Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-3053-323/2018 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams M. M., K. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 32 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Pareiškėja prašė procesą civilinėje byloje Nr. e2-3053-323/2018 atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir 9 punkto (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) pagrindais.

9. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

10. Pareiškėja prašyme nurodė, kad paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, t. y. atsakovas K. M. 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-3053-323/2018 patvirtino, jog tai jis, o ne G. B. mokėjo įmokas bankui. Šių argumentų ji anksčiau negalėjo įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šios aplinkybės nėra laikytinos naujomis.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

12. Šiuo atveju pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog K. M. pats mokėjo kredito įmokas AB SEB bankui, buvo žinoma ir analizuojama nagrinėjant civilinę bylą e2-3053-323/2018. Pareiškėja pati dalyvavo bylos nagrinėjime ir galėjo naudotis visomis įrodinėjimo priemonėmis norėdama pagrįsti šį argumentą. Išklausius atsakovo K. M. Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. gegužės 13 d. vykusiame teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-635-730/2019 duotus paaiškinimus nustatyta, kad atsakovas pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepripažino. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ši aplinkybė nelaikytina esmine ir sudarančia pagrindą atnaujinti procesą.

13. Kitas bylos proceso atnaujinimo pagrindas, kurį pareiškime nurodė pareiškėja – pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, t. y. neteisingai apskaičiuota skolos suma, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

14. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo skolos sumą. Iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-115-524/2019, kuria buvo iš dalies pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3053-323/2018, iš pareiškėjos solidariai su K. M. G. B. priteista 4 544,90 Eur už atsakovus sumokėtų kredito įmokų bei 590,00 Eur priteista iš K. M., taip pat iš pareiškėjos solidariai su K. M. priteista 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 4 544,90 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. vasario 5 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir iš pareiškėjos M. M. G. B. priteista 111,25 Eur, o iš K. M. – 138,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė visus argumentus dėl priteistos skolos dydžio neteisingumo. Ta aplinkybė, jog, apeliantės vertinimu, teismas šių aplinkybių pagrindu turėjo nustatyti teisingos skolos sumą, tačiau to nepadarė, nesudaro sąlygų konstatuoti aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymą.

16. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, jog praleido terminą prašymui paduoti dėl proceso atnaujinimo dėl objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleidusi įstatyme nustatyto termino. Tad šie atskirojo skundo argumentai dėl termino atnaujinimo teisiškai nereikšmingi.

17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.