- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-115-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- M. M., K. M.
- Ieškovas
- G. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams M. M., K. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 5 134,90 EUR vietoj atsakovų sumokėtų kredito įmokų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 tenkino pareikštą savarankišką reikalavimą ir priteisė iš M. M. ir K. M. solidariai 43 276,83 EUR vietoj jų laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2017 m. kovo 10 d. sumokėtų kredito įmokų. Paaiškino, kad butas (duomenys neskelbtini), kuriam pirkti imtas kreditas iš AB SEB banko, iš tiesų buvo pirktas ne atsakovų šeimai, o ieškovei, nes dėl kuklių pajamų negalėjo pati gauti paskolos butui įsigyti. Atsakovai, dar būdami sutuoktiniai, banko paskolą buto pirkimui finansuoti ir buto pirkimą įformino savo vardu. Pagal šalių žodinį susitarimą įmokas už butą (banko kreditą ir palūkanas pagal grafiką) kompensuoja ieškovė, butą kaip savo nuosavą valdo (atlieka visą apdailą, jame gyvena ir moka mokesčius) taip pat ieškovė ir ateityje, kompensavus banko kreditą ir palūkanas, butas būtų perrašytas ieškovės nuosavybėn. Pagal atsakovo susitarimą su AB SEB banku pagal grafiką bankas kas mėnesį nurašo nuo atsakovo banko sąskaitos sumas kreditui ir palūkanoms dengti. Todėl ieškovė ir kiti jai padedantys pirkti butą, adresu (duomenys neskelbtini), artimi jai asmenys, į atsakovo sąskaitą įmokėdavo reikiamas pinigų sumas, kurias nurašydavo bankas. Ieškovė, vykdydama minėtą susitarimą su atsakovais, iki šiol dengia už atsakovus kredito įmokas, nes kitaip už įsipareigojimų AB SEB bankui nevykdymą bankas kaip hipotekos kreditorius gali imtis atitinkamų priemonių, kurios gali privesti prie nepageidautinų pasekmių – ginčo buto praradimo. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. sausio 11 d. ieškovė už atsakovus sumokėjo dar 5 134,90 EUR kredito įmokų. Ši suma iš atsakovų turėtų būti priteista solidariai, kadangi minėtu 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo sprendimu pripažinta, kad atsakovai po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingi pagal savo įsipareigojimus, kylančius iš su AB SEB banku 2007 m. rugsėjo 26 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 0450718014535-17 ir 2009 m. gegužės 20 d. susitarimo pakeisti kredito sutarties Nr. 0450718014535-17 sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu atsisakė priimti atsakovės M. M. rašytinius prieštaravimus (reg. Nr. DOK-23145) ir priešieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo (reg. Nr. DOK-23146) ir grąžino juos padavusiam asmeniui, ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų K. M. ir M. M. 5 134,90 EUR už atsakovus sumokėtų kredito įmokų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 5 134,90 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir iš kiekvieno po 125 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. B., priteisė iš atsakovų K. M. ir M. M. iš kiekvieno po 58 EUR žyminio mokesčio valstybei.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai K. M. ir M. M. 2007 m. rugsėjo 26 d. su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. 0450718014535-17 (su vėlesniu pakeitimu) (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią AB SEB bankas atsakovams suteikė 121 595,73 EUR kreditą butui (duomenys neskelbtini), su priklausiniais pirkti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 nutraukta atsakovų santuoka, nustatyta, kad po santuokos nutraukimo atsakovai lieka solidariai atsakingi pagal įsipareigojimus, kylančius iš Kredito sutarties. Iš paminėtu teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas K. M. pripažino egzistuojant susitarimą su ieškove G. B., kad pastaroji faktiškai mokės įmokas už kreditą, kadangi nurodytas butas pirktas jai naudotis, šiuo teismo sprendimu iš atsakovų solidariai priteista 43 276,83 EUR vietoj atsakovų sumokėtų kredito įmokų už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2017 m. kovo 10 d. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. sausio 11 d. į atsakovo K. M. sąskaitą, esančią AB SEB banke, sumokėjo dar 5 134,90 EUR sumą, nurodydama, kad mokėjimai vykdomi kredito įmokoms už būstą dengti. Aplinkybė, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko į paskirtą teismo posėdį, nors procesiniai dokumentai įteikti jam asmeniškai, rodo jo poziciją dėl nagrinėjamos bylos, t. y. kad susitarimas su ieškove, kad ji faktiškai mokės kredito įmokoms dengti reikalingas lėšų sumas, tebeegzistuoja. Ieškovė į atsakovo sąskaitą AB SEB banke pervesdavo pinigus tam, kad atėjus kredito dalies grąžinimo dienai (kiekvieno kalendorinio mėnesio 26 diena) kredito gavėjo (atsakovo) sąskaitoje būtų reikiama nurašyti suma. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad per ginčo laikotarpį (nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. sausio 11 d.) padengta kredito dalis sudaro iš esmės tiek, kiek ieškovė pervedė piniginių lėšų į kredito gavėjo atsakovo sąskaitą (skirtumas nesiekia vieno euro), todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė veikė kaip trečiasis asmuo, vykdantis prievolę, t. y. kaip trečiasis asmuo vykdė solidariųjų skolininkų – atsakovų – prievolę kreditoriei AB SEB bankui, kadangi tokio pobūdžio bylose svarbiausia, kieno pinigais, o ne iš kieno sąskaitos įvykdyta (visa ar dalis) prievolė kreditoriui. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė neturi regreso teisės iš jos išsiieškoti sumokėtas sumas, kadangi atsakovė nesutiko (neleido), kad ieškovė pervestų pinigus kredito įmokoms dengti, ir ieškovės pervestas pinigines lėšas turi grąžinti jų gavėjas – atsakovas, su kuriuo ieškovė yra sudariusi atitinkamą susitarimą. Kaip minėta, atsakovų prievolė bankui yra solidari. Solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą skolininkams: ieškovė dalį prievolės įvykdė už abu skolininkus (kredito gavėjus), todėl negali būti ribojama ieškovės reikalavimo teisė į abu skolininkus. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei solidariai iš atsakovų priteista 5 134,90 EUR už atsakovus sumokėtų kredito įmokų. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Taip pat netenkintas atsakovės prašymas pranešti prokurorui apie sistemingai atliekamą nusikalstamą veiką. Atsakovė, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, 2018 m. gegužės 17 d. (teisme gautas 2018 m. gegužės 18 d.) pakartotinai pateikė priešieškinį, kurį buvo atsisakyta priimti 2018 m. gegužės 16 d. neskundžiama nutartimi, ir prieštaravimus dėl ieškovės nuomonės dėl priešieškinio priėmimo, kurie teismui jau buvo pateikti 2018 m. gegužės 16 d. Kadangi šie procesiniai dokumentai teikiami pakartotinai ir po to, kai buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, juos atsisakyta priimti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų priteista skola ieškovei, ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovei atmesti, o atsakovui tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių, atsakovės M. M. per įgaliotinę pateiktą prašymą išreikalauti įrodymus atsisakė tenkinti, netinkamai aiškino ir taikė įstatymą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
5.2. Su AB SEB banku pagal Kredito sutartį atsiskaitė vienas iš solidariųjų skolininkų atsakovas K. M., bet ne ieškovė. Aplinkybė, kad ieškovė pervedinėjo pinigų sumas, atitinkančias kredito įmokos dydį, į atsakovo sąskaitą, nesudaro pagrindo teigti, kad prievolę bankui įvykdė ieškovė už abu solidariuosius skolininkus.
5.3. Pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovo sąskaitoje visada buvo pakankamai lėšų kredito įmokoms dengti, nes į atsakovo sąskaitą buvo pervedamas jo darbo užmokestis. Be to, pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo įpareigoti ieškovę pateikti ginčo laikotarpio banko sąskaitos išrašą, kuriuo būtų galima pagrįsti, iš kur ieškovė, kurios pajamos, kaip ji pati nurodė, yra kuklios, kas mėnesį sąskaitoje turėdavo kredito įmokos dydžio pinigų sumas. Nebuvo išreikalautas atsakovo sąskaitos išrašas, galintis patvirtinanti, jog ne ieškovės pervestomis pinigų sumomis buvo dengiamos kredito įmokos AB SEB bankui.
5.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisiniams santykiams taikė CK 6.50 straipsnį, kuriame nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai, ir netinkamai minėtą straipsnį aiškino.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, jų apskritai nenustatinėjo. Pirmosios instancijos teismas nustatė tik ieškovės atliktų mokėjimų į atsakovo sąskaitą faktą, tačiau nenustatė, kad būtent ieškovės pinigais buvo sumokėtos kredito įmokos. Todėl byloje turėjo būti sprendžiamas atsakovo nepagrįsto praturtėjimo klausimas ieškovės atsakovui suteiktos paskolos forma, tačiau atsakovė nėra ieškovės solidarioji skolininkė kartu su atsakovu. Be to, ieškovė, negavusi kreditorės AB SEB banko sutikimo, ne tik, bylos duomenimis, neįvykdė, bet net ir negalėjo (neturėjo teisės) įvykdyti prievolės už solidariuosius skolininkus K. M. ir M. M.. Tad ir atsakovė nėra ir negali būti solidariai atsakinga ieškovei už jos pervestas lėšas į atsakovo sąskaitą.
5.6. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nepagrįstas yra atsakovės argumentas, kad ieškovė neturi regreso teisės iš jos išsiieškoti sumokėtas sumas, kadangi atsakovė nesutiko (neleido), kad ieškovė pervestų pinigus kredito įmokoms dengti, ir ieškovės pervestas pinigines lėšas turi grąžinti tik jų gavėjas – asmeniškai atsakovas, su kuriuo ieškovė yra sudariusi atitinkamą susitarimą. CK 6.111 straipsnyje nustatyti reikalavimo perėjimo regreso tvarka pagrindai – regreso tvarka reikalavimai gali pereiti trečiajam asmeniui rašytinės sutarties arba įstatymų pagrindu. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog tarp atsakovų bei ieškovės buvo sudaryta įstatymo reikalavimus atitinkančios formos sutartis, taip pat nekonstatuoti ir atvejai, kada regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė gali įstoti į pradinio kreditoriaus vietą ir reikalauti sumokėtų sumų solidariai ir iš atsakovės.
5.7. Kadangi ieškovė reikalauja priteisti jai pinigines sumas už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 3 d., kai šalių santuoka dar nebuvo teismo sprendimu nutraukta, teismas turėjo taikyti CK 3.109 straipsnio 3 dalį, kurios pagrindu solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
6.1. Apeliantė nepagrįstai ginčija faktus, aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos teismo kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių bylos dalyvių. Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo patenkintas ieškovės analogiškas reikalavimas tik dėl kito laikotarpio ir buvo nustatytos aplinkybės, kad ji ir jai artimi žmonės pervedinėjo į atsakovo banko sąskaitą reikiamas pinigų sumas būsto kreditui dengti.
Šalies argumentai
6.2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad buvo būtinas banko sutikimas, kad buvo neteisėtai perkelta prievolė trečiajam asmeniui, kad buvo būtinas atsakovės sutikimas. Atsakovė žinojo, kad naujai pastatyto buto raktai atiduoti ieškovei, kad ji savo lėšomis atlieka buto apdailą, įrenginėja, apstato butą baldais, technika, gyvena nuolat, perveda būsto paskolai dengti pinigus į atsakovo sąskaitą. Daug kartų lankėsi svečiuose pas ieškovę, nereiškė jokių prieštaravimų, pretenzijų nei savo sutuoktiniui, nei ieškovei, nei bankui labai ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2007 m. iki 2016 m.
6.3. Įstatymas nedraudžia ir leidžia trečiajam asmeniui įvykdyti kito skolininko prievolę, jei tai nesusiję su skolininko asmeniu. Šiuo atveju būsto paskolos grąžinimo prievolė nesusijusi su asmeniu, todėl ieškovė galėjo atlikti veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.50 straipsnį.
Atsiliepimas
6.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad bankas negalėjo priimti prievolės įvykdymo ieškovės pinigais. Faktas, kad pinigai buvo nurašomi nuo atsakovo sąskaitos, paneigia skundo argumentus ir tai, kad bankui buvo aktualu, kieno pinigais grąžinamas kreditas.
6.5. Nepagrįsta apeliacinio skundo dalis dėl paskolos teisinių santykių ir juos reglamentuojančio įstatymo taikymo šioje byloje tarp ieškovės ir atsakovo. Šie asmenys niekada nesitarė, kad kažkada atsakovas grąžins ieškovei pinigus, kad ieškovė paskolai suteikia pinigų. Atsakovė žinojo, sutiko, neprieštaravo, kad būsto kreditas būtų grąžinamas ieškovės pinigais, kurie bus pervedami į atsakovo sąskaitą.
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
Šalies argumentai
7.1. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovės esą nurodytų aplinkybių, kad atsakovo sąskaitoje visada buvo pakankamai lėšų kredito įmokoms dengti, nes į atsakovo sąskaitą buvo gaunamas (pervedamas) jo darbo užmokestis. Kartu nurodo, jog byloje nepateikta duomenų, kad sąskaitoje lėšų atsakovų prievolei vykdyti nebuvo ar jų trūko, o trūkumą savo lėšomis kompensavo ieškovė. Ieškovės nuomone, šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, kadangi atsakovė neprašė pirmosios instancijos teismo tirti šių aplinkybių, nepateikė ir neprašė išreikalauti atitinkamų įrodymų. Apeliantės nurodytas argumentas, kad atsakovo sąskaitoje, iš kurios bankas nurašydavo lėšas kredito įmokoms dengti, tam galėjo būti pakankamai lėšų ir be ieškovės pervestų lėšų, nepaneigia skundžiamu sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. į atsakovo sąskaitą pervedė ginčo sumą.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimtu kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl panašios faktinėmis aplinkybėmis situacijos, susiklosčiusios tarp tų pačių ginčo šalių ankstesniu laikotarpiu.
7.3. Apeliantės nuomonė, kad teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė CK 6.50 straipsnį, yra visiškai nepagrįsta. Aiškindamas ir taikydamas CK 6.50 straipsnį pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
7.4. Visiškai teisingai pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstu atsakovės argumentą, kad ieškovė neturi regreso teisės iš jos išsiieškoti sumokėtas sumas, kadangi atsakovė nesutiko (neleido), kad ieškovė pervestų pinigus kredito įmokoms dengti, ir ieškovės pervestas pinigines lėšas turi grąžinti jų gavėjas – atsakovas, su kuriuo ieškovė yra sudariusi atitinkamą susitarimą. Atsakovės siekis išvengti teismų sprendimais pripažintos solidariosios prievolės yra ne kas kita, kaip siekis neatlygintinai, t. y. kitų asmenų sąskaita, gauti nekilnojamąjį turtą, 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), už kurį pinigus bankui per atsakovą moka ieškovė.
Atsiliepimas
7.5. Apeliaciniame skunde nurodytas neteisingas ieškovės ir jai nežinomas adresas – (duomenys neskelbtini). Teisingas ieškovės faktinės gyvenamosios vietos adresas nurodytas šiame atsiliepime – (duomenys neskelbtini).
7.6. Šalia atsakovės atstovės advokatės G. S. parašo apeliaciniame skunde nurodyta, kad M. M. vardu pasirašė įgaliotinė T. Ž.. Pažymėtina, kad, šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovei nebuvo leista atstovauti T. Ž., kadangi ši nepatenka į asmenų ratą, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Todėl šioje byloje apskritai jokių procesinių veiksmų neturinčios teisės atlikti T. Ž. parašas apeliaciniame skunde yra perteklinis, padėtas pažeidžiant procesinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovo K. M. patikslintą ieškinį ir atsakovės M. M. patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. M. ieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, G. B. ieškinį tenkino iš dalies. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2017-12-21 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1814-459/2017. Paminėtoje civilinėje byloje buvo nutraukta šios bylos atsakovų santuoka ir teismas padalijo atsakovų nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį K. M. ir M. M.. Šios bylos atsakovų prievolės AB SEB bankui paliko solidariosiomis prievolėmis po santuokos nutraukimo. Šios bylos ieškovės G. B. reikalavimą priteisti jai sumokėtas 43 804,00 EUR kredito įmokas už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2017 m. kovo 10 d. tenkino vadovaudamasis CK 6.50 straipsnio pagrindu.
11. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti 5 134,90 EUR už atsakovus sumokėtų kredito įmokų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 5 134,90 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme nuo 2017-04-03 iki 2018-01-11.
12. Byloje nustatyta, kad sprendimas, kuriuo nutraukta atsakovų santuoka, įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2017-12-21 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1814-459/2017. Su ieškiniu pateikti ginčo sumos pervedimo atsakovui K. M. dokumentai įrodo, jog 95 EUR įmoka buvo atlikta 2017-12-23, o 495 EUR įmoka buvo atlikta 2018-01-11, t. y. po atsakovų santuokos nutraukimo. Paminėtame teismo sprendime dėl atsakovų santuokos nutraukimo buvo konstatuota atsakovų solidarioji prievolė AB SEB bankui po santuokos nutraukimo ir šios bylos ieškovės G. B. reikalavimas priteisti jai sumokėtas 43 804,00 EUR kredito įmokas už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2017 m. kovo 10 d. buvo patenkintas solidariai priteisiant iš atsakovų.
13. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
14. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).
15. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės ir solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Jos, minėta, dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Priklausomai nuo to, ar bendra prievolė yra solidarioji ar dalinė, skiriasi jos vykdymas ir sutuoktinių atsakomybės apimtis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pvz., pagal iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, būtino išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Jeigu prievolė yra dalinė, tai kiekvienas sutuoktinis privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 straipsnis).
16. Paminėtoje atsakovų ištuokos byloje konstatuotos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog nutraukus atsakovų santuoką ir padalijus butą, į kurį ištuokos byloje pretendavo šios bylos ieškovė, atsakovams lygiomis dalimis ieškovės įrodinėjama prievolė atsakovams tapo atsakovo K. M. asmenine prievole.
17. K. M. atsiliepime į G. B. patikslintą priešieškinį aiškiai išreiškė sutikimą, kad ištuokos byloje būtų tenkintas G. B. ieškinys. Atsakovų ištuokos bylos sprendime buvo užfiksuota G. B. pozicija dėl atsakovų prievolės bakui. Paminėtoje byloje G. B. neprieštaravo K. M. prašymui nustatyti, kad pagal AB SEB banko 2007 m. rugsėjo 26 d. sudarytą Kredito sutartį atsirandančios prievolės yra asmeninės K. M. prievolės, procesiniuose dokumentuose ji nurodė, jei teismas tenkintų G. B. savarankiškus reikalavimus, todėl G. B. taptų ne tik faktiškai, bet ir teisiškai buto savininke ir įkaito davėja bankui, G. B. ir toliau, kaip darė iki šiol, vykdydama susitarimą, pagal banko nustatytą grafiką pervedinėtų kreditui grąžinti ir palūkanoms sumokėti skirtas sumas į K. M. banko sąskaitą, iš kurios bankas nurašo sumas kreditui ir palūkanoms dengti. Kas mėnesį G. B. į ieškovo banko sąskaitą perveda po 527,17 EUR kredito įmokų.
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 iš atsakovų solidariai priteista 43 276,83 EUR už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2017 m. kovo 10 d., butas, į kurį pretendavo G. B., atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. jis nebuvo padalytas, tačiau įsiteisėjus šiam sprendimui atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė dėl ginčo buto transformavosi į bendrąją dalinę nuosavybę, todėl atsakovų santuokos nutraukimas ir buto, dėl kurio atsirado ieškovės įrodinėjama prievolė, padalijimas turi įtakos atsakovų prievolės G. B. pobūdžiui.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad: prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas; sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).
20. Paminėtas teisinis reglamentavimas leidžia padaryti išvadą, kad dėl ieškovės 95 EUR ir 495 EUR įmokų, atliktų 2017-12-23 ir 2018-01-11, nenustatyta solidariosios atsakovų atsakomybės pagrindų, nes atsakovai nuo 2017-12-21 yra nutraukę santuoką ir butas, dėl kurio buvo daromos šios įmokos, yra padalytas atsakovams lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nėra pagrindų atsakovės M. M. solidariajai atsakomybei dėl G. B. reikalavimo nustatyti, nes byloje neįrodyta, jog po atsakovų santuokos nutraukimo ir buto, į kurį pretenduoja šios bylos ieškovė, padalijimo atsakovų atsakomybė ieškovei yra solidarioji, todėl ieškinys dėl 590 EUR priteisimo solidariai iš atsakovės M. M. atmestinas ir ši suma priteistina tik iš K. M..
21. Dėl kitos ginčo sumos dalies, t. y. dėl 4 544,90 EUR įmokų, padarytų laikotarpiu nuo 2017-04-03 iki 2017-12-15, t. y. iki atsakovų santuokos nutraukimo ir buto padalijimo, atsakovės apeliacinio skundą tenkinti nėra pagrindo, nes šios nutarties 17 p. nurodytos faktinės aplinkybės dėl ginčo įmokų paskirties, t. y. ieškovės siekio įgyti butą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovams, kurie buvo solidariai įsipareigoję bankui dėl šio buto įsigijimo, įrodo atsakovės M. M. sutikimą priimti tokias įmokas iš ieškovės jai būnant santuokoje su K. M.. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės ir solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys), t. y. dėl šios ieškinio dalies yra įrodyti šios nutarties 15 p. nustatyti solidariosios atsakomybės pagrindai ir apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti šią sprendimo dalį nėra teisinio pagrindo.
22. Paminėtais motyvais apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo sprendimas dėl 590 EUR priteisimo solidariai iš atsakovės M. M. atmestinas ir ši suma priteistina tik iš K. M.. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d.3 p.).
23. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 590 EUR, keistinos skundžiamo teismo sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai pagal CPK 93 str. 2 d., 3 d. nustatytas taisykles, t. y. 11 procentų sumažintinos bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybei ir ieškovei iš atsakovės M. M., ir šiuo procentu padidintinos iš atsakovo K. M.. Iš atsakovės M. M. priteistina 51,42 EUR, o iš K. M. priteistina 64,11 EUR žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str.). Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 250 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl pagal paminėtą proporciją iš atsakovės M. M. priteista 125 EUR suma sumažintina iki 111,25 EUR, o iš K. M. priteista 125 EUR suma padidintina iki 138,75 EUR.
Apeliacinės instancijos teisme atsakovė M. M. pateikė įrodymus, jog jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir valstybė patyrė 230 EUR bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus apeliacinį skundą paminėta proporcija, t. y. 11 procentų, iš ieškovės G. B. priteistina 25,30 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 93 str. 2 d., 3 d., 98 str.).
Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą patyrė 363 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl, apeliacinės instancijos teisme patenkinus atsakovės M. M. apeliacinį skundą 11 procentų, iš jos ieškovei G. B. priteistina 89 procentai turėtų ieškovės bylinėjimosi išlaidų, t. y. 323,07 EUR (CPK 93 str. 2 d., 3 d., 98 str.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintos maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą numatytos užmokesčio sumos (Rekomendacijų 8.11 p.).
Atsakovas K. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau iš atsakovės M. M. priteisti jam turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra teisinio pagrindo, nes bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 93 str. 2 d. priteisiamos iš priešingų šalių, t. y. ieškovo ir atsakovo, viena kitai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovų M. M. ir K. M. priteista solidariai G. B. 5 134,90 EUR už atsakovus sumokėtų kredito įmokų, pakeisti ir priteistą solidariai sumą sumažinti iki 4 544,90 EUR ir 590 EUR priteisti iš K. M. G. B., taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme (2018-02-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš M. M. priteistą G. B. 125 EUR sumą sumažinti iki 111,25 EUR, o iš K. M. priteistą 125 EUR sumą padidinti iki 138,75 EUR.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų M. M. ir K. M. valstybei po 58 EUR ir iš M. M. priteisti 51,42 EUR, o iš K. M. priteisti 64,11 EUR žyminio mokesčio valstybei.
Iš G. B. priteisti 25,30 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630.
Iš M. M. priteisti G. B. 323,07 EUR išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.