- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-07-16
- Bylos Nr.
- 1-949-530/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-01141-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- N. B.
- Nukentėjusysis
- L. R., P. R.
- Advokatai
- Eglė Grucytė, Ramutė Budrytė, Eugenijus Senovaitis
Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei ir Dariui Dziegoraičiui, kaltinamiesiems N. B. bei jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, T. J. ir jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiesiems L. R., P. R. ir jų atstovei advokatei Eglei Grucytei, A. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
N. B., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2001-08-31 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 206 str., 278 str. 1 d., 42 str., laisvės atėmimu 3 m. su 1/2 turto konfiskavimu; 2004-08-19 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BPK 362¹ str., sutrumpinti galutinę laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno m. apylinkės teismo 2001-08-31 nuosprendžiu, iki 1 m. 7 mėn.; laikyti nuteistu pagal 2000 m. LR BK 178 str. 2 d., 1961 m. LR BK 206 str., 278 str. 1 d., atleistas nuo papildomos bausmės – turto konfiskavimas nutrauktas; 2) 2002-10-30 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 m. ir 50 MGL (6250 Lt) bauda su viso turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., bausmė subendrinta su 2001-08-31 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 m. su turto konfiskavimu ir 50 MGL (6250 Lt) bauda; 2003-01-30 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis pakeistas: vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., bausmė pagal 271 str. 3 d. apėmimo būdu subendrinta su 2001-08-31 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu – laisvės atėmimas 5 m., pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. 1 d. 2 p., neatlikta bausmė sumažinta 1/4, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 2 mėn. 16 d. laisvės atėmimu su turto konfiskavimu ir 50 MGL bauda; 2003-05-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, vadovaujantis LR BPK 382 str. 6 p., 383 str., 384 str., pakeistas 2002-10-30 Kauno apygardos teismo nuosprendis ir 2003-01-30 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis: panaikinta 2003-01-30 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalis, kuria vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., bausmė pagal 271 str. 3 d. apėmimo būdu subendrinta su 2001-08-31 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu – laisvės atėmimas 5 m., pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. 1 d. 2 p., neatlikta bausmė sumažinta 1/4, veika iš 1961 m. LR BK 271 str. 3 d. perkvalifikuota į 2000 m. LR BK 178 str. 2 d. ir paskirtas laisvės atėmimas 4 m., remiantis LR BK 63 str., ši bausmė subendrinta su 2001-08-31 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 m., pritaikius 2002-11-07 LR įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. 1 d. 3 p., neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/5, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 m. 11 mėn. 19 d.; 2004-12-22 Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 2003-05-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirtą bausmę subendrinti su 2004-08-19 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė – Laisvės atėmimas 5 m. 6 mėn., pritaikius 2002-11-07 LR įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. 1 d. 3 p., neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/5, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 10 mėn.; 3) 2005-01-05 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. 4 MGL (500 Lt) bauda; vadovaujantis LR BK 64 str., subendrinta su 2002-10-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2003-01-30 nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-27 nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2004-12-22 nutartimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 4 mėn. 24 d. ir 500 Lt (4 MGL) bauda; 2006-02-01 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str. 3 d. 3 p., lygtinai paleistas 2006-02-07 nutartuimi neatlikus 6 mėn. 26 d.; 4) 2008-08-01 Kauno r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 5) 2009-06-30 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d., 259 str. 2 d., 63 str. 40 parų areštu, vadovaujantis LR BK 64 str., 65 str., subendrinus su 2008-08-01 Kauno r. apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 7 mėn. 10 d.; 2010-01-29 Marijampolės r. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., paleistas lygtinai neatlikus 5 mėn. 24 d., 2010-07-26 išbrauktas iš Kauno m. ir r. pataisos inspekcijos įskaitos; 6) 2011-04-21 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atliko 2012-02-21; 7) 2013-02-27 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d. paskirta bausme subendrinus su 2005-01-05 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi 450 Lt bauda, galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. ir 450 Lt bauda;8) 2013-06-11 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 259 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šiuo nuosprendžių paskirtos bausmės pridėjus dalį 2011-04-21 Kauno m. apylinkės teismo neatliktos bausmės galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn. Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. subendrinus su 2013-02-27 Kauno m. apylinkės teismo paskirta bausme galutine bausmė laisvės atėmimas 2 m. 2 mėn. su 450 litų bauda; 9) 2013-12-05 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. 259 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu N. B. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-06-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 2 (dveji) metai 6 (šešis) mėnesiai laisvės atėmimo ir 450 Lt bauda. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2013-06-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendį; turintis šešis neišnykusius ir nepanaikintus teistumus,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį;
T. J., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-02-07 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 22 val iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) 2013-06-14 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 22 str. 1 d. 259 str. 2 d. – 5 MGL (910 Lt) bauda;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. B. ir T. J., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, laikotarpyje nuo 2012-11-02 iki 2012-11-18, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sulaužydami garažo durų pakabinamą spyną bei sulaužydami duris, įsibrovė į A. A. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir iš garažo pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. A. priklausančius daiktus: skalbimo mašiną „Beko“ – 1057 litų vertės, muzikinį centrą „Samsung“ su kolonėlėmis „FLY“ – 919 litų vertės, medinį staliuką su stiklu – 335 litų vertės, televizorių „LCD Technika“ – 1400 litų vertės, senovinių indų servizą šešiems asmenims – 500 litų vertės, senovinių indų servizą šešiems asmenims – 500 litų vertės, septynis bronzinius medalius su kunigaikščių atvaizdais ir „Senosios Lietuvos“ žemėlapiu, kurių vieneto vertė 300 litų, bendros 2100 litų vertės, tai yra pagrobė turto bendros 6811 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. A. 6811 litų turtinę žalą.
Be to, N. B. ir T. J., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, laikotarpyje nuo 2012-11-02 iki 2012-11-18, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), siekdami iš A. A. garažo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobti svetimą turtą, N. B. sulaužius garažo duris – 1000 litų vertės, abu bendrai veikdami sudaužė mikrobangų krosnelę „Galanz“ – 224 litų vertės, sugadino minkštų baldų komplektą – 200 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. A. 1424 litų turtinę žalą.
Be to, N. B. 2012-11-18 apie 02.30 val. požeminių garažų masyve adresu (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į P. R. garažą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą – nukentėjusiajam P. R. priklausančius daiktus: dulkių siurblį „Daewoo“ – 300 litų vertės, kompaktinių diskų grotuvą „Blaupunkt“ – 200 litų vertės, keturis automobilio „Audi“ ratų ašies uždengimo dangtelius bendros 100 litų vertės, tai yra pasikėsino pagrobti svetimą turtą bendros 600 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikaltimo metu buvo užkluptas bei sulaikytas nukentėjusiojo P. R..
Be to, N. B. 2012-11-18 apie 02.35 val. požeminių garažų masyve adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo P. R. užkluptas darant nusikaltimą, siekdamas pabėgti ir išvengti sulaikymo, grumtynių metu tyčia dūrė ne mažiau kaip tris dūrius peiliu nukentėjusiajam P. R. į krūtinės sritį, tuo padarydamas jam krūtinės ląstos kairės pusės tris durtines-pjautines žaizdas: dvi kiaurines priekinėje sienoje su kairio plaučio, širdaplėvės pažeidimu, vieną nugarinėje sienoje su tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu ir tuo sunkiai surikdė jo sveikatą.
Be to, N. B. 2012-11-18 apie 02.35 val. požeminių garažų masyve adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiųjų P. R. ir L. R. užkluptas darant nusikaltimą, siekdamas pabėgti ir išvengti sulaikymo, tyčia aktyviais fiziniais veiksmais siekdamas ištrūkti iš jį rankomis laikančių P. R. ir L. R., grumtynių metu sužalojo L. R. dešinę ranką, padarydamas jai dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį ir tuo nesunkiai surikdė jos sveikatą.
Be to, N. B. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą – vientiso metalo teleskopinę lazdą, kuri yra D kategorijos nešaunamasis šaltasis smogiamojo poveikio ginklas, ir laikė ją savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), iki 2013-03-01, t. y. iki ją rado ir paėmė policijos pareigūnai kratos metu.
Kaltinamasis N. B. kaltu prisipažino iš dalies ir sutiko duoti paaiškinimus apie įvykio aplinkybes.
Kaltinamasis T. J. kaltu prisipažino iš dalies ir sutiko duoti paaiškinimus apie įvykio aplinkybes.
Kaltinamasis N. B. kaltu dėl A. A. turto vagystės ir turto sugadinimo prisipažino iš dalies, durų nelaužė, dėl pasikėsinimo į P. R. garažą nieko nedarė, anksčiau jau buvo išlaužtos durys, dėl P. R. sužalojimo prisipažįsta visiškai, dėl L. R. sužalojimo neprisipažįsta. Dėl disponavimo nešaunamuoju ginklu prisipažįsta, turėjo namuose.
Paaiškino, kad dieną prieš tai buvo užėjęs naktį, matė, kur A. A. padeda raktus. Atsirakino spyną, pamatė baldus, apžiūrėjo, nieko gero nerado ir grįžo namo. Paskui vakare pasakė T. J., kad yra skalbimo mašina, jie nuvažiavo, paėmė skalbimo mašiną, nuvežė ir pardavė R. už 150 litų, pinigus pasidalino. Paskui vėl nuvažiavo į garažą pažiūrėti, kas ten dar gero yra. E. A. garaže kartu su T. J. buvo vieną kartą, o antrą kartą jis T. J. tik įleido. Kai jie atėjo, raktu atsirakino spyną, viskas buvo tvarkoje, iš vidaus užsirakino. Iš A. A. garažo jie abu paėmė tik skalbimo mašiną ir medalius, daugiau nieko, gal tik smulkmenų kažkokių, kažką iš metalo. Medalius nunešė į metalo supirktuvę. Tame garaže buvo mikrobangų krosnelė, gali būti, kad jie ją netyčia sudaužė. Buvo šaldytuvas, odiniai baldai. Jie su baldais nieko nedarė, tik per juos gal lipo. Garaže buvo šviesa. Į garažą pateko atsirakinę spyną, spyna paprasta ir paprastai atrakino. Garaže muzikinio centro su kolonėlėm, medinio staliuko, televizoriaus, servizų nebuvo. Su garažo durimis buvo viskas gerai, jie dar į vidų užsidarė ir spyną užspaudė. T. J. pasiliko prie A. A. garažo, jis nuėjo pasižiūrėti, įėjo į P. R. garažą. Buvo metalo, bet nieko vertingo nerado. Išgirdo, kad atvažiuoja mašina. Galvojo, kol vairuotojas rakins garažą, jis pabėgs pro šoną, bėgo, bet sutiko P. R.. P. R. pradėjo jį mušti su pistoletu. Prasidėjo grumtynės. Norėjo nuo P. R. apsiginti, abu nukrito, jis išsitraukė peilį, kurį turėjo striukės kišenėje. Net negalvojo, kad padūrė P. R., nes P. R. toliau jį mušė. Jis sudavė P. R. į šoną, į ranką. Po to atbėgo tas liudytojas draugas, kuris turėjo beisbolo lazdą ir daužė su ja, nuvedė į garažą, atvažiavo policija. Moteris buvo, atsimena, kad ji griebė jam už akių, bet, kad kristų, to negalėjo būti. P. R. garažo durys buvo atidarytos. Ten buvo visokių variklių, skardų. Buvo siurblys, nežino, ar buvo grotuvas, dangteliai nuo automobilio ratų. Norėjo paimti tik metalo skardas. Negali pasakyti, kur buvo padėti siurblys, grotuvas, viršuje, kur tiksliai, neprisimena. Nesuprato, kas nukentėjusysis toks yra. Peiliu nukentėjusiajam sudavė greičiausiai tris kartus. Tuo metu T. J. buvo A. garaže. Nukentėjusiajai nieko nedarė. Teleskopinė lazda buvo pas jį namuose prieš daug metų, net neatsimena, iš kur ją gavęs. Kai bandė nukentėjusioji išskirti, griebė už akių, jis gal klūpėjo, pajuto, kad griebė. Jis galvą pasuko, jos nestūmė, neplėšė rankų. Nesuprato, kaip, kas, prie ko, jam niekas nieko nesakė, viskas greitai vyko. Jie su P. R. buvo nuvirtę ant žemės. Į P. R. garažą buvo įėjęs vieną kartą. Kai apžiūrėjo pirmą garažą, jis lauke laukė ir ėjo, pamatė, kad išlaužtas. P. R. garaže buvo skardų, jie jų nepradėjo traukti, net nepalietė. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, dėl P. R. sužalojimo. A. A. T. J. viską atlygino. Atlikus įrodymų tyrimą kaltinamasis N. B. teisme paaiškino, jog jis visiškai prisipažįsta dėl visų kaltinime nurodytų veikų ir atsiprašo nukentėjusiųjų, dėl padarytų nusikaltimų gailisi.
Kaltinamasis T. J. paaiškino, kad jis su N. B. atvažiavo pirmą kartą, įsidėjo į mašiną kažkokius daiktus, kokius, neprisimena, į garažą įėjo su paprastu raktu, atsirakino spyną. Atsimena odinius baldus, sofą, fotelius. Su jais nieko nedarė, tik gal užmynė. Mikrobangų krosnelę pamena, televizoriaus neatsimena, indų buvo, bet neėmė, gal porą netyčia sudaužė, nepamena. Paėmė skalbimo mašiną, dar kažką, nepamena. Jie išvežė skalbimo mašiną parduoti ir grįžo antrą kartą pasiimti metalų. Jis įėjo į garažą, N. B. jam sakė užsirakinti, jis užsirakino ir išgirdo garsus, buvo mašinos variklis užkurtas, kad kas kalbėtų, negirdėjo. Atrodo, kad kažkas atvažiavo į garažus tuo momentu. Atsidarė, nieko nebuvo ir išėjo. Medalių nepamena, kažkur pardavė. Jis P. R. garaže nėra buvęs, net nežino kuris garažas. Civilinį ieškinį jis atlygino, prašė nukentėjusysis A. A. 6000 litų, tiek ir sumokėjo.
Nukentėjusysis A. A. paaiškino, kad kaltinamųjų, nukentėjusiųjų nepažįsta. Kiek pamena, jam paskambino garažo pirmininkas ir pranešė, kad jo garažo durys praviros. Jam atvykus, pamatė, kad pravira ir garažas sujauktas, paskambino policijai. Su policija įėjo į vidų. Pastebėjo, ko trūksta. Buvo sudaužyti servizai, išmėtyti dokumentai, išdraskytos nuotraukos, vestuviniai albumai, išnešta nemažai, buvo alkoholio kolekcija, maži, dideli buteliukai. Odiniai baldai buvo apgadinti, pradrėkstas šonas. Mikrobangų krosnelė buvo sudaužyta, nebuvo staliuko, centro, medalių. Treniruoklio tuo metu nepasigedo. Buvo garažo duobė pravira, nors prieš tai buvo viskas tvarkingai palikta. Šiuos visus daiktus ir baldus jis buvo suvežęs iš namo, nes vyko remontas. Pakabinamos spynos nebuvo, o su vidine spyna buvo vartai išlaužti. Verčiamoji išplėšta. Jis remontavo. Buvo skalbimo mašina „Beko“, tų pačių metų pirkta, nesupakuota, apie 4 mėnesius naudota, šaldytuvas, odiniai baldai keturis mėnesius naudoti, yra įsigijimo dokumentai su data. Indų servizai buvo sudaužyti, dviejų net nerado. Iš karto negalėjo visko pasigesti, nes per du garažus viską buvo sudėjęs. Ant durų buvo užstatyta skalbimo mašina, iš karto jos pasigedo, pasigedo centro, staliuko, nes buvo sudėta ir uždengta nuo dulkių. Buvo odiniai baldai, ant jų buvo sudėti servizai, per vidurį virtuvinės spintelės sudėliotos, ant jų sudėti albumai, dokumentai, kasos aparatas. Buvo medaliai, iš pradžių nerado vertingo paveikslo, paskui rado jį užkištą už odinių baldų. Televizorius buvo su įpakavimu atvežtinis, jo nebuvo. Prieš tai į garažą iki įvykio kas dvi savaites užvažiuodavo. Kai buvo paskutinį kartą, viskas buvo tvarkinga. Atsirakinti garažo duris jam pačiam buvo sunku su originaliu raktu, nes strigdavo. Ten požeminis garažas, tamsu. Civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. T. J. su juo atsiskaitė. Tų daiktų, kuriuos išvardijo, nerado, televizoriaus ir dar daugiau. Garažo vartų kaina buvo įvardinta 1000 litų, vartai iš dviejų dalių, apgadinta viena pusė. Po vagystės per savaitę garažą pardavė. Užrakintą pardavė, tą pačią naktį aptvarkė, nes jame buvo daiktų. Dėjo metalinį balkį, kad būtų nelankstoma. Jeigu tvarkytų, kaina būtų 1000 litų, nes naujų durų varčia tiek kainuoja. Durys nebuvo naujos, bet buvo tvirtos.
Nukentėjusysis P. R. paaiškino, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. A. G. laikė garaže daiktus ir jam paskambino, kad išlaužtas garažas, nėra daiktų. Atvažiavo, apsižiūrėjo, nuvažiavo pirkti spynos. Grįžę atgal pamatė, kad daiktai buvo sudėti į vieną krūvą, suprato, kad kažkas prieš tai vaikščiojo po garažus. Įdėjo signalizaciją. Suprato, kad garažo vartai laužti su mašina, trosiuko pagalba. Kadangi buvo pasiruošta daiktų išvežimui, jis laukė, kada suveiks signalizacija ir suveikė 2 valandą nakties. Jis į garažą atvažiavo neilgiau nei per 15 minučių, gal net per 10 minučių. Pamatė, kad praviras garažas. Kaltinamieji buvo tuo momentu dviese, girdėjo du balsus, šnibždėjosi, girdėjosi, kaip judina daiktus. Jis ėjo link garažo, užsidegė šviesas, privažiavo mama. Likus 5 metrams iki vartų, N. B. labai greitai išbėgo ir bėgo link jo. Pamatė, kad sublizgėjo peilis, griebė, prasidėjo grumtynės. Jis krito ant N. B., N. B. – ant jo ir šaukė, kad padėtų. Suprato, kad dar kažkas yra. N. B. jam dūrė. Jo mama iššoko iš mašinos, jis šoko vėl ant N. B.. Tada atbėgo A. G. ir davė N. B. per kojas, N. B. susmuko. Jie N. B. įmetė į garažus. N. B. sakė viską atiduos, kad tik nekviestų policijos, atiduos kopėčias, kurias paėmė prieš tai. Paskui jam labai bloga pasidarė, ėjo link išėjimo ir susmuko. Buvo iškviesta greitoji ir policija. Mama grumtynėse nedalyvavo, kol jie grūmėsi, bet paskui jo jėgos silpo, miego užsinorėjo, suprato, kad mama iš mašinos šoko N. B. tempti, pamatė A. G. ir suprato, kad N. B. jie visi sulaikys. Kad mamai trenktų, suduotų kuo, nematė, jam buvo sunku. Pirmą kartą nekvietė policijos, nes buvo vaikščiojama ten kaip namuose, jie laukė, kad dar kartą ateitų ir tikėjosi pagauti vagis. Prieš tą įvykį garaže buvo 6 val. vakaro. Viskas buvo gerai, buvo kartu su Algimantu. Buvo įdėta signalizacija. Sklendės paprasta ranka neįveiksi, buvo paruošta. Tos durys buvo sutvirtintos, plyšusios per viršų, bet sutvirtintos iš kitos pusės. Buvo trys spynos. Liko tik dvi spynos ir liežuvėlis. Turtas pavogtas nebuvo. Daiktai buvo sudėti priekyje, o rado prie išėjimo, buvo paruošta neštis. Jis pistoleto neturėjo. Reiškia civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji L. R. paaiškino, kad su kaltinamaisiais nėra pažįstama. Išgirdo telefono skambutį namuose. Sūnus P. šoko keltis, sakė, kad suveikė signalizacija, puolė skambinti kaimynui, nepavyko, puolė rengtis, bėgti į garažą. Buvo pusę dviejų-dvi valandos nakties. Sūnus bėgo per duris, ji suprato, kad nesaugu naktį eiti į požeminius garažus, sakė, kad jį nuveš. Sūnus išbėgo per duris, ji paskui su mašina, pasivijo. Jie atvažiavo į Taikos prospektą. Įvažiavo į garažų masyvus, buvo tamsu, variklio neišjungė. Sūnus išlipo ir nuėjo link vartų, o ji sėdėjo mašinoje ir laukė. Sūnus, paėjęs 5-8 metrus nuo mašinos, parodė ranka, kad kažkas yra. Sūnus žengė kelis žingsnius atbulas ir labai greitai vartai prasivėrė, išlindo vienas žmogus ir ėmė bėgti link išėjimo. Sūnus su tuo žmogum susikabino, prasidėjo grumtynės. Ji sėdėjo mašinoje ir pamatė peilio ašmenų blykstę. Šoko iš mašinos į pagalbą, stengėsi nuplėšti tą žmogų nuo sūnaus. Žmogus bandė labai daug kartų įdurti, tikrai ne tris, bet rūbai stori ir ne visi dūriai pasiekė tikslą. Suprato, kad nesaugu, gali ją sužeisti, stengėsi jį nuplėšti. Sukosi visi kartu, sūnus su N. B. atsikėlė, tada ji galėjo N. B. pagriebti. Kai peilis nukrito, geležtė trenkėsi į asfaltą, tada ji užšoko visu savo svoriu ant kupros ir ėmė už kaklo, akių. Jis gynėsi, rankomis mosikavosi. Ji stengėsi atitraukti, jis numušė jai akinius. Akiniai krito ant žemės, ji dengėsi rankomis, smūgių buvo du, jeigu ne daugiau. Kai neatlaikė svorio, jie griuvo visi trys, sūnus apačioje, jis per vidurį, ji ant viršaus, įsikibus jam į kaklą. Stengėsi jį laikyti. Jautė, kaip senka jos jėgos, šaukė A. G.. N. B. irgi kažką šaukė, ar vardu ar pavarde, suprato, kad yra dar vienas žmogus. Sūnus gulėjo šalia. Jautė, kad tuoj išspruks, bet atbėgo Algis, tada ji nulipo ir Algis jį pasiėmė. Ji kėlė savo sūnų, kuris buvo visas kruvinas, suprato, kad subadytas. Algis laikė N. B., ji sūnų tempė. Algis ir sūnus nuėjo iki garažo ir uždarė N. B. garaže. Atvažiavo policija. Pamatė akinius, matė, kur guli peilis. Atvažiavo greitoji, pasiėmė sūnų ir ji išvažiavo į klinikas. Sūnui darė operaciją, išpjaustytos kremzlės, negyja žaizdos, po traumos jėgų neturi, krito, turėjo vėl traumą. Ji po streso nė karto nebuvo rūsyje, garaže, baimė apėmus, patyrė daug streso dėl sūnaus. Serga vėžiu, stresas paveikė sveikatą, dėl streso gydėsi neurologiniame, galva svaigsta, griuvinėja, pradėjo dusti. Jai grumtynių metu lūžo plaštakos kaulas, kokiu momentu, negali pasakyti, ar kai akinius numetė, ar kai griuvo. Tą naktį, kai operavo sūnų, į medikus nesikreipė, nes ne tas rūpėjo, vienintelis rūpestis buvo, kad sūnus išgyventų. Dėl rankos kreipėsi 2012m.lapkričio 19-tą dieną, nes tvinksėjo, tino, matėsi, kad kaulas išniręs. Ji šoko iš mašinos neapgalvotai, plikom rankom. Tuo metu buvo registruota darbo biržoje. Ranka buvo sugipsuota. Ji manikiūristė, negali žirklučių naudoti. Nei gyvybės, nei sveikatos draudimu drausta nėra. Kai A. G. nusivedė N. B. į garažą, daugiau jo nematė ir nežino, kas jį vežė. Jis liko su pareigūnais, kai ją su sūnum išvežė. Kraujo buvo labai daug, nes buvo supjaustytas sūnus ir kraujo buvo klanai, net matėsi, kaip kraujas sunkėsi, buvo didelis kraujavimas. Anksčiau yra buvus tame garaže. Ten buvo mašina, dulkių siurblys, ratų gaubtai, ratai. Namuose nereikalingi daiktai. Kaimynas laikė daiktus, buvo kopėčios aliumininės, kurių vertė didelė, įrankiai, nes stato namus, remontuoja stogus. Dingo prieš tai, kada buvo automobilio stogas sugadintas, išdaužytas stiklas. Ji pareigūnams sakė, kad yra dar vienas žmogus, bet jo nerado.
Liudytojas A. G. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusieji P. R. ir L. R. yra jo kaimynai. Jis pas kaimyną garaže, esančiame Savanorių prospekte, po „Topo centro“ aikštele, pasidėdavo daiktus, kaimynas leisdavo naudotis garažu. Vieną rytą su kaimynu pamatė, kad į garažą įsibrauta. Kai susiruošė tvarkyti, pamatė, kad įeita antrą kartą. Daiktai buvo sudėti išnešimui, buvo sudėti tame pačiame garaže vienoje vietoje – ratlankiai, ratai, dulkių siurblys, grotuvas, automobilinis magnetofonas. Buvo pakeista daiktų buvimo vieta. Skardos, kurias jis buvo sudėjęs ant žemės, buvo ant automobilio, kad kaltinamieji galėtų laisvai judėti aplink garažą, todėl subraižytas automobilio stogas. Su kaimynu pamanė, kad daiktai suruošti, todėl tas asmuo anksčiau ar vėliau ateis. Garažo nerakino, paliko, kaip buvo, surinko atgal spyną ir pakabino. Nusprendė pastatyti signalizaciją, kuri veikia mobiliu telefonu. Po savaitės suveikė signalizacija, buvo vėlus metas, dvi valandos, pusę trijų, vidurnaktis. Nukentėjusieji pirmi atvyko į garažą, jis atvyko vėliau, kai pastebėjo, kad jam skambinta. Kai jis atvyko, prie vartų vyko grumtynės, kaimynai bandė kaltinamąjį sulaikyti, rankom visaip apkabinti. Kaimynas buvo sužeistas, nusilpęs, kaimyno mama galynėjosi su kaltinamuoju N. B.. Kaimynei buvo labai sužeista ranka, ji buvo parblokšta. Įsijungė ir jis, kaltinamąjį pavyko sulaikyti. Nusivijo kaltinamąjį į garažą, kad nepaspruktų. Kaltinamasis elgėsi agresyviai, bet jo nesužalojo. Jis turėjo beisbolo lazdą ir mušė kaltinamąjį su beisbolo lazda. Kaltinamasis tuo metu, kai jis atėjo, peilio nebeturėjo, tik vėliau rado peilį ant grindų. Kažkas ėjo pro šalį, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai kaltinamąjį sulaikė. Iškvietė greitąją, nes kaimynas buvo stipriai sužeistas. Kaltinamasis bandė kviesti, šaukti, kreiptis į kitą žmogų, todėl suprato, kad dar kažkas turi būti. Jis kartu su pareigūnais apžiūrėjo garažą, bet nieko nerado. Kitas kaltinamasis gal spėjo ištrūkti, kol vyko grumtynės, ir pabėgti, galima spėti, kad kitame garaže užsirakino, kad pralauktų. Jis stovėjo ir saugojo kaltinamąjį. P. R. susmuko prie garažo vartų ir laukė, kol atvažiuos greitoji. Kaimynas minėjo, kad silpna, šilta, vėliau pamatė kraują. Kaimyno mamai pradžioje buvo stresas, paskui skundėsi rankos sužeidimais, ar buvo kruvina, nematė, nes buvo blogas apšvietimas. Ji buvo prie savo sūnaus. Pareigūnai pirmi atvažiavo į įvykio vietą ir išvežė kaltinamąjį. Kai atvažiavo greitoji, pareigūnai jau buvo, greitoji išvežė kaimyną. Gali būti ir taip, kad P. R., paėmęs lazdą iš jo, mušė kaltinamąjį, viskas vyko žaibiškai.
Liudytojas E. A. paaiškino, kad dirba patrulių rinktinėje vyresniuoju patruliu. Tą naktį dirbo su R. S.. Į įvykio vietą nuvažiavo kitas ekipažas, jie iš jų perėmė, sulaukė greitosios ir praktiškai nieko nematė. Vieną iš sulaikytųjų nuvežė į Žaliakalnio policijos komisariatą. Neatsimena, ar vežė kaltinamąjį N. B.. Neatsimena, ar tas asmuo, kurį vežė, skundėsi sveikatos sutrikimais. Į ligoninę nevežė. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, 48 b. l.), liudytojas nurodė, kad kitas ekipažas perdavė kaltinamąjį jiems, pasakė, kur sulaikė, ir jie kaltinamąjį nuvežė. Jo parodymai teisingi, jais galima vadovautis.
Liudytojas R. S. paaiškino, kad dirba patruliu VPK. Dirbo su patruliu E. A., gavo iškvietimą, kad sulaikytas žmogus. Sulaikytąjį vežė į Žaliakalnio komisariatą. Jie į ligoninę neveža, iškviečia medikus, veža medikai. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, 50 b. l.), liudytojas nurodė, kad ieškojo kito kaltinamojo garažuose, bet nerado. Jo parodymais galima vadovautis.
Rašytinė medžiaga: 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota, kad apžiūros metu buvo paimti: medžiaginė kepurė, peilis, beisbolo lazda, keturi šoviniai, spyruoklė, avalynės pėdsakas, kraujo nuoplovos ( I t., b. l. 10-24). 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Garažo durys praviros, atlaužtos iš vyrių, kairioji varčia perlūžusi. Protokole užfiksuota, kad apžiūros metu buvo paimti: pakabinama spyna, avalynės pėdsakai ( I t., b. l. 25-34). Specialisto išvadoje Nr. G26/13(02) nurodyta, kad P. R. nustatyta krūtinės ląstos kairės pusės trys durtinės-pjautinės žaizdos: dvi kiaurinės priekinėje sienoje su kairio plaučio, širdaplėvės pažeidimu; viena nugarinėje sienoje su tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu Sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-11-18. Sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, krūtinės ląstos sužalojimai priekyje – dvi kiaurinės žaizdos su kairio plaučio, širdaplėvės pažeidimu – vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Krūtinės ląstos nugarinės sienos sužalojimas – žaizda su tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 64-65). Specialisto išvadoje Nr.G2792/13(02) nurodyta, kad tiriamoji L. R. paaiškino, kad 2012-11-18 nakties metu, suveikus garaže signalizacijai, nuvyko į įvykio vietą, pamatė, kad garaže yra vagis, kuris užpuolė ir stipriai sužalojo sūnų, o jai išlipus iš automobilio, ji šoko nusikaltėliui ant nugaros, įvyko grumtynės, kurių metu buvo sužalota jos dešinė plaštaka. L. R. konstatuota dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis, kuris galėjo gautis prie tiriamosios nurodomų aplinkybių kieto buko daikto poveikyje, galimai 2012-11-18. Dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (3 t., b.l. 70). Specialisto išvadoje Nr. 140-(6771)-IS1-1120 nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros metu, rankenos žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto peilio geležtės rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, kadangi rasta sumaišyta ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto peilio rankenos rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su N. B. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų N. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000002 procento (I t., b. l. 83-86). 2012-11-18 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad Kauno klinikų slaugytojas pateikė džemperį ir marškinėlius (I t., b. l. 74). 2013-01-07 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti pateikti rūbai. Ant džemperio ir marškinėlių matyti raudonos spalvos dėmės (I t., b. l. 75-77). 2012-11-18 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad N. B. pateikė batus (I t., b. l. 92). Specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1727 nurodyta, kad 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros metu dėl pasikėsinimo apvogti garažą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir 130x178 mm, 130x180 mm dydžių daktiloskopinėmis plokštelėmis nukopijuoti avalynės pėdsakai yra palikti tos pačios grupės avalyne, kaip ir N. B. pateiktų tirti batų dešinės kojos padas (I t., b. l. 95-98). Specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1728 nurodyta, kad 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros metu dėl pasikėsinimo apvogti garažą Nr. 33, adresu Savanorių pr. 210, Kaune rastas ant 210x295 mm dydžio popieriaus užsifiksavęs avalynės pėdsakas grupinės priklausomybės nustatymui netinka, o 123x148 mm popieriaus lapo užsifiksavęs pado pėdsakas paliktas tos pačios grupės avaline, kaip ir N. B. batų dešinės kojos padas (I t., b. l. 101-105). Specialisto išvadoje Nr.20-4-IS1-1718 nurodyta, kad į tirti pateiktos pakabinamos spynos kanalą raktui buvo kištas ne tik raktas ar raktai, o ir koks tai kitas įrankis ar įrankiai. Pakabinamos spynos kanale raktui yra kokio tai kito įrankio ar įrankių pėdsakų, kurie netinkami juos palikusio įrankio ar įrankių identifikavimui (I t., b. l. 108-110). 2013-03-04 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas R. U. pateikė skalbimo mašiną „Beko“ (I t., b. l. 118). 2013-03-04 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta R. U. pateikta skalbimo mašina „Beko“ (I t., b. l. 119-122). 2013-03-01 kratos protokole užfiksuota, kad 2013-03-01 kratos adresu Širvintų g. 11-4, Kaune, metu N. B. gyvenamojoje vietoje buvo paimta metalinė lazda (I t., b. l. 140-141). Specialisto išvadoje Nr. 20-4-S1-308 nurodyta, kad tirti pateikta vientiso metalo teleskopinė lazda yra D kategorijos nešaunamasis šaltasis smogiamojo poveikio ginklas, pagamintas pramoniniu būdu (I t., b. l. 144-147). Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad T. J. parodė garažo, iš kurio pagrobė skalbimo mašiną, duris (II t., b. l. 81-85).
Ikiteisminio tyrimo metu tokie N. B. ir T. J. bendri veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178str.2d. ir 187str.1d. ( dėl A. turto vagystės ir tyčinio turto sugadinimo, įsibraunant į garažą) bei N. B. nusikalstami veiksmai dėl pasikėsinimo pagrobti P. R. turtą, bei sveikatos sutrikdymo P. R. ir L. R. kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22str.1d. 178str.2d., 135str.1d. ir 138str.1d., bei 258 str. 2d. ( dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu). Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus bei juos įvertinęs, daro išvadą, kad kaltinamųjų neteisėti veiksmai kvalifikuoti teisingai, laikantis baudžiamųjų įstatymų ir tinkamai įvertinant faktines bylos aplinkybes.
Motyvai dėl A. A. turto vagystės ir turto sugadinimo. Šioje byloje ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad abu kaltinamieji neteisėtai pateko svetimą jiems nepriklausantį garažą, ir iš ten pagrobė jiems nepriklausantį turtą, tai yra jį užvaldė paversdami savu. Nuo ikiteisminio nagrinėjimo pradžios nebuvo ginčo, kad 2012m. lapkričio mėnesio pirmoje pusėje, tiksliau nenustatytu laiku abu kaltinamieji įsibrovė į A. A. garažą ir iš ten pavogė skalbimo mašiną „Beko“, medalius ir dar kažkokius smulkius daiktus kaip jie nurodė apklausose. Byloje apklaustas liudytojas R. U. patvirtino, kad jis iš kaltinamojo N. B. nusipirko skalbimo mašimą, kurią vėliau pateikė policijos pareigūnams. Byloje nustatytos ir tos aplinkybės, kad dar ikiteisminio tyrimo metu T. J. atlygino nukentėjusiojo A. A. patirtą materialinę žalą. Nukentėjusysis A. A. teisme parodė, kad jis pasigedo iš garažo daiktų kurie yra nurodyti kaltinime, tai skalbimo mašinos, muzikinio centro su kolonėlėmis, medinio staliuko, televizoriaus, dviejų senovinių indų servizų, septynių bronzos medalių. Tokie patys nukentėjusiojo parodymai buvo duoti ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymai, rašytinė medžiaga leidžia pagrįstai teikti, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178str.2d., užvaldė svetimą jiems nepriklausantį turtą ir jį pavertė savu. Abu kaltinamieji veikė tyčia, siekė gauti turtinės naudos, veikė sutartinai kartu, todėl už kilusias pasekmes privalo atsakyti baudžiamąja tvarka. Baigiant nagrinėti bylą iš esmės N. B. nurodė, kad jis prisipažįsta padaręs šį nusikaltimą, o kitas kaltinamasis T. J. atlygino nukentėjusiajam žalą. Taigi esant šioms aplinkybėms, ginčo dėl pagrobto turto masto neliko. Dėl A. A. turto sugadinimo. Kaltinamieji teigia, kad A. garažo durų nelaužė. Kaltinamasis N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pabandė A. garažą atrakinti su savimi turėtais raktais, kurių turėjo keletą, ir iš vienu iš šių raktų atrakino minėtą spyną. Jis parodė, kad garažas buvo užrakintas tik šia spyna. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. B. pakeitė parodymus, teigdamas, kad dieną prieš vagystę jis matė, kaip buvo rakinamas šis garažas ir kur padedamas raktas, todėl kitą dieną jis ir įėjo į garažą su šiuo raktu. Parodė, kad su garažo durimis buvo viskas gerai, jie dar įėję į garažo vidų duris užsidarė ir spyną užspaudė. Paaiškinimų nenuoseklumas leidžia teigti, kad kaltinamasis duodamas paaiškinimus bando sušvelninti savo padėtį. Byloje neginčytinai nustatyta, kad po kaltinamųjų apsilankymo, garažo durys jau buvo sulaužytos, ką įrodo 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad garažo durys praviros, atlaužtos iš vyrių, kairioji varčia perlūžusį ( t.1.b.l. 25-34). Atlikus įrodymų tyrimą kaltinamasis N. B. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė poziciją ir nurodė, kad jis prisipažįsta kaltu ir dėl šios nusikalstamos veikos. Kaltinamasis T. J. teigė, kad jis durų nelaužė ir abiem atvejais jį į garažą įleido N. B.. Kitų objektyvių įrodymų byloje nėra surinkta, kurie patvirtintų, kad ir T. J. sulaužė A. A. garažo vartus, ši aplinkybė T. J. atžvilgiu šalintina iš kaltinimo, kaip neįrodyta. Tačiau neginčytinai įrodyta, kad T. J. bendrininkaudamas su N. B. sudaužė mikrobangų krosnelę ir sugadino minkštų baldų komplektą. Kaltinamasis T. J. parodė, kad jis jokio turto negadino, o kaltinamasis N. B. parodė, kad gali būti, kad jie mikrobangų krosnelę sudaužė netyčia, o baldus sugadino perjuos lipdami. Akivaizdu, kad kaltinamieji elgėsi įžūliai patekę į svetimą garažą, jiems buvo tas pats kas atsitiks su turtu, jį tyčia niokojo, laipiojo, mėtė daiktus, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kad garažas buvo sujauktas - pradrėkstas odinių baldų šonas, sudaužyta mikrobangų krosnelė, sudaužyti servizai, išmėtyti dokumentai, išdraskytos nuotraukos, vestuviniai albumai, parodė nukentėjusysis A. A., jo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Nustatyta, kad abu kaltinamieji veikė bendrai, t.y. įvykdė vagystę ir sugadino turtą, jų bendrininkavimo forma vertintina kaip bendrininkų grupė.
Dėl pasikėsinimo pagrobti P. R. turtą ir sveikatos sutrikdymo P. R. ir L. R.. Kaltinamasis N. B. dėl šio epizodo prisipažino dalinai, tik kad įsibrovė į nukentėjusiojo P. R. garažą, bet jam įtarime inkriminuotų daiktų net nematė, nes dairėsi pavogti tik metalo. Šiuos jo parodymus paneigė nukentėjusysis P. R. ir liudytojas A. G., parodydami, kad daiktai, kuriuos ketinta pavogti, buvo sukrauti prie garažo išėjimo, nors prieš tai pats daiktai buvo sudėti kitoje vietoje. Šiuos nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus patvirtina ir rašytinė medžiaga: įvykio vietoje paimti avalynės pėdsakai. Specialisto išvadoje Nr.20-4-ISl-1727 nurodyta, kad 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros metu dėl pasikėsinimo apvogti garažą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir nukopijuoti avalynės pėdsakai yra palikti tos pačios grupės avalyne, kaip ir N. B. pateiktų tirti batų dešinės kojos padas (11., b.l. 95-98). Baigiant tirti įrodymus kaltinamasis N. B. teisme pripažino savo kaltę, teigdamas jog jis kaltu prisipažįsta pilnai. Todėl esant pakankamai įrodymų, kad N. B. neteisėtai pateko į P. R. garažą, kur būnant jis buvo užkluptas, teismui leidžia daryti išvadą, jog N. B. pasikėsino pagrobti svetimą jam nepriklausantį turtą, tai yra pasikėsino pagrobti dulkių siurblį, kompaktinių diskų grotuvą, keturis automobilio „Audi" ratų ašies uždengimo dangtelius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikaltimo metu buvo užkluptas bei sulaikytas nukentėjusiojo P. R.. Ši nusikalstama veika visiškai įrodyta, nusikalstamos pasekmės sukeltos nebuvo, daiktai liko savininko nuosavybėje, tačiau tai atsitiko ne nuo kaltinamojo priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad buvo sulaikytas. Kaltinamasis veikė tyčia, jo veiksmai buvo nukreipti į svetimo turto užvaldymą, todėl jis privalo už tai atsakyti baudžiamąja tvarka.
Bylos duomenimis P. R. sulaikant N. B., grumtynių metu nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. BK 135 str. 1 d. numatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jei dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Kaltinamasis N. B. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad jis bandė pabėgti, bet sulaikymo metu, jis turėtu peiliu tris kartus smogė nukentėjusiajam P. R., nekreipdamas dėmesio kur pataikė. Nukentėjusysis P. R. teigė, kad kaltinamasis tyčia taikė į krūtinės sritį su rankoje turėtu peiliu ir smūgiai buvo stiprūs. Nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina ir rašytiniai įrodymai: teismo medicinos specialistų išvados, kuriose nurodyta, kad P. R. nustatyta krūtinės ląstos kairės pusės trys durtinės-pjautinės žaizdos: dvi kiaurinės priekinėje sienoje su kairio plaučio, širdaplėvės pažeidimu; viena nugarinėje sienoje su tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-11-18. Sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, krūtinės ląstos sužalojimai priekyje – dvi kiaurinės žaizdos su kairio plaučio, širdaplėvės pažeidimu – vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Krūtinės ląstos nugarinės sienos sužalojimas – žaizda su tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 64-65). Bylos duomenimis P. R. dėl patirtų sužalojimų nuo 2012-11-18 iki 2012-11-26 gydėsi Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose( t.1.b.l. 71). Šioje byloje akivaizdu, jog kaltinamasis siekė išvengti sulaikymo ir dėl to tyčia smogė kelis kartus nukentėjusiajam padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, už tai jis privalo atsakyti baudžiamąja tvarka pagal LR BK 135straipsnio 1 dalį. Dėl L. R. sužalojimo. Pateiktais į bylą dokumentais ir išklausius nukentėjusios L. R. parodymus teisme, liudytojo A. G. parodymus, darytina išvada, kad L. R. siekdama apginti savo sūnų Paulių, patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis N. B. iš pradžių teigė, kad jis L. R. nemušė, jai smūgių nesudavė, todėl kaltu dėl šios veikos padarymo neprisipažįsta, tačiau baigiant nagrinėti bylą pakeitė poziciją sakydamas jog kaltę pripažįsta atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų. Be tokios kaltinamojo pozicijos , jo kaltė įrodyta ir nukentėjusios L. R. parodymais, kuri teisme smulkiai papasakojo įvykio aplinkybes. Jos teigimu,. ji stengėsi atitraukti kaltinamąjį nuo sūnaus, ir pastarasis numušė jai akinius. Akiniai krito ant žemės, ji dengėsi rankomis, smūgių buvo du, jeigu ne daugiau. Kai neatlaikė svorio, jie griuvo visi trys, sūnus apačioje, jis per vidurį, ji ant viršaus, įsikibus jam į kaklą. Stengėsi jį laikyti. Jautė, kaip senka jos jėgos, šaukė A. G.. Nukentėjusiosios parodymus dėl sužalojimo masto patvirtina specialisto išvada, kad L. R. konstatuota dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis, kuris galėjo gautis prie tiriamosios nurodomų aplinkybių kieto buko daikto poveikyje, galimai 2012-11-18. Dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (3 t., b.l. 70). Šių ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog N. B. siekdamas išvengti sulaikymo, tyčia sudavė smūgius L. R., dėl ko pastarajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jis veikė tiesiogine tyčia, nes siekė pabėgti iš nusikaltimo vietos, žalojo jį bandančius sulaikyti asmenis, todėl už sukeltas pasekmes privalo atsakyti baudžiamaja tvarka ir pagal LR BK 138str.1d..
N. B. pareiškus kaltinimą dėl neteisėto nešaunamojo ginklo įgijimo, tai yra vientiso metalo teleskopinės lazdos, kuri yra D kategorijos nešaunamasis šaltasis smogiamojo poveikio ginklas, ir laikymo savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), iki 2013-03-01, kaltu prisipažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis tokią lazdą buvo įsigijęs prieš penkerius metus ir laikė ją savo gyvenamojoje vietoje, kol kratos metu ji buvo rasta ir paimta. Teigia jis jos niekur nenaudojo, kad nešaunamasis ginklas teigia nežinojęs. LR BK 258str.2d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už baudžiamojo nusižengimo padarymą, tai yra už neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą. Nusikalstama veikos sudėtis yra formalioji, ji pasekmių nereikalauja, kad toks ginklas būtų kam nors naudojamas. Teleskopinė lazda priklauso nešaunamųjų ginklų kategorijai, kurios apyvarta uždrausta, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo amžių ir patirtį, mažai tikėtina jog jis nesuprato turįs nešaunamąjį ginklą. Veika įrodyta kratos protokolu, daiktų apžiūros protokolu bei specialisto išvada, todėl kaltinamasis privalo atsakyti ir už šią nusikalstamą veiką numatytą LR BK 258str.2d..
Civiliniai ieškiniai:
Nukentėjusysis A. A. šioje byloje ieškinio nereiškė, kadangi jam padarytą žalą atlygino kaltinamas T. J. visiškai, jis turtinių pretenzijų kaltinamiesiems neturi.
Nukentėjusysis P. R. reiškia civilinį ieškinį: neturtinei žalai atlyginti – 50 000 litų, turtinei – 3800 litų( t.3.b.l. 60-63). Nurodė, kad jo sveikata pablogėjus, žaizdos iki dabar negyja, liko liekamieji reiškiniai ir jie didėja. Dabar nemalonu eiti į garažą. Buvo kištas peilis, suktas tarp šonkaulių, trys dūriai, taikyta į širdies pusę su tikslu nužudyti. Jis pajuto tris dūrius. Dėl vartų remonto nėra rašytinių įrodymų, nes remontavo pats A. G., pirko spynas, bet čekių neišsaugojo. Mašinos remonto čekių neišliko. Vaistų čekių neturi, receptus, kokie buvo leidžiami vaistai, gali išsitraukti, iki šiol klinikos nepateikė. Ligoninėje gydėsi dvi savaites, valė visą kraują, nes išsiliejo į riebalus, leido chemikalus tris kartus per dieną, buvo atliktos operacijos, trys pjūviai prie kiekvieno dūrimo. Po to negalėjo paeiti, visas šonas buvo nutirpęs, vaikščiojo pas gydytojus du mėnesius kas tris – keturias dienas. Jis tuo metu buvo registruotas darbo biržoje. Po visų sužalojimų darbingas, nedarbingumas nenustatytas. Apribojimų darbui nebuvo. Užsiima mašinų remontu, namų stogus dengia, bet ant stogo jau negali lipti. Iki to įvykio gal pusę metų nedirbo. Buvo leidžiami stiprūs vaistai, negali kitų darbų dirbti, ranka viena neturi jėgos, nutirpus. Turtinė žala sudaro 3800 litų, nes rūbai sugadinti, supjaustyti, vartai sugadinti, kuriuos tvarkė, skardino, dėjo sutvirtinimus, spynas keitė, sklendes sudėjo, automobilis buvo sugadintas, automobilio stogą remontavo, nes visos skardos buvo ištrauktos ir mestos ant automobilio stogo, magnetofonas išimtas, langas išpjautas. Kaltinamieji po įvykio dėl žalos atlyginimo ir atsiprašyti nesikreipė. Jis apsidraudęs gyvybės draudimu, gavo 6000 litų vienkartinę išmoką. Kaltinamasis N. B. iš esmės neprieštaravo dėl P. R. pareikštų ieškinių dydžio. Tačiau mano jog jie galėtų būti mažesni.
Nukentėjusioji L. R. reiškia civilinį ieškinį 25 000 litų dėl neturtinės žalos atlyginimo ( t.3. b.l. 66-70). Neturtinę žalą jos teigimu sudaro išgyvenimai dėl patirto fizinio smurto, patirto streso, dėl išliekamų pasekmių ir kiek buvo sutrumpintas gyvenimas ir jos, ir sūnaus. Jaučia nuolatinę baimę išeiti į kiemą, sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl rankos sužalojimo, ji jaučia pasekmes iki šiol, nes teikia manikiūro paslaugas klientėms, ji dėl rankos nejautrumo nenulaiko žirklučių.
P. R. pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Ieškinyje nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis patyrė gydymo, vaistų įsigijimo išlaidas, kurios sudaro 1100 Lt. Grumtynių metu buvo sugadinti jo rūbai, kurie yra prijungti prie baudžiamosios bylos (bliuzono vertė yra 300 Lt, marškinėlių vertė yra 50 Lt), kurių bendra vertė yra 350 Lt. N. B. bandydamas įsibrauti į garažą, sugadino vartus, kurių remontui išleido 350 Lt. Įtariamasis rengdamasis nusikaltimui, daiktus dėjo ant jam priklausančio automobilio, ko pasėkoje buvo apgadintas transporto priemonės stogas. Transporto priemonės stogą remontavo pats, tačiau priemonės kainavo 2000 Lt.. Nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, kiek kainavo rūbai, kiek kainavo automobilio stogo remontas, nėra pateikta vaistų pirkimą patvirtinančių dokumentų- kvitų., tačiau sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą teismas gali ir pats vertinti ar tokios išlaidos buvo būtinos nukentėjusiajam patyrus sunkų kūno sužalojimą ir ar prašomos priteisti išlaidos yra protingos ir būtinos. Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų medicininės priemonės, vaistai, įvairūs maisto papildai, geresnio maisto pirkimas ir vartojimas, yra reikalingi tam, kad kūnas atgautų jėgas. Tam yra skiriamos papildomos pajamos siekiant kuo geresnių gijimo rezultatų. Todėl ieškovo prašoma priteisti 1100 Lt suma šioms išlaidoms pagrįsti yra protinga ir jokiu būdu ne per didelė. Byloje nustatyta , kad buvo sugadinti vartai, pagaliau buvo reikalinga dėti signalizaciją ir teismo nuomone 350 Lt šių nepatogumų pašalinimui yra nedidelė, atitinkanti protingumo kriterijus. Nustatyta ir tai kad buvo suplėšyti rūbai, už kuriuos prašo nukentėjusysis žalos atlyginimo 350 Lt , taip pat yra pagrįsta ir protinga kaina. Automobilio stogo remontui prašoma priteisti 2000 Lt suma , teismo požiūriu nėra per didelė, kadangi kaip teigė nukentėjusysis reikėjo remontuoti automobilio stogą ir tuos darbus atliko jis pats, kadangi jis pats tokią patirtį turi, tačiau jo darbas tuo metu būtų buvęs panaudotas galimai kitiems tikslams, todėl privalo būti sumokėta ne tik už paties atliktą darbą, bet ir už medžiagas, kurios buvo panaudotos automobilio remontui, kelionių išlaidos, siekiant įsigyti automobiliui priemones reikalingas remontui ir pnš.. Visa tai rodo, kad siekiant atstatyti automobilį į pirminę padėti prašoma priteisti 2000 Lt suma nėra per didelė, todėl ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai ( BPK 115str.1d. ).
P. R. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad neturtinė žala P. R. buvo padaryta sunkiai sutrikdant jo sveikatą. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti jog P. R. ligoninėje ( stacionare) praleido aštuonias paras ( b.l. 64, t.1). Vėliau gydėsi ambulatoriškai pas savo šeimos gydytoją. Įrodymų apie išliekamuosius reiškinius nukentėjusysis į bylą nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog nepatogumus dėl padarytų krūtinės sužalojimų jis jaučia ir jaus visą likusį gyvenimą, nes žaizdos negyja, nėra pakankamai fizinės jėgos, nebegali dirbti savo darbo, dengti stogus. Pagal gydytojo paskyrimą privalo pastoviai naudoti vaistus, ko nereikėjo iki įvykio. Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė sunkų kūno sužalojimą, ilgą laiką jautė fizinį skausmą, pablogėjo gyvenimo kokybė, būdamas jauno amžiaus yra priverstas naudoti vaistus. Išliko baimė dėl ateities, dėl sveikatos, kurią natūralu jaučia iki šiol. Kaltinamasis N. B. sužalojo P. R. tyčiniais veiksmais, jo paskatos buvo žemos, siekė pabėgti iš vagystės vietos. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, jis nekilnojamojo turto neturi, santaupų bankuose neturi, nedirbantis, daug kartų teistas. Nukentėjusiojo turtinė padėtis taip pat nėra gera, nes jam valstybė suteikė nemokamą teisinę pagalbą ( t.3.b.l. 65). Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad konkrečių įrodymų, jog nukentėjusysis dėl sužalojimo būtų praradęs darbingumą, byloje nėra. Šiuo metu, jo paties teigimu jis dirba, remontuoja automobilius, gauna darbo užmokestį. Todėl teismas atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo ir įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog P. R. patirti išgyvenimai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo atsižvelgiant į patirtas pasekmes vertintini 30 000 Lt suma, kuri priteistina iš kaltinamojo. Teismas mano jog paskirtoji suma atitinka suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Nukentėjusiosios L. R. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad neturtinė žala L. R. buvo padaryta nesunkiai sutrikdant jos sveikatą. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti jog L. R. kreipėsi į medikus pagalbos 2012-11-19 ir jai buvo diagnozuota dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis be žymesnės dislokacijos. Ranka buvo imobilizuota 4 savaites ( b.l. 69-71, t.1). Gydėsi ambulatoriškai pas savo šeimos gydytoją. Įrodymų apie išliekamuosius reiškinius nukentėjusioji į bylą nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos patirtas šokas įvykio metu išliko iki šiol, pablogėjo jos sveikata, atsirado baimė, tiek dėl savo, tiek dėl sūnaus gyvybės. Nesijaučia saugi. Rankos sužalojimas pablogino atlikti darbą, nes dėl lūžio ranka nebėra tokia jautri ir sunkiau sekasi laikyti manikiūrui skirtas žirklutes( jos darbas susijęs su šių paslaugų atlikimu). Taip pat nurodė, kad ji yra dirbanti. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusioji patyrė didelę baimę, ji būdama moteris siekė gelbėti užpuoliko užpultą sūnų, grūmėsi su kaltinamieji, siekdama jį atplėšti nuo sūnaus, išgyveno dėl sūnaus sunkaus sužalojimo, kurį laiką negalėjo dirbti savo darbo, nes buvo Imobilizuota ranka. Kaltinamasis yra kaltas dėl tyčinių savo veiksmų sukėlęs neigiamus išgyvenimus nukentėjusiajai, todėl privalo atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą kurią ji neabejotinai patyrė. Sprendžiant dydžio klausimą, teismas vertina tiek nukentėjusios, tiek kaltinamojo turtinę padėtį, kuri yra abiejų ne itin gera. L. R., kaip ir jos sūnui yra teikiama nemokama teisinė pagalba. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji įrodymų patvirtinančių prarastą jos darbingumą į bylą nepateikė, ji yra dirbanti, teikia paslaugas, tai rodo, jog ji dirba ir toliau savo įprastą darbą. Todėl teismas atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo ir įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog L. R. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsižvelgiant į patirtas pasekmes vertintini 10 000 Lt suma, kuri priteistina iš kaltinamojo. Teismas mano jog paskirtoji suma atitinka suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 4888,41 Lt turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiojo P. R. gydymą (t. 1, b. l. 69-71). Kadangi ieškovas šią žalą patyrė dėl nusikalstamų N. B. veiksmų ir ieškinys pagrįstas į bylą pateiktu medicininių dokumentų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 71), civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina prašoma suma ( CPK 115str.1d.).
Dėl proceso išlaidų: Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti valstybės naudai išlaidas patirtas suteikiant kaltinamiesiems teisinę pagalbą: iš T. J. - 560 Lt , o iš N. B. – 600 Lt, taip pat prašo priteisti Valstybės patirtas išlaidas suteikiant nukentėjusiems teisinę pagalbą, tiek surašant procesinius dokumentus, tiek atstovaujant teisme, pateikė pažymą kurioje nurodyta kad advokatui sumokėta 620 Lt( b.l. 81, t.4).
Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01). Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Abiejų kaltinamųjų atveju gynyba užtikrinta teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51str.1d..Todėl teismas mano, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamųjų N. B. ir T. J. netenkintinas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje priimtoje byloje Nr. 1A-405/2014.
Dėl išlaidų, kurias Valstybė patyrė dėl teisinės pagalbos suteikimo nukentėjusiesiems. LR BPK 106 str. 2 d. nustato, kad teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje kaltu pripažintas N. B., Valstybė patyrė išlaidas dėl to, kad suteikė nukentėjusiems teisinę pagalbą, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo N. B.. Nors kaltinamasis ir neturi turto, tačiau tai negali būti pagrindu visiškai jį atleisti nuo civilinės atsakomybės, kaltinamasis yra jauno amžiaus, fiziškai galintis dirbti ir gauti užmokestį.
Nuosavybės teisių apribojimas, netaikytas.
Daiktiniai įrodymai: medžiaginė kepurė, paimta 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros metu (I t., b. l. 10-24), kraujo nuoplovos nuo beisbolo lazdos, paimtos 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros metu (I t., b. l. 10-24), kraujo nuoplovos, paimtos 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros metu (I t., b. l. 10-24), beisbolo lazda, paimta 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros metu (I t., b. l. 10-24), peilis, paimtas 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros metu (I t., b. l. 10-24), dvi daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais, paimtos 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros metu (I t., b. l. 10-24), pakabinama spyna, paimta 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros metu (I t., b. l. 25-34), du popieriaus lapai su avalynės pėdsakais, paimti 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros metu (I t., b. l. 25-34), džemperis ir marškinėliai, 2012-11-18 pateikti Kauno klinikų darbuotojo (I t., b. l. 74), batai, 2012-11-18 pateikti N. B. (I t., b. l. 92), esantys prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Skalbimo mašina „Beko“, 2013-03-04 pateikta R. U., grąžinta R. U. (I t., b. l. 123), paliktina R. U. nuosavybėn. Metalinė lazda, paimta 2013-03-01 kratos metu, priduota saugojimui į Kauno apskrities VPK VTV Licenzijavimo skyrių (I t., b. l. 140-141,159), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.
T. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nekeistina ir paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., b. l. 91-92). T. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2012-12-04 10.10 val. iki 2012-12-05 15.45 val. (2 t., 86-90), tai yra dvi paras, kuri įskaitytina į paskirtąją bausmę ( LR BK 66str.)
N. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2012-11-18 02.55 val. (2 t., b. l. 1)
N. B. 2012-11-19 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams (2 t., b. l. 9-11), 2013-02-13 kardomoji priemonė suėmimas pratęsta 3 mėn. (2 t., b. l. 19). Šiuo metu jokia kardomoji priemonė nepaskirta, kaip atliekančiam bausmę. Kaltinamasis N. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jam skirtina kardomoji priemonė suėmimas, kurios laikas įskaitytinas į bausmės atlikimo laiką( BPK 307str.1d.6p.).
Kaltinamojo N. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis iš esmės pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiųjų ( BK 59str.1d.2p.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai nusikalstamas veikas ( A. A. turto vagystė ir turto sugadinimas) padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Įtariamojo T. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas kaltinamiesiems bausmes už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis N. B. teistas 9 kartus (2 t., b. l. 21-55), ir turi neišnykusius ir nepanaikintus teistumus. Iki šių nusikalstamų veikų padarymo jis buvo teistas šešis kartus , baustas administracinių teisės pažeidimų kodekso normų pažeidimus (2 t., b. l. 56-63), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (2 t., b. l. 65), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 67), specialisto išvadoje nurodyta, kad skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (2 t., b. l. 72).
Kaltinamasis T. J. šių nusikalstamų veikų padarymo metu teistas nebuvo, o šių veikų padarymo jis buvo nuteistas 2 kartus (2 t., b. l. 97-109), tačiau bausmės yra įvykdytos visiškai. Baustas už administracinių teisės pažeidimų kodekso normų pažeidimus (2 t., b. l. 110-115), VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centre neužregistruotas (2 t., b. l. 117), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas, diagnozė – psichikos ir elgesio sveikatos sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 119), specialisto išvadoje nurodyta, kad skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (2 t., b. l. 114).
Kaltinamasis N. B. yra kaltinamas šešių nusikalstamų veikų padarymu, tai yra dviem apysunkėmis veikomis ( BK 178str.2d. 2 epizodai), dviejų nesunkių nusikalstamų veikų padarymu ( BK 138str.1d. ir 187str.1d.), vieno sunkaus nusikalstimo padarymu ( BK 135str.1d.) ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymu ( BK 258str.2d.) ( BK 11-12 str.str.). T. J. kaltinamas vienos nesunkios veikos padarymu ( BK 187str.1d. ir apysunkės veikos padarymu ( BK 178str.2d.). Abiejų kaltinamųjų padarytos veikos yra tyčinės, sukėlusios pasekmes. Atlyginta tik A. A. pagrobtų daiktų ir sugadinto turto vertė. P. R. ir L. R. patirta žala neatlyginta. N. B. padarytos veikos smurtinio pobūdžio sukėlė sunkų kūno sužalojimą, kuris buvo pavojingas nukentėjusiojo gyvybei, bei sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmes nukentėjusioji jaučia iki šiol. Iš to teismas sprendžia, kad jis yra linkęs nusikalsti, todėl bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str., 56 str. 1 d.). Už baudžiamojo nusižengimo padarymą jam skirtinas areštas. Paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje ir paskirtoji bausmė subendrintina su bausme paskirta paskesniu nuosprendžiu vadovaujantis LR BK 63 str. taisyklėmis. Parenkant bausmės trukmę atsižvelgtina į N. B. lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo jauną amžių, todėl skirtina artima sankcijos vidurkiui bausmė.
T. J. iki šių nusikalstamų veikų padarymo teistas nebuvo, po šių nusikaltimų buvo teistas du kartus, abiem atvejais bausmę yra atlikęs. T. J. yra jauno amžiaus, darbingas ir šiuo metu dirba, jis turi pragyvenimo šaltinį, padarytą žalą A. A. atlygino savo noru, taigi pašalino nusikalstamu būdu sukeltas pasekmes. Todėl esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis BK 55str. jam skirtina bausmė numatyta sankcijoje nesusijusi su laisvės atėmimu. Šiuo konkrečiu atveju – bauda ( BK 47 str.). Paskirtosios bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. taisyklėmis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 304-305 str. str., 306 str., 307 str., 313 str.
nusprendžia:
N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti:
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl A. A. turto vagystės – 1( vienerius) metus ir 3 ( tris) mėnesius laisvės atėmimo;
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį dėl A. A. turto sugadinimo –1( vienerius) metus laisvės atėmimo;
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo pagrobti P. R. turtą – 1( vienerius) metus ir 6 ( šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį dėl sunkaus P. R. sveikatos sutrikdymo – 4 ( ketverius) metus laisvės atėmimo;
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus L. R. sveikatos sutrikdymo – 1( vienerius) metus ir 6 ( šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį – 30 ( trisdešimties) parų areštu.
Vadovaujantis LR BK 63str. 1 ir 4 dalimis pagal LR BK 178str.2d. 187str.1d., 22str.1d.178str.2d.; 135str.1d. ir 138str.1d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnių bausmių, vadovaujantis LR BK 63str.1d.5str. 2p., 65str.1d.1p. papunkčiu, paskirtą bausmę už nusikalstamos veikos numatytos 258 str.2d. subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su paskirta pagal 2013-12-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo ir 450 Lt bauda , bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal 2013-12-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į N. B. paskirtosios bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime suėmime išbūtą laiką nuo 2012-11-18 iki 2013- 05-13.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2014m.liepos 16dienos.
Iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios skirti N. B. kardomąją priemonę – suėmimą.
T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 15 MGL dydžio bauda;
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis LR BK 63str. 1 ir 4 dalimis paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą bausmę 20 (dvidešimties ) MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į T. J. paskirtosios bausmės dydį įskaityti laikinėjame sulaikyme išbūtas dvi paras ir laikyti neatlikta bausme – 16 MGL dydžio baudą.
Įpareigoti T. J. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo P. R. civilinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo N. B. 3800 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo P. R. naudai.
Nukentėjusiojo P. R. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš N. B. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio P. R. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios L. R. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš N. B. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios L. R. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį - 4888,41 Lt turtinei žalai atlyginti tenkinti ir priteisti iš N. B. 4888,41 Lt Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.
Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš N. B. valstybės naudai 620 Lt išlaidų už nukentėjusiųjų Rudnickų atstovės Eglės Grubytės suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 88659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktinius įrodymus: medžiaginę kepurę, kraujo nuoplovas nuo beisbolo lazdos, kraujo nuoplovas, beisbolo lazdą, peilį, dvi daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakais, pakabinama spyna, du popieriaus lapus su avalynės pėdsakais, džemperį ir marškinėlius, batus , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; metalinę lazdą, saugomą Kauno apskrities VPK VTV Licenzijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Skalbimo mašina „Beko“, grąžintą R. U., palikti jo nuosavybėje.
Nuosprendis per 20 dienų, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.