- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2-106-272/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02169-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- O. O.
- Atsakovas
- P. B.
- Advokatai
- Eugenijus Markevičius, Virgilijus Januška
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. O. ieškinį (patikslintą) atsakovui P. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (ūkiniu pastatu) tvarkos nustatymo, servituto žemės sklypui nustatymo ir atsakovo priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais (ūkiniu pastatu ir žemės sklypu) tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė O. O. pateikė ieškinį, kurį 2020-01-09 patikslinusi prašo: 1) įpareigoti atsakovą P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 90 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įvesti centralizuotus vandentiekio tinklus ir nustatyti, kad atsakovui P. B. per nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžius, ieškovė O. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgyja teisę visus vandentiekio įvedimui reikalingus veiksmus atlikti be atsakovo sutikimo ir išieškoti visas patirtas lėšas iš atsakovo P. B.; 2) nustatyti žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 997 m² servitutą, servituto ribas nustatant pagal 2019-12-16 UAB „Kadastrakis“ parengtą planą, kuriame servituto ribos pažymėtos taškais: Nr. 2 (X-6055051.84, Y-559579.73), 3 (X-6055051.94, Y-559558.68), 21 (X-6055048.24, Y-559538.22), 22 (X-6055060.97, Y-559535.84), 23 (X-6055063.83, Y-559549.85), 24 (X-6055063.67, Y-559551.51), 25 (X-6055061.36, Y-559553.74), 26 (X-6055060.45, Y-559553.87), 27 (X-6055062.86, Y-559578.60); 3) nustatyti ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką pagal 2019-10-02 UAB „Kadastrakis“ parengtą planą: a. ieškovei O. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-7, 1-8, 1-9, pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais: P-1, P-2, 1 aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-2, 1-3 ir 1-4; b. atsakovui P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais: P-3, P-4, P-5, P-6, 1 aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-1, 1-5 ir 1-6; 4) priteisti iš P. B. O. O. bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas P. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą 2019-11-08 naudojimosi tvarkos nustatymo projektą: 1.1. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pusrūsio patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais P-l (6,68 kv. m), P-2 (14,09 kv. m), iš viso - 20,77 kv. m, bendrai pažymėtomis raide A, naudojasi O. O.; 1.2. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pusrūsio patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais P-3 (23,56 kv. m), P-4 (2,72 kv. m), P-5 (1,93 kv. m), P-6 (1,87 kv. m) - iš viso 30,08 kv. m, bendrai pažymėtomis raide B, naudojasi P. B.; 1.3. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastogės (palėpės, mansardos) patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais: 1-7 (12,42 kv. m), 1-8 (1,85 kv. m), 1-9 (11,82 kv. m) - iš viso 26,09 kv. m, bendrai pažymėtomis raide A, naudojasi O. O.; 1.4. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 aukšto patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais: 1-5 (7,04 kv. m), 1-6 (16 kv. m) - iš viso 23,04 kv. m, bendrai pažymėtomis raide B, naudojasi P. B.; 1.5. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 aukšto patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais: 1-1 (2,74 kv. m), 1-2 (10,04 kv. m), 1-3 (3,5 kv. m), 1-4 (7,96 kv. m) - iš viso 24,24 kv. m, bendrai pažymėtomis raide C, bendrai naudojasi O. O. ir P. B.; 2) nustatyti šią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą 2019-11-08 naudojimosi tvarkos nustatymo projektą: 2.1. žemės sklypo dalimi, plane pažymėtą posūkio taškais 2-3-21-22-24-25-26-27-2 bendrai naudojasi O. O. ir P. B.; 2.2. likusi žemės sklypo dalis paliekama asmeniniam P. B. naudojimui; 3) priteisti iš ieškovės O. O. patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovui P. B..
Ieškovė O. O. ir jos atstovas prašė patikslintą (2020-01-09) ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad O. O. ir P. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Namas). Atsakovui ir ieškovei priklauso po ½ dalį Namo, kuris buvo padalintas, šalims išsiskyrus, 2019-03-15 teismo sprendimu. Ieškovė ir atsakovas nesutaria dėl bendro Namo naudojimo režimo bei net susidaro įspūdis, kad atsakovas visomis įmanomomis priemonėmis siekia trukdyti ieškovei naudotis Namu ir visiškai nesiekia geranoriškai susitarti dėl Namo naudojimo. Atsakovas provokuoja įvairius konfliktus ir trukdo naudotis Namu nepaisant to, kad su ieškove Name kartu gyvena ir mažametis šalių vaikas, kurio gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove. 2019-09-26 ieškovės pretenzijoje yra pagrįsta, kad atsakovas atlieka veiksmus, kurie trukdo tinkamai apšildyti Namą. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada pagrindžia, kad atsakovas trukdo naudotis Namo kieme esančiu šuliniu, kuris skirtas Namo aprūpinimui vandeniu. Nors šioje išvadoje yra nurodoma, kad atsakovas teigia, jog šuliniu neleidžia naudotis dėl sugedusio motoriuko ir šulinyje paskendusios katės, šios aplinkybės yra neteisingos. Ieškovė turi pagrindo manyti, kad vandens lygis šulinyje pradėjo kristi dėl nežinomų atsakovo veiksmų, kilusių po eilės ir iki pat šiandien besitęsiančių konfliktų. Taip pat neteisingos ir atsakovo nurodomos aplinkybės dėl paskendusios katės, nes šulinyje katė paskendusi nebuvo. Egzistuojant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė kreipiasi į teismą, prašydama nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškovės užsakymu parengtą planą, priskiriant šalims naudotis atitinkamomis Plane nustatytomis realiosiomis dalimis: a. pastogės patalpas, plane pažymėtas: 1-7 (12,42 kv. m), 1-8 (1,85 kv. m) 1-9 (11,82 kv. m) – iš viso 26,09 kv. m – naudotis priskiriant ieškovei; b. pusrūsio patalpas, plane pažymėtas: P-3 (23,56 kv. m), P-4 (2,72 kv. m), P-5 (1,93 kv. m), P-6 (1,87 kv. m.) – iš viso 30,08 kv. m – naudotis priskiriant atsakovui, o pusrūsio patalpas pažymėtas: P-1 (6,68 kv. m), P-2 (14,09 kv. m) – iš viso 20,77 kv. m – naudotis priskiriant ieškovei; c. 1 aukšto patalpas, plane pažymėtas: 1-1 (2,74 kv. m), 1-5 (7,04 kv. m), 1-6 (16 kv. m) – iš viso 25,78 kv. m – naudotis priskiriant atsakovui, o 1 aukšto patalpas, plane pažymėtas 1-2 (10,04 kv. m), 1-3 (3,50 kv. m), 1-4 (7,96 kv. m) – iš viso 21,50 kv. m – naudotis priskiriant ieškovei. Taigi pagal Namo naudojimo režimą nustačius pagal Planą ieškovei tektų naudotis 68,36 kv. m Namo dalimi, o atsakovui naudotis tektų 55,86 kv. m ploto.
Ieškovė pažymėjo, kad nors šis naudojimosi tvarkos nustatymo Planas buvo siūlytas ir atsakovui, tačiau atsakovas nereiškė jokių pastabų, o tiesiog atsisakė atlikti reikalingus veiksmus tam, kad Namui galėtų būti nustatyta naudojimosi tvarka. Dėl šios priežasties ieškovė kreipiasi į teismą, prašydama nustatyti tokią naudojimosi Namu tvarką, kuri leistų netrukdomai naudotis Namo dalimi ir suteiktų Name gyvenančiam šalių vaikui tinkamas sąlygas. Nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrindžia, kad bendro susitarimo tarp šalių priėmimas yra neįmanomas, o tokia situacija, ieškovei reikalaujant, yra pagrindas teismo pagalba nustatyti Namo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką pagal pateiktą Planą. Ieškovės Planu siūloma naudojimosi tvarka yra teisėta, proporcinga, patogi, atitinkanti faktiškai susiklosčiusį Namo naudojimą ir adekvati. Vienintelis iš šių požymių, kuris iš pirmo žvilgsnio galėtų kelti klausimų dėl Plano jiems atitikimo – adekvatumas (atsižvelgus, kad ieškovei priskirtina 68,36 kv. m namo dalis, o atsakovui 55,86 kv. m, nors abiem šalims priklauso po ½ dalis Namo). Šiuo atveju, nors ieškovei priklausanti Namo patalpų dalis yra 12,5 kv. m didesnė, nei tenkanti naudotis atsakovui, šios didesnės dalies priskyrimo nebūtų galima laikyti kaip grindžiančio pateikto Plano neadekvatumą, nes: a) ieškovei yra priskiriamas visas pastogės patalpų plotas (iš viso 26,09 kv. m), kurio naudingumas akivaizdžiai yra mažesnis nei kitų patalpų dėl pastogėje esančio šlaitinio stogo. Plane yra pažymėta, kad šių patalpų stogas žemėja nuo 2,33 m, o žemiausias jų taškas yra tik 0,31 m. Taip pat dalį pastogės patalpų užima ir laiptinė, o nei vienoje iš pastogės patalpų nėra įrengta durų. Akivaizdu, kad tokioje patalpoje galimybės statyti įvairius baldus ar kitus reikalingus objektus yra žymiai labiau apribotos lyginant su kitomis Namo patalpomis; b) 1 aukšte ieškovei yra priskiriama patalpa 1-4 (7,96 kv. m) iš esmės yra holas ir laiptinė, nes didelę dalį ir šios patalpos ieškovei priskiriamo ploto užima laiptai. Natūralu, kad dėl to šios patalpos naudojimas tampa daug labiau apsunkintas ir ji tampa mažiau naudinga nei kitos patalpos; c) atsakovas Namo patalpomis faktiškai nesinaudoja ir juose negyvena. Tai pagrindžia faktiškai susiklosčiusį patalpų naudojimą ir į tai turi būti atsižvelgta; d) tai pat būtina įvertinti, kad Name su ieškove kartu gyvena ir šalių mažametis vaikas, o ieškovė ir vaikas kitos gyvenamosios vietos neturi. Taigi, šioje situacijoje pagrindą nukrypti nuo tariamai egzistuojančio neadekvatumo suteikia ne tik tai, kad toks nukrypimas yra sąlygotas Namo projektinių sprendinių specifiškumo ir nepažeistų atsakovo nuosavybės teisių, bet ir to, kad šis tariamas nukrypimas, be kita ko, yra dėl Name kartu su ieškove gyvenančio bendro šalių vaiko, siekiant užtikrinti jo interesus; e) Plane nurodyta naudojimosi tvarka taip pat užkirstų kelią egzistuojantiems šalių tarpusavio konfliktams ir tolimesnes prielaidas jiems kilti, nes Planu patalpos paskirstytos taip, kad atsakovas ir ieškovė naudodamiesi Namu kiek įmanoma vengtų tarpusavio kontakto.
Nurodė, jog patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo naują reikalavimą dėl servituto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo. Pažymėjo, kad šį reikalavimą ieškovė reiškia tik atsižvelgusi į atsakovo pareikštą reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo, nes iki šio pareikšto reikalavimo jokių ginčų dėl sklypo naudojimosi tarp šalių nekildavo. Šalys niekada nebuvo susitarusios dėl naudojimosi sklypu ypatumų, ir ieškovė naudodavosi tokia sklypo dalimi, kuri reikalinga patekti prie ginčo pastato (t. y., prieiti, privažiuoti ir t. t.). Pastebėtina, kad atsakovo siūloma naudojimosi tvarka net neužtikrintų ieškovei galimybės apsisukti privažiavus prie namo. Be to, pastebėtina, kad reikalavimas nustatyti naudojimosi sklypu tvarka situacijoje net nebūtų tinkamas, atsižvelgus, jog ieškovė nėra sklypo bendrasavininkė. Dėl šios priežasties ieškovė patikslintame ieškinyje teikia reikalavimą nustatyti servitutą, kuris užtikrintų galimybę prie ginčo pastato patekti ir atlikti tam reikalingus manevrus (t. y. apsisukti). Tokį servituto variantą parengė matininkas, atsižvelgęs į ginčo pastato naudojimui būtiną plotą.
Dėl reikalavimo įvesti vandentiekį ieškovė nurodė, kad su patikslintu ieškiniu pateikti įrodymai pagrindžia, kad šiuo metu egzistuojanti situacija riboja ieškovės galimybę jai ir jos nepilnametei dukrai gauti vandenį. Atsižvelgus, kad atsakovas yra ne tik ginčo pastato bendrasavininkas, tačiau ir vienintelis sklypo savininkas bei ginčo pastate (kuriame nebūna vandens) gyvenančios ieškovės dukters tėvas, toks įpareigojimas būtų teisėtas ir pagrįstas. Be to, pažymėtina, kad dėl ilgą laiką atsakovo nutraukto vandens tiekimo, ieškovė patyrė daug nuostolių (turėjo pirkti vandenį ne tik maistui ir atsigerti, bet ir tam, kad nusiprausti, tvarkyti ginčo patalpas ir pan.), todėl manytina, kad įpareigojimas vandens įvedimo darbų kaina dalinti per pusę, nebūtų sąžiningas. Vandens tiekimas Pastatui neabejotinai privalo būti užtikrintas, nes jame gyvena abiejų šalių vaikas, kurio interesų gerovę privalo užtikrinti tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė šios pareigos atlikti negali tik dėl atsakovo veiksmų. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Planu ieškovės siūloma naudojimosi Namu tvarka yra adekvati, teisėta, proporcinga, patogi, užkertanti kelią tolimesniems konfliktams, suteikianti galimybę Namu efektyviai ir racionaliai naudotis tiek atsakovui, tiek ieškovei ir jų vaikui. Ginčo situacijoje būtina įvertinti, kad naudojimosi tvarkos nenustatymas ne tik paliktų šiandien egzistuojančias sąlygas ir prielaidas konfliktams tarp šalių, bet tuo pačiu pažeistų ir šalių nepilnamečio vaiko interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, jog atsakovas nurodo, kad nutraukiant santuoką šalys susitarė dėl naudojimosi Namu tvarkos, kad: a. ieškovė naudosis ūkinio pastato antruoju aukštu; b. Atsakovas naudosis pirmame aukšte esančiomis patalpomis (išskyrus virtuve, tualetu ir prieškambariu, kuriais šalys neva susitarė naudotis bendrai); c. šalys bendrai naudosis rūsiu ir pirmame aukšte esančiais virtuve, tualetu ir prieškambariu. Nurodė, jog atsakovas nurodo, kad tarp šalių pradėjo kilti konfliktai dėl tariamų ieškovės kaltinimų, tačiau šie argumentai niekuo nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai pagrindžia, kad šie konfliktai pradėjo kilti tik dėl piktybiško atsakovo elgesio, kada jis dėl nesuprantamų priežasčių pradėjo ieškovei trukdyti naudotis Namu (t. y., trukdyti naudotis šildymu, vandeniu ir be leidimo po Namą vedžiotis kitus asmenis). Atsakovas pateiktu antstolio faktinių aplinkybių protokolu taip pat grindžia, kad ieškovės pretenzijos dėl neva apriboto vandens tiekimo yra nepagrįstos, tačiau šis įrodymas yra prieštaringas, nes po pareikštos pretenzijos ir teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vandens tiekimas Namui atsirado. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė klaidina teismą, ir atsakovas bereikalingai trečiųjų asmenų po Namo patalpas nesivedžioja – atsakovas buvo atsivedęs tik savivaldybės darbuotojus, kurie nagrinėjo centrinio vandentiekio įrengimo galimybę. Nepaisant to, atsakovas nepateikia jokių įrodymų apie tokius veiksmus, kuriuos būtų galėjęs lengvai pateikti, nes savivaldybė būtų patvirtinusi tiek konkrečių jos darbuotojų apsilankymo faktus (ir laikus), tiek atsakovo siekį Name įvesti centralizuotą vandentiekį. Taip pat nepagrįsti atsakovo paaiškinimai dėl šildymo apribojimo galimybės. Ieškovės pretenzija pagrindžia, kad atsakovas Namui buvo išjungęs šildymą (dėl ko ieškovė buvo priversta statyti nurodytą papildomą šildymo krosnelę, ją prijungiant prie bendros šildymo katilo kapsulės, kad kartu gyvenanti mažametė dukra šaltuoju metų laiku nesušaltų). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiame įrodyme užfiksuotas aplinkybes ir paneigtų, kad Namo šildymas nebuvo išjungtas nepagrįstai. Akivaizdu, kad šildymo Namui, kuriame gyvena mažametis vaikas, apribojimas – yra akivaizdus trukdymas naudotis tokia nuosavybe. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat turi pagrindą manyti, kad atsakovas tik ieškovės naudojamoje Namo dalyje atjungė dalį šildymo sistemos, nes dalyje Namo dingus šildymui kitoje Namo dalyje šildymo galimybė išliko. Pažymėtina, kad ieškovė su Priešgaisrinės tarnybos darbuotojais jau suderino reikalingus atlikti veiksmus, kad pastogėje būtų galima įrengti šildymo sistemą, atitinkančią visus įstatymo reikalavimus.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad išanalizavus atsakovo pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo variantą ir jį palyginus su ieškovės pateiktu variantu, matyti, kad ginčas tarp šalių kyla tik dėl dalies pirmo aukšto patalpų priskyrimo (t. y., 1-1, 1-2, 1-3, 1-4), kurias ieškovė siūlo priskirti naudotis atskirai (patalpą, pažymėtą indeksu 1-1, priskiriant atsakovui, o kitas nurodytas patalpas priskiriant ieškovei), o atsakovas siūlo visas šias patalpas priskirti naudotis bendrai. Tačiau pažymėtina, kad atsakovo siūlomas variantas neužtikrintų konfliktų prevencijos tarp šalių, todėl jį patenkinus kilęs ginčas nebūtų išspręstas ir būtų paliktos prielaidos tolimesniems konfliktams tarp atsakovo ir ieškovės. Ieškovės ieškinyje pateikti įrodymai pagrindžia egzistuojančius konfliktus, kurie tikrai nebūtų išspręsti dalį Namo patalpų priskyrus naudotis bendrai. Manytina, kad atsižvelgus, jog situacijoje egzistuoja galimybė šias patalpas priskirti naudotis atskirai, tokia galimybė privalo būti įgyvendinta, nes tik jos įgyvendinimas užkirstų prielaidas tolimesniems konfliktams tarp šalių. Apskritai, atsakovo pateikti paaiškinimai ir siūloma naudojimosi tvarka pagrindžia, kad jis siekia įtvirtinti faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kuri (kaip pagrindžia byloje pateikti įrodymai) kelia konfliktus tarp šalių ir dėl kurios šalys niekada nesitarė. Atsakovas nurodo, kad ieškovės siūlomas atidalijimo variantas būtų negalimas ir neatitinkantis teismų praktikoje suformuotų kriterijų, nes į Namą yra tik 1 įėjimas, kuris pateiktose planuose pažymėtas indeksu 1-1, todėl neva šią patalpą būtina priskirti naudotis bendrai, nes kitaip ieškovė negalėtų patekti į patalpas, nepraėjusi pro atsakovo naudojimui priskirtas patalpas ir pastoviai pažeidinėtų nustatytą naudojimosi tvarką bei atsakovo interesus. Tačiau šie argumentai yra nepagrįsti, nes situacijoje yra galimybė įsirengti naują įėjimą, o ieškovė tokia galimybe ir siekia pasinaudoti. Taip pat atsakovas dėsto, kad Namo patalpos, pažymėtos indeksais: 1-2 – virtuvė, 1-3 – vonia ir tualetas, o 1-4 – koridorius, reikalingas patekti į vonią ir į virtuvę. Atsakovas nurodo, kad šiomis patalpomis reikalinga naudotis abiem šalims, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Ieškovės byloje pateiktas nekilnojamojo turto išrašas pagrindžia, kad sklype, kuriame yra Namas, atsakovui priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kas reiškia, jog šiame nurodytame gyvenamosios paskirties name yra tiek virtuvė, tiek vonia ir tualetas. Tai reiškia, kad ginčo situacijoje atsakovui nėra reikalinga ir būtina naudotis Name esančiais vonia ir tualetu. Atsakovas nurodo, kad gyvena Name, tačiau tokie jo argumentai yra nepagrįsti – iš tikrųjų atsakovas gyvena greta Namo esančiame gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame name jis turi galimybę naudotis tiek tualetu, tiek vonia ir virtuve. Be to, atsakovui norint sanitarinį mazgą įrengti ir kitoje Namo vietoje (atsakovo naudojimui priskirtose patalpose), ieškovė negalėtų tokiam siekiui prieštarauti, jeigu jo įgyvendinimo tvarka būtų tinkama. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovės siūlomą naudojimosi tvarkos nustatymo atitikimą teismų praktikoje suformuotoms taisyklėms, reikia vertinti ir tai, jog Name su ieškove kartu gyvena abiejų šalių nepilnametis vaikas, kurį išlaikyti ir užtikrinti tinkamas brandos sąlygas privalo abu tėvai. Taigi ginčo situacijoje nustatant naudojimosi tvarką privalo būti atsižvelgta ir į šalių vaiko interesus, kuriems didžiausią grėsmę kelią šalių tarpusavio konfliktai, besiklostantys dėl naudojimosi Namu nesutarimų. Apibendrinant kas išdėstyta, yra pagrindas teigti, kad atsakovo priešieškiniu siūloma atidalijimo tvarka yra neproporcinga ir neužtikrintų esminio tikslo, kurio ieškovė siekia, prašydama nustatyti naudojimosi tvarką Namu, t. y. užtikrinti tolimesnę šalių konfliktų prevenciją, užtikrinant šalių nepilnamečio vaiko interesus. Prašė atmesti atsakovo priešieškinį ir tenkinti ieškinį.
Ieškovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad apie 1 metus gyvena (duomenys neskelbtini). Butą nuomojasi kartu su sugyventiniu, su kuriuo gyvena apie 5 metus. Santuoka nutraukta 2019-03-15 teismo sprendimu, po santuokos nutraukimo apie metus gyveno ginčo pastate. Išsikraustė dėl konfliktų su buvusiu vyru (atsakovu) ir pablogėjusios sveikatos, po to apie pusę metų gyveno pas seserį (duomenys neskelbtini). Visą laiką kartu su ja gyveno ir gyvena dukra D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vandentiekį ir kanalizaciją ieškovė įvedė savo užsakymu ir lėšomis ieškovė, o ne atsakovas, bet tokių įrodymų ji į bylą nepateikė. Ji nori sutvarkyti namą, kad galėtų jame gyventi, parduoti jo nenori. Iš dukters Dianos, kuri sužinojo iš šalių vyresniosios dukters S. B., ji (ieškovė) žino, kad ginčo pastate šiuo metu gyvena atsakovas su sugyventine, o vasarą dar ir atsakovo sugyventinės vaikai gyvena. Nuo 2019 m. rudens pusę metų nebuvo vandens ginčo pastate. Apie tai, kad vanduo negeras, kalbėjo pats atsakovas, o be to, prieš 2-3 metus iš šulinio buvo ištrauktas supuvęs kačiukas. Jai (ieškovei) buvo trukdoma naudotis žemės sklypu – kelis kartus dukra S. B. ar jos sugyventinis buvo užstatę jos (ieškovės) automobilį, ir ji negalėjo išvažiuoti į darbą. Sanmazgas, virtuvė ir holas ginčo pastate yra tik po vieną, bet atsakovas galėtų įsirengti sanmazgą, kanalizaciją. Nebuvo tarp šalių žodinio susitarimo dėl naudojimosi tvarkos, kad patalpomis, kuriomis atsakovas prašo paskirti naudotis bendrai, jos naudosis bendrai.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad visiškai palaiko patikslintą ieškinį, su priešieškiniu sutinka iš dalies. Nesutinka su naudojimosi pirmo aukšto patalpomis tvarka. Tarp šalių yra konfliktiški santykiai, todėl turėtų būti patvirtinta naudojimosi tvarka pagal 2019-10-02 UAB „Kadastrakis“ parengtą planą. Dėl pastogės ir pusrūsio naudojimosi tvarkos tarp šalių ginčo nėra. Ieškovė siūlo, kad iš patalpos 1-1 vaikščiotų atsakovas ir užmurytų duris tarp patalpų 1-1 ir 1-4, iš 1-1 patalpos kertamos durys į 1-6, o patalpoje 1-2, kur yra langas, ten iškertamos durys ir per ten ieškovė vaikščiotų. Ieškovė savo lėšomis įrengtų duris į patalpą 1-2, užmūrytų duris tarp patalpų 1-1 ir 1-4, 1-4 ir 1-6 bei 1-4 ir 1-5. Atsakovui tektų savo lėšomis išsikirsti duris tarp patalpų 1-1 į 1-6 ir tarp patalpų 1-6 ir 1-5. Pertvarkymo projekto, suderinto su atitinkamomis institucijomis, ieškovė neparengė ir nepateikė į bylą, nes, jos nuomone, tokio projekto ir statybos leidimo nereikia, kadangi taip pasakė specialistai, nes tai yra vidinių sienų pertvarkymas. Natūralu, kad atlikus šiuos pakeitimus, reikėtų atlikti naujus kadastrinius matavimus ir šias išlaidas prisiimtų ieškovė. Pirmą reikalavimą ieškovė palaiko, nes vandentiekis įvestas į žemės sklypą, bet ne į ginčo pastatą. Atsakovas neleido, trukdė ieškovei naudotis vietiniu vendentiekiu – šuliniu, ir užteršė jį – įmetė katę, todėl ieškovė ir prašo įpareigoti atsakovą įvesti vandentiekį į pastatą, jo lėšomis, patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais, nes ieškovė jau patyrė nuostolius dėl atsakovo elgesio, dėl jo veiksmų ji turėjo pirkti vandenį, ir pan. Be to, prašo atsižvelgti ir į tai, kad su ieškove gyvena šalių nepilnametė dukra. Dėl antro reikalavimo – dėl servituto nustatymo, tai prašo tenkinti pagal patikslinto ieškinio argumentus. Prašo neatlygintinio servituto, nes ateityje abi šalys privalės servitutą prižiūrėti, rūpintis, be to, su ieškove gyvena šalių nepilnametė dukra. Prašo nustatyti kelio servitutą ir servitutą aptarnauti bei prižiūrėti kiekvienai šaliai prikslausančią ginčo pastato dalį. Prašo servituto 470 m², o ne 300 m², kaip siūlo atsakovas, prašydamas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, nes servituto reikia ne tik prieiti, bet ir privažiuoti transporto priemonėmis, pvz. malkų atsivežti sunkiasvore mašina. Servituto prašo tam, kad ateityje šalys išvengtų konfliktų. Nurodė, kad neturi ginčo pastato patalpų pertvarkymo darbams reikiamų lėšų paskaičiavimų, bet, ieškovės nuomone, atsakovui akivaizdžiai tektų mažiau išlaidų nei ieškovei. Ieškovė pastogėje atskirai įsives elektros energijos suvartojimo apskaitą ir ji turi krosnelę. Ieškovė pirmame aukšte įsirengtų oras-oras šildymo sistemą, o name esanti šildymo sistema lieka atsakovui. Patalpoje 1-4 iškertant lange duris ieškovė įrengs lauko įėjimą. Ieškovė visas atstatymo išlaidas – durų ir šildymo - prisiima sau. Negali atsakyti, ką reikės ir ar reikės pertvarkyti rūsyje. Negali atsakyti, ar yra šiuo metu vanduo ginčo pastate. Prašė tenkinti patikslintą ieškinį ir priteisti 3 224,65 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas P. B. ir jo atstovas palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti, o patikslintą (2020-01-09) ieškinį atmesti. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujama nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, nes ieškovės siūloma naudojimosi tvarka yra neracionali, neproporcinga, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir yra neįgyvendinama. Atsakovas, siekdamas užkirsti kelią šalių ginčams kilti ateityje ir atsižvelgdamas į šiuo metu esamą padėtį, pareiškia ieškovei priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo pateikia kitą naudojimosi šalių bendru daiktu ir atsakovo asmeniniu daiktu tvarkos projektą. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-52-213/2019 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Teismo sprendimu ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas) priteistas šalims lygiomis dalimis. Nutraukiant santuoką, naudojimosi tvarka ūkiniu pastatu nebuvo nustatyta, tačiau šalys susitarė, kad ieškovė naudosis ūkinio pastato antruoju aukštu (palėpe/mansarda/pastoge), o atsakovas naudosis pirmajame aukšte esančiomis patalpomis, o Pastato pirmame aukšte esančiais virtuve, tualetu ir prieškambariu šalys naudosis, kaip ir naudojosi, bendrai. Pastato rūsyje yra įrengta vietinė šildymo sistema - šildymo katilas, kuris skirtas apšildyti visą Pastatą, todėl šalys susitarė naudotis rūsiu bendrai. Šalims naudojantis Pastatu, tarp šalių pradėjo kilti konfliktai, kadangi ieškovė pradėjo nepagrįstai kaltinti atsakovą netinkamai įgyvendinant savo kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininko teises, neva tai pažeidžiant ieškovės teises. Ieškovė pateikė atsakovui 2019-09-19 pretenziją, kurioje reikalavo užtikrinti vandens tiekimą į Pastatą. Nors ieškovei buvo puikiai žinoma, kad vandens tiekimas Pastatui iš gretimai esančio šulinio sutriko ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl sausros, nes nuseko (išdžiūvo) šulinys. Tai, kad šulinys yra nusekęs ir jame yra labai mažai vandens, patvirtina 2019-10-23 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 193, kuriuo užfiksuota, kad šulinio gylis - 17 žiedų, kurių aukštis - 1 m. Virvės pagalba nustatyta, kad gylis iki vandens - 13 m, vandens gylis - apie 30 cm, o šulinyje esančių dviejų vandens žarnų ilgis yra apie 11 m. Taip pat antstolis konstatavo, kad vandens siurblys veikia. Ieškovė ieškinyje neteisingai ir sau naudinga linkme interpretuoja atsakovo nurodytas aplinkybes Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybai, kadangi atsakovas nurodė, kad ženkliai kritus vandens lygiui vandens siurblys negali pumpuoti vandens, tačiau ne dėl to, kad jis yra sugedęs. Tai, kad vandens siurblys veikia, patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Akivaizdu, kad galimybės naudotis vandeniu iš šulinio yra apsunkintos dėl gamtinių sąlygų - buvusios sausros, tačiau ne dėl atsakovo veiksmų. Ieškovė visiškai nepagrįstai kaltina atsakovą dėl vandens tiekimo trukdžių. Be to, atsakovas kreipėsi į specialistus dėl galimybės įvesti centralizuotą vandentiekį, kurie ir buvo atvykę apžiūrėti Pastatą, tačiau ieškovė pradėjo kaltinti atsakovą, kad šis vedžiojasi neaiškius trečiuosius asmenis. Ieškovė 2019-09-26 pateikė atsakovui pretenziją dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės turtu teisių pažeidimo, kurioje nurodė, kad atsakovas neva tai nesuteikia galimybės ieškovei šildyti Pastato patalpų, kuriose ji gyvena kartu su šalių nepilnamete dukra, tačiau kokiais veiksmais atsakovas trukdė ir/ar nesuteikė galimybės šildytis Pastato patalpų, nenurodyta nei pretenzijoje, nei ieškinyje. Atsakovas niekada netrukdė ieškovei šildytis ir kūrenti katilą, tik atkreipė dėmesį, kad reikia jį ir kaminą išvalyti. Tačiau ieškovė savavališkai, be atsakovo žinios ir sutikimo, Pastato antrajame aukšte įsirengė šildymo krosnelę, kurią prijungė prie bendro šildymo katilo dūmtraukio (kapsulės). Atsakovui užkūrus centrinio šildymo katilą, po visą Pastatą pasklido dūmai, todėl atsakovas kreipėsi į priešgaisrinės apsaugos tarnybą su prašymu patikrinti, ar ieškovės šildymo krosnelės įrengimas yra techniškai tvarkingas ir nepažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimų. Atsakovas, matydamas, kad tarp šalių nuolat tvyro įtampa, šalių naudojimasis Pastatu kelia tarpusavio nesutarimus, kreipėsi į UAB „Kadastrakis“ dėl naudojimosi Pastatu tvarkos plano parengimo. UAB „Kadastrakis“ parengus planą, atsakovas, siekdamas tarpusavio konfliktą išspręsti neteisminiu keliu, planą pateikė susipažinti ieškovei. Tačiau ieškovė, nepateikusi jokių pastabų ar savo pastebėjimų, toje pačioje įmonėje, t. y. UAB „Kadastrakis“, užsakė iš naujo parengti to paties Pastato naudojimosi tvarkos nustatymo planą bei neinformavusi ir net nepateikusi jo susipažinti atsakovui, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovės reikalaujama nustatyti naudojimosi Pastato patalpomis tvarka nepagrįstai varžo atsakovo teises, neproporcinga ir neatitinka faktinio naudojimosi. Todėl atsakovas teikia parengtą Pastato naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, kuri atitinka ne tik abiejų šalių interesus, yra patogi, realiai įgyvendinama ir nesuvaržanti nė vienos iš šalių galimybių įgyvendinti savo kaip savininko teisių, ir prašo nustatyti naudojimosi Pastato patalpomis tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2019-11-08 parengtą projeką. Atkreiptinas dėmesys, kad į Pastato gyvenamąją zoną (pirmą aukštą ir antrą aukštą) yra tik vienas įėjimas, nes patalpa, pažymėta indeksu 1-1, yra koridorius, patalpa, pažymėta indeksu 1-2, yra virtuvė, patalpa, pažymėta indeksu 1-3, yra vonia ir tualetas, o įėjimas į virtuvės ir vonios/tualeto patalpą yra iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-4. Šios patalpos reikalingos naudotis tiek ieškovei, tiek atsakovui, todėl turi būti pripažintos bendro naudojimosi patalpomis. Akivaizdu, kad į Pastatą reikia patekti abiems šalims, taip pat vonia, tualetu ir patalpa, kurioje yra laiptai, yra reikalinga naudotis abiems šalims, nes būtent iš šios patalpos yra įėjimai į virtuvę (patalpa 1-2) bei tualetą ir vonią (patalpa 1-3). Pagal atsakovo siūlomą nustatyti naudojimosi Pastatu tvarką ieškovei tektų 46,86 kv. m, atsakovui - 53,12 kv. m, ir iš esmės būtų išlaikyta abiejų savininkų teisių pusiausvyra, labai nežymiai nukrypstant nuo bendraturčiams tenkančių nuosavybės idealiųjų dalių. Atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka užtikrintų, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas galėtų naudotis bendro naudojimo patalpomis, įėjimu, virtuve ir sanitariniu mazgu bei patalpa, pro kurią galima patekti į virtuvę ir sanitarinį mazgą.
Atsakovas nurodė, kad ieškovės siūlomu planu ieškovei pirmame Pastato aukšte būtų paskirta naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-2 (10,04 kv. m), 1-3 (3,5 kv. m), 1-4 (7,96 kv. m), o atsakovui - patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-1 (2,74 kv. m), 1-5 (7,04 kv. m), 1-6 (16 kv. m). Atkreiptinas teismo dėmesys, kad patalpa, pažymėta indeksu 1-1, yra koridorius prie vienintelio įėjimo į Pastatą. Jeigu šia patalpa naudosis vien atsakovas, tai ieškovė tiesiog negalės įeiti į jai paskirtas naudotis patalpas, nepažeidusi atsakovo teisių. Dėl šios priežasties, ieškovės siūlomas naudojimosi tvarkos projektas yra neracionalus ir neįgyvendinamas. Patvirtinus tokį naudojimosi tvarkos projektą, kaip siūlo ieškovė, arba ji pati negalėtų patekti į Pastatą, arba nuolat ir sistemingai pažeidinėtų nustatytą tvarką ir naudotųsi atsakovui skirta naudotis patalpa. Ieškovės siūlomame naudojimosi tvarkos nustatymo projekte numatyta, kad pirmame aukšte esančios patalpos, pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, turėtų būti priskirtos naudotis Ieškovei. Pažymėtina, kad minėtos patalpos - virtuvė (patalpa 1-2) ir sanitarinis mazgas, t. y. vonia ir tualetas, pažymėtos indeksais 1-3. Šias patalpas priskyrus naudotis tik ieškovei, atsakovo savininko teisės būtų nepagrįstai suvaržytos, nes jis negalėtų naudotis vieninteliu Pastate esančiu sanitariniu mazgu ir virtuve. Pažymėtina, kad Pastate gyvena abi šalys, todėl aukščiau minėtos patalpos yra būtinos abiems šalims, kad galėtų efektyviai ir racionaliai naudotis pastatu, kuris yra pritaikytas gyventi. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių akivaizdu, kad ieškovės siūlomas naudojimosi Pastatu tvarkos nustatymo projektas yra neracionalus, neįgyvendinamas, neužkertantis kelio šalių ginčams ateityje, nepagrįstai pažeidžiantis atsakovo teises, todėl negali būti tvirtinamas.
Dėl atsakovo siūlomo naudojimosi Pastatu tvarkos projekto atsakovas priešieškinyje nurodė, jog, kaip minėta, Pastato patalpa, pažymėta indeksu 1-1 (2,74 kv. m), yra koridorius prie vienintelio įėjimo į pastato gyvenamąją zoną ir abi šalys naudojasi šiuo įėjimu į Pastatą, todėl tikslinga šią patalpą palikti bendro naudojimo patalpa. Jei ši patalpa būtų paskirta naudotis tik atsakovui, kaip minėta priešieškinyje, ieškovė negalėtų patekti į jai priskirtas naudotis patalpas arba turėtų nuolat pažeidinėti nustatytą naudojimosi Pastatu tvarką. Todėl šios patalpos palikimas bendro naudojimo patalpa atitinka jos kaip koridoriaus paskirtį ir sutampa su su abiejų šalių interesais. Atsakovas taip pat siūlo bendro naudojimo patalpomis nustatyti virtuvę (patalpa, pažymėta 1-2), vonios ir tualeto patalpą (sanitarinį mazgą), pažymėtą 1-3, ir patalpą, pažymėtą 1-4, kadangi iš šios patalpos yra įėjimai į virtuvę ir vonią. Vertinant tai, kad abi šalys ir jų nepilnametis vaikas gyvena Pastate, akivaizdu, kad visiems gyvenantiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos naudotis sanitariniu mazgu ir virtuve. Kadangi Pastate nėra antros virtuvės ir antro sanitarinio mazgo, todėl jais turi būti naudojamasi bendrai. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo siūlomas naudojimosi Pastato patalpomis tvarkos nustatymo projektas labiausiai atitinka abiejų šalių interesus, nepažeidžia nė vienos iš šalių teisių, yra proporcingas ir realiai įgyvendinamas, atitinkantis praktikoje suformuotus naudojimosi turtu tvarkos nustatymo kriterijus.
Taip pat atsakovas nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), kuriame yra Pastatas, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Kadangi Žemės sklypas priklauso asmeninės nuosavybės teise atsakovui, o Pastatas - šalims lygiomis dalimis, šalių santykiai įtempti, todėl siekiant konfliktų prevencijos, nustačius bendro naudojimo plotą bus užkirstas kelias šalių ginčams ateityje, be to, bus apsaugotos atsakovo, kaip Žemės sklypo savininko teisės. Tam, kad ieškovė galėtų patekti į Pastatą, juo naudotis, įgyvendinti Pastato bendrasavininkės teises ir pareigas, atsakovas parengė Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, kuriame yra numatytas bendro naudojimosi plotas aplink Pastatą, pažymėtas raide A ir nustatytas taškais 2-3-21-22-24-25-26-27-2. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame Žemės sklype yra numatytas priėjimas nuo pagrindinio kelio ir suformuotas 310 kv. m bendro naudojimo plotas aplink visą Pastatą, kuriuo galės naudosis Ieškovė. Kartu ieškovei bus sudaryto sąlygos visapusiškai ir pilna apimtimi įgyvendinti Pastato bendrasavininkės teises naudotis ir disponuoti turtu - Pastatu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į patikslintą (2020-01-09) ieškinį papildomai nurodė, kad gavęs ieškinį, atsakovas pateikė priešieškinį, su kuriuo pateikė kitoje įmonėje parengtą Pastato naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį siūloma Pastato naudojimosi tvarka atitinka ne tik abiejų šalių interesus, yra patogi, realiai įgyvendinama ir nesuvaržanti nė vienos iš šalių galimybių įgyvendinti savo kaip savininko teisių. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį ir 2019-10-02 UAB “Kadastrakis”' parengto plano papildymą, kuriame nurodytos vietos įėjimų įrengimui, taip pat užmūrijami įėjimai. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu naudojimosi tvarkos nustatymo planu, kuriame nurodyta ne tik naudojimosi Pastatu tvarka, bet ir Pastato rekonstrukcija arba kapitalinis remontas. Ieškovė siekia atlikti naujus Pastato statybos darbus, tačiau nepateikia jokių duomenų apie tai, kokie sprendiniai, kokie statybos remonto ar rekonstrukcijos darbai bus konkrečiai Pastate atliekami, ar jie apskritai galimi, nes neaišku, ar įėjimai bus įrengiami laikančiosiose konstrukcijose, kokio dydžio bus įrengti įėjimai, ar šie pakeitimai nepažeis Pastato stabilumo ir jame esančių inžinerinių tinklų, kokie bus darbų kaštai ir pan. Ieškovės pateiktas papildytas planas yra tos pačios datos, kaip ir pirminio ieškovės Patalpų naudojimosi tvarkos plano, todėl nėra aišku, kodėl šio projekto ieškovė neteikė su pirminiu ieškiniu, ir kelia abejones, ar šį planą paruošė kompetentingas asmuo, turintis teisę rengti tokio pobūdžio planus ar projektus dėl Pastato statybos remonto ar rekonstrukcijos darbų. Ieškovė papildytu planu numato, kad bus keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos, t. y. bus pertvarkomi įėjimai į Pastatą įrengiant naujus įėjimus ir panaikinant jau esamus. Išanalizavus ieškovės pateiktą papildytą projektą, nėra aišku, ar tokio pobūdžio statybos darbams nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovė pateikė planą, kuriame net nėra nurodyta, kokių matmenų, t. y. tokio pločio ir aukščio, yra planuojami įėjimai į patalpas. Pastate yra išvedžiota elektros instaliacija, centrinio šildymo, vandens tiekimo ir nuotekų inžineriniai tinklai, tačiau ieškovės pateiktame plane nėra numatyta jokių sprendinių dėl šių tinklų keitimo pagal ieškovės reikalaujamus Pastato rekonstravimo sprendinius. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės tinkamai įvertinti, ar teikiamas pasiūlymas apskritai gali būti įgyvendinamas. Ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kad tokiems sprendiniams, kuomet yra keičiamos laikančiosios konstrukcijos, nėra reikalingas Statybos įstatyme numatytas statybą leidžiantis dokumentas. Akivaizdu, kad ieškovės pateiktas papildytas planas negali būti laikomas tinkamu dokumentu, kurio pagrindu yra galima nustatyti naudojimosi Pastatu tvarką. Pažymėtina, kad ieškovės siūlomame naudojimosi tvarkos nustatymo plane (įskaitant ir papildytą) numatyta, kad pirmame aukšte esančios patalpos, pažymėtos 1-2, 1-3, turėtų būti priskirtos naudotis ieškovei. Pažymėtina, kad minėtos patalpos - virtuvė (patalpa 1-2) ir sanitarinis mazgas (vonia ir tualetas) (patalpa 1-3). Šias patalpas priskyrus naudotis tik ieškovei, atsakovo savininko teisės būtų nepagristai suvaržytos, nes jis negalėtų naudotis vieninteliu Pastate esančiu sanitariniu mazgu ir virtuve. Ieškovė akcentuoja, kad Pastate atsakovas negyvena, todėl jam nėra būtina naudotis virtuve ir sanitariniais mazgais. Tačiau šio teiginio kontekste svarbiausia ne tai, kas Pastate gyvena, bet tai, jog ieškovė, prašydama nustatyti jos siūlomą naudojimosi Pastato patalpomis tvarką, siekia sudaryti tokias sąlygas, kuriomis atsakovas negalėtų ne tik gyventi Pastate, bet ir juo naudotis. Užkertant galimybę atsakovui naudotis Pastato virtuve ir sanitariniais mazgais bus akivaizdžiai pažeistos atsakovo kaip Pastato bendrasavininkio teisės ir pažeista galimybė efektyviai ir racionaliai naudotis pastatu. Net ir tuo atveju, jei atsakovas turėtų galimybę gyventi kitur, tai savaime nesuponuoja ieškovės teisės nepagrįstai riboti jo kaip bendraturčio teisių pilnavertiškai ir tinkamai naudotis Pastato patalpomis. Pagal atsakovo siūlomą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą nukrypta nuo šio kriterijaus bus tik minimaliai, atsižvelgiant į patalpų specifiką, t. y. jau esamų patalpų plotus, kuriuos lygiai paskirti abiems šalims yra neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės papildytas patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projektas išliko neracionalus ir pažeidžiantis atsakovo kaip Pastato bendrasavininkio teises.
Šalies argumentai
Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą įvesti centralizuotą vandentiekį, nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismą įpareigoti atsakovą per 90 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), įvesti centralizuotus vandentiekio tinklus ir nustatyti, kad atsakovui per nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžius, ieškovė įgyja teisę visus vandentiekio įvedimui reikalingus veiksmus atlikti be atsakovo sutikimo ir išieškoti visas patirtas lėšas iš atsakovo. Pažymėtina, kad šalys yra Pastato bendrasavininkiai, todėl ieškovė turi galimybę savarankiškai kreiptis į UAB “Trakų vandenys” ir teikti paraišką vandens tiekimo ir nuotekų prisijungimo sąlygoms gauti. Nurodė, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas, nes tokiu reikalavimu ieškovė bando priversti atsakovą atlikti veiksmus, kuriuos ji pati gali inicijuoti, ir kuriems atsakovas neprieštaravo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės reikalavime nurodytas 90 dienų terminas, per kurį turi būti įvesti tinklai, gali būti neįgyvendinamas ne dėl atsakovo kaltės. Kaip žinia, siekiant prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų, yra reikalinga pateikti paraišką gauti prisijungimo sąlygas, parengti projektą ir atlikti kitus susijusius darbus, įskaitant statybos (tinklų atvedimo). Atsakovas yra pateikęs įrodymus, kad jis kreipėsi į UAB „Trakų vandenys” dėl prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio tinklų. Apie tai ieškovė buvo informuota ir gavo sąmatą su pasiūlymu bendradarbiauti įvedant į Pastatą miesto vandentiekį, tačiau ji ignoravo šį atsakovo pasiūlymą ir siekia visą finansinę naštą nepagrįstai perkelti atsakovui. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad reikalavime ieškovė nurodo, jog atsakovui nevykdant šio įpareigojimo, visos išlaidos turi būti išieškomos iš atsakovo. Ieškovė pati nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų prisijungta prie centralizuoto vandentiekio tinklų, nepateikė paraiškos, nesikreipė į atsakovą dėl jo kaip žemės sklypo savininko sutikimo. Akivaizdu, kad ieškovė siekia nesąžiningai perkelti pareigą atsakovui, nors pati turi visas galimybes inicijuoti prisijungimo prie centralizuotų tinklų procedūrą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė sistemingai klaidina teismą teigdama, kad dėl atsakovo veiksmų negali naudotis vietiniu vandentiekiu, t. y. šuliniu, nes dėl atsakovo veiksmų nėra galimybės gauti vandens. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad dėl atsakovo veiksmų sutrikdytas vandens tiekimas iš šulinio ar jis neleidžia įvesti centralizuoto vandentiekio.
Atsiliepimas
Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą nustatyti servitutą Žemės sklypui, nurodė, kad tarp šalių nėra nesutarimo dėl naudojimosi Žemės sklypu, t. y. atsakovas kaip Žemės sklypo savininkas nesudaro jokių trukdžių ir ribojimų ieškovei patekti į Pastatą. Pažymėjo, jog tai, kad tarp šalių nėra buvę ginčų dėl patekimo į Pastatą, patvirtina ir pati ieškovė 2020-01-09 patikslintame ieškinyje. Pabrėžė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti Žemės sklypo dalį, kuriuo naudosis ieškovė ir atsakovas bendrai, yra siekis prevenciškai užkirsti kelią galimiems šalių nesutarimams dėl naudojimosi Žemės sklypu ir ir siekiant apsaugoti atsakovo kaip Žemės sklypo savininko teises ir teisėtus interesus, tačiau ne dėl šalių esamo nesutarimo dėl galimybės ieškovei patekti į Pastatą. Nurodė, kad ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ji išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog jos nuosavybės teisę į Pastato dalį būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų, įskaitant atsakovo kaip Žemės sklypo savininko teisių ir interesų. Nurodė, jog ieškovė su atsakovo siūloma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu dalimi iš esmės nesutinka, nenurodydama konkrečių ir aiškių priežasčių, reikalavimą dėl servituto grindžia tik ta aplinkybe, kad jai nepakanka atsakovo priešieškinyje nurodomo Žemės sklypo ploto. Ieškovė nurodo, kad prašomas nustatyti servitutas tik apima galimybę patekti prie Pastato ir atlikti reikiamus manevrus, t. y. apsisukti. Tačiau servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiam daiktus naudoti pagal jo paskirtį. Todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad tarp šalių yra nesutarimas ir kad nėra jokio kito būdo, kuriuo būtų galima ieškovei patekti į jai priklausančią Pastato dalį arba kad kito esamo privažiavimo naudojimas ieškovei viršija minimalias sąnaudas. Atsakovo nuomone, nesant duomenų, kad tarp šalių yra nesutarimas dėl patekimo į Pastatą, t. y. kad ieškovės galimybės patekti į Pastatą yra apribotos, taip pat nesant duomenų apie tai, kad egzistuoja objektyvus būtinumas nustatyti servitutą, t. y. kad buvo išnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės, kad ieškovės teisę į jai priklausančią Pastato dalį būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl servituto nustatymo. Atsakovas taip pat nurodė, kad, jeigu teismas spręstų, kad servitutas Žemės sklypui nustatytinas, turi būti sprendžiama dėl servituto atlygintinumo, nes atsakovas nesutinka su neatlygintiniu servitutu. Šiuo atveju būtent ieškovė turi teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Žemės sklypo įvertinimą be jo apsunkinimo servitutu, kad būtų galima tinkamai spręsti dėl servituto nustatymo ir jo atlygintinumo klausimą. Prašė atmesti ieškovės patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovo priešieškinį pilna apimtimi.
Atsakovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad gyvena su sugyventine A. F. apie 3,5 metų, jos bute (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturi. Paaiškino, kad konfliktų su ieškove dėl vandens nebuvo. Kai dingo šulinyje vanduo, jis su buvusia žmona (ieškove) planavo įrengti gręžinį. Tačiau nepavyko susitarti, ir ieškovė pasakė, kad jis sau darytų, o ji sau pasidarys. Po santuokos nutraukimo atsakovas negyveno ginčo pastate ir ieškovė, jo žiniomis, taip pat negyveno. Jokių ginčų dėl patekimo į ginčo pastatą per atsakovui priklausantį žemės sklypą tarp jų (šalių) nebuvo. Jų dukra S. B., kuriai 24 metai, neturi kur gyventi, todėl jis pats ginčo pastate neketina gyventi, nes nori, kad ten gyventų S. su savo šeima. Prieš 2 metus apie pusę metų S. gyveno ginčo pastate, bet paskui ieškovė ją iš ten išvarė, dabar S. su šeima gyvena tame pačiame sklype esančiame jo (atsakovo) gyvenamajame name. Paaiškino, kad nesutinka su ieškovės siūloma naudojimosi Pastatu tvarka, nes ten nėra vietos, kad įrengtų dušą, sanmazgą. Pastatas skirtas gyventi tik vienai šeimai. Visas namas šildomas iš centrinio katilo, patalpa 1-1 (įėjimas, koridorius) šildoma gyvatuku. Patalpa 1-4 nešildoma, bet šildoma iš patalpos 1-2 (virtuvės), tarp patalpų 1-4 ir 1-2 nėra durų, pastogė šildoma radiatoriais iš centrinio katilo.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad priešieškinį palaiko, su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Ginčo nėra dėl pastogės ir pusrūsio, ginčas yra tik dėl pirmo aukšto - atsakovas prašo palikti šalims bendrai naudotis: 1-1 patalpa (koridoriumi), kur yra įėjimas į namą, 1-2 virtuve, 1-3 sanmazgu ir 1-4 laiptine, jie yra vieniteliai pastate. Iš 1-4 patalpos į 1-5 ir 1-6 atsakovo patalpas patektų atsakovas, o ieškovė iš 1-4 patalpos patektų į pastogę. Ieškovė iš esmės siekia ne nustatyti naudojimosi tvarką, o atsidalyti pastatą, nors tai nėra gyvenamasis namas, tai yra ūkinis pastatas. Namas apšildomas centralizuotai – kieto kuro katilu, kuris yra rūsyje. Reikėtų keisti visą šildymo sistemą, ar tai įmanoma, ar tai nepakenktų pastatui - nėra žinoma. Ar būtų galima įvesti dvi atskiras apskaitas elektros energijai taip pat neaišku. Ar tai viskas yra įgyvendinamas ir kiek tai kainuos byloje duomenų nėra. Dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos – niekada jokio ginčo nebuvo tarp šalių. Atsakovas niekada netrukdė ieškovei naudotis žemės sklypu. Ieškovė apie 1,5 metų negyvena šiame ginčo pastate. Atsakovas 3,5 metų negyvena jame, jis gyvena su sugyventine jos bute (duomenys neskelbtini). Pagal atsakovo siūlomą tvarką jokių pertvarkymų ir investicijų nereikia. Tame sklype yra registruotas gyvenamasis namas, kurį reikia remonti. Gyvenamajame name gyvena šalių dukra S. B., o ginčo pastate niekas negyvena. Buvo žodinis šalių susitarimas, nutraukiant santuoką, dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo, kad ieškovė naudojasi pastogės, atsakovas - pusrūsio patalpomis, o pirmu aukštu šalys naudojasi bendrai. Į bylą pateikta 2019-04-11 schema, kurią parengė R. L., įrodo, kad buvo ruošiamasi įrengti vandentiekį į gyvenamąjį namą, o iš jo jau būtų vandentiekis vedamas į kitus pastatus. Jeigu būtų prašymas įvesti vandentiekį į ūkinį pastatą, tai kyla klausimas, ar vandens tinklai tokį prašymą tenkintų, todėl buvo prašymas įvesti į gyvenamąjį namą, o paskui jau - į ūkinį pastatą. Ginčo pastatas yra įrengtas vienai šeimai. Jis buvo įrengtas taip, kad šalys galėtų tam tikromis patalpomis naudotis bendrai. Nėra dviejų sanmazgų ar įėjimų. Ieškovė grindė jos siūlomą naudojimosi tvarką tuo, kad kyla konfliktai, bet ginčo pastate atsakovas negyveno, o gyveno šalių dukra. Šiuo metu ginčo pastate negyvena nei ieškovė, nei atsakovas, nei šalių dukra. Paaiškino, kad atsakovas pasiūlė tokią naudojimosi tvarką tam, kad ir negyvenant nuolat Ginčo pastate galima būtų naudotis ūkiniu pastatu, nedarant jokių pertvarkymų ir investicijų. Yra tik vienas įėjimas, viena virtuvė, vienas sanmazgas. Pažymėjo, kad tai nėra gyvenamasis namas, tai yra ūkinis pastatas. Ieškovė siekia atsidalinti ir pelningai parduoti savo dalį. Ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos ginčo pastatu, pagal kurį reikėtų atlikti daug pertvarkymų, yra visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais – ar apskritai yra techniškai įmanoma visą tai atlikti, kiek tai pareikalautų sąnaudų, lėšų. Reikalavimas dėl vandentiekio – nepagrįstas, niekada atsakovas netrukdė ieškovei naudotis vietiniu vandeniu (šuliniu). Reikalavimas dėl servituto – atsakovo nuomone, nėra pagrindo jį nustatyti, nes taip būtų be pagrindo suvaržytos atsakovo kaip žemės sklypo savininko teisės, bei nurodė, kad atsakovas nesutinka su neatlygintiniu servitutu. Nurodė, kad niekada nebuvo ginčų tarp šalių dėl naudojimosi žemės sklypu, dėl ieškovės patekimo į ginčo pastatą per atsakovo žemės sklypą. Prašė patenkinti priešieškinį, o patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovui - 80 Eur išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 2 541 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Liudytojas E. M., gim. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje parodė, kad jis yra UAB „Kadastrakis“ direktorius, jis yra matininkas 15 metų. Šalys yra jo klientai, asmeninių santykių su šalimis neturi. Parodė, kad 2019-12-16 parengė servituto planą ieškovės prašymu ir užsakymu ir tokio ploto, kokio pageidavo ieškovė. Taip pat parodė, kad Ginčo pastate, kur numatomi pertvarkymai, yra nešančiosios sienos, todėl pertvarkymams reikia projektinio sprendimo, kurį rengia architektai, ir reikia statybos leidimo. Matininkai nevertina ir nesiūlo konstrukcinių pakeitimų, nekonsultuoja šiais klausimais, tai yra architektų kompetencijoje. Parodė, kad atsakovo pateiktas dokumentas naudojimosi Ginčo pastatu tvarkos nustatymui yra projektas, o jų įmonės matininkės A. N. 2019-10-02 parengtas dokumentas dėl ginčo pastato naudojimosi tvarkos nustatymo yra ne planas, o brėžinys. Pagal šį brėžinį naudojimosi tvarkos nustatyti negalima. Jeigu ardomos nešančiosios konstrukcijos ir jos bus susilpnintos, būtinas statybos leidimas, darant planą buvo vertintos šitos aplinkybės. Kapitaliniam remontui, kai silpninamos nešančios konstrukcijos, reikalingas leidimas. Jie pateikia tik pasiūlymą, bet kažkokių pakeitimų konstrukciniuose elementuose neatlieka, braižo pagal klientės pageidavimą. Ieškovės buvo pageidavimas, kad nereikėtų statybą leidžiančio dokumento. Pagal atsakovo pateiktą planą prie priešieškinio, patekti į pastatą galima, bet ar būtų patogu naudotis, jis (liudytojas) negali atsakyti, nes nemato atstumų. Ar nustačius 300 m² ploto servitutą galima būtų privažiuoti transporto priemonėmis, taip pat – ir sunkiasvorėmis, negali atsakyti, nes nemato atstumų. Jo (liudytojo) įmonė negali paruošti tokius dokumentus, kurių pagrindų klientas galėtų gauti leidimą rekonstruojant namą, nes šiuos darbus daro konstruktorius arba architektas, kuris turi atestatą.
Liudytoja S. B., gim. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje parodė, kad ji yra šalių dukra. Iki tėvų santuokos nutraukimo gyveno (duomenys neskelbtini). Iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio santykiai su mama buvo geri, bet paskui ji jos (liudytojos) išsižadėjo, nes ji bendravo su tėčiu (atsakovu). Su tėčiu santykiai yra labai geri. Šiuo metu ji (liudytoja) gyvena gyvenamajame name tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. kovo mėnesio pusę metų ji (liudytoja) gyveno ginčo pastate su sese D. B., sugyventiniu E. Š. ir savo sūnumi. Tuo metu ji pižiūrėjo sesę, nes tėtis gyveno (duomenys neskelbtini), o mama paprašė sesę pažiūrėti (paauginti). 2020 m. rugsėjo mėnesį ji (liudytoja) su savo šeima persikraustė gyventi į gyvenamąjį namą, nes 2020 m. rugpjūčio mėnesį atvažiavo mama ir nusprendė pagyventi ginčo pastate su sese D.. Tuo pačiu metu, kai ji (liudytoja) persikraustė į gyvenamąjį namą, ir mama išsikraustė iš ginčo pastato. Nežino, kur dabar gyvena mama. Tėtis gyvena su savo sugyventine A. F. (duomenys neskelbtini). Jos santykiai su tėvu ir jo sugyventine geri. 2020 m. vasarą prasidėjo visi konfliktai tarp tėvų, jos (liudytojos) ir jos sesės, kuriai mama uždraudė su ja (S. B.) bendrauti. Iki 2020 m. kovo mėnesio tarp mamos ir tėčio buvo konfliktai dėl vandens nebuvimo, bet kai ji (liudytoja) 2020 m. kovo mėnesį atvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), tėtis sutvarkė šulinio varikliuką vandeniui pumpuoti ir atsirado vanduo. Vandeniu iki šiol naudojasi. Tėtis apie 3 metus negyvena ginčo pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Mama su D. gyveno pastogėje, o ji (S. B.) su šeima - pirmame aukšte, didžiajame kambaryje, 1-6 patalpoje, priešais virtuvę. Pastatas šildomas kietu kuru iš rūsyje esančios katilinės. Dėl konfliktų su mama ji (liudytoja) su sugyventiniu ir savo sūnumi M. išsikraustė ir persikėlė gyventi į gyvenamąjį namą. Parodė, kad tyčia neužstatydavo mamos automobilio, gal kartais trumpam palikdavo savo automobilį, jie visada stengėsi išvengti konfliktų, bandė gyventi taikiai ir ramiai, jokių provokacijų iš jų pusės nebuvo. Nežino, kur šiuo metu gyvena mama ir sesuo. Ji (liudytoja) nebendrauja su seserimi, nes mama seseriai draudžia bendrauti su ja. Mama ginčo pastate nenorėjo gyventi, ji palanavo jį parduoti. Tualetu ir dušu bei virtuve jie (liudytoja su šeima) naudojosi tiek, kiek reikėjo minimaliai, kad nesusidurtų su mama. Buvo vasara ir jie lauke dažnai gamindavo maistą. Ir gyvenamajame name, ir ginčo pastate yra visos sąlygos gyventi. Mamos sugyventinio vardas V., pavardės neatsimena, jie (liudytoja ir mamos sugyventinis) mokėsi vienoje mokykloje, pasisveikindavo. Mama su juo bendrauja apie 4 metus, ji (liudytoja) su juo nebendrauja. Parodė, kad gyvenamasis namas yra apie 2-jų metrų atstumu nuo ginčo pastato, ji (S. B.) negalėtų nepastebėti, jeigu kas nors net į kiemą įeitų, ne tik jeigu apsigyventų. Tėtis atvažiuodavo tik prižiūrėti ūkį, nakvoti nepasilikdavo. Tėčio sugyventinės vaikai taip pat kartais atvažiuodavo vasarą, palapinę pasistatydavo, šašlykus kepė, viskas vyko tik lauke. Niekas tame ginčo pastate dabar negyvena.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-52-213/2019 nutraukta ieškovės O. O. (buvusi – B.) ir atsakovo P. B. santuoka. Teismo sprendimu ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteistas šalims lygiomis dalimis, t. y. kiekvienai šaliai po ½ dalį.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-10-07 išrašo matyti, kad ieškovei O. O. ir atsakovui P. B. pagal 2019-03-15 Apylinkės teismo sprendimą Nr. e2-52-213/2019 asmeninės nuosavybės teise priklauso kiekvienam po ½ dalį pastato – ūkinio pastato, 124,22 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Ginčo pastatas). Taip pat minėtas išrašas patvirtina, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2997 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas), kurio priklausinys yra Ginčo pastatas.
Dėl naudojimosi Ginčo pastatu tvarkos nustatymo
Taigi, šalys valdo Ginčo pastatą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4. 73 straipsnis).
Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos.
Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi Ginčo pastatu tvarkos, todėl naudojimosi tvarka nustatytina teismo tvarka.
Ieškovė, 2020-01-09 patikslintu ieškiniu patikslinusi savo reikalavimus, prašo nustatyti ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Ginčo pastatas), naudojimosi tvarką pagal 2019-10-02 UAB „Kadastrakis“ parengtą planą (toliau ir – Planas): 1) ieškovei paskirti naudotis Ginčo pastato pastogės patalpomis, Plane pažymėtomis indeksais: 1-7 (12,42 kv. m), 1-8 (1,85 kv. m) 1-9 (11,82 kv. m) - iš viso 26,09 kv. m; pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais: P-l (6,68 kv. m), P-2 (14,09 kv. m), iš viso - 20,77 kv. m; 1 aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-2 (10,04 kv. m), 1-3 (3,50 kv. m), 1-4 (7,96 kv. m) - iš viso 21,50 kv. m; 2) atsakovui paskirti naudotis Ginčo pastato pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais: P-3 (23,56 kv. m), P-4 (2,72 kv. m), P-5 (1,93 kv. m), P-6 (1,87 kv. m) - iš viso 30,08 kv. m; 1 aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-1 (2,74 kv. m), 1-5 (7,04 kv. m), 1-6 (16 kv. m) - iš viso 25,78 kv. m.
Atsakovas P. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti Ginčo pastato naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2019-11-08 parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo projektą (toliau ir – Projektas): 1. Ginčo pastato pusrūsio patalpomis, Projekte pažymėtomis indeksais P-l (6,68 kv. m), P-2 (14,09 kv. m), iš viso - 20,77 kv. m, bendrai pažymėtomis raide A, naudojasi O. O.; 2. Ginčo pastato pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais P-3 (23,56 kv. m), P-4 (2,72 kv. m), P-5 (1,93 kv. m), P-6 (1,87 kv. m) - iš viso 30,08 kv. m, bendrai pažymėtomis raide B, naudojasi P. B.; 3. Ginčo pastato pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-7 (12,42 kv. m), 1-8 (1,85 kv. m), 1-9 (11,82 kv. m) - iš viso 26,09 kv. m, bendrai pažymėtomis raide A, naudojasi O. O.; 4. Ginčo pastato 1 aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-5 (7,04 kv. m), 1-6 (16 kv. m) - iš viso 23,04 kv. m, bendrai pažymėtomis raide B, naudojasi P. B.; 5. Ginčo pastato 1 aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-1 (2,74 kv. m), 1-2 (10,04 kv. m), 1-3 (3,50 kv. m), 1-4 (7,96 kv. m) - iš viso 24,24 kv. m, bendrai pažymėtomis raide C, bendrai naudojasi O. O. ir P. B..
Byloje nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Ginčo pastato pastogės patalpomis 1-7 (12,42 kv. m), 1-8 (1,85 kv. m) ir 1-9 (11,82 kv. m) - iš viso 26,09 kv. m, bei pusrūsio P-l (6,68 kv. m) ir P-2 (14,09 kv. m) patalpomis - iš viso 20,77 kv. m, naudotųsi ieškovė, o atsakovas naudotųsi pusrūsio patalpomis P-3 (23,56 kv. m), P-4 (2,72 kv. m), P-5 (1,93 kv. m), P-6 (1,87 kv.) - iš viso 30,08 kv. m, bei 1-mo aukšto patalpomis 1-5 (7,04 kv. m) ir 1-6 (16 kv. m) - iš viso 23,04 kv. m.
Iš esmės tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos Ginčo pastato 1-mo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-1 – koridorius (patalpos įvardijamos pagal UAB „Kadastrakis“ 2018-11-26 parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą) (2,74 kv. m), 1-2 – virtuvė (10,04 kv. m), 1-3 – sanitarinis mazgas (3,50 kv. m) ir 1-4 – koridorius (7,96 kv. m)., iš viso - 24,24 kv. m bendro ploto patalpų.
Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-481/2011). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2006, Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-481/2011). Akivaizdu, kad kreipusis į teismą su ieškiniu, o šiuo atveju esant pareikštam ir priešieškiniui, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Nagrinėjamoje byloje šalys pateikė du Ginčo pastatu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planus (Planą ir Projektą), kiekviena jų nurodydama, kad būtent jos pateiktas planas labiausiai atitinka šalių interesus naudojant Ginčo pastatą, nurodė, kad jų siūloma Ginčo pastatu naudojimosi tvarka yra adekvati, teisėta, proporcinga, patogi, labiausiai atitinka abiejų šalių interesus, nepažeidžia nė vienos iš šalių teisių, atitinkanti praktikoje suformuotus naudojimosi turtu tvarkos nustatymo kriterijus.
Ieškovė, argumentuodama, kad jos siūloma naudojimosi tvarka yra teisėta, proporcinga, patogi, atitinkanti faktiškai susiklosčiusį Namo naudojimą ir adekvati, nurodė, jog vienintelis iš šių požymių, kuris galėtų kelti klausimų dėl Plano jiems atitikimo – adekvatumas (atsižvelgus, kad ieškovei priskirtina 68,36 kv. m namo dalis, o atsakovui 55,86 kv. m, nors abiem šalims priklauso po ½ dalis Namo). Nurodė, kad, nors ieškovei priklausanti Ginčo pastato (ieškovės įvardijamo kaip Namo, nors, kaip minėta, pagal VĮ Registrų centro duomenis, tai yra ūkinis pastatas, šalių rekonstruotas ir pritaikytas gyventi – 2018-11-26 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, toliau – Ginčo pastatas) patalpų dalis yra 12,50 kv. m didesnė, nei tenkanti naudotis atsakovui, šios didesnės dalies priskyrimo nebūtų galima laikyti kaip grindžiančio pateikto Plano neadekvatumą, nes: a) ieškovei yra priskiriamas visas pastogės patalpų plotas (iš viso 26,09 kv. m), kurio naudingumas akivaizdžiai yra mažesnis nei kitų patalpų dėl pastogėje esančio šlaitinio stogo. Plane yra pažymėta, kad šių patalpų stogas žemėja nuo 2,33 m, o žemiausias jų taškas yra tik 0,31 m. Taip pat dalį pastogės patalpų užima ir laiptinė, o nei vienoje iš pastogės patalpų nėra įrengta durų. Akivaizdu, kad tokioje patalpoje galimybės statyti įvairius baldus ar kitus reikalingus objektus yra žymiai labiau apribotos lyginant su kitomis Namo patalpomis; b) 1 aukšte ieškovei yra priskiriama patalpa 1-4 (7,96 kv. m) iš esmės yra holas ir laiptinė, nes didelę dalį ir šios patalpos ieškovei priskiriamo ploto užima laiptai. Natūralu, kad dėl to šios patalpos naudojimas tampa daug labiau apsunkintas ir ji tampa mažiau naudinga nei kitos patalpos; c) atsakovas Namo patalpomis faktiškai nesinaudoja ir juose negyvena. Tai pagrindžia faktiškai susiklosčiusį patalpų naudojimą ir į tai turi būti atsižvelgta; d) tai pat būtina įvertinti, kad Name su ieškove kartu gyvena ir šalių mažametis vaikas, o ieškovė ir vaikas kitos gyvenamosios vietos neturi. Taigi, šioje situacijoje pagrindą nukrypti nuo tariamai egzistuojančio neadekvatumo suteikia ne tik tai, kad toks nukrypimas yra sąlygotas Namo projektinių sprendinių specifiškumo ir nepažeistų atsakovo nuosavybės teisių, bet ir to, kad šis tariamas nukrypimas, be kita ko, yra dėl Name kartu su ieškove gyvenančio bendro šalių vaiko, siekiant užtikrinti jo interesus; e) Plane nurodyta naudojimosi tvarka taip pat užkirstų kelią egzistuojantiems šalių tarpusavio konfliktams ir tolimesnes prielaidas jiems kilti, nes Planu patalpos paskirstytos taip, kad atsakovas ir ieškovė naudodamiesi Namu kiek įmanoma vengtų tarpusavio kontakto.
Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės siūloma naudojimosi Ginčo pastatu tvarka, nurodė, kad ieškovės reikalaujama nustatyti naudojimosi Pastato patalpomis tvarka yra neracionali, neproporcinga, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, nepagrįstai varžo atsakovo teises, neatitinka faktinio naudojimosi ir yra neįgyvendinama. Todėl atsakovas teikia parengtą Pastato naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, kuri atitinka ne tik abiejų šalių interesus, yra patogi, realiai įgyvendinama ir nesuvaržanti nė vienos iš šalių galimybių įgyvendinti savo kaip savininko teisių, ir prašo nustatyti naudojimosi Pastato patalpomis tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2019-11-08 parengtą projektą. Atkreipė dėmesį, kad į Pastato gyvenamąją zoną (pirmą aukštą ir antrą aukštą) yra tik vienas įėjimas, nes patalpa, pažymėta indeksu 1-1, yra koridorius, patalpa, pažymėta indeksu 1-2, yra virtuvė, patalpa, pažymėta indeksu 1-3, yra vonia ir tualetas, o įėjimas į virtuvės ir vonios/tualeto patalpą yra iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-4. Šios patalpos reikalingos naudotis tiek ieškovei, tiek atsakovui, todėl turi būti pripažintos bendro naudojimosi patalpomis. Akivaizdu, kad į Pastatą reikia patekti abiems šalims, taip pat vonia, tualetu ir patalpa, kurioje yra laiptai, yra reikalinga naudotis abiems šalims, nes būtent iš šios patalpos yra įėjimai į virtuvę (patalpa 1-2) bei tualetą ir vonią (patalpa 1-3). Pagal atsakovo siūlomą nustatyti naudojimosi Pastatu tvarką ieškovei tektų 46,86 kv. m, atsakovui - 53,12 kv. m, ir iš esmės būtų išlaikyta abiejų savininkų teisių pusiausvyra, labai nežymiai nukrypstant nuo bendraturčiams tenkančių nuosavybės idealiųjų dalių. Atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka užtikrintų, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas galėtų naudotis bendro naudojimo patalpomis, įėjimu, virtuve ir sanitariniu mazgu bei patalpa, pro kurią galima patekti į virtuvę ir sanitarinį mazgą.
Taigi, pagal ieškovės siūlomą nustatyti naudojimosi Ginčo pastatu, kurio bendras plotas yra 124,22 kv. m ir kurio kiekvienai šaliai priklauso po ½ dalį, tvarką, ieškovei naudojimuisi atitektų 68,36 kv. m bendro ploto patalpų, o atsakovui – 55,86 kv. m bendro ploto patalpų, t. y. ieškovei atitektų 12,50 kv. m ploto patalpų daugiau nei atsakovui; pagal atsakovo siūlomą nustatyti naudojimosi Ginčo pastatu tvarką, ieškovei naudojimuisi atitektų 46,86 kv. m bendro ploto patalpų, atsakovui – 53,12 kv. m bendro ploto patalpų, taip pat – kiekvienai šaliai po 12,12 kv. m patalpų, priskirtinų šalių bendram naudojimuisi, taigi, ieškovei atitektų 6,26 kv. m ploto patalpų mažiau nei atsakovui. Tokiu būdu, pagal atsakovo siūlomą nustatyti naudojimosi Ginčo pastatu tvarką būtų labai neženkliai nukrypta nuo bendraturčiams (šalims) priklausančių nuosavybės idealiųjų dalių, tai iš esmės atitiktų adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų, įvertinant tai, kad atsižvelgiant į patalpų specifiką, t. y. jau esamų patalpų plotus, po lygiai juos paskirti abiems šalims yra neįmanoma. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog atsakovas nurodė, kad nutraukiant santuoką (kaip minėta, šalių santuoka nutraukta 2019-03-15 teismo sprendimu), naudojimosi tvarka ūkiniu pastatu (Ginčo pastatu) nebuvo nustatyta, tačiau šalys susitarė, kad ieškovė naudosis ūkinio pastato antruoju aukštu (pastoge), o atsakovas naudosis pirmajame aukšte esančiomis patalpomis, o Ginčo pastato pirmame aukšte esančiais virtuve, tualetu ir prieškambariu šalys naudosis, kaip ir naudojosi, bendrai. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad tokio susitarimo tarp šalių nebuvo. Tačiau, teismo nuomone, šį ieškovės teiginį paneigia ta aplinkybė, kad, kaip teismo posėdyje parodė kaip liudytoja apklausta šalių vyresnioji dukra S. B., ieškovė, 2020 m. rugpjūčio mėnesį, su šalių jaunesniąja dukra D. B. atsikrausčiusi gyventi į Ginčo pastatą, apsigyveno būtent pastogės patalpose, o ne kitose Ginčo pastato patalpose, o ji (S. B.) su šeima tuo metu gyveno Ginčo pastato pirmame aukšte, didžiajame kambaryje, 1-6 patalpoje, priešais virtuvę. Tai, kad ieškovė naudojosi būtent Ginčo pastato pastogės patalpomis, patvirtina ir šalių paaiškinimai, o taip pat ir tai, kad tarp šalių ir šiuo metu nėra ginčo dėl to, kad pastogės patalpomis naudotųsi būtent ieškovė. Šių byloje nustatytų aplinkybių kontekste atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad naudojimosi Ginčo pastato patalpomis tvarka turi būti nustatyta pagal jos pateiktą Planą, nežiūrint į tai, kad pagal jį ieškovei atitektų 12,50 kv. m ploto patalpų daugiau nei atsakovui, tačiau tai nepagrindžia ieškovės pasiūlymo neadekvatumo kriterijaus, nes jai tektų naudojimuisi pastogės patalpų plotas (iš viso 26,09 kv. m), kurio naudingumas akivaizdžiai yra mažesnis nei kitų patalpų dėl pastogėje esančio šlaitinio stogo, bei 1 aukšte esanti patalpa 1-4 (7,96 kv. m), kuri iš esmės yra holas ir laiptinė, nes didelę dalį šios patalpos užima laiptai, dėl to šios patalpos naudojimas tampa daug labiau apsunkintas ir ji tampa mažiau naudinga nei kitos patalpos, be to, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad su ieškove gyvena šalių nepilnametė duktė.
Atsakovas, pagrįsdamas savo teiginius apie tai, kad ieškovės siūloma naudojimosi Ginčo pastatu tvarka yra neįgyvendinama, nurodė, kad ieškovė pateikė 2019-10-02 UAB “Kadastrakis”' parengto plano papildymą, kuriame nurodytos vietos įėjimų įrengimui, taip pat užmūrijami įėjimai. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu naudojimosi tvarkos nustatymo planu, kuriame nurodyta ne tik naudojimosi Pastatu tvarka, bet ir Pastato rekonstrukcija arba kapitalinis remontas. Ieškovė siekia atlikti naujus Pastato statybos darbus, tačiau nepateikia jokių duomenų apie tai, kokie sprendiniai, kokie statybos remonto ar rekonstrukcijos darbai bus konkrečiai Pastate atliekami, ar jie apskritai galimi, nes neaišku, ar įėjimai bus įrengiami laikančiosiose konstrukcijose, kokio dydžio bus įrengti įėjimai, ar šie pakeitimai nepažeis Pastato stabilumo ir jame esančių inžinerinių tinklų, kokie bus darbų kaštai ir pan., kelia abejones, ar šį planą paruošė kompetentingas asmuo, turintis teisę rengti tokio pobūdžio planus ar projektus dėl Pastato statybos remonto ar rekonstrukcijos darbų. Ieškovė papildytu planu numato, kad bus keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos, t. y. bus pertvarkomi įėjimai į Pastatą, įrengiant naujus įėjimus ir panaikinant jau esamus. Išanalizavus ieškovės pateiktą papildytą projektą, nėra aišku, ar tokio pobūdžio statybos darbams nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovė pateikė planą, kuriame net nėra nurodyta, kokių matmenų, t. y. tokio pločio ir aukščio, yra planuojami įėjimai į patalpas. Pastate yra išvedžiota elektros instaliacija, centrinio šildymo, vandens tiekimo ir nuotekų inžineriniai tinklai, tačiau ieškovės pateiktame plane nėra numatyta jokių sprendinių dėl šių tinklų keitimo pagal ieškovės reikalaujamus Pastato rekonstravimo sprendinius. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės tinkamai įvertinti, ar teikiamas pasiūlymas apskritai gali būti įgyvendinamas. Ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kad tokiems sprendiniams, kuomet yra keičiamos laikančiosios konstrukcijos, nėra reikalingas Statybos įstatyme numatytas statybą leidžiantis dokumentas. Akivaizdu, kad ieškovės pateiktas papildytas planas negali būti laikomas tinkamu dokumentu, kurio pagrindu yra galima nustatyti nau/dojimosi Pastatu tvarką. Atsakovo nuomone, jo siūlomas naudojimosi Pastato patalpomis tvarkos nustatymo projektas labiausiai atitinka abiejų šalių interesus, nepažeidžia nė vienos iš šalių teisių, yra proporcingas ir realiai įgyvendinamas, atitinkantis praktikoje suformuotus naudojimosi turtu tvarkos nustatymo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas visiškai sutinka su atsakovo argumentais, jų neatkartodamas, dėl ieškovės siūlomos nustayti naudojimosi Ginčo pastatu tvarkos pagal jos pateiktą 2019-10-02 UAB „Kadastrakis“ matininkės A. N. parengtą Planą ir tokios pačios datos Plano papildymą (taip įvardijo šiuos dokumentus ieškovė) ydingumo.
Iš į bylą pateiktos UAB „Kadastrakis“ 2018-11-26 parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopijos, ieškovės pateikto UAB „Kadastrakis“ 2019-10-02 parengto plano ir tokios pačios datos plano papildymo, atsakovo pateikto UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2019-11-08 parengto Naudojimosi tvarkos nustatymo projekto matyti, kad iš tiesų Ginčo pastate, rekonstruotame ir pritaikytame gyventi, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas, vienai šeimai, yra viena virtuvė (patalpa 1-2), vienas sanitarinis mazgas (vonia ir tualetas) (patalpa 1-3), vienas įėjimas į Ginčo pastatą per koridorių (patalpa 1-1), o iš patalpos 1-4 (koridorius, kurioje yra laiptai) yra įėjimas į virtuvės ir vonios/tualeto patalpas. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad šios patalpos reikalingos naudotis tiek ieškovei, tiek atsakovui.
Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad atsakovas Ginčo pastate negyvena, tuo tarpu teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės, ji jau teigė, kad atsakovas gyvena Ginčo pastate, pats atsakovas šią aplinkybę paneigė, nurodęs, jog jis apie 3,5 metų gyvena su sugyventine jos bute (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas nurodė, kad jis neketina gyventi Ginčo pastate, bet nori, kad jame gyventų šalių vyresnioji dukra S. B. su šeima. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji su šalių dukra D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išsikraustė iš Ginčo pastato dėl konfliktų su atsakovu, po to apie pusę metų gyveno pas seserį (duomenys neskelbtini), o šiuo metu apie 1 metus gyvena su sugyventiniu, su kuriuo gyvena apie 5 metus, adresu (duomenys neskelbtini), kur nuomojasi butą. Ieškovė, be kita ko, teismo posėdyje nurodė, kad ji ketina gyventi Ginčo pastate, nori sutvarkyti namą, kad galėtų jame gyventi, parduoti jo nenori. Pažymėtina, kad ieškovės prašymu buvo atidėtas 2020-10-12 parengiamasis teismo posėdis, suteikiant jai galimybę kreiptis į turto vertintoją dėl Ginčo pastato įvertinimo tikslu nustatyti jo vertę ir vėliau parduoti jai priklausančią Ginčo pastato dalį už tinkamą kainą atsakovui ar kitam, trečiajam, asmeniui, paaiškinusi, kad ji yra padavusi skelbimą dėl šio turto pardavimo, žmonės domėjosi ir jau siūlė jai 45 000 Eur už jai priklausančią Ginčo pastato dalį. Aplinkybę, kad ieškovė neketina gyventi Ginčo pastate, o planuoja parduoti jai priklausančią jo dalį, patvirtino ir teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta šalių dukra S. B.. Atsakovo atstovas atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė grindė jos siūlomą naudojimosi tvarką tuo, kad kyla konfliktai, bet ginčo pastate atsakovas negyveno, o gyveno šalių dukra. Šiuo metu ginčo pastate negyvena nei ieškovė, nei atsakovas, nei šalių dukra. Paaiškino, kad atsakovas pasiūlė tokią naudojimosi tvarką tam, kad ir negyvenant nuolat Ginčo pastate galima būtų naudotis ūkiniu pastatu, nedarant jokių pertvarkymų ir investicijų.
Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės teiginį, kad atsakovas Ginčo pastate negyvena, todėl jam nėra būtina naudotis virtuve ir sanitariniais mazgais, nurodė, kad šio teiginio kontekste svarbiausia ne tai, kas Ginčo pastate gyvena, bet tai, jog ieškovė, prašydama nustatyti jos siūlomą naudojimosi Ginčo pastato patalpomis tvarką, siekia sudaryti tokias sąlygas, kuriomis atsakovas negalėtų ne tik gyventi Ginčo pastate, bet ir juo naudotis. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad užkertant galimybę atsakovui naudotis Ginčo pastato virtuve ir sanitariniais mazgais būtų akivaizdžiai pažeistos atsakovo kaip Ginčo pastato bendrasavininkio teisės ir pažeista galimybė efektyviai ir racionaliai naudotis Ginčo pastatu; net ir tuo atveju, jei atsakovas turėtų galimybę gyventi kitur, tai savaime nesuponuoja ieškovės teisės nepagrįstai riboti jo kaip bendraturčio teisių pilnavertiškai ir tinkamai naudotis Pastato patalpomis. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4. 37 straipsnio 1 dalis). Tačiau, teismo nuomone, anksčiau išdėstytos aplinkybės, kad atsakovas, o galimai – ir ieškovė, neketina nuolat gyventi Ginčo pastate, duoda pagrindą išvadai, kad palikus Ginčo pastato patalpas 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-4 bendram šalių naudojimui, kaip to prašo atsakovas, konfliktinių situacijų tarp šalių galimybės bus minimalios, kaip ir buvo paskutiniais metais, kai šalys, susikūrusios naujas faktines šeimas, gyveno atskirai. Pažymėtina, kad ieškovės į bylą pateikti vaizdo įrašai įrodo ne šalių konfliktiškus santykius, o jų vaikų bei ieškovės ir šalių vyresniosios dukters ir jos šeimos narių konfliktiškus santykius.
Kaip matyti iš ieškovės pateikto UAB „Kadastrakis“ 2019-10-02 parengto plano papildymo, parengto UAB „Kadastrakis“ matininkės A. N., pagal jį numatomas Ginčo pastato pertvarkymas, o būtent, turi būti iškertamos trejos naujos durys bei trejos durys turi būti užmurijamos. Teismas pažymi, kad ieškovė ieškinyje (patikslintame 2020-01-09), kurį pateikdama kartu pateikė ir minėtą Plano papildymą, parengtą UAB „Kadastrakis“ matininkės A. N. (kaip ir Planas), visiškai nepasisakė dėl jos siūlomų Ginčo pastato pertvarkymo darbų (kuri iš šalių turėtų juos atlikti, kieno lėšomis ir sąnaudomis. Tik teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė savo lėšomis įrengtų duris į patalpą 1-2, užmūrytų duris tarp patalpų 1-1 ir 1-4, 1-4 ir 1-6 bei 1-4 ir 1-5. Atsakovui tektų savo lėšomis išsikirsti duris tarp patalpų 1-1 į 1-6 ir tarp patalpų 1-6 ir 1-5. Nurodė, kad pertvarkymo projekto, suderinto su atitinkamomis institucijomis, ieškovė neparengė ir nepateikė į bylą, nes, jos nuomone, tokio projekto ir statybos leidimo nereikia, kadangi taip pasakė specialistai, nes tai yra vidinių sienų pertvarkymas.
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas UAB „Kadastrakis“ direktorius E. M., dirbantis matininku 15 metų, parodė, kad atsakovo pateiktas dokumentas naudojimosi Ginčo pastatu tvarkos nustatymui yra projektas, o jų įmonės matininkės A. N. 2019-10-02 parengtas dokumentas dėl ginčo pastato naudojimosi tvarkos nustatymo yra ne planas, o brėžinys. Pagal šį brėžinį naudojimosi tvarkos nustatyti negalima. Matininkai nevertina ir nesiūlo konstrukcinių pakeitimų, nekonsultuoja šiais klausimais, tai yra architektų kompetencijoje. Parodė, kad Ginčo pastate, kur numatomi pertvarkymai, yra nešančiosios sienos, todėl pertvarkymams reikia projektinio sprendimo, kurį rengia architektai, ir reikia statybos leidimo. Jeigu ardomos nešančiosios konstrukcijos ir jos bus susilpnintos, būtinas statybos leidimas. Kapitaliniam remontui, kai silpninamos nešančios konstrukcijos, reikalingas leidimas.
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad pagal ieškovės pateiktą Plano papildymą yra numatoma Ginčo pastato rekonstrukcija arba kapitalinis remontas, tačiau ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kokie sprendiniai, kokie statybos remonto ar rekonstrukcijos darbai bus konkrečiai Ginčo pastate atliekami, ar jie apskritai galimi, kokių matmenų, t. y. tokio pločio ir aukščio, yra planuojami įėjimai į patalpas, ar šie pakeitimai nepažeis Ginčo pastato stabilumo ir jame esančių inžinerinių tinklų, kokie bus darbų kaštai ir pan. Ieškovė papildytu planu numato, kad bus keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos, t. y. bus pertvarkomi įėjimai į Ginčo pastatą, įrengiant naujus įėjimus ir panaikinant jau esamus, todėl nėra aišku, ar tokio pobūdžio statybos darbams nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kaip minėta, liudytojas E. M. parodė, kad tokiems pertvarkymams reikalingas projektas, parengtas ne matininko, o architekto, ir statybos leidimas). Ginčo pastate yra išvedžiota elektros instaliacija, centrinio šildymo, vandens tiekimo ir nuotekų inžineriniai tinklai, tačiau ieškovės pateiktame plane nėra numatyta jokių sprendinių dėl šių tinklų keitimo pagal ieškovės reikalaujamus Ginčo pastato rekonstravimo sprendinius. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės tinkamai įvertinti, ar ieškovės teikiamas pasiūlymas apskritai gali būti įgyvendinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei nepateikus Ginčo pastato pertvarkymo projekto, suderinto su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, taip pat, nenurodžius, kuri iš šalių ir kieno lėšomis tuos pertvarkymus turi atlikti, darytina išvada, kad ir šiuo pagrindu ieškovės siūlymas dėl naudojimosi Ginčo pastatu tvarkos nustatymo negali būti tenkinamas, ieškovei neįrodžius jos reikalavimo dėl naudojimosi Ginčo pastatu tvarkos nustatymo pagal ieškovės pateiktą Planą pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12, 178 straipsniai).
Teismas, įvertinęs šalių į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad atsakovo pateiktas pasiūlymas nustatyti naudojimosi Ginčo pastatu tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2019-11-08 parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo projektą kiek įmanoma labiau atitinka bendraturčių interesus, pagal jį iš esmės būtų išlaikyta abiejų bendraturčių teisių pusiausvyra, labai nežymiai nukrypstant nuo jiems priklausančių nuosavybės idealiųjų dalių, atsižvelgiant į patalpų specifiką, t. y. jau esamų patalpų plotus, kuriuos po lygiai paskirti abiems šalims yra neįmanoma, atsakovo siūloma nustatyti naudojimosi Ginčo pastatu tvarka yra racionalesnė ir patogesnė naudotis bendraturčiams, yra realiai įgyvendinama, nereikalaujanti jokių Ginčo pastato pertvarkymų ir papildomų šalių investicijų, atitinkanti teismų praktikoje suformuotus naudojimosi bendra nuosavybe tvarkos nustatymo kriterijus, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas, o atsakovo šis priešieškinio reikalavimas tenkintinas ir naudojimosi Ginčo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka nustatytina pagal atsakovo P. B. pateiktą UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2019-11-08 parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo projektą.
Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą įvesti centralizuotus vandentiekio tinklus
Ieškovė 2020-01-09 patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą P. B. per 90 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įvesti centralizuotus vandentiekio tinklus ir nustatyti, kad atsakovui P. B. per nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžius, ieškovė O. O. įgyja teisę visus vandentiekio įvedimui reikalingus veiksmus atlikti be atsakovo sutikimo ir išieškoti visas patirtas lėšas iš atsakovo P. B..
Ieškovė nurodė, jog atsižvelgus, kad atsakovas yra ne tik ginčo pastato bendrasavininkas, tačiau ir vienintelis sklypo savininkas bei ginčo pastate (kuriame nebūna vandens) gyvenančios ieškovės dukters tėvas, toks įpareigojimas būtų teisėtas ir pagrįstas. Be to, pažymėjo, kad dėl ilgą laiką atsakovo nutraukto vandens tiekimo ji patyrė daug nuostolių (turėjo pirkti vandenį ne tik maistui gaminti, atsigerti, bet ir tam, kad galėtų nusiprausti, tvarkyti ginčo patalpas ir pan.), todėl mano, kad įpareigojimas vandens įvedimo darbų kainą dalinti per pusę nebūtų sąžiningas. Taip pat nurodė, kad vandens tiekimas Ginčo pastatui neabejotinai privalo būti užtikrintas, nes jame gyvena abiejų bylos šalių vaikas, kurio interesų gerovę privalo užtikrinti tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė šios pareigos atlikti negali tik dėl atsakovo veiksmų. Nurodė, kad nuo 2019 m. rudens pusę metų nebuvo vandens Ginčo pastate. Apie tai, kad vanduo negeras, kalbėjo pats atsakovas, o be to, prieš 2-3 metus iš šulinio buvo ištrauktas supuvęs kačiukas.
Atsakovas, atsikirsdamas, nurodė, kad jis niekada netrukdė ieškovei naudotis vietiniu vandeniu (šuliniu). Ieškovei buvo žinoma, kad vandens tiekimas Ginčo pastatui iš gretimai esančio šulinio sutriko ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl sausros, nes nuseko (išdžiūvo) šulinys. Nurodė, jog tai, kad šulinys yra nusekęs ir jame yra labai mažai vandens, patvirtina 2019-10-23 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 193, kuriuo užfiksuota, kad šulinio gylis - 17 žiedų, kurių aukštis - 1 m; virvės pagalba nustatyta, kad gylis iki vandens - 13 m, vandens gylis - apie 30 cm, o šulinyje esančių dviejų vandens žarnų ilgis yra apie 11 m. Taip pat antstolis konstatavo, kad vandens siurblys veikia.
Atsakovas taip pat nurodė, jog jis kreipėsi į UAB „Trakų vandenys” dėl prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio tinklų. Apie tai ieškovė buvo informuota ir gavo sąmatą su pasiūlymu bendradarbiauti, įvedant į Pastatą miesto vandentiekį, tačiau ji ignoravo šį atsakovo pasiūlymą ir siekia visą finansinę naštą nepagrįstai perkelti atsakovui. Ieškovė pati nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų prisijungta prie centralizuoto vandentiekio tinklų, nepateikė paraiškos, nesikreipė į atsakovą dėl jo kaip žemės sklypo savininko sutikimo. Akivaizdu, kad ieškovė siekia nesąžiningai perkelti pareigą atsakovui, nors pati turi visas galimybes inicijuoti prisijungimo prie centralizuotų tinklų procedūrą.
Atsakovas pateikė į bylą įrodymus (UAB „Trakų vandenys” 2020-01-31 raštas Nr. SR-23, patvirtinančius, kad jis kreipėsi į UAB „Trakų vandenys” dėl prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio tinklų, bei, kad ieškovė nesikreipė į UAB „Trakų vandenys” dėl centralizuotų vandentiekio tinklų įvedimo į Ginčo pastatą; taip pat minėtame rašte paaiškinta, kad norint įvesti centralizuotus vandentiekio tinklus į pagalbinio ūkio paskirties pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), būtina papildyti jau pateiktą paraišką, įrašant į ją minėtą pastatą, bei parengti techninį darbo projektą pagal naujai UAB „Trakų vandenys” išduotas technines projektavimo sąlygas. Todėl visiškai sutiktina su atsakovo atsikirtimais, kad ieškovės reikalavime nurodytas 90 dienų terminas, per kurį turi būti įvesti tinklai, gali būti neįgyvendinamas ne dėl atsakovo kaltės, kadangi, kaip nurodyta ir minėtame UAB „Trakų vandenys” 2020-01-31 raštas Nr. SR-23, siekiant prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų, yra reikalinga pateikti paraišką gauti prisijungimo sąlygas, parengti projektą ir atlikti kitus susijusius darbus, įskaitant statybos (tinklų atvedimo). Į bylą yra pateikta 2019-04-11 schema,, kurią parengė UAB „Kadastrakis“ matininkas R. L.. Kaip paaiškino teismo posėdyje atsakovo atstovas, ši shema pateikta kaip įrodymas, kad buvo ruošiamasi įrengti vandentiekį į atsakovo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), o iš jo jau būtų vedamas vandentiekis į kitus Žemės sklype esančius pastatus. Paaiškino, kad jeigu būtų prašymas įvesti vandentiekį į ūkinį pastatą (Ginčo pastatą), tai kyla klausimas, ar UAB „Trakų vandenys” tokį prašymą tenkintų, todėl buvo prašymas įvesti į gyvenamąjį namą, o paskui jau - į ūkinį pastatą. Atsakovas taip pat papildomai raštu į bylą pateiktame 2022-01-27 prašyme nurodė, kad pateikia papildomus įrodymus - nuotraukas (nors, pažymėtina, kad jos nėra pakankamai informatyvios), kuriose, kaip nurodyta prašyme, užfiksuoti 2022-01-10 UAB „Trakų vandenys“ pagal ES projektą atlikti centralizuotų nuotekų ir vandens trasos atvedimo darbai į atsakovo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų - UAB „Trakų vandenys” 2020-01-31 rašto Nr. SR-23, atsakovo 2019-11-15 paraiškos UAB „Trakų vandenys” vandens tiekimo ir kanalizavimo į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), prisijungimo sąlygoms gauti, 2019-11-26 prisijungimo sąlygų, 2019 m. parengtos sąmatos vandentiekio ir nuotekų atvadai į (duomenys neskelbtini) 1 830,73 Eur sumai, - matyti, kad atsakovas atliko nuo jo priklausančius veiksmus tikslu įvesti centralizuotus vandentiekio tinklus į jo Žemės sklypą. Be kita ko, ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad vandentiekis į Žemės sklypą įvestas.
Bylos duomenimis, šalys yra Ginčo pastato bendrasavininkiai, todėl abi šalys turi rūpintis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovė kaip Ginčo pastato bendrasavininkė turi galimybę savarankiškai kreiptis į UAB „Trakų vandenys” ir teikti paraišką vandens tiekimo ir nuotekų prisijungimo sąlygoms gauti. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad vandentiekį ir kanalizaciją įvedė jos užsakymu ir lėšomis, o ne atsakovo, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė, todėl šie ieškovės teiginiai laikomi nepagrįstais ir neįrodytais (CPK 12, 178 straipsniai).
Kaip minėta, ieškovė šį savo reikalavimą grindžia ir tuo, kad, kaip ji nurodė, dėl ilgą laiką atsakovo nutraukto vandens tiekimo ji patyrė daug nuostolių (turėjo pirkti vandenį ne tik maistui gaminti, atsigerti, bet ir tam, kad galėtų nusiprausti, tvarkyti ginčo patalpas ir pan.), todėl mano, kad įpareigojimas vandens įvedimo darbų kainą dalinti per pusę nebūtų sąžiningas. Taip pat nurodė, kad vandens tiekimas Ginčo pastatui neabejotinai privalo būti užtikrintas, nes jame gyvena abiejų bylos šalių vaikas, kurio interesų gerovę privalo užtikrinti tiek ieškovė, tiek atsakovas. Nurodė, jog ieškovės į bylą pateikta Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada pagrindžia, kad atsakovas trukdo naudotis Namo kieme esančiu šuliniu, kuris skirtas Namo aprūpinimui vandeniu. Tačiau teismo vertinimu, ieškovės minimas Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – Tarnyba) 2019-10-02 raštas (ne – išvada) Nr. 3886, priešingai nei nurodo ieškovė, patvirtina, kad Tarnyba, išnagrinėjusi ieškovės prašymą, vertino grėsmės šalių vaikui D. B. lygį ir konstatavo, kad grėsmės lygis nenustatytas (kitaip tariant, grėsmės vaikui nėra), bei nurodė, kad vaiko tėvas P. B. paaiškino, jog šeima geriamu vandeniu naudojasi iš vietinio šulinio, kuriame ženkliai krito vandens lygis, todėl motoriukas (varikliukas) negali pumpuoti vandenį, tuo pačiu Tarnyba patvirtino atsakovo šioje byloje teikiamus paaiškinimus dėl minėtų aplinkybių.
Taigi, teismas konstatuoja, jog ieškovė nepateikė nei įrodymų jos patirtiems nuostoliams, kaip ji teigia, pagrįsti, nei įrodymų, patvirtinančių, kad vandens tiekimas buvo nutrūkęs dėl atsakovo veiksmų (CPK 12, 178 straipsniai), o atsakovas, priešingai, paaiškinęs, kad vandens tiekimas Ginčo pastatui iš gretimai esančio šulinio sutriko ne dėl jo kaltės, bet dėl sausros, nes nuseko (išdžiūvo) šulinys, savo teiginiams pagrįsti pateikė 2019-10-23 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 193, kuriuo užfiksuota, kad šulinio gylis - 17 žiedų, kurių aukštis - 1 m; virvės pagalba nustatyta, kad gylis iki vandens - 13 m, vandens gylis - apie 30 cm, o šulinyje esančių dviejų vandens žarnų ilgis yra apie 11 m; taip pat antstolis konstatavo, kad vandens siurblys veikia. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog neteisingos ir atsakovo nurodomos aplinkybės dėl paskendusios katės, nes šulinyje katė paskendusi nebuvo, tačiau teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad prieš 2-3 metus iš šulinio buvo ištrauktas supuvęs kačiukas (pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad iš tiesų šulinyje buvo paskendęs jų katinas, kuris, tikriausiai įkrito į šulinį pro prie šulinio pagrindo buvusią ertmę), o ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovas neleido, trukdė ieškovei naudotis vietiniu vendentiekiu – šuliniu, ir užteršė jį – įmetė katę, dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė nuostolių. Teismas kritiškai vertina tokius prieštaringus ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus ir juos atmeta.
Taip pat teismas pažymi, kad ieškovė, grįsdama kiekvieną iš jos pareikštų reikalavimų, vis akcentuoja, jog turi būti atsižvelgta į tai, kad su ieškove gyvena šalių nepilnametė dukra, taip pat nurodė, kad vandens tiekimas Pastatui neabejotinai privalo būti užtikrintas, nes jame gyvena abiejų šalių vaikas, kurio interesų gerovę privalo užtikrinti tiek ieškovė, tiek atsakovas, o ieškovė šios pareigos atlikti negali tik dėl atsakovo veiksmų. Kaip konstatuota anksčiau, ieškovė atsakovo kaltų veiksmų įrodymų nepateikė. Visiškai sutiktina su ieškovės argumentu, kad abu tėvai privalo rųpintis jų nepilnamečiu vaiku bei užtikrinti tinkamas sąlygas jam gyventi ir vystytis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, be rūpinimosi buitimi, bendru turtu, atsakovas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-03-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-52-213/2019, be kita ko, įsipareigojo kas mėnesį teikti išlaikymą šalių vaikui D. B., apmokėti ½ dalį papildomų būtinųjų jos išlaikymo išlaidų, todėl nesutiktina, kad ir prisijungimo prie centralizuoto vandentiekio tinklų kaštai taip pat turėtų būti atlyginami tik atsakovo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus šalių į bylą pateiktus įrodymus, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą P. B. per 90 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įvesti centralizuotus vandentiekio tinklus ir nustatyti, kad atsakovui P. B. per nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžius, ieškovė O. O. įgyja teisę visus vandentiekio įvedimui reikalingus veiksmus atlikti be atsakovo sutikimo ir išieškoti visas patirtas lėšas iš atsakovo P. B., atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką
Atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą 2019-11-08 naudojimosi tvarkos nustatymo projektą: 1. žemės sklypo dalimi, plane pažymėtą posūkio taškais 2-3-21-22-24-25-26-27-2 bendrai naudojasi O. O. ir P. B.; 2. likusi žemės sklypo dalis paliekama asmeniniam P. B. naudojimui.
Pareikšdamas šį reikalavimą atsakovas jį pagrindė tuo, kad kadangi Žemės sklypas priklauso asmeninės nuosavybės teise atsakovui, o Pastatas - šalims lygiomis dalimis, šalių santykiai įtempti, todėl siekiant konfliktų prevencijos, nustačius bendro naudojimo plotą bus užkirstas kelias šalių ginčams ateityje, be to, bus apsaugotos atsakovo, kaip Žemės sklypo savininko teisės.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-10-07 išrašo matyti, kad atsakovui P. B. asmeninės nuosavybės teise ((duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) priklauso 0,2997 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas).
CK 4.75 straipsnis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Taigi, CK 4.75 straipsnyje reglamentuoja bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, t. y. naudojimosi tvarka gali būti nusutatoma tik nekilnojamojo daikto bendrasavininkiams, o šiuo atveju ieškovė nėra Žemės sklypo bendrasavininkė, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo naudojimosi tvarką atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti servitutą Žemės sklypui
Ieškovė 2020-01-09 patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 997 m² servitutą, servituto ribas nustatant pagal 2019-12-16 UAB „Kadastrakis“ parengtą planą, kuriame servituto ribos pažymėtos taškais: Nr. 2 (X-6055051.84, Y-559579.73), 3 (X-6055051.94, Y-559558.68), 21 (X-6055048.24, Y-559538.22), 22 (X-6055060.97, Y-559535.84), 23 (X-6055063.83, Y-559549.85), 24 (X-6055063.67, Y-559551.51), 25 (X-6055061.36, Y-559553.74), 26 (X-6055060.45, Y-559553.87), 27 (X-6055062.86, Y-559578.60).
Kaip minėta, iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-10-07 išrašo matyti, kad atsakovui P. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2997 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas), kurio priklausinys yra Ginčo pastatas.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daiktą naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Taigi, CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatomas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma. Nuosavybės teisė, kaip civilinio pobūdžio teisė, gali būti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Servituto nustatymas yra įstatymo pagrindu atliekamas civilinės nuosavybės teisės ribojimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama teismo sprendimu nustatant servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisę. Dėl to jis teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010). Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Dėl to, siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas). Teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).
Ieškovė 2020-01-09 patikslintame ieškinyje nurodė, kad reikalavimą dėl servituto Žemės sklypui nustatymo reiškia tik atsižvelgusi į atsakovo pareikštą reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo, nes iki šio pareikšto reikalavimo jokių ginčų dėl Žemės sklypo naudojimosi tarp šalių nekildavo. Nurodė, kad šalys niekada nebuvo susitarusios dėl naudojimosi Žemės sklypu ypatumų, ir ieškovė naudodavosi tokia sklypo dalimi, kuri reikalinga patekti prie ginčo pastato (t. y., prieiti, privažiuoti ir t. t.). Taip pat nurodė, kad atsakovo siūloma naudojimosi tvarka net neužtikrintų ieškovei galimybės apsisukti privažiavus prie namo. Dėl šios priežasties ieškovė prašo nustatyti servitutą, kuris užtikrintų galimybę prie ginčo pastato patekti ir atlikti tam reikalingus manevrus (t. y. apsisukti). Tokį servituto variantą parengė matininkas, atsižvelgęs į ginčo pastato naudojimui būtiną plotą.
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas UAB „Kadastrakis“ matininkas E. M. parodė, kad 2019-12-16 parengė servituto planą ieškovės prašymu ir užsakymu ir tokio ploto, kokio pageidavo ieškovė. Pagal atsakovo pateiktą planą prie priešieškinio, patekti į pastatą galima, bet ar būtų patogu naudotis, jis (liudytojas) negali atsakyti, nes nemato atstumų. Ar nustačius 300 m² ploto servitutą galima būtų privažiuoti transporto priemonėmis, taip pat – ir sunkiasvorėmis, negali atsakyti, nes nemato atstumų.
Ieškovė, palaikydama savo reikalavimą, teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jai buvo trukdoma naudotis žemės sklypu – kelis kartus dukra S. B. ar jos sugyventinis buvo užstatę jos (ieškovės) automobilį, ir ji negalėjo išvažiuoti į darbą.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad servituto Žemės sklypui nustatymo ieškovė prašo tam, kad šalys ateityje išvengtų konfliktų. Taip pat nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti neatlygintinį servitutą, nes ateityje abi šalys privalės servitutą prižiūrėti, rūpintis, be to, su ieškove gyvena šalių nepilnametė dukra. Be to, ieškovės atstovas patikslino, kad prašo nustatyti kelio servitutą ir servitutą aptarnauti bei prižiūrėti kiekvienai šaliai prikslausančią ginčo pastato dalį, o ne 300 m², kaip siūlo atsakovas, prašydamas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, nes servituto reikia ne tik prieiti, bet ir privažiuoti transporto priemonėmis, pvz. malkų atsivežti sunkiasvore mašina.
Atsakovas atsiliepime į patikslintą (2020-01-09) ieškinį, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą nustatyti servitutą Žemės sklypui, nurodė, kad tarp šalių nėra nesutarimo dėl naudojimosi Žemės sklypu, t. y. atsakovas kaip Žemės sklypo savininkas nesudaro jokių trukdžių ir ribojimų ieškovei patekti į Pastatą. Pažymėjo, jog tai, kad tarp šalių nėra buvę ginčų dėl patekimo į Pastatą, patvirtina ir pati ieškovė 2020-01-09 patikslintame ieškinyje. Pabrėžė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti Žemės sklypo dalį, kuriuo naudosis ieškovė ir atsakovas bendrai, yra siekis prevenciškai užkirsti kelią galimiems šalių nesutarimams dėl naudojimosi Žemės sklypu ir ir siekiant apsaugoti atsakovo kaip Žemės sklypo savininko teises ir teisėtus interesus, tačiau ne dėl šalių esamo nesutarimo dėl galimybės ieškovei patekti į Pastatą. Nurodė, kad ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ji išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog jos nuosavybės teisę į Pastato dalį būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų, įskaitant atsakovo kaip Žemės sklypo savininko teisių ir interesų. Ieškovė nurodo, kad prašomas nustatyti servitutas tik apima galimybę patekti prie Pastato ir atlikti reikiamus manevrus, t. y. apsisukti. Tačiau servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiam daiktus naudoti pagal jo paskirtį. Todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad tarp šalių yra nesutarimas ir kad nėra jokio kito būdo, kuriuo būtų galima ieškovei patekti į jai priklausančią Pastato dalį arba kad kito esamo privažiavimo naudojimas ieškovei viršija minimalias sąnaudas. Atsakovo nuomone, nesant duomenų, kad tarp šalių yra nesutarimas dėl patekimo į Pastatą, t. y. kad ieškovės galimybės patekti į Pastatą yra apribotos, taip pat nesant duomenų apie tai, kad egzistuojas objektyvus būtinumas nustatyti servitutą, t. y. kad buvo išnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės, kad ieškovės teisę į jai priklausančią Pastato dalį būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl servituto nustatymo. Atsakovas taip pat nurodė, kad, jeigu teismas spręstų, kad servitutas Žemės sklypui nustatytinas, turi būti sprendžiama dėl servituto atlygintinumo.
Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad jokių ginčų dėl patekimo į Ginčo pastatą per atsakovui priklausantį Žemės sklypą tarp šalių nebuvo. Atsakovo atstovas teismo posėdyje taip pat nurodė, jog dėl atsakovui priklausančio Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, dėl ieškovės patekimo į Ginčo pastatą per atsakovo Žemės sklypą niekada jokio ginčo nebuvo tarp šalių, atsakovas niekada netrukdė ieškovei naudotis žemės sklypu. Todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo nustatyti servitutą, nes taip būtų be pagrindo suvaržytos atsakovo kaip žemės sklypo savininko teisės, be to, nurodė, kad atsakovas nesutinka su neatlygintiniu servitutu.
Ieškinio (priešieškinio) pagrindo ir dalyko suformulavimas yra išimtinė ieškovo (atsakovo) prerogatyva. Ieškinio (priešieškinio) reikalavimai (dalykas) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, tai yra, byla nagrinėjama pareikštų reikalavimų ribose. Sprendime teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), išskyrus nedispozityvias bylas, tai yra šeimos bylas, darbo bylas ir panašiai.
Teismas pažymi, kad ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl servituto Žemės sklypui nustatymo, formuluodama reikalavimą nenurodė nei kokį iš servitutų, numatytų CK 4.117 – 4.123 straipsniuose, prašo nustatyti, nenurodė, kokio ploto servitutą prašo nustatyti, nenurodė, atlygintinį ar neatlygintinį servitutą prašo nustatyti, taip pat ieškovė iš esmės ieškinyje nenurodė jokio faktinio pagrindo servituto nustatymui (kaip minėta, ieškovė tik nurodė, kad reiškia šį reikalavimą tik atsižvelgusi į atsakovo pareikštą reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo, nes iki šio pareikšto reikalavimo jokių ginčų dėl Žemės sklypo naudojimosi tarp šalių nekildavo). Tik teismo posėdyje ieškovės atstovas patikslino, kad ieškovė prašo nustatyti 470 m² (t. y. pagal UAB „Kadastrakis“ matininko E. M. 2019-12-16 parengtą Žemės sklypo servituto nustatymo planą). Taip pat tik teismo posėdyje ieškovės atstovas patikslino, kad ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą ir servitutą aptarnauti bei prižiūrėti kiekvienai šaliai prikslausančią ginčo pastato dalį, paaiškindamas, kad servituto reikia ne tik prieiti, bet ir privažiuoti transporto priemonėmis, pvz. malkų atsivežti sunkiasvore mašina, iš to galima būtų daryti išvadą, kad ieškovė prašo nustatyti CK 4.119 straipsnyje numatytą servitutą (kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis). Taip pat tik teismo posėdyje ieškovės atstovas patikslino, kad ieškovė prašo nustatyti neatlygintinį servitutą, nes ateityje abi šalys privalės servitutą prižiūrėti, rūpintis, be to, su ieškove gyvena šalių nepilnametė dukra.
Kaip minėta, atsakovas ir savo procesiniuose dokumentuose, ir teismo posėdyje nurodė, kad jis niekada nedraudė ir netrukdė ieškovei naudotis jo Žemės sklypu. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja šalių vyresnioji dukra S. B. parodė, kad niekada tyčia neužstatydavo mamos (ieškovės) automobilio, gal kartais trumpam palikdavo savo automobilį, todėl ieškovės teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad jai buvo trukdoma naudotis žemės sklypu, nes kelis kartus dukra S. B. ar jos sugyventinis buvo užstatę jos (ieškovės) automobilį, ir ji negalėjo išvažiuoti į darbą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi, viena vertus, jie paneigiami pačios ieškovės teiginiais, išdėstytais patikslintame ieškinyje, kuomet ji pati nurodė, kad tarp šalių nebuvo ginčų dėl ieškovės naudojimosi atsakovui priklausančiu Žemės sklypu, dėl jos patekimo per šį Žemes sklypą į Ginčo pastatą, kita vertus, tokie ieškovės paaiškinimai teismo posėdyje neįrodo, kad atsakovas (Žemės sklypo savininkas) trukdo jai naudotis jo Žemės sklypu, kad jis kokiu nors būdu apriboja jai galimybę prieiti, privažiuoti ar patekti į Ginčo pastatą per atsakovui priklausantį Žemės sklypą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1573/2002; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2005; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011).
Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma aplinkybė, kuria ji grindžia servituto būtinumą, tai yra, kad ateityje šalys išvengtų konfliktų, nėra pagrindas apriboti atsakovo nuosavybės teisę į jo Žemės sklypą, nustatant atsakovo Žemės sklype servitutą.
Visiškai sutiktina su atsakovo atsikirtimais, jog nesant duomenų, kad tarp šalių yra nesutarimas dėl patekimo į Pastatą, t. y. kad ieškovės galimybės patekti į Pastatą yra apribotos, taip pat nesant duomenų apie tai, kad egzistuoja objektyvus būtinumas nustatyti servitutą, t. y. kad buvo išnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės, kad ieškovės teisę į jai priklausančią Pastato dalį būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų (nagrinėjamu atveju – atsakovo), nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl servituto nustatymo.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, įvertinus šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei argumentus, išdėstytus jų procesiniuose dokumentuose ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl servituto nustatymo atsakovo Žemės sklypui yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 12, 178 straipsniai).
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių ir jų atstovų paaiškinimai bei argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.
Priešieškinį patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 50 proc. atsakovo reikalavimų, o ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), t. y. 1 348 Eur [(75 Eur žyminio mokesčio valstybei už priešieškinį + 80 Eur išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą + 2 541 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) x 50 proc.].
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2, valstybei priteisiamos iš ieškovės O. O. byloje susidariusios 50,06 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-10-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79, 88, 93, 96, 98, 150, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2019-11-08 parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo projektą:
1.1. O. O. paskirti naudotis ūkinio pastato pusrūsio patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais P-l (6,68 kv. m), P-2 (14,09 kv. m), iš viso - 20,77 kv. m, bendrai pažymėtomis raide A;
1.2. P. B. paskirti naudotis ūkinio pastato pusrūsio patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais P-3 (23,56 kv. m), P-4 (2,72 kv. m), P-5 (1,93 kv. m), P-6 (1,87 kv. m) - iš viso 30,08 kv. m, bendrai pažymėtomis raide B;
1.3. O. O. paskirti naudotis ūkinio pastato pastogės patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais: 1-7 (12,42 kv. m), 1-8 (1,85 kv. m) 1-9 (11,82 kv. m) - iš viso 26,09 kv. m, bendrai pažymėtomis raide A;
1.4. P. B. paskirti naudotis ūkinio pastato 1-mo aukšto patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais: 1-5 (7,04 kv. m), 1-6 (16 kv. m) - iš viso 23,04 kv. m, bendrai pažymėtomis raide B;
1.5 O. O. ir P. B. bendram naudojimui paskirti ūkinio pastato 1-mo aukšto patalpas, projekte pažymėtas indeksais: 1-1 (2,74 kv. m), 1-2 (10,04 kv. m), 1-3 (3,50 kv. m), 1-4 (7,96 kv. m) - iš viso 24,24 kv. m, bendrai pažymėtas raide C.
Kita priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti P. B. iš O. O. 1 348 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš O. O. 50,06 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-10-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną naudojimosi tvarka ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.