Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei L. B., nuteistojo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nukentėjusiajai L. R., jos ir nukentėjusiojo P. R. atstovei advokatei Eglei Grucytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. A. turto vagystės) ir nuteistas 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. turto sugadinimo) – 1 metams laisvės atėmimo;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti P. R. turtą) – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (dėl sunkaus P. R. sveikatos sutrikdymo) – 4 metams laisvės atėmimo;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus L. R. sveikatos sutrikdymo) – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 30 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, bausmė, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą subendrinta BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto, 65 straipsnio 1 dalie 1 punkto pagrindu apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta, iš dalies ją sudedant su Kauno apylinkės teismo 2013-12-05 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė ir 450 Lt bauda. Paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Į paskirtosios bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo 2013-12-05 nuosprendį.

Nukentėjusiojo P. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, iš N. B. nukentėjusiajam priteisiant 3 800 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo P. R. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, iš N. B. nukentėjusiajam priteisiant 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios L. R. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, iš N. B. nukentėjusiajai priteisiant 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintas ir iš N. B. priteista 4888,41 Lt Kauno teritorinės ligonių kasai.

Pripažinta proceso išlaidomis ir iš N. B. valstybės naudai priteista 620 Lt išlaidų už nukentėjusiųjų P. ir L. R. atstovės Eglės Grubytės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas T. J., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. ir T. J. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami kartu, laikotarpyje nuo 2012-11-02 iki 2012-11-18, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sulaužydami garažo durų pakabinamą spyną ir duris, įsibrovė į A. A. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir iš garažo pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. A. priklausančius daiktus: skalbimo mašiną „Beko“ – 1057 litų vertės, muzikinį centrą „Samsung“ su kolonėlėmis „FLY“ – 919 litų vertės, medinį staliuką su stiklu – 335 litų vertės, televizorių „LCD Technika“ – 1400 litų vertės, senovinių indų servizą šešiems asmenims – 500 litų vertės, senovinių indų servizą šešiems asmenims – 500 litų vertės, septynis bronzinius medalius su kunigaikščių atvaizdais ir „Senosios Lietuvos“ žemėlapiu, kurių vieneto vertė 300 litų, bendros 2100 litų vertės, tai yra pagrobė turto, bendros 6811 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. A. 6811 litų turtinę žalą.

Be to, N. B. ir T. J., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, laikotarpyje nuo 2012-11-02 iki 2012-11-18, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), siekdami iš A. A. garažo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobti svetimą turtą, N. B. sulaužius garažo duris – 1000 litų vertės, abu bendrai veikdami sudaužė mikrobangų krosnelę „Galanz“ – 224 litų vertės, sugadino minkštų baldų komplektą – 200 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. A. 1424 litų turtinę žalą.

Be to, N. B. 2012-11-18, apie 02.30 val., požeminių garažų masyve (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į P. R. garažą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą – nukentėjusiajam P. R. priklausančius daiktus: dulkių siurblį „Daewoo“ – 300 litų vertės, kompaktinių diskų grotuvą „Blaupunkt“ – 200 litų vertės, keturis automobilio „Audi“ ratų ašies uždengimo dangtelius, bendros 100 litų vertės, tai yra pasikėsino pagrobti svetimą turtą, bendros 600 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikaltimo metu buvo užkluptas bei sulaikytas nukentėjusiojo P. R..

Be to, N. B. 2012-11-18, apie 02.35 val., požeminių garažų masyve (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo P. R. užkluptas darant nusikaltimą, siekdamas pabėgti ir išvengti sulaikymo, grumtynių metu tyčia dūrė ne mažiau kaip tris dūrius peiliu nukentėjusiajam P. R. į krūtinės sritį, tuo padarydamas jam krūtinės ląstos kairės pusės tris durtines–pjautines žaizdas: dvi kiaurines priekinėje sienoje su kairio plaučio, širdaplėvės pažeidimu, vieną nugarinėje sienoje su tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu ir tuo sunkiai surikdė jo sveikatą.

Be to, N. B. 2012-11-18, apie 02.35 val., požeminių garažų masyve (duomenys neskelbtini), nukentėjusiųjų P. R. ir L. R. užkluptas darant nusikaltimą, siekdamas pabėgti ir išvengti sulaikymo, tyčia aktyviais fiziniais veiksmais siekdamas ištrūkti iš jį rankomis laikančių P. R. ir L. R., grumtynių metu sužalojo L. R. dešinę ranką, padarydamas jai dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį ir tuo nesunkiai surikdė jos sveikatą.

Be to, N. B. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą – vientiso metalo teleskopinę lazdą, kuri yra D kategorijos nešaunamasis šaltasis smogiamojo poveikio ginklas, ir laikė ją savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2013-03-01, tai yra iki ją rado ir paėmė policijos pareigūnai kratos metu.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji ir nukentėjusiųjų atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis ginčija kaltę dėl vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – L. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį padarymo ir prašo jį dėl šios veikos išteisinti, atitinkamai sušvelninti jam nuosprendžiu už kitas nusikalstamas veikas, dėl kurių kaltė neginčijama, paskirtas bausmes, taip pat atmesti nukentėjusiosios L. R. civilinį ieškinį.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė pagrįstas išvadas dėl N. B. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo.

Nors N. B. skunde nurodo, kad nežalojo nukentėjusiajai L. R. rankos ir, jo manymu, šio fakto nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys, tačiau aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, daro priešingą išvadą – N. B. neteisėti veiksmai, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta L. R. sveikata, visiškai patvirtinti byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visetu.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad N. B. buvo visiškai pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl L. R. sužalojimo, jį išteisinti dėl šios nusikalstamos veikos, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, apygardos teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo. Skundo argumentai dėl nuteistojo sulaikymo ir uždarymo garaže, kol atvyko policijos pareigūnai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir, priešingai nei teigiama skunde, rodo ne nuteistojo padėtį sunkinančias aplinkybes, o jo abejingą ir nekritišką požiūrį dėl padarytų nusikaltimų.

Dėl N. B. skundžiamu nuosprendžiu skirtų bausmių individualizavimo pasisakytina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. B. bausmes už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias tarpusavyje ir su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtomis bausmėmis subendrino, nepažeisdamas BK 63-65 straipsnio nuostatų.

Skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertinta ir tai, kad nuteistasis N. B. anksčiau teistas ne vieną kartą, dauguma jo teistumų už tokio paties pobūdžio savanaudiškas nusikalstamas veikas. Nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui už tyčinius nusikaltimus, todėl jis laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Bausmės individualizavimui labai svarbu ir tai, N. B. yra jaunas, darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, kas leidžia spręsti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, priešingai, analogiškų nusikaltimų darymas yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu, kurio jis nesistengia keisti, ir išvadų iš jam skiriamų bausmių nedaro. Todėl ir valstybės taikomas poveikis N. B. turi būti adekvatus bei proporcingas jo daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam už dviejų apysunkių, dviejų nesunkių, vieno sunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirtos su laisvės atėmimo susijusios bausmės, kurių dydžiai artimi baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams, tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, priešingai, yra proporcingos nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei.

Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl neteisingai išspręsto nukentėjusiosios L. R. pareikšto civilinio ieškinio ir, nuteistojo manymu, priteisto aiškiai per didelio neturtinės žalos dydžio atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas ir pati įvykio situacija L. R. sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji dėl kaltininko veiksmų patyrė stresą, baimę, kadangi matė, kaip yra peiliu žalojamas jos sūnus, jai pačiai nuo kaltininko teko ginti savo ir sūnaus sveikatą bei gyvybę, ji dėl patirto rankos sužalojimo kurį laiką negalėjo dirbti savo tiesioginio darbo (teikti manikiūro paslaugas). Visos šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai įvertintos, skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais kriterijais, kuriais remiantis nukentėjusiajai priteista 10 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio atitinka BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai panašiose bylose, todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam N. B., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 220 Lt (63,72 Eur) (t. 3, b. l. 146). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš N. B. neišieškotinos.

Šioje baudžiamojoje byloje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais (t. 3, b. l. 142-143, 144-145) nuspręsta nukentėjusiesiems P. R. ir L. R. teikti antrinę teisinę pagalbą, atstovaujant juos apeliacinės instancijos teisme. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo P. R. ir L. R. išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 380 Lt (110,06 Eur) dydžio advokato užmokestis (t. 3, b. l. 149). Nukentėjusiųjų P. R. ir L. R. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme valstybės patirtos išlaidos pripažįstamos pagrįstomis. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytas advokato 380 Lt (110,06 Eur) dydžio užmokestis priteistinas iš nuteistojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Iš N. B. valstybės naudai priteisti 380 Lt (110,06 Eur) nukentėjusiųjų P. R. ir L. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.