- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-05
- Bylos Nr.
- 1-86-564/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30236-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- L. E.
- Nukentėjusysis
- V. E.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. E., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. . (duomenys neskelbtini) teistas:
1) 2019-10-28 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui;
2) 2019-11-19 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 284 str., 64¹ str. 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui;
3) 2020-09-23 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 187 str. 1 d., 64¹ str. laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 6 mėnesiams, įpareigojant : dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį;
bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis L. E. 2020 m. liepos 29 d. apie 19.50 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpose, kilusio konflikto metu, mušė ir kitaip smurtavo prieš šeimos narį, t. y. motiną V. E. tyčia rankomis suėmęs už kaklo smaugė, spaudė ranką bei pinigine sudavė į veido sritį, tuo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. E. kaltu prisipažino iš dalies . Parodė, kad 2020 m. liepos 29 d. dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje buvo pristatytas į policiją. Jau ten sukilo pyktis. Išleidus iš policijos, dar būdamas neblaivus, sugrįžo į namus ir sukonfliktavo su mama. Visų konflikto aplinkybių neatsimena. Mama gal kažką pasakė ir jam „nervai neišlaikė“, pradėjo ant jos rėkti. Mama stovėjo miegamajame kambaryje ir ją pastūmė pečių srityje, mama nukrito ant lovos. Prisimena, kad prašė mamos pinigų. Mama padavė piniginę. Jis metė piniginę, tačiau taikė ne į mamą, bet taip gavosi, kad pataikė į ją. Kur tiksliai pataikė, nepamena, bet jam atrodo ties pečiais. Mama apsiverkė. Ar buvo ji sužalota-nematė. Prisimena, kad iš pykčio išmėtė daiktus namuose. Jis buvo stipriai neblaivus. Prisimena, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Ką mama jiems pasakojo-negirdėjo. Po to mama aiškino, kas vyko-kad jis keikėsi, išmėtė daiktus, pastūmė mamą, metė piniginę, kad ją paėmė ją už kaklo ir smaugė. Į klausimą, ar smaugė motiną, gynėjui atsakė, kad prisimena, kaip smaugė, teisėjai atsakė, kad neatsimena. Paaiškino, kad pats pilnai visko nepamena, o kai policijoje pasakė, kad tai tikra tiesa, pateikė įrodymus ir kad jis ir turi prisipažinti, tai jis taip ir pasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Jam buvo depresija ir apie mėnesį iki šio įvykio vartojo alkoholį. Po šio įvykio gydėsi Marijampolės ligoninės psichikos skyriuje. Šiuo metu vaistų jau nevartoja, pats jaučia, kad jam vaistų nereikia. Mamos atsiprašė, kartu gyvena. Registruotas Užimtumo tarnyboje. Lankosi Probacijos tarnyboje, vykdo nustatytas pareigas.
Nukentėjusioji V. E. parodė, kad sūnus L. E. prieš dvejus metus buvo neteisingai apkaltintas, jam prasidėjo depresija. Gydėsi, lankėsi pas psichologus. Kai jam suėjo 20 metų ir suprato, kad gali jau vartoti alkoholį, visą mėnesį, diena iš dienos, gėrė alų. Konsultavosi su psichiatru Leonavičiumi, ką daryti tokiu atveju, gydytojai sakė, kad jį gali ištikti krizė. Kai norėdavo apie tai pasikalbėti, sūnus sakydavo uždaryti duris ir kad nenori gyventi. 2020-07-29 jis išėjo per pietus parsinešti alaus. Jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad jis yra uždarytas areštinėje. L. E. iš ten paskambinęs liepė skambinti jo advokatui, sakė, kad atėmė iš jo alų ir cigaretes. Jam atsakė, kad niekur neskambins. Namo sugrįžo pilnas agresijos ir pyko, kad ji nepaskambino advokatui, prašė duoti pinigų, nes jis turi eiti parsinešti alaus. Jam pasakė, kad nėra pinigų, nes gydytoja buvo sakiusi, kad neišleistų jo į lauką, kad jį gali tuoj ištikti priepuolis, liepė jį būtinai sulaikyti arba skambinti pagalbos telefonu, kadangi padėtis nekontroliuojama. Jis pradėjo ieškoti pinigų, o ji pinigų nedavė, sakė, jog nežino, kur piniginė, tempdama laiką, kad ilgiau jį sulaikytų. L. E. ieškodamas pinigų mėtė daiktus, metė piniginę, bet tikrai ne į ją, pataikė į tik atsitiktinai, nes ten buvo vitrininis langas ir ji šį langą užstojo. Pinigine pataikė į šoną prie veido, ji dar ranka užsidengė. Jis vis prašė pinigų, tapo nekontroliuojamas, matė, jog jis nesupranta ką daro, nesuvokia kas vyksta. Bandė skambinti, bet jis norėjo griebti telefoną. Ji ėjo į miegamąjį, laikė duris, o sūnus atplėšė duris, ją stūmė, bet jis jau nesuvokė ką daro, akys išsprogo, pati išsigando, ėjo atatupsta ir pargriuvo ant lovos. Pasakė, kad pinigai kitame kambaryje. L. E. išėjo, o ji tuo metu paskambino „112“, taip pat skambino ir gydytojai. Atvyko pareigūnai, uždėjo jam antrankius ir išsivedė. Ją apžiūrėjo, klausė, ar rašys pareiškimą. Ji atsakė, kad jeigu jį sulaikys ir bus galima priversti gydytis, tai sutinka pareiškimą rašyti, jai taip pat sakė, kad pareiškimą galės atsiimti. L. E. jos nesmaugė, jos būsena buvo tokia, kad pati nesuvokė, ką daro. Buvo nevaldoma situacija, viską atsimena kaip „per miglą“. Patyrė didelį šoką. Jai tik iš išgąsčio oro trūko. Kitą dieną buvo pas tyrėją, sakė, kad nori atsiimti pareiškimą, bet neleido. Pareiškimą rašė tik norėdama apsaugoti visuomenę, apsaugoti sūnų. Kai kitą dieną L. E. išleido iš policijos, jis pats savo noru paprašė gydytis. Tris savaites gydėsi Marijampolės ligoninėje, po to lankėsi pas psichiatrą Leonavičių, gydėsi Marių ligoninėje. Jam dar reikalinga didelė psichologinė pagalba. Bijo priklausomybės nuo raminančių vaistų, todėl L. E. jų pastoviai nevartoja, gydytojai taip pat sakė, kad reikia stebėti jo elgesį. Sūnus rūpinasi ja ir namais, nes ji pati serga sunkia liga.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. perskaitomi nukentėjusios V. E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai (b. l. 18-21). Apklausiama 2020-07-29 (20.31-20.59 val.) parodžiusi, kad 2020-07-29 apie 19.50 val. jai būnant namuose, esančiuose. (duomenys neskelbtini), į namus sugrįžo agresyviai nusiteikęs ir neblaivus sūnus L. E., kuris pradėjo iš jos reikalauti pinigų alkoholiui. Ji prašė palaukti, norėdama pranešti policijai bandė užsirakinti miegamajame kambaryje, tačiau sūnus atlupęs duris prišoko prie jos, ranka sugriebė už kaklo ir smaugė, dėl ko jai trūko oro, ranka ketino suduoti, grasino užmušti. Jai išsivadavus ir padavus piniginę, L. E. pamatęs, jog nėra pinigų, virtuvėje sugriebė už dešinės rankos ir ją suspaudė. Ranka buvo prieš pusę metų lūžusi, todėl ją suskaudo. Taip pat metė piniginę į veidą ir pataikė į kairį veido skruostikaulį, dėl ko taip pat jautė fizinį skausmą. Svetainės kambaryje L. E. pradėjo mėtyti ir daužyti daiktus. Dėl sugadintų daiktų ji pretenzijų neturi. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako, kadangi įvykio metu tik jautė fizinį skausmą, sužalojimų nepatyrė. Ieškinio nereikš. Ankščiau ji nuo sūnaus smurto nebuvo patyrusi. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei ją pripažinti nukentėjusia.
Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad parodymai sukeista vietomis, kad ji buvo nestabilios būklės. L. E. jos tikrai nesmaugė, jai buvo tik toks pojūtis, o jei būtų smaugęs, būtų žymės ant kaklo. Kai ji norėjo skambinti, L. E. jai sugriebė už rankos, jai viską skaudėjo. Ji kitą dieną tyrėjai sakė, kad jos tokia būsena buvo. Vienintelis dalykas yra tai, kad pataikė pinigine. Sužalojimų nebuvo, ji nieko nejautė, buvo tokia psichologinė būsena. Neatsimena, ar buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Apklausos protokolą perskaitė, protokolas buvo surašytas 50 procentų teisingai.
Atsakydama į advokato G. M. klausimus parodė, kad L. E. savo rankomis nesmaugė, ar suėmė už rankos, ar spaudė, neatsimena, nes ji telefoną laikė, jis tik stūmė ją ant lovos.
Liudytojas T. Z., dirbantis Marijampolės AVPK Vilkaviškio PK, parodė, kad pagal gautą pranešimą nuvyko nurodytu adresu. Atvykus V. E. paaiškino, kad grįžo sūnus piktas, reikalavo pinigų, veržėsi pas ją į miegamąjį, pargriovęs ant lovos smaugė, lyg tai tampė už rankų, jeigu gerai pamena, kad jis užsidaręs kambaryje. Matėsi, kad didžiajame kambaryje kažkas išvartyta, netvarka. Atidarę duris kambaryje rado L. E., jį sulaikė. Matėsi, kad L. E. susijaudinsi, sutrikusi, susinervinusi, tačiau ji buvo adekvati, atsakinėjo į klausimus, rišliai mąstė, tik pergyveno dėl sūnaus, pasakojo, kad sūnus užsidaręs kambaryje nuolatos gėrė. Vietoje vizualiai apžiūrėjo V. E.-buvo paraudęs kaklas ir kažkas buvo prie riešo. Tai užfiksuota tarnybiniame pranešime. Paraudimas buvo iš priekio kaklo, kad smaugimas buvo, tai tikrai V. E. sakė. Klausė, ar V. E. rašys pareiškimą, ar turi pretenzijų, ar jautė fizinį skausmą. Kiek atsimena, L. E. pageidavo, kad jie išsivežtų L. E.. Jis nesakė, kad pareiškimą V. E. galės atsiimti. Ar buvo įvykio vietoje medikai, neatsimena. Vietoje tikrino L. E. blaivumą.
2020-07-29 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje nurodyta, jog V. E. nurodė, jog sugrįžęs neblaivus sūnus L. E. pradėjo su ja konfliktuoti dėl pinigų, ją įžeidinėjo. Išsigandusi pamažu ėjo į miegamąjį kambarį, tačiau L. E. suėmė stipriai už abiejų rankų bei pagriovęs ant lovos rankomis pradėjo smaugti, dėl ko jautė fizinį skausmą. Nustatyti šie smurtą galintys rodyti požymiai- paraudimai abiejose rankose dilbio srityje bei priekinėje kaklo dalyje. Kambariuose išmėtyti, sugadinti daiktai. Įvykio vietoje filmuota. L. E. agresyvus ir akivaizdžiai neblaivus (nustatytas 1,46 prom. girtumas). Nukentėjusioji šoko būsenoje, didelio susijaudinimo, akivaizdi baimė. Įvykio vietoje filmuota kameromis Nr. B0F1EC60F38C ir B0F1EC601FE4 ( b.l. 5-8 ).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti vaizdo kameromis Nr. B0F1EC60F38C ir B0F1EC601FE4 padarytų įvykio metu vaizdo įrašų peržiūros duomenys. Vaizdo kameros Nr. B0F1EC60F38C vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai sulaiko L. E. ir ten buvęs vyriškis į klausimą, ar L. E. sudavė ką nors, pasako, kad „Žmoną tai mušė sakė“. Vaizdo kameros B0F1EC601FE4 vaizdo įraše užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūno ir V. E., kuri nurodo, jog L. E., reikalaudamas pinigų, virtuvėje mėtė pinigines, „tašes“, pribėgęs prie jos sugriebė už abiejų rankų prie alkūnių, ji prašė paleisti, nes skauda, ranką skauda ir pokalbio metu, o po to miegamajame viena ranka sugriebė už kaklo priekyje, pradėjo smaugt, vertė ant lovos, grasino suduoti. Fizinį skausmą jautė, bet tuo pat metu buvo ir didelis šokas, ir didelė baimė. ( b. l. 144-150).
2020-07-29 alkotesteriu L. E. nustatytas 1.46 prom. girtumas, V. E.- blaivi (b. l. 54-56).
Marijampolės AVPK Vilkaviškio PK pateiktuose duomenyse užfiksuota, kad 2020-07-29 19.56 val. V. E. pranešė, jog jos sūnui L. E. galimai sutriko sveikata po ilgalaikio alkoholio vartojimo, sumušė pranešėją, mėto namuose daiktus, reikalauja pinigų (b. l. 134-138).
Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikto 2020-07-29 19.53.20 val. gauto pranešimo garso įrašo suvestinėje užfiksuota, kad pranešėja prašo kviesti policiją, greitąją medicinos pagalbą į. (duomenys neskelbtini), nes sūnus L. E. sugrįžęs iš policijos reikalauja pinigų, viską namuose daužo, „pakėlė ranką“, jį reikia vežti gydyti. Pokalbio metu girdisi triukšmaujančio vyro bei krintančių daiktų garsai ( b. l. 140-143). . ųe
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra namo, esančio . (duomenys neskelbtini) patalpos. Apžiūros metu virtuvėje, ant valgomo stalo, matosi rudos spalvos moteriška piniginė, kuria, galimai mesdamas, įtariamasis pataikė nukentėjusiai į kairės pusės skruostą. Svetainėje ant grindų matosi išbarstytos stiklo šukės, sudaužytas nuotraukų rėmelis bei numestas gėlės vazonas. Apžiūrint įvykio vietą matomos grumtynių žymės.( b. l. 9-16 )
2020-07-30 Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad nukentėjusi parodė sužalojimų vietas, t. y. kaklo sritį, kur matoma minkštųjų audinių paraudimas, taip pat kairės pusės veidą, kur skruosto dalyje matomas minkštųjų audinių paraudimas, bei dešinės rankos riešą, ant kurios sužalojimų nesimato. Daugiau nukentėjusi sužalojimų įvykio metu nepatyrė.(b.l. 18-31).
Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad V. E. pateikė piniginę, kuria į ją metė L. E. ir pataikė į kairį skruostą . Apžiūros metu nustatyta, kad piniginė yra dirbtinės odos, pilkos ir rudos spalvų su gyvatės odos imitacija, užsegama geltonos spalvos stačiakampio formos sagtimi. Piniginės viduje yra įvairūs skyreliai banknotams, monetoms ir kortelėms. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nėra.( b.l. 32, 33-34). Po apžiūros piniginė grąžinta nukentėjusiajai. ( b. l.75).
Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu tarp kaltinamojo ir nukentėjusios įvyko asmeninio pobūdžio konfliktas. Kaltinamąjį ir nukentėjusiąją sieja artimi giminystės ir šeimos santykiai. Tai pat neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis L. E. smurtavo prie motiną V. E.. Kūno sužalojimų jai nekonstatuota, L. E. kaltinamas fizinio skausmo sukėlimu. Kaltinamasis dėl įvykio metu buvusio neblaivumo ir savo psichologinės būsenos viso konflikto aplinkybių neatsimena. Nukentėjusios parodymai nėra nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus, mažino panaudoto smurto veiksmų apimtį ir pasekmes- nurodė, jog jos nesmaugė, pinigine į ją pataikė netyčia, kai ji bandė užstoti stiklą, ant lovos pargriuvo pati. Toks bandymas palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį yra suprantamas, kadangi kaltinamasis yra jos sūnus, jie kartu gyvena, tačiau siekiant nustatyti tiesą byloje yra nepateisinamas ir jos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai turi būti vertinami kartu su kitais surinktais įrodymais, be to, tokio pobūdžio bylose, ypatingai svarbę įrodomąją reikšmę turi įvykio vietoje užfiksuoti duomenys. Būtent, liudytojo T. Z. parodymai, vaizdo įrašų duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji įvykio vietoje nurodė, jog kaltinamasis, neradęs piniginėje pinigų, metė piniginę į ją ir pataikė į veidą, sugriebė stipriai už abiejų rankų alkūnių srityje, pargriovė ant lovos, ranka suėmė už kaklo gerklės srityje ir jai trūko oro, dėl šių smurto veiksmų jautė fizinį skausmą. Netikėti šiais jos paaiškinimais įvykio vietoje nėra pagrindo. Juos patvirtina tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje duomenys, kuriuose nurodyti smurtą galintys rodyti požymiai- paraudimai nukentėjusios V. E. priekinėje kaklo dalyje, o taip pat dilbio srityje. Tokius smurto požymius nukentėjusioji nurodžiusi ir kitą dieną po įvykio atliekant jos asmens apžiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).
Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, ypatingai situacijose, kai sprendžiama dėl smurto artimoje aplinkoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pagal šioje byloje nustatytas konkrečias įvykių aplinkybes, sprendžiant dėl L. E. atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį taikymo, teismas vertina ne tik L. E. atliktus veiksmus bei pasekmes, bet ir vertinama visa susidariusi konfliktinė situacija. Šiuo atveju pagal nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes- konflikto kilmę, eigą, konfliktinėje situacijoje buvusių asmenų elgesio tikslus ir motyvus sprendžia, kad L. E. veiksmai buvo pavojingi ir buvo nukreipti tyčia atlikti smurto veiksmus prieš motiną, sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai, pastarajai nesutinkant su jai keliamais L. E. reikalavimas. Nors L. E. tuo metu buvo nestabilios psichinės būsenos, tačiau Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad kaltinamojo individualios psichologinės savybės nėra lydimos pažintinių procesų sutrikimų, todėl jos netrukdė suprasti atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, kritiškai juos vertinti, numatyti galimas pasekmes bei valingai jas kontroliuoti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Teismas šioje byloje neabejotinai nustatė, kad kaltinamasis atliko keletą fizinio smurto veiksmų prieš nukentėjusiąją -suėmęs už kaklo smaugė, spaudė ranką, sudavė pinigine per veidą. Nukentėjusioji dėl tokio elgesio labai išsigando, kvietėsi pagalbą, atvykusiems pareigūnams nurodė, kad skauda ranką, trūko oro. Likę ant kūno paraudimai net ir kitą dieną po įvykio taip pat rodo, kad fizinis poveikis į nukentėjusios kūną buvo gana stiprus ir sukeliantis fizinį skausmą. Veiksmų intensyvumas, kartu ir su išreikštu žodžiu grasinimu suduoti smūgį patvirtina, kad kaltinamasis veikė siekdamas nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą, ir jo veiksmai BK prasme yra pavojingi, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamojo L. E. kaltė įrodyta visiškai. Kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., sudėtį. Kaltinamojo L. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą. L. E. teistas, bustas administracine tvarka, nedirba, bet registruotas Užimtumo tarnyboje.
Skiriant bausmę, teismas įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo- atsiprašė nukentėjusiosios, šiuo metu gyvena kartu, motyvuotas gydytis ir dirbti. 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė su nustatytomis pareigomis dalyvauti elgesio pataisos programose, būti nustatytu laiku namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio. Duomenų, kad jis pažeidinėtų šias pareigas, nėra. Šios aplinkybės rodo, kaltinamasis suvokė savo elgesio neteisėtumą, jaučia atsakomybę už atsiradusias pasekmes, stengiasi keisti savo elgesį ir gyvenseną. Nusikalstama veika, už kurią teisiamas šioje byloje, yra tos pačios dienos įvykių, už kuriuos nuteistas 2020 m. rugsėjo 23 d., tęsinys. Neabejotinai nustatyta, kad nusikaltimo padarymui didelę įtaką turėjo alkoholio vartojimas bei kaltinamojo psichinė sveikata. Teismo psichiatrijos akte pateikta išvada leidžia spręsti, kad jis yra pakaltinamas, tačiau sumažėjus sąmonės kontrolei (neblaivumo būsenoje), stiprėja nesitvardymas, emocijų nestabilumas, impulsyvaus elgesio tendencijos, tikėtini skuboti, nepagalvoti sprendimai ir poelgiai, taigi kaltinamojo elgesiui didelę įtaką turi alkoholio vartojimas. Tiek kaltinamojo ir nukentėjusios parodymais bei medicininiais dokumentais nustatyta, kad po nusikaltimo padarymo kaltinamasis gydėsi psichikos sveikatos sutrikimus savanoriškai, pakeitė savo elgesį teigiama linkme, nepiktnaudžiauja alkoholiu, jam reikalinga pastovi psichologo pagalba. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, pykčio ar agresijos protrūkiai artimoje aplinkoje nesikartoja. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, nors L. E. teistas, tačiau bausmės tikslai gali būti pasiekti be jo izoliavimo. Nusikalstama veika sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Paskyrus sankcijoje numatytas arešto ar laisvės atėmimo bausmę, būtų esmingai pakeista socialinė aplinka, nutraukti teigiamą įtaką jo elgesio keitimuisi darantys socialiniai ryšiai, apsunkintas psichologinės pagalbos teikimas, o ir šiuo metu paskirta nuosprendžiu pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų yra svarbus veiksnys keičiant jo elgesį ir požiūrį į priklausomybę alkoholiui. Įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad jam skirtina artimesnė vidurkiui laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, byloje buvo atliktas pilnas įrodymų įrodymų tyrimas, taikyti BK 64¹ str. ir bausmę mažinti vienu trečdaliu nėra pagrindo.
Kaltinamasis L. E. nusikaltimą padarė prieš priimant ankstesnį nuosprendį, todėl bausmė, paskirta šioje byloje, bendrintina su 2020-09-23 nuosprendžiu BK 63 str. 9 d. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumą labai neskiria ir nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius, bausmės bendrintinos BK 63 str. 4 d. pagrindu. Kadangi bausmės bendrintinos 63 str. 9 d. pagrindu, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2020-09-23 nuosprendį.
Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-02-17 pažyma Nr. (12.33) PT-1130 dėl 489,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam L. E. išieškojimo iš jo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam L. E. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis. Kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas 2020-08-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi ir buvo išaiškinta, jog paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Teisiamuosiuose posėdžiuose nuteistojo gynėjas dalyvavo, nuteistasis gynėjo neatsisakė. Nurodytos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, nėra per didelės, jos atitinka proporcingumo reikalavimus, todėl mažinti jas nėra pagrindo. Kaltinamasis jokių duomenų apie sunkią savo turtinę padėtį teismui nepateikė, prašymo mažinti šias išlaidas neišreiškė. Esant šioms aplinkybėms, šios antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
L. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 9 (devynis ) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu prie šios bausmės pridėti dalį 2020-09-23 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti 2020-09-23 nuosprendžiu paskirtoje elgesio pataisos programoje ir ją atlikti per šešis mėnesius nuo 2020-09-23 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos pagal 2020-09-23 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį.
Kaltinamajam L. E. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą patenkinti visiškai. Priteisti iš L. E. valstybės naudai 489,79 EUR (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 79 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įpareigoti L. E., įsiteisėjus nuosprendžiui, per 4 (keturis) mėnesius, sumokėti 489,79 EUR į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), arba AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.