Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1268-340/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-14
Bylos Nr.: e2A-1268-340/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02169-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: O. O.
Atsakovas: P. B.

Kategorijos

2.3.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1268-340/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02169-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.9.1.; 2 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Dainiaus Rinkevičiaus, ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-106-272/2022, pagal ieškovės O. O. ieškinį (patikslintą) atsakovui P. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (ūkiniu pastatu) tvarkos nustatymo, servituto žemės sklypui nustatymo ir atsakovo priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais (ūkiniu pastatu ir žemės sklypu) tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė O. O. pateikė ieškinį, kurį 2020 m. sausio 9 d. patikslinusi prašo: 1) įpareigoti atsakovą P. B. per 90 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įvesti centralizuotus vandentiekio tinklus ir nustatyti, kad atsakovui P. B. per nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžius, ieškovė O. O. įgyja teisę visus vandentiekio įvedimui reikalingus veiksmus atlikti be atsakovo sutikimo ir išieškoti visas patirtas lėšas iš atsakovo; 2) nustatyti žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 997 m² servitutą, servituto ribas nustatant pagal 2019 m. gruodžio 16 d. UAB „Kadastrakis“ parengtą planą, kuriame servituto ribos pažymėtos taškais: Nr. 2 (X-6055051.84, Y-559579.73), 3 (X-6055051.94, Y-559558.68), 21 (X-6055048.24, Y-559538.22), 22 (X-6055060.97, Y-559535.84), 23 (X-6055063.83, Y-559549.85), 24 (X-6055063.67, Y-559551.51), 25 (X-6055061.36, Y-559553.74), 26 (X-6055060.45, Y-559553.87), 27 (X-6055062.86, Y-559578.60); 3) nustatyti ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Trakai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką pagal 2019 m. spalio 2 d. UAB „Kadastrakis“ parengtą planą: a. ieškovei O. O. paskirti naudotis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-7, 1-8, 1-9, pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais: P-1, P-2, 1 aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-2, 1-3 ir 1-4; b. atsakovui P. B. paskirti naudotis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais: P-3, P-4, P-5, P-6, 1 aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-1, 1-5 ir 1-6; 4) priteisti iš P. B. O. O. bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Patikslintame ieškinyje paaiškino, kad O. O. ir P. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Namas), jiems priklauso po ½ dalį Namo, kuris buvo padalintas, šalims išsiskyrus, 2019 m. kovo 15 d. teismo sprendimu, tačiau ieškovė ir atsakovas nesutaria dėl bendro Namo naudojimo režimo, atsakovas visiškai nesiekia geranoriškai susitarti dėl Namo naudojimo, provokuoja įvairius konfliktus ir trukdo naudotis Namu.

1.2. Ieškovė pažymėjo, kad šis naudojimosi tvarkos nustatymo Planas buvo siūlytas ir atsakovui, tačiau atsakovas nereiškė jokių pastabų, atsisakė atlikti reikalingus veiksmus tam, kad Namui galėtų būti nustatyta naudojimosi tvarka. Nurodė, kad nors ieškovei priklausanti Namo patalpų dalis yra 12,5 kv. m didesnė, nei tenkanti naudotis atsakovui, šios didesnės dalies priskyrimo nebūtų galima laikyti kaip grindžiančio pateikto Plano neadekvatumą, nes: a) ieškovei yra priskiriamas visas pastogės patalpų plotas (iš viso 26,09 kv. m), kurio naudingumas akivaizdžiai yra mažesnis nei kitų patalpų dėl pastogėje esančio šlaitinio stogo; b) 1 aukšte ieškovei yra priskiriama patalpa 1-4 (7,96 kv. m) iš esmės yra holas ir laiptinė, nes didelę dalį ir šios patalpos ieškovei priskiriamo ploto užima laiptai; c) atsakovas Namo patalpomis faktiškai nesinaudoja ir jose negyvena; d) Name su ieškove kartu gyvena ir šalių mažametis vaikas, o ieškovė ir vaikas kitos gyvenamosios vietos neturi; e) Plane nurodyta naudojimosi tvarka taip pat užkirstų kelią egzistuojantiems šalių tarpusavio konfliktams ir tolimesnes prielaidas jiems kilti, nes Planu patalpos paskirstytos taip, kad atsakovas ir ieškovė naudodamiesi Namu kiek įmanoma vengtų tarpusavio kontakto.

1.3. Nurodė, jog šalys niekada nebuvo susitarusios dėl naudojimosi sklypu ypatumų, ir ieškovė naudodavosi tokia sklypo dalimi, kuri reikalinga patekti prie ginčo pastato (t. y., prieiti, privažiuoti ir t. t.), atsakovo siūloma naudojimosi tvarka net neužtikrintų ieškovei galimybės apsisukti privažiavus prie namo.

2. Atsakovas P. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą 2019 m. lapkričio 8 d. naudojimosi tvarkos nustatymo projektą: 1.1. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, pusrūsio patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais P-l (6,68 kv. m), P-2 (14,09 kv. m), iš viso - 20,77 kv. m, bendrai pažymėtomis raide A, naudojasi O. O.; 1.2. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, pusrūsio patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais P-3 (23,56 kv. m), P-4 (2,72 kv. m), P-5 (1,93 kv. m), P-6 (1,87 kv. m) - iš viso 30,08 kv. m, bendrai pažymėtomis raide B, naudojasi P. B.; 1.3. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, pastogės (palėpės, mansardos) patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais: 1-7 (12,42 kv. m), 1-8 (1,85 kv. m), 1-9 (11,82 kv. m) - iš viso 26,09 kv. m, bendrai pažymėtomis raide A, naudojasi O. O.; 1.4. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, 1 aukšto patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais: 1-5 (7,04 kv. m), 1-6 (16 kv. m) - iš viso 23,04 kv. m, bendrai pažymėtomis raide B, naudojasi P. B.; 1.5. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, 1 aukšto patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais: 1-1 (2,74 kv. m), 1-2 (10,04 kv. m), 1-3 (3,5 kv. m), 1-4 (7,96 kv. m) - iš viso 24,24 kv. m, bendrai pažymėtomis raide C, bendrai naudojasi O. O. ir P. B.; 2) nustatyti šią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą 2019 m. lapkričio 8 d. naudojimosi tvarkos nustatymo projektą: 2.1. žemės sklypo dalimi, plane pažymėtą posūkio taškais 2-3-21-22-24-25-26-27-2 bendrai naudojasi O. O. ir P. B.; 2.2. likusi žemės sklypo dalis paliekama asmeniniam P. B. naudojimui; 3) priteisti iš ieškovės O. O. patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovui P. B..

2.1. Priešieškinyje paaiškino, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-52-213/2019 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas) priteistas šalims lygiomis dalimis, naudojimosi tvarka ūkiniu pastatu nebuvo nustatyta, tačiau šalys susitarė, kad ieškovė naudosis ūkinio pastato antruoju aukštu (palėpe/mansarda/pastoge), o atsakovas naudosis pirmajame aukšte esančiomis patalpomis, o Pastato pirmame aukšte esančiais virtuve, tualetu ir prieškambariu šalys naudosis, kaip ir naudojosi, bendrai, kadangi rūsyje yra įrengta vietinė šildymo sistema – šildymo katilas, kuris skirtas apšildyti visą Pastatą, todėl šalys susitarė naudotis rūsiu bendrai.

2.2. Nurodė, kad šalims naudojantis Pastatu, tarp šalių pradėjo kilti konfliktai, kadangi ieškovė pradėjo nepagrįstai kaltinti atsakovą netinkamai įgyvendinant savo kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininko teises, neva tai pažeidžiant ieškovės teises, pateikė atsakovui 2019 m. rugsėjo 19 d. pretenziją, kurioje reikalavo užtikrinti vandens tiekimą į Pastatą, nors vandens tiekimas Pastatui iš gretimai esančio šulinio sutriko ne dėl atsakovo kaltės.

2.3. Taip pat nurodė, kad atsakovas niekada netrukdė ieškovei šildytis ir kūrenti katilą, tik atkreipė dėmesį, kad reikia jį ir kaminą išvalyti, tačiau ieškovė savavališkai, be atsakovo žinios ir sutikimo, Pastato antrajame aukšte įsirengė šildymo krosnelę, kurią prijungė prie bendro šildymo katilo dūmtraukio (kapsulės). Paaiškino, kad atsakovui užkūrus centrinio šildymo katilą, po visą Pastatą pasklido dūmai, todėl jis kreipėsi į priešgaisrinės apsaugos tarnybą su prašymu patikrinti, ar ieškovės šildymo krosnelės įrengimas yra techniškai tvarkingas ir nepažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimų.

2.4. Pabrėžė, kad matydamas, jog tarp šalių nuolat tvyro įtampa, šalių naudojimasis Pastatu kelia tarpusavio nesutarimus, jis kreipėsi į UAB „Kadastrakis“ dėl naudojimosi Pastatu tvarkos plano parengimo, pateikė jį susipažinti ieškovei, tačiau ieškovė, nepateikusi jokių pastabų ar savo pastebėjimų, toje pačioje įmonėje užsakė iš naujo parengti to paties Pastato naudojimosi tvarkos nustatymo planą bei neinformavusi ir net nepateikusi jo susipažinti atsakovui, kreipėsi į teismą su ieškiniu.

2.5. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama nustatyti naudojimosi Pastato patalpomis tvarka nepagrįstai varžo atsakovo teises, neproporcinga ir neatitinka faktinio naudojimosi. Pabrėžė, kad pagal atsakovo siūlomą nustatyti naudojimosi Pastatu tvarką ieškovei tektų 46,86 kv. m, atsakovui - 53,12 kv. m, ir iš esmės būtų išlaikyta abiejų savininkų teisių pusiausvyra, labai nežymiai nukrypstant nuo bendraturčiams tenkančių nuosavybės idealiųjų dalių, tačiau tai užtikrintų, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas galėtų naudotis bendro naudojimo patalpomis, įėjimu, virtuve ir sanitariniu mazgu bei patalpa, pro kurią galima patekti į virtuvę ir sanitarinį mazgą.

2.6. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės siūlomas naudojimosi tvarkos projektas yra neracionalus ir neįgyvendinamas, nes patvirtinus tokį naudojimosi tvarkos projektą, kaip siūlo ieškovė, arba ji pati negalėtų patekti į Pastatą, arba nuolat ir sistemingai pažeidinėtų nustatytą tvarką ir naudotųsi atsakovui skirta naudotis patalpa, be kita ko, pagal ieškovės siūlomą planą, atsakovas negalėtų naudotis vieninteliu Pastate esančiu sanitariniu mazgu ir virtuve.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį papildomai nurodė, kad atsakovo siūloma tvarka atitinka ne tik abiejų šalių interesus, yra patogi, realiai įgyvendinama ir nesuvaržanti nė vienos iš šalių galimybių įgyvendinti savo kaip savininko teisių. Nurodė, kad ieškovė siekia atlikti naujus Pastato statybos darbus, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Pabrėžė, kad ieškovė, prašydama nustatyti jos siūlomą naudojimosi Pastato patalpomis tvarką, siekia sudaryti tokias sąlygas, kuriomis atsakovas negalėtų ne tik gyventi Pastate, bet ir juo naudotis, tokiu būdu būtų pažeistos atsakovo kaip Pastato bendrasavininkio teisės ir pažeista galimybė efektyviai ir racionaliai naudotis pastatu. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė bando priversti atsakovą atlikti veiksmus, kuriuos ji pati gali inicijuoti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų prisijungta prie centralizuoto vandentiekio tinklų, nepateikė paraiškos, nesikreipė į atsakovą dėl jo kaip žemės sklypo savininko sutikimo.

4. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą nustatyti servitutą Žemės sklypui, nurodė, kad tarp šalių nėra nesutarimo dėl naudojimosi Žemės sklypu, t. y. atsakovas kaip Žemės sklypo savininkas nesudaro jokių trukdžių ir ribojimų ieškovei patekti į Pastatą, tarp šalių nėra buvę ginčų dėl patekimo į Pastatą, o atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti Žemės sklypo dalį, kuriuo naudosis ieškovė ir atsakovas bendrai, yra siekis prevenciškai užkirsti kelią galimiems šalių nesutarimams dėl naudojimosi Žemės sklypu ir siekiant apsaugoti atsakovo kaip Žemės sklypo savininko teises ir teisėtus interesus, tačiau ne dėl šalių esamo nesutarimo dėl galimybės ieškovei patekti į Pastatą.

5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, jog konfliktai pradėjo kilti tik dėl piktybiško atsakovo elgesio, kada jis dėl nesuprantamų priežasčių pradėjo ieškovei trukdyti naudotis Namu (t. y., trukdyti naudotis šildymu, vandeniu ir be leidimo po Namą vedžiotis kitus asmenis). Pažymėjo, kad po pareikštos pretenzijos ir teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vandens tiekimas Namui atsirado, nors atsakovas Namui buvo išjungęs šildymą (dėl ko ieškovė buvo priversta statyti papildomą šildymo krosnelę, ją prijungiant prie bendros šildymo katilo kapsulės, kad kartu gyvenanti mažametė dukra šaltuoju metų laiku nesušaltų). Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo siūlomas variantas neužtikrintų konfliktų prevencijos tarp šalių, todėl jį patenkinus kilęs ginčas nebūtų išspręstas ir būtų paliktos prielaidos tolimesniems konfliktams tarp atsakovo ir ieškovės. Pažymėjo, kad šioje situacijoje yra galimybė įsirengti naują įėjimą, o ieškovė tokia galimybe ir siekia pasinaudoti, be kita ko, atsakovui nėra reikalinga ir būtina naudotis Name esančiais vonia ir tualetu, nes gyvendamas greta Namo esančiame gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jis turi galimybę naudotis tiek tualetu, tiek vonia ir virtuve.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė naudojimosi ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Trakai, tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2019 m. lapkričio 8 d. parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo projektą: 1.1. O. O. paskirti naudotis ūkinio pastato pusrūsio patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais P-l (6,68 kv. m), P-2 (14,09 kv. m), iš viso - 20,77 kv. m, bendrai pažymėtomis raide A; 1.2. P. B. paskirti naudotis ūkinio pastato pusrūsio patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais P-3 (23,56 kv. m), P-4 (2,72 kv. m), P-5 (1,93 kv. m), P-6 (1,87 kv. m) - iš viso 30,08 kv. m, bendrai pažymėtomis raide B; 1.3. O. O. paskirti naudotis ūkinio pastato pastogės patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais: 1-7 (12,42 kv. m), 1-8 (1,85 kv. m) 1-9 (11,82 kv. m) - iš viso 26,09 kv. m, bendrai pažymėtomis raide A; 1.4. P. B. paskirti naudotis ūkinio pastato 1-mo aukšto patalpomis, projekte pažymėtomis indeksais: 1-5 (7,04 kv. m), 1-6 (16 kv. m) - iš viso 23,04 kv. m, bendrai pažymėtomis raide B; 1.5 O. O. ir P. B. bendram naudojimui paskirti ūkinio pastato 1-mo aukšto patalpas, projekte pažymėtas indeksais: 1-1 (2,74 kv. m), 1-2 (10,04 kv. m), 1-3 (3,50 kv. m), 1-4 (7,96 kv. m) - iš viso 24,24 kv. m, bendrai pažymėtas raide C. Kitą priešieškinio dalį atmetė, priteisė P. B. iš O. O. 1 348 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš O. O. priteisė 50,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną naudojimosi tvarka ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu (duomenys neskelbtini).

6.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-52-213/2019 nutraukė ieškovės O. O. (buvusi – B.) ir atsakovo P. B. santuoką, ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė šalims lygiomis dalimis, t. y. kiekvienai šaliai po ½ dalį. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, ieškovei O. O. ir atsakovui P. B. pagal 2019 m. kovo 15 d. Apylinkės teismo sprendimą Nr. e2-52-213/2019 asmeninės nuosavybės teise priklauso kiekvienam po ½ dalį pastato – ūkinio pastato, 124,22 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai (toliau ir – Ginčo pastatas), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2997 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Trakai (toliau ir – Žemės sklypas), kurio priklausinys yra Ginčo pastatas, šalys valdo Ginčo pastatą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

6.2. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad užkertant galimybę atsakovui naudotis Ginčo pastato virtuve ir sanitariniais mazgais būtų akivaizdžiai pažeistos jo, kaip Ginčo pastato bendrasavininkio, teisės ir pažeista galimybė efektyviai ir racionaliai naudotis Ginčo pastatu, be kita ko, net ir tuo atveju, jei atsakovas turėtų galimybę gyventi kitur, tai savaime nesuponuotų ieškovės teisės nepagrįstai riboti jo kaip bendraturčio teisių pilnavertiškai ir tinkamai naudotis Pastato patalpomis.

6.3. Teismo nuomone, aplinkybės, kad atsakovas, o galimai – ir ieškovė, neketina nuolat gyventi Ginčo pastate, davė pagrindą išvadai, kad palikus Ginčo pastato patalpas 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-4 bendram šalių naudojimui, kaip to prašo atsakovas, konfliktinių situacijų tarp šalių galimybės bus minimalios. Pažymėjo, kad ieškovės į bylą pateikti vaizdo įrašai įrodo ne šalių konfliktiškus santykius, o jų vaikų bei ieškovės ir šalių vyresniosios dukters ir jos šeimos narių konfliktiškus santykius.

6.4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovei nepateikus Ginčo pastato pertvarkymo projekto, suderinto su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, taip pat, nenurodžius, kuri iš šalių ir kieno lėšomis tuos pertvarkymus turi atlikti, padarė išvadą, kad šiuo pagrindu ieškovės siūlymas dėl naudojimosi Ginčo pastatu tvarkos nustatymo negali būti tenkinamas, ieškovei neįrodžius jos reikalavimo dėl naudojimosi Ginčo pastatu tvarkos nustatymo pagal ieškovės pateiktą Planą pagrįstumo. Sprendė, jog atsakovo pateiktas pasiūlymas nustatyti naudojimosi Ginčo pastatu tvarką kiek įmanoma labiau atitinka bendraturčių interesus, pagal jį iš esmės būtų išlaikyta abiejų bendraturčių teisių pusiausvyra, labai nežymiai nukrypstant nuo jiems priklausančių nuosavybės idealiųjų dalių, atsižvelgiant į patalpų specifiką, t. y. jau esamų patalpų plotus, kuriuos po lygiai paskirti abiems šalims yra neįmanoma, atsakovo siūloma nustatyti naudojimosi Ginčo pastatu tvarka yra racionalesnė ir patogesnė naudotis bendraturčiams, yra realiai įgyvendinama, nereikalaujanti jokių Ginčo pastato pertvarkymų ir papildomų šalių investicijų.

6.5. Teismas visiškai sutiko su ieškovės argumentu, kad abu tėvai privalo rūpintis jų nepilnamečiu vaiku bei užtikrinti tinkamas sąlygas jam gyventi ir vystytis, tačiau atkreipė dėmesį, kad, be rūpinimosi buitimi, bendru turtu, atsakovas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-52-213/2019, be kita ko, įsipareigojo kas mėnesį teikti išlaikymą šalių vaikui, apmokėti ½ dalį papildomų būtinųjų jos išlaikymo išlaidų, todėl nesutiko, kad ir prisijungimo prie centralizuoto vandentiekio tinklų kaštai taip pat turėtų būti atlyginami tik atsakovo.

6.6. Teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą nustatyti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes ieškovė nėra Žemės sklypo bendrasavininkė, o pagal CK 4.75 straipsnį naudojimosi tvarka gali būti nustatoma tik nekilnojamojo daikto bendrasavininkiams.

6.7. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl servituto nustatymo atsakovo Žemės sklypui kaip nepagrįstą, nes ieškovė nenurodė nei kokį, nei kokio ploto servitutą prašo nustatyti, nenurodė, atlygintinį ar neatlygintinį, nenurodė jokio faktinio pagrindo servituto nustatymui. Teismas sprendė, jog ieškovės nurodoma aplinkybė, kuria ji grindžia servituto būtinumą, tai yra, kad ateityje šalys išvengtų konfliktų, nėra pagrindas apriboti atsakovo nuosavybės teisę į jo Žemės sklypą, nustatant atsakovo Žemės sklype servitutą. Sutiko su atsakovu, jog nesant duomenų, kad tarp šalių yra nesutarimas dėl patekimo į Pastatą ir egzistuoja objektyvus būtinumas nustatyti servitutą, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl servituto nustatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Ieškovė O. O. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: 1) nustatyti žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 997 m² servitutą, servituto ribas nustatant pagal 2019-12-16 UAB „Kadastrakis“ parengtą planą, kuriame servituto ribos pažymėtos taškais: Nr. 2 (X-6055051.84, Y-559579.73), 3 (X-6055051.94, Y-559558.68), 21 (X-6055048.24, Y-559538.22), 22 (X-6055060.97, Y-559535.84), 23 (X-6055063.83, Y-559549.85), 24 (X-6055063.67, Y-559551.51), 25 (X-6055061.36, Y-559553.74), 26 (X-6055060.45, Y-559553.87), 27 (X-6055062.86, Y-559578.60); 2) nustatyti ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Trakai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką pagal 2019-10-02 UAB „Kadastrakis“ parengtą planą: a. ieškovei O. O. (a. k. (duomenys neskelbtini)) paskirti naudotis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-7, 1-8, 1-9, pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais: P-1, P-2, 1 aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-2, 1-3 ir 1-4; b. atsakovui P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) paskirti naudotis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais: P-3, P-4, P-5, P-6, 1 aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-1, 1-5 ir 1-6; atsakovo priešieškinį atmesti. Taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

7.1. Skundžiamame sprendime ignoruojama, kad ieškovei yra priskiriamas visas pastogės patalpų plotas (iš viso 26,09 kv. m.), kurio naudingumas akivaizdžiai yra mažesnis nei kitų patalpų: pastogėje yra šlaitinis stogas, dalį pastogės patalpų užima laiptinė, o nei vienoje iš pastogės patalpų nėra įrengtą durų, tokioje patalpoje galimybės statyti įvairius baldus ar kitus reikalingus objektus yra žymiai labiau apribotos lyginant su kitomis Namo patalpomis, didelę dalį ieškovei priskiriamo ploto užima laiptai, dėl ko naudojimasis tampa daug labiau apsunkintas ir ji tampa mažiau naudinga nei kitos patalpos, be kita ko, kartu gyvena ir šalių mažametė dukra, o ieškovė kitos gyvenamosios vietos neturi, ir šiuo metu priversta nuomotis gyvenamąją vietą.

7.2. Nesant galimybės nustatyti tokią naudojimosi Pastato patalpomis tvarką, kuri atitiktų šalims priklausančias idealiąsias dalis, visiškai nepagrįstai teigiama, kad atsakovo siūloma naudojimosi tvarka atitinka adekvatumo kriterijų.

7.3. Ieškovės nurodytiems darbams statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi ir gali būti šalių įgyvenami, todėl ieškovės pateiktas Pastato naudojimo planas atitinka teisėtumo kriterijų.

7.4. Būtent ieškovės siūloma naudotis Pastatu tvarka užtikrina, kad šalys išvengtų tarpusavio kontaktų, sudaro pagrindą šalims išvengti naudotis bendrojo naudojimosi patalpomis ir suteikia galimybę bendrąja dalinę nuosavybę valdyti ir naudotis nevaržomai, ieškovė pastogėje atskirai įsivestų elektros energijos suvartojimo apskaitą, o name esanti šildymo sistema liktų atsakovui.

7.5. Servituto nustatymas būtinas, tam, kad ieškovė galėtų realizuoti savo teisę patekti į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Pastatą, bei esant aiškiai nustatytam servitutui išvengti tarpusavio konfliktų, tinkamai naudotis Pastato dalimis bei jį aptarnauti, nes patekimas į Pastatą apsodintas medžiais. Be to, servituto nustatyto būtinę parodo ir atsakovo prašymas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką.

7.6. Ieškovė prašė nustatyti neatlygintinį servitutą, kadangi ateityje abi šalys privalės servitutą prižiūrėti, rūpintis, be to, su ieškove gyvena šalių nepilnametė dukra, kuri taip pat naudosis servitutu, pirmosios instancijos nustatydamas servitutą turėjo teisę nuspręsti dėl servituto atlygintinumo ir jo būdo, tačiau nurodyto klausimo iš esmės nesprendė taip pažeisdamas materialines teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir apribojo ieškovės teisę patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Pastatą.

Atsiliepimas

8. Atsakovas P. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovui visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

Šalies argumentai

8.1. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad jai yra priskiriamas visas pastogės patalpų plotas (iš viso 26,09 kv. m.), kurio naudingumas akivaizdžiai yra mažesnis nei kitų patalpų dėl pastogėje esančio šlaitinio stogo, iš esmės siejamas tik su tuo, kad jai nebuvo priskirtos Ginčo pastato patalpos, dėl kurių vyko ginčas, t.y. patalpos, pažymėtos indeksais: 1-1 – koridorius (patalpos įvardijamos pagal UAB „Kadastrakis“ 2018 m. lapkričio 26 d. parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą) (2,74 kv. m), 1-2 – virtuvė (10,04 kv. m), 1-3 – sanitarinis mazgas (3,50 kv. m) ir 1-4 – koridorius (7,96 kv. m)., iš viso - 24,24 kv. m bendro ploto patalpų.

8.2. Ieškovės siūloma naudojimosi Ginčo pastato patalpomis tvarka iš esmės užkerta kelią atsakovui naudotis vienintele Ginčo pastate esančia virtuve, sanitariniu mazgu, prieškambariu ir tokiu būdu neadekvačiai varžo jo, kaip bendraturčio, teises ir siekia sudaryti tokias sąlygas, kuriomis atsakovas negalėtų ne tik gyventi Ginčo pastate, bet ir juo naudotis.

8.3. Ginčo pastate, kur numatomi pertvarkymai, yra nešančiosios sienos, todėl pertvarkymams reikia projektinio sprendimo, kurį rengia architektai, ir reikia statybos leidimo, jeigu ardomos nešančiosios konstrukcijos ir jos bus susilpnintos – būtinas statybos leidimas, kapitaliniam remontui, kai silpninamos nešančios konstrukcijos, reikalingas leidimas.

8.4. Tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pagal apeliaciniame skunde nurodytą teisinį reglamentavimą statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, nesudaro pagrindo teigti, kad jos pateiktas Planas ir jo papildymas savaime leidžia atlikti norimus statybų darbus, priešingai, ieškovė papildytu Planu numato, kad bus keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos, t. y. bus pertvarkomi įėjimai į Ginčo pastatą, įrengiant naujus įėjimus ir panaikinant jau esamus, todėl aišku, kad tokio pobūdžio statybos darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Be kita ko, ginčo pastate yra išvedžiota elektros instaliacija, centrinio šildymo, vandens tiekimo ir nuotekų inžineriniai tinklai, tačiau ieškovės pateiktame plane nėra numatyta jokių sprendinių dėl šių tinklų keitimo pagal jos reikalaujamus Ginčo pastato rekonstravimo sprendiniu, ieškovė apskritai nėra pateikusi jokių kompetentingų specialistų išvadų ir dokumentų dėl jos siūlomo Ginčo pastato pertvarkymo ir jo įgyvendinimo tvarkos.

8.5. Tarp ieškovės ir atsakovo nėra nesutarimo dėl naudojimosi Žemės sklypu, t. y. atsakovas, kaip Žemės sklypo savininkas, nesudaro jokių trukdžių ir ribojimų ieškovei patekti į Pastatą, tai, kad tarp šalių nėra buvę ginčų dėl patekimo į Pastatą patvirtina ir pati ieškovė patikslintame ieškinyje, be to, atsakovas siūlė ieškovei panaudos pagrindais naudotis Žemės sklypo dalimi, o pirmos instancijos teisme ieškovė taip pat nurodė, kad servituto siekia išimtinai prevenciniais tikslais (kad šalys ateityje išvengtų konfliktų).

8.6. Byloje nesant duomenų, kad tarp šalių yra nesutarimas dėl patekimo į Pastatą, t. y. kad ieškovės galimybės patekti į Pastatą yra apribotos, kad egzistuoja objektyvus būtinumas nustatyti servitutą, t. y. kad buvo išnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės, kad ieškovės teisę į jai priklausančią Pastato dalį būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl servituto nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės O. O. ieškinį dėl servituto žemės sklypui, priklausančiam nuosavybės teise atsakovui P. B. nustatymo pagal 2019 m. gruodžio 16 d. UAB „Kadastrakis“ parengtą planą dėl naudojimosi ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Trakai, tvarkos nustatymo pagal 2019 m. spalio 2 d. UAB „Kadastrakis“ parengtą planą; teismas iš dalies patenkino atsakovo P. B. priešieškinį ir nustatė naudojimosi ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Trakai, tvarką pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2019 m. lapkričio 8 d. parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo projektą.

12. Šalių ginčas kilo dėl pastato naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovui priklausančiam žemės sklypui servituto nustatymo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

13. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-52-213/2019 nutraukė ieškovės O. O. (buvusi – B.) ir atsakovo P. B. santuoką, ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė šalims lygiomis dalimis, t. y. kiekvienai šaliai po ½ dalį. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, ieškovei O. O. ir atsakovui P. B. pagal 2019 m. kovo 15 d. Apylinkės teismo sprendimą Nr. e2-52-213/2019 asmeninės nuosavybės teise priklauso kiekvienam po ½ dalį pastato – ūkinio pastato, 124,22 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai (toliau ir – Ginčo pastatas), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2997 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Trakai (toliau ir – Žemės sklypas), kurio priklausinys yra Ginčo pastatas, šalys valdo Ginčo pastatą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

14. Bylos duomenimis, ginčo ūkinis pastatas pritaikytas gyventi vienai šeimai, jame įrengti bendros paskirties patalpos: prieškambario patalpa, sanitarinis mazgas (vonia ir tualetas), virtuvė. Ginčo pastate faktiškai gyvena ir naudojasi atsakovui priklausančia pastato dalimi šalių dukra S. B. su šeima. Kilus ginčui dėl pastato naudojimosi tvarkos kiekvienas iš bendraturčių parengė ir patiekė teismui projektą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl naudojimosi tvarkos

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

16. Kasacinio teismo praktika bylose dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo taip pat yra išplėtota. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą faktinę medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovo P. B. priešieškinį ir nustatė naudojimosi ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Trakai, tvarką pagal atsakovo pasiūlymą - UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2019 m. lapkričio 8 d. parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, nepažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų ir kasacinio teismo suformuotų naudojimosi tvarkos nustatymo principų. Teismas pažymėjo, kad ginčas tarp šalių kyla dėl naudojimosi Pastato pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-1 – koridorius (patalpos įvardijamos pagal UAB „Kadastrakis“ 2018-11-26 parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą) (2,74 kv. m), 1-2 – virtuvė (10,04 kv. m), 1-3 – sanitarinis mazgas (3,50 kv. m) ir 1-4 – koridorius (7,96 kv. m)., iš viso - 24,24 kv. m, ploto patalpų. Ieškovė prašo pirmo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais: 1-2 (10,04 kv. m), 1-3 (3,50 kv. m), 1-4 (7,96 kv. m) - iš viso 21,50 kv. m priskirti jai naudotis asmeniškai naudotis, tuo tarpu teismas šias pirmo aukšto patalpas paskyrė bendrai naudotis šalims.

19. Teismas, analizuodamas šalių pateiktus naudojimosi Pastatu projektus, nurodė, jog ieškovės siūlomą nustatyti naudojimosi Pastatu, kurio bendras plotas yra 124,22 kv. m ir kurio kiekvienai šaliai priklauso po ½ dalį, tvarką, ieškovei naudojimuisi atitektų 68,36 kv. m bendro ploto patalpų, o atsakovui – 55,86 kv. m bendro ploto patalpų, t. y. ieškovei atitektų 12,50 kv. m ploto patalpų daugiau nei atsakovui; pagal atsakovo siūlomą nustatyti naudojimosi Ginčo pastatu tvarką, ieškovei naudojimuisi atitektų 46,86 kv. m bendro ploto patalpų, atsakovui – 53,12 kv. m bendro ploto patalpų, taip pat – kiekvienai šaliai po 12,12 kv. m patalpų, priskirtinų šalių bendram naudojimuisi, taigi, ieškovei atitektų 6,26 kv. m ploto patalpų mažiau nei atsakovui. Taigi, pagal šalių patiktus naudojimosi projektus, šalys neturi galimybės nustatyti tokios naudojimosi Pastatu tvarkos, kad šalims tenkantis patalpų plotas atitiktų idealiąsias dalis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagal atsakovo siūlomą nustatyti naudojimosi Pastatu tvarką būtų labai neženkliai nukrypta nuo bendraturčiams (šalims) priklausančių nuosavybės idealiųjų dalių, tai iš esmės atitiktų adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų.

20. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis ir pažymi, kad skundžiamu sprendimu nustatyta pastato naudojimosi tvarka visiškai atitinka teismų praktikoje suformuotus naudojimosi tvarkos kriterijus, tokius kaip racionalumo (patogumo), ekonomiškumo ir efektyvumo kriterijų. Pagal skundžiamu sprendimu nustatytą pastato naudojimosi tvarką, apeliantė ir atsakovas bendrai naudojasi tualeto, prieškambario ir virtuvės patalpomis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad faktiškai ginčo pastatas jo savininkų naudojamas kaip gyvenamais pastatas, tokios paskirties patalpų priskyrimas bendram naudojimui neišvengiamas.

21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos tesimo sprendimo motyvais bei nurodo, kad teismas sprendime be pagrindo priskyrė ieškovei visą pastogės patalpų plotą (iš viso 26,09 kv. m.), kurio naudingumas akivaizdžiai yra mažesnis nei kitų patalpų dėl pastogėje esančio šlaitinio stogo. Plane yra pažymėta, kad šių patalpų stogas žemėja nuo 2,33 m., o žemiausias jų taškas yra tik 0,31 m. Taip pat taip pat pirmame aukšte Ieškovei yra priskiriama patalpa 1-4 (7,96 kv. m.), kuria sudaro holas ir laiptinė.

22. Pažymėtina, kad ginčo pastatas įregistruotas kaip ūkinės paskirties statinys, ir, nors faktiški pastatas naudojamas kaip gyvenamasis, nustatyti, kiek iš pastato bendro ploto sudaro gyvenamasis plotas neįmanoma, pati apeliantė tokių duomenų nepateikė. Pirmosios instancijos tesimas, nustatęs naudojimosi tvarką pagal kiekvieną iš bendraturčiams priklausančių dalių bendrąjį plotą, nepažeidė teismų praktikoje įtvirtintų naudojimosi bendromis patalpomis dalių nustatymo principų.

23. Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šalių mažamečio vaiko, gyvenančio su ieškove interesus. Teisėjų kolegija, pažymi, kad apeliantė neatskleidė, kaip teismo nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia nepilnamečio interesus, t.y. jos argumentas yra deklaratyvus. Teismas atmeta šį skundo argumentą, nes vienos iš šalių interesai negali būti suabsoliutinami, o naudojimosi pastato patalpomis tvarkos nustatymas pagal ieškovės pasiūlymą, kuriuo ieškovei priskiriama neproporcingai didelė pastato ploto dalis su teise naudotis vieninteliu prieškambariu, tualetu, virtuve, bei kitas pastato bendraturčis netenka teisės naudotis vieninteliu tualetu, virtuve, prieškambariu pažeidžia bendraturčiu teisių naudotis pastato dalimis proporcingai jų nuosavybės idealiosioms dalims balansą; toks pažeidimas negali būti pateisinamas dėl apeliantės nurodytų motyvų.

24. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos tesimo padaryta išvada, kad tarp šalių susiklostė naudojimosi pastato patalpomis tvarka, pagal kurią apeliantė naudojasi palėpės patalpomis, atsakovas naudosis pirmajame aukšte esančiomis patalpomis, Ginčo pastato pirmame aukšte esančiais virtuve, tualetu ir prieškambariu šalys naudosis, kaip ir naudojosi, bendrai. Apeliantė nurodė, kad nurodytas išvadas pirmosios instancijos teismas grindė išimtinai atsakovo ir liudytojos S. B. parodymais, kurie iš esmės nesuteikia pagrindo konstatuoti tokios naudojimosi tvarkos tarp šalių egzistavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarką kiekvieną iš šalių turi pagrįsti it įrodyti teiginius ir argumentus, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Liudytoja S. B. – šalių dukra, faktiškai gyvena ginčo patalpose su sugyventiniu ir vaiku, kitos gyvenamosios patalpos neturi, todėl naudojimosi patalpomis tvarka jai yra žinoma, tuo tarpu ieškovė nepateikė įrodymų, kad tarp pastato gyventojų susiformavo tokia tvarka, pagal kurią tik apeliantė naudojasi prieškambario, tualeto, dušo ir virtuvės patalpomis, o kiti pastato gyventojai nurodytomis patalpomis nesinaudoja.

25. Pirmosios instancijos tesimas konstatavo, kad Ginčo pastate, rekonstruotame ir pritaikytame gyventi, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas, vienai šeimai. Pastate yra viena virtuvė (patalpa 1-2), vienas sanitarinis mazgas (vonia ir tualetas) (patalpa 1-3), vienas įėjimas į Ginčo pastatą per koridorių (patalpa 1-1), o iš patalpos 1-4 (koridorius, kurioje yra laiptai) yra įėjimas į virtuvės ir vonios/tualeto patalpas, todėl teismas konstatavo, kad šios patalpos reikalingos naudotis tiek ieškovei, tiek atsakovui.

26. Apeliantė teigia, kad pagal jos pateiktame teismui UAB „Kadastrakis“ 2019-10-02 parengto plano papildyme nurodytos vietos įėjimų įrengimui, taip pat užmūrijami įėjimai, o tokių darbų atlikimui būtini statybą leidžiantys dokumentai. Kaip nurodė pirmosios instancijos teisme ieškovė, ji savo lėšomis įrengtų duris į Pastato patalpą 1-2, užmūrytų duris tarp patalpų 1-1 ir 1-4, 1-4 ir 1-6 bei 1-4 ir 1-5. Atsakovui tektų savo lėšomis išsikirsti duris tarp patalpų 1-1 į 1-6 ir tarp patalpų 1-6 ir 1-5. Apeliantės duomenimis, atsakovas pusrūsyje yra įrengęs tualetą, yra galimybė jo patalpose įsirengti virtuvę, apeliantė atskirai įsivestų elektros energijos suvartojimo apskaitą. Apeliantės manymu, tokia tvarka užtikrins, kad nekiltų prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantėse argumentais. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas apklausė liudytoju UAB „Kadastrakis“ direktorių E. M., kuris parodė, kad atsakovo pateiktas dokumentas naudojimosi Ginčo pastatu tvarkos nustatymui yra projektas, o jų įmonės matininkės A. N. 2019-10-02 parengtas dokumentas dėl ginčo pastato naudojimosi tvarkos nustatymo yra ne planas, o brėžinys. Pagal šį brėžinį naudojimosi tvarkos nustatyti negalima. Matininkai nevertina ir nesiūlo konstrukcinių pakeitimų, nekonsultuoja šiais klausimais, tai yra architektų kompetencijoje. Parodė, kad Ginčo pastate, kur numatomi pertvarkymai, yra nešančiosios sienos, todėl pertvarkymams reikia projektinio sprendimo, kurį rengia architektai, ir reikia statybos leidimo. Jeigu ardomos nešančiosios konstrukcijos ir jos bus susilpnintos, būtinas statybos leidimas. Kapitaliniam remontui, kai silpninamos nešančios konstrukcijos, reikalingas leidimas.

28. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė liudytojo E. M. parodymų nepaneigė; teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės pateiktas dokumentas – UAB „Kadastrakis“ 2019-10-02 parengto plano papildymas (brėžinys) neįrodo, kad apeliantės reikalaujamas pastato patalpų pertvarkymas (esamų durų užmūrijimas, naujų durų įrengimas, vandentiekiu ir kanalizacijos rekonstrukcija, naujos virtuvės įrengimo darbai), priskiriamas prie paprastojo remonto darbų ir jų atlikimui nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės parengtas projektas įmanomas tik su ginčo patalpų pertvarkymu, tokio pertvarkymo projektas teismui nebuvo pateiktas, duomenų apie pertvarkymo įgyvendinimo kaštus taip pat nepateikta, bei pagal apeliantės pasiūlymą numatoma priskirti apeliantei naudotis 12,50 kv. m. bendro ploto daugiau, nei atsakovui, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos tesimo išvadomis, kad atsakovo pasiūlyta naudojimosi patalpomis tvarka atitinka šalių interesus ir nepažeidžia teismų praktikoje įtvirtintų naudojimosi bendromis patalpomis dalių nustatymo principų.

29. Teisėjų kolegija atkreipia šalių dėmesį, kad nustačius naudojimosi tvarka bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Apeliantė siekia maksimaliai izoliuoti savo patalpų dalį; toks tikslas gali būti įgyvendintas atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės; tik atidalyta nuosavybės dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu; tokį objektą savininkas naudoja valdo ir disponuoja savo nuožiūra. Teismų sprendimai neužkerta kelią apeliantei parengti atitinkamą projektą ir siekti savo dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

Dėl servituto nustatymo.

30. Pirmosios instancijos tesimas atmetė apeliantės reikalavimą dėl servituto nustatymo, motyvuodamas, kad ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl servituto atsakovui priklausančiam žemės sklypui nustatymo, nenurodė nei kokį iš servitutų, numatytų CK 4.117 – 4.123 straipsniuose, prašo nustatyti, nenurodė, kokio ploto servitutą prašo nustatyti, nenurodė, atlygintinį ar neatlygintinį servitutą prašo nustatyti, taip pat ieškovė iš esmės ieškinyje nenurodė jokio faktinio pagrindo servituto nustatymui.

31. Apeliantė nurodė, kad prašė nustatyti neatlygintinį servitutą, kadangi ateityje abi šalys privalės servitutą prižiūrėti, rūpintis, be to, su ieškove gyvena šalių nepilnametė dukra, kuri taip pat naudosis servitutu. Be to, atsakovas dėl servituto atlygintinumo taip pat nekėlė klausimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdydamas nurodytą pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Teismo teisė parinkti kompensacijos rūšį įtvirtinta CK 4.129 straipsnio nuostatose. Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją negali riboti aptariamos teismo teisės. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl servituto nustatymo pažeidė minėtas materialines teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir apribojo ieškovės teisę patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą.

32. Teisėjų kolegiją nesutinka su apeliantės argumentais. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka (CK 4.111 straipsnis).

33. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi viena iš būtinų sąlygų yra būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Be to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t.y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.133 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Nustatyti servitutą galima tik tokiu atveju, kai daikto savininkas, siekiantis įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų, o servituto būtinybei esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis viešpataujančio daikto naudoti pagal paskirtį, ar egzistuoja objektyvus bei konkretus poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, jog nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Pavyzdžiui, jeigu į žemės sklype esančią pastatą nėra galimybės patekti, atlikti jo remonto ar priežiūros darbų, nepasinaudojus svetimo žemės sklypo dalimi kaip tarnaujančiu daiktu.

35. Nagrinėjamu atveju bylos ieškovė ne tik neįrodė, bet ir nenurodė pagrindų, kodėl ji mano, kad nenustačius servituto negali naudotis jai priklausančia pastato dalimi; bylos duomenimis, atsakovo sutikimu ieškovė naudojosi jam priklausančio žemės sklypo dalimi, ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu nėra. Vertinant apeliantės poziciją, išdėstytą jos procesiniuose dokumentuose, sprendžiama, kad labiau tikėtina, jog apeliantė turėjo omenyje naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, tačiau formalizavo savo pageidavimus netinkamai, kaip prašymą nustatyti servitutą.

Dėl bylos baigties.

36. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, teisingai įvertino į bylą pateiktų įrodymų visumą. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, atsakovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nurodo, jog iš viso patyrė 1210 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja PVM sąskaita-faktūra, ir apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais).

40. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos atsakovui iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės O. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš apeliantės O. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė KutrienėDainius RinkevičiusTatjana Žukauskienė