- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1998-432/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02169-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- O. O.
- Atsakovas
- P. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-14 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. O. ieškinį atsakovui P. B. dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. O. O. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra jos ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškinyje pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti laikiną ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką pagal 2019-10-02 UAB „Kadastrakis“ parengtą planą, kol įsiteisės šios bylos sprendimas: a) ieškovei O. O. paskirti naudotis ūkinio pastato pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-7, 1-8, 1-9, pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais P-1, P-2, 1-o aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2, 1-3 ir 1-4; b) atsakovui P. B. paskirti naudotis ūkinio pastato pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais P-3, P- 4, P-5, P-6, 1-o aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-5 ir 1-6.
2. Ieškovė prašyme nurodė, jog šalys nesutaria dėl minėto pastato naudojimo tvarkos, atsakovas trukdo ieškovei naudotis minėtu pastatu, nors jis reikalingas ir kartu su ieškove gyvenančio vaiko poreikiams. Atsakovas trukdo tinkamai apšildyti minėtą pastatą, naudotis namo kieme esančiu šuliniu. Nors atsakovas minėtu pastatu faktiškai nesinaudoja, tačiau įvairiu metu vaikšto į namą ir vaikštinėja po ieškovės ir šalių dukros faktiškai naudojamas patalpas, apžiūrinėja ieškovės daiktus ir provokuoja konfliktus. Atsakovas taip pat į patalpas atsiveda trečiuosius asmenis. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ieškovės dalinės nuosavybės teisę, jos teisę į privatų gyvenimą, taip pat baugina kartu gyvenančią dukrą.
3. Laikinos naudojimosi tvarkos nustatymas būtinas tolesnių konfliktų prevencijai, kadangi dėl nuolat kylančių konfliktų ir besilankančių nepažįstamų trečiųjų asmenų gyvenimas šiame pastate tiek ieškovei, tiek dukrai sukelia nepatogumų. Ieškovė kitos gyvenamosios vietos neturi ir negali niekur kitur išsikelti. Atsakovas minėtame pastate negyvena. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas tiek tam, kad užtikrintų bendrosios dalinės nuosavybės objekto (minėto pastato) naudojimą, kol bus sprendžiamas ginčas, tiek tam, kad užkirstų kelią ieškovės ir atsakovo konfliktams, kas taip pat užkirstų galimybę pažeisti ir jų dukters interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. 2019-10-14 nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
5. Teismas nurodė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ieškinio reikalavimu siekiamo tikslo apsaugą. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys nesutaria dėl bendro pastato naudojimo tvarkos, geranoriškai susitarti dėl šios tvarkos jiems nepavyksta. Egzistuojančius šalių konfliktus dėl naudojimosi minėtu pastatu patvirtina ieškovės kreipimasis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
6. A. P. B. pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-10-14 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės- ieškovės O. O. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
7. Apeliantas nurodo, jog įstatymas nenumato laikinųjų apsaugos priemonių tikslo- išspręsti bylą ieškovo naudai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Šioje byloje ieškovės prašymas taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones- nustatyti laikiną ūkinio pastato, esančio Naujosios Sodybos g. 6, Trakuose, naudojimosi tvarką pagal 2019-10-02 UAB „Kadastrakis“ parengtą planą iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje- yra tapatus jos ieškinio reikalavimui ir iš esmės reiškia ieškovei naudingo sprendimo priėmimą iki bylos išnagrinėjimo.
8. Šioje byloje nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų abiejų būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nutartį priėmęs pirmos instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo formaliai ir pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas. CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, kuri tapati ieškinio reikalavimui, nenumatyta proceso įstatyme ir pažeidžia teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir proceso rungtyniškumo principus, todėl nutartis naikintina ir šiuo pagrindu.
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog ieškovės pretenzija pagrindžia, kad atsakovas namui buvo išjungęs šildymą (dėl ko ieškovė pasistatė papildomą šildymo krosnelę, ją prijungė prie bendros šildymo katilo kapsulės, kad kartu gyvenanti dukra nešaltų). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šiame įrodyme užfiksuotas aplinkybes ir paneigtų, kad namo šildymas nebuvo išjungtas nepagrįstai. Šildymo namui, kuriame gyvena mažametis vaikas, apribojimas yra akivaizdus trukdymas naudotis tokia nuosavybe. Pažymi, kad atsakovas tik ieškovės naudojamoje namo dalyje atjungė dalį šildymo sistemos, nes dalyje namo išjungus šildymą, kitoje namo dalyje šildymo galimybė išliko. Pažymi ir tai, kad šiuo metu ieškovė šildymo klausimus derina su priešgaisrinės tarnybos darbuotojais, kurie išaiškino ką ieškovei reikia atlikti, kad esama šildymo sistema atitiktų reikalavimus, o ieškovė jau ėmėsi šių priemonių įgyvendinimo.
10. Ieškovė mano, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakymas taip pat pagrindžia atsakovo trukdymą naudotis namu. Šiame atsakyme atsakovas dėl vandens tiekimo į namą apribojimo nurodė skirtingas aplinkybes, negu buvo nurodytos atskirajame skunde, o tai neabejotinai pagrindžia atsakovo nesąžiningumą ir siekį ieškovei trukdyti naudotis vandens gavimo galimybe.
Šalies argumentai
11. Ieškovė nurodo, jog atsakovas, jos neinformuodamas, po namą vedžioja trečiuosius asmenis. Tokie atsakovo veiksmai, ieškovės manymu, pažeidžia bendro daikto naudojimo derinimo principus, kelia baimę bei nemalonius išgyvenimus name gyvenančiai šalių dukrai. Atsakovo argumentai ir šiuo aspektu yra nepagrįsti, nes nurodyti atsakovo veiksmai pažeidžia ne tik interesų derinimo principą, bet ir ieškovės bei jos dukters teisę į privatų gyvenimą.
12. Ieškovė nurodo, kad šiomis laikinosiomis priemonėmis norima užtikrinti ieškovės ir šalių dukters teisę į privatų gyvenimą ir užkirsti kelią atsakovui piktnaudžiauti teisėmis, naudojantis bendrąja daline nuosavybe.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisėta. Apeliantas mano, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, kuri tapati ieškinio reikalavimui, nenumatyta proceso įstatymuose ir pažeidžia teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir proceso rungtyniškumo principus.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, bet nenagrinėja bylos iš esmės.
17. Atsakovas atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones- nustatyti laikiną ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2019-10-02 UAB „Kadastrakis“ parengtą planą iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje- yra tapatus jos ieškinio reikalavimui ir iš esmės reiškia ieškovei naudingo sprendimo priėmimą iki bylos išnagrinėjimo.
18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui ir ieškovei priklauso po ½ dalį šio pastato, kuris buvo padalintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-03-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-52-213/2019, nutraukus šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (LITEKO duomenimis, teismo sprendimas įsiteisėjęs). Šiame pastate ieškovė gyvena kartu su šalių dukra D. B., kurios gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove. Ieškovės pateiktas ieškinys dėl ūkinio pastato naudojimosi tvarkos nustatymo, vertinant prima facie, yra pagrįstas. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad šalys nesutaria dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos. Ieškovė, kaip bendraturtė, turi teisę reikalauti, kad naudojimosi bendru turtu tvarka būtų nustatyta teismo sprendimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis.). Tad pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalies sąlyga, dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, egzistuoja.
19. Kitą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą- teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, ieškovė motyvuoja tuo, jog šiomis laikinosiomis priemonėmis norima užtikrinti ieškovės ir šalių dukters teisę į privatų gyvenimą ir užkirsti kelią atsakovui piktnaudžiauti teisėmis, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, kuriai nenustatyta naudojimosi tvarka. Ieškovė nurodo, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ir sudaro kliūtis ieškovei naudotis jos ūkinio pastato dalimi (išjungė šildymą, apribojo vandens tiekimą). Byloje yra pateikta Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštas, kuriuo atsakovas įspėtas dėl administracinės atsakomybės tuo atveju, jei bus kliudoma įgyvendinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Šios aplinkybės patvirtina, kad kyla šalių konfliktai dėl naudojimosi bendru turtu. Siekiant iki ginčo išsprendimo iš esmės užtikrinti abiejų bendraturčių teises naudotis bendru daiktu, laikinos naudojimosi bendru ūkiniu pastatu tvarkos pagal ieškovės reikalavimus nustatymas yra teisingas sprendimas. Abi šalys žinos konkrečias teises į bendrą turtą ir dėl naudojimosi šiuo turtu nekils konfliktų. Ar ši tvarka yra teisinga ir teisėta, bus patikrinta, nagrinėjant bylą iš esmės.
20. Pažymėtina, jog atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, galėjo pasiūlyti, jo manymu, tinkamą naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką, tačiau to nepadarė. Taip pat atsakovas nenurodė, kurie skundžiamojoje nutartyje nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos aspektai ir kokiu būdu pažeidžia atsakovo teises.
20. Pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų netaikius, ieškovei kyla kliūčių naudotis savo ūkinio pastato dalimi. Pripažintina, kad šiuo procesiniu sprendimu buvo užtikrinta ieškovės bei atsakovo interesų pusiausvyra. Išsamus įrodymų vertinimas bus atliekamas, bylą nagrinėjant iš esmės. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties nesudaro pagrindo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertinti kitaip, nei išdėstyta skundžiamoje pirmos instancijos teismo nutartyje.
21. Apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamąją nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti atsakovo P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-14 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. O. ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, nustatymo, pareikštą atsakovui P. B..
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-14 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.