fakto, kad K. J. šlapinosi koridoriuje, nors, pasak A. A., nukentėjusysis A. J. iš karto po to jam sudavė smūgį. Atsižvelgiant į tai, kad išteisintasis A. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad K. P. turėjo matyti kaip jam A. J. sudavė į smakrą, nes tuo metu buvo šalia, prie stalo sėdėjo priešais (t. 5, b. l. 38-43), o tuo pačiu ir jo (A. A.) smūgį A. J., darytina išvada, kad A. A. pasakyta ryte frazė liudytojui K. P.: „Vieną kartą aš jam įrašiau“, buvo turimas omenyje smūgis, kurio K. P. (A. A. nuomone) nematė, t. y. lauke.

20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 1449/2020 (04) (t. 4, b. l. 125) konstatuota, kad A. A. nustatytas odos randas smakre, kuris tikėtina susiformavo sugijus žaizdai. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu, prieš 1-2 mėnesius iki apžiūros. Tam neprieštarauja rando pobūdis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. A. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neatmetama tikimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2020 m. spalio 11 d., sudavus smūgį ranka į tiriamojo smakrą. Nurodyti kuo konkrečiai padarytas sužalojimas, iš turimų teismo medicininių duomenų, nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis A. A. nurodė, kad jis nežino ką A. J. turėjo rankoje jam trenkdamas, gal žiebtuvėlį, gal dar kažką, nes prakirto smakrą. 2020 m. lapkričio 9 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (t. 2, b. l. 132-133) užfiksuota, kad K. P. pateikė megztinį, kurį vilkėjo 2020 m. spalio 11 d. išgertuvių metu. Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2021 m. kovo 19 d. specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 79-88) konstatuota kad kraujo pėdsakų ant A. A. pateiktų rūbų, batų bei ant K. P. megztinio nerasta. Apklausiamas įtariamuoju išteisintasis A. A. buvo vienareikšmiai nurodęs, kad nuo prakirsto savo smakro kraują valėsi į savo megztinio rankovę (t. 4, b. l. 58), tik apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kraują galėjo nusivalyti su pirštine (t. 5, b. l. 40-41). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. vasario 26 d. specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 149-154) konstatuota, kad ištyrus įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuoplovas nuo įvairių paviršių tiek namo viduje, tiek išorėje, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutapo su A. J. genotipu, nors tiriamas buvo ir išteisintojo A. A. genotipas. Jei tikėti išteisintojo A. A. versija, kad nukentėjusysis A. J. jam smogė į smakrą, jį prakirto, dėl ko pradėjo lašėti kraujas ir jis jį valėsi, tokiu atveju A. A. kraujo pėdsakų turėjo likti tiek įvykio vietos namo viduje, tiek išorėje ant laiptų, tempiant A. J. į lauką. Kadangi išteisintojo A. A. versiją apie A. J. smūgio jam sudavimą į smakrą faktą paneigia minėta specialisto išvada, paties A. A. parodymai apie kraujo valymo aplinkybės nėra nuoseklūs, be to, minėto fakto nepatvirtino ir liudytojas K. P., pats išteisintasis A. A. pas specialistą dėl smakro apžiūros ir sužalojimo jam įvertinimo kreipėsi tik po mėnesio nuo įvykio, tuo labiau specialisto išvadoje konstatuota, kad randas galėjo atsirasti prieš 1-2 mėnesius iki apžiūros (o tai reikštų, kad ir mėnesį prieš 2020 m. spalio 11 d. įvykį), teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiojo A. J. smūgio sudavimo A. A. į smakrą faktas nėra patvirtintas jokiais byloje surinktais objektyviais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

29. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja R. J. nurodė, kad nukentėjusysis yra jos brolis. Sužinojusi, kad buvo sumuštas jos brolis A. J. bei, kad jį sumušė A., ji paskambino A. A. bei paklausė kodėl taip reikėjo sumušti A. J.. A. A. atsakė, kad jei brolis bus paguldytas į ligoninę, kiek galės, tiek padės, kad duos po 100 Eur per savaitę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis A. A. pripažino sakęs R. J., kad duos po 100 Eur, nes jautėsi kaltas, kad „stuktelėjo“ nukentėjusiajam į nosį (t. 5, b. l. 189).

30. 2020 m. lapkričio 5 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (t. 3, b. l. 160-162) užfiksuota, kad A. A. pateikė mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A7. 2020 m. gruodžio 28 d. daiktų apžiūros protokole (t. 3, b. l. 165-166) užfiksuota, kad apžiūrėta DVD laikmena su žinutėmis iš įtariamojo A. A. mobilaus ryšio telefono Samsung Galaxy A7. Peržiūrėjus aplanką „CHats“ matosi, jog yra išsaugota 30 žinučių. Matosi, kad 2020 m. spalio 12 d., 13.11 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), parašyta žinutė, kurios turinys – „prašau kuo greičiau paskambinti, nes neatsiliepiate į skambučius. Reikalas svarbus. Laukiu kuo greičiau.“

31. Liudytojo A. B. parodymai pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau teismas plačiau jų nevertino, o tik pripažino, kad tai yra netiesioginis įrodymas (t. 5, b. l. 142), pirmosios instancijos teismo posėdyje A. B. nebuvo apklaustas dėl pastarajam atliktos operacijos (t. 5, b l. 80). Ikiteisminiame tyrime liudytojas A. B. nurodė, kad 2020 m. spalio 12 d. jis buvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kai jam iš nukentėjusiojo A. J. telefono numerio paskambino moteris ir pranešė, kad yra sumuštas A. J.. A. B. tuomet paprašė kaimyno D. V., kad nuvežtų pas A. J.. Nuvažiavę pas A. J., pamatė, kad A. J. yra stipriai sumuštas: veidas, krūtinė ir kojos buvo mėlyni. Jis A. mamai pasakęs, kad reikia kviesti greitąją, tačiau ši nesutiko. Jis (A. B.) trumpai pabendravo su A. J., kuris pasakė, kad sumušė A. A., o viskas įvyko pas K., kuris jį parvežė namo. Kitą dieną jis pats (A. B.) iškvietė greitąją pagalbą (t. 2, b. l. 172-173). Papildomos apklausos metu A. B. nurodė, kad buvo girdėjęs, kad A. J. buvo sumuštas su lazda, kuri buvo išlaužta iš K. kiemo tvoros (t. 2, b. l. 176-177). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. B. nurodė, kad iš A. J. pusseserės sužinojo, kad A. J. yra sumuštas, todėl su kaimynu D. V. nuvažiavo jo apžiūrėti. Nuvažiavę pas A. J., jį pamatė visą sumuštą, A. gulėjo lovoje visas kraujuose. Jam A. J. sakė, kad A. jį mušė, spardė ir su kažkokiais dar tvoros strypais daužė. Liudytojas A. B. nurodė, kad A. J. jam sakė, kad jį mušė vienas A. ant laiptų bei mušė dėl to, kad jis (A. J.) nėjo parnešti degtinės (t. 5, b. l. 189-190).

32. Liudytojas D. V., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad po A. J. sumušimo, kartu su A. B. buvo nuvažiavę pas A. J.. A. J. buvo visas mėlynas, sumuštas. Jie sakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, bet A. J. mama sakė, kad nereikia. A. J. pasakė, kad A. jį sumušė už tai, kad nėjo pirkti degtinės (t. 5, b. l. 208-209).

33. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino liudytojų A. B., S. Ž. parodymų, nelygino jų su kitais byloje esančiais įrodymais. Kaip jau minėta, įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Jau minėta, kad tiek liudytojas A. G., tiek K. P., šalia laiptų apačios, ryte rado gulintį A. J., kurio veidas buvo mėlynas, ant asfalto buvo pelkė kraujo (K. P. nurodė, kad kraujo dėmė buvo didesnė nei A4 lapo formato) (t. 5, b. l. 71-73, 88-89). Nukentėjusysis A. J. buvo sąmoningas, trumpai atsakinėjo į klausimus, tačiau be pašalinių pagalbos negalėjo pajudėti iš vietos. Apie tai, kad A. J. buvo stipriai sumuštas ir negalėjo savarankiškai paeiti patvirtino ir liudytojos S. Ž. bei V. J. (t. 5, b. l. 70-71, 87-88). Pirmosios instancijos teismas nevertino bei nutylėjo dėl 2020 m. lapkričio 11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 46-69) užfiksuotų prie aikštelės kairiojo kampo sudėtų medinių turėklų skersinių (žr. nuotr. Nr. 5), kurie pažymėti skaičiumi: „1“ atsiradimo aplinkybių. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas K. P. patvirtino, kad sulaužytą kėdę ir kad nėra kelių laiptų turėklų jis pamatė iš ryto, kai jau buvo parvežęs A. J. namo (t. 5, b. l. 192). Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino netoli tos vietos, kur gulėjo A. J., matė numestus kelis medinius pagalius, kurie, jo manymu, buvo išlaužti iš laiptų turėklų (t. 2, b. l. 146-147, 150-154). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad A. A. už pažastų ištempus nukentėjusįjį A. J. į lauką, išteisintasis A. A. toliau smūgiavo rankomis bei kojomis, o taip pat tvoros mediniais pagaliais nukentėjusiajam į veidą bei kitas kūno vietas. A. J. mušimo pabaigos vieta laikytina ta vieta, kur jis ir buvo surastas ryte, t. y. šalia namo laiptų aikštelės. Visų anksčiau aptartų įrodymų kontekste svarbūs liudytojo A. B. parodymai apeliacinės instancijos teisme, kuriam A. J. sakė, kad A. jį mušė, spardė ir su kažkokiais dar tvoros strypais daužė (t. 5, b. l. 189-190). Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis A. A. pripažino sakęs R. J., kad duos po 100 Eur, nes jautėsi kaltas, kad „stuktelėjo“ nukentėjusiajam į nosį (t. 5, b. l. 189), tačiau tokie išteisintojo A. A. pažadai, iš karto po įvykio, vertintini kaip jo kaltės pripažinimas dėl sunkesnių pasekmių nei „stuktelėjimas“ į nosį. Įvertinus minėtus argumentus, nesutiktina su prokurorės pirmosios instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu, išsakytais argumentais, kad nukentėjusysis A. J. buvo mušamas tik namo virtuvėje.

34. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKM 49/2021 (01) (t. 2, b. l. 17-25) konstatuota, kad A. J. nustatyti veido sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Tikėtina, kad rankų sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius į galvą, o nukentėjusiajam prisidengiant galvą rankomis nuo suduodamų smūgių. Sužalojimų, būdingų tempimui, nenustatyta. Sužalojimų, būdingų griuvimui, nenustatyta. Kaulų lūžių, kurių padarymo mechanizmas būtų paaiškintinas nukentėjusiojo griuvimu ar griuvinėjimu, nenustatyta. Nustatyti kojų sužalojimai, būdingi atsitrenkimams į kietus bukus paviršius. Minėtas išvadas patvirtino ekspertas J. R. (t. 5, b. l. 104-106). Vertinant šias išvadas su kitais byloje esančiais įrodymais (aprašytais 33 punkte), darytina išvada, kad nukentėjusysis A. J., po jo ištempimo į lauką ir A. A. paguldymo betoninėje aikštelėje, pats negalėjo griuvinėti bei be pašalinių asmenų pagalbos atsirasti ten, kur ir buvo surastas ryte, kadangi dėl stipraus sumušimo negalėjo pajudėti. Kad nukentėjusįjį A. J. galėjo sumušti kiti asmenys, byloje nenustatyta. Priešingai, netikėti nukentėjusiojo A. J. parodymais, nors ir netiesioginiais, kuriuos patvirtino liudytojai A. B., D. V., S. Ž. ir V. J., jog nukentėjusįjį mušė tik A. A., nėra jokio pagrindo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 49/2021 (01) (t. 2, b. l. 17-25), aprašant VšĮ regioninės Telšių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta, kad A. J. 2020 m. spalio 13 d., 09.41 val. (priėmimo laikas) pristatytas GMP, buvo nurodęs, kad prieš dvi dienas sumušė pažįstamas asmuo, iki GPM automobilio atėjo pats. Iš to darytina išvada, kad iki 2020 m. spalio 13 d. A. J. buvo sąmoningas ir galėjo suprantamai išreikšti savo mintis.

35. Kaip jau buvo nustatyta, konflikto pradžia tarp išteisintojo A. A. ir nukentėjusiojo A. J. prasidėjo liudytojo K. P. gyvenamojo namo viduje. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose išteisintasis A. A. buvo nurodęs, kad po to, kai jis atėmė iš nukentėjusiojo A. J. peilį bei įmetė jį į kriauklę, A. J. atsistojo nuo stalo ir nuėjo nusišlapinti. Sugrįžęs prie stalo, atsisėdo į tą pačią vietą. A. nieko nesakęs trenkė jam (A. A.) į smakrą. Toliau A. A. nurodė, kad po A. suduoto smūgio, jis, sėdėdamas prie stalo, dešinės rankos kumščiu sudavė sėdinčiam A. vieną kartą į nosį. Po jo suduoto smūgio A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, kuris lašėjo ant stalo (plačiau žr. 16 punktą). Nukentėjusiojo A. J. smūgio sudavimo A. A. į smakrą faktas nėra patvirtintas jokiais byloje surinktais objektyviais įrodymais (plačiau žr. 20 punktą), todėl byloje nėra surinkta duomenų, kurie vienareikšmiai patvirtintų A. A. smūgio sudavimo į veidą nukentėjusiajam A. J. priežastį. Liudytojas A. B. buvo nurodęs, kad A. J. sumušimo priežastis buvo ta, kad jis nėjęs parnešti degtinės (t. 5, b. l. 189-190).

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. spalio 11 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo virtuvės patalpoje ir prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui su A. J., tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J., t. y. suduodamas ranka ne mažiau kaip 1 smūgį į galvą virtuvės patalpoje ir lauke, šalia laiptų turėklų, ne mažiau kaip 6 smūgius į galvą, smūgį į kaklą, nukentėjusiajam prisidengiant galvą rankomis nuo suduodamų smūgių ir kojomis, laiptų išlaužtais turėklais, ne mažiau kaip 11 trauminiais poveikiais į krūtinę ir galūnes, padarė A. J. sužalojimus: masyvią poodinė kraujosruvą kakle su paliežuvinio kaulo dešinio rago lūžiu, poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje, dešinės alkūnės linkyje, dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, dešinės blauzdos priekiniame ir vidiniame paviršiuje, kairės šlaunies priekiniame ir išoriniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairės pėdos viršutiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, dešinio ir kairio kelio sąnario projekcijos priekiniuose paviršiuose, kairės blauzdos išoriniame paviršiuje bei kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose viršugalvyje, kaktos minkštuose audiniuose kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir obuolio junginėje su išplitimu į dešinio smilkinio sritį bei odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, kairės akies-skruosto srities sumušimą, pasireiškusį skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio ančio lūžiais, kraujosruvomis akies vokuose ir obuolio junginėje, smilkinio ir ausies projekcijos minkštuose audiniuose, viršutinės lūpos kairės pusės sumušimą, pasireiškusį kraujosruva veido lūpos gleivinėje, dantų projekcijose, dešinės pusės žando sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva veido-žando-kaklo dešinėje pusėje, kraujosruva minkštuose audiniuose apatinio žandikaulio dešinio kampo projekcijoje, apatinio žandikaulio sąnarinė ataugos lūžiu, poodinę kraujosruvą veido kairėje žandinėje srityje, todėl dėl galvos sužalojimų, įvykus kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų smegenų pusrutulių su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais bei smulkiais galvos smegenų sumušimo požymiais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu dėl jo pabrinkimo, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko A. J. 2020 m. spalio 20 d., 6.00 val. mirė VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tokiu būdu tyčia nužudė A. J..