- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-2989-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29339-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Kreditorius
- Rato
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje išieškotojai Rato kredito unija (hipotekos kreditorius), A. K., uždaroji akcinė bendrovė „AUTOVICI“, Omega Invest OU, uždaroji akcinė bendrovė „Finansinių skolų supirkimo tranyba“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, antstoliai V. Č., A. N., V. M., B. P., D. Š., A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. S. skundu dėl antstolio veiksmų prašė: panaikinti 2018 m. rugpjūčio 31 d. antstolio D. K. priimtą patvarkymą Reg. Nr. S-18-174, atšaukti 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskelbtas varžytines Nr. 159427 ir skirti papildomą / pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kurio bendras plotas 0,0535 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, kurio bendras plotas 211,65 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: sustabdyti 2018 m. rugpjūčio 31 d. antstolio D. K. patvarkyme Nr. S-18-174 nurodytus vykdomoje byloje Nr. 0174/16/00348 atliekamus vykdymo veiksmus iki pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 19 d. skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, t. y. sustabdyti šiuos veiksmus: 1) parduoti iš pirmųjų varžytinių pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio bandras plotas sudaro 0,055 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 211,65 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad pirmosios varžytinės Nr. 159427, kurių pradinė pardavimo kaina yra 136 800 Eur, vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytines.lt, varžytinių pradžios data 2018 m. rugpjūčio 31 d., 11:18 val., o preliminari pabaiga 2018 m. spalio 1 d., 11:18 val.
3. Nurodė, kad pareiškėja apskundė 2018 m. rugpjūčio 31 d. antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios turto varžytynės Nr. 159427, nesutikdama su nustatyta pradine turto pardavimo kaina – 136 800 Eur (171 000 Eur x 80 %). Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjos turtas gali būti parduotas (realizuotas) žymiai mažesne nei rinkos kaina. Turtas yra įvertintas tik 171 000 Eur, kai reali turto rinkos vertė yra mažiausiai 202 700 Eur. Nesustabdžius vykdymo veiksmų, turtas gali būti perduotas išieškotojams arba parduotas varžytinėse vadovaujantis neteisėtu antstolio patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ir turto pardavimo iš varžytinių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjos D. S. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžia tuo, jog antstolis neteisingai įkainojo parduodamą turtą ir neteisėtai paskelbė turto varžytines už žymiai mažesnę kainą, nei turto rinkos vertė. Pareiškėja nesutinka su turto vertės nustatymo aktu, tačiau byloje nėra duomenų, kad šį aktą ir nustatytą turto vertę ji būtų ginčijusi teisės aktų numatyta tvarka ir terminais. Vienintelis pareiškėjos argumentas dėl neteisingos turto vertės nustatymo yra valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenys apie vidutinę turto rinkos kainą.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėja D. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2018 m. rugpjūčio 31 d. antstolio D. K. patvarkyme Nr. S-18-174-15257 vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/00348 atliekamus veiksmus iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. pareiškėja, gindama savo, kaip skolininkės, teises vykdymo procese, skundžia antstolio veiksmus dėl iš varžytinių parduodamo turto įvertinimo 171 000 Eur, kuris neatitinka rinkos kainos. Pareiškėjos turtas vertintinas tarp 267 000 Eur ir 289 000 Eur. Vadovaujantis 2018 m. balandžio 11 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo duomenimis, skolininkės nekilnojamas turtas įvertintas 202 700 Eur. Pareiškėja yra sudariusi turto pardavimo tarpininkavimo sutartį, pagal kurią deda pastangas parduoti turtą už 220 000 Eur kainą. Antstolis buvo įpareigotas skirti pakartotinę ekspertizę pareiškėjai priklausančio turto rinkos vertei nustatyti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9666-994/2017, kurią Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1373-794/2017 paliko nepakeistą), tačiau antstolio D. K. pakartotinai paskirta turto vertintoja UAB „Negrita“ pareiškėjos turtą įvertino tik 171 000 Eur suma, kuri akivaizdžiai yra per maža;
7.2. antstolis turi pareigą parduoti nekilnojamąjį turtą už maksimalią galimą rinkos kainą bei užtikrinti išieškotojų ir skolininkų interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytinių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Pareigą teisingai, laikantis įstatymo reikalavimų įkainoti skolininko turtą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis;
7.3. pareiškėja su skundu dėl antstolio veiksmų pateikė objektyvius duomenis (NT portalo Aruodas.lt duomenis, bendrovės Ober – Haus duomenis, „Verslo žinios” publikacijas, VĮ Registrų centro NTR išrašą) turto rinkos kainai ir jos pokyčiui (augimui) pagrįsti. Pareiškėja taip pat nukreipė į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turo registro skelbiamą statistinę suvestinę, kuri taip pat parodo būsto kainos pokyčius, o būtent, kylančias būstų kainas. Turto vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę kasacinio teismo praktikoje pripažįstama tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016). Skolininkės pateikti duomenys pagrindžia nekilnojamojo turto kainų pokyčius (kainos augimą) ir yra pagrindas perkainuoti turtą;
7.4. viena iš laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčių yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią kilti žalai šiems interesams (prevencinė priemonė). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir tenkinus pareiškėjos skundą, pareiškėjos teisių gynimas iš esmės pasunkėtų, nes tektų taikyti restituciją ir išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, todėl būtų sunkiau ar net išvis neįmanoma užtikrinti reiškiamų reikalavimų įgyvendinimą. Nesustabdžius antstolio veiksmų, turtas gali būti parduodamas vadovaujantis neteisėtu antstolio 2018 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytinių ir jame nustatyta per maža pradine kaina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
8. Apeliantė (pareiškėja) 2018 m. lapkričio 13 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos turto vertinimo ataskaitą, kuri patvirtina, jog turto rinkos vertė yra 194 000 Eur, tai yra ženkliai didesnė, nei antstolio nustatyta 171 000 Eur vertė. Teigia, jog šie duomenys sudaro pagrindą antstoliui stabdyti varžytines (CPK 703 straipsnio 1 dalis) bei perkainoti turtą. Paaiškino, jog turto vertinimo darbai užtruko, turto vertinimo ataskaita parengta tik 2018 m. lapkričio 9 d., todėl negalėjo būti pateikta bylos nagrinėjimo metu.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Bylos duomenys patvirtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei turto vertinimo ataskaitos, nei kitų pagrįstų įrodymų (be viešoje erdvėje esančių duomenų), patvirtinančių skunde dėl antstolio veiksmų deklaruojamą pasikeitusią turto vertę, pareiškėja teismui nepateikė.
11. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra duomenų, jog apeliantės teikiamos turto vertinimo ataskaitos pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Apeliantės nurodytos priežastys dėl eksperto išvados teikimo apeliacinės instancijos teismui nelaikytinos savalaikėmis ir svarbiomis. Apeliantė kaip skolininkė turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, nevilkinti vykdymo proceso. Remiantis išdėstytu, apeliantės jau po atskirojo skundo pateikimo papildomai pateiktus dokumentus atsisakytina priimti ir vertinti (CPK 306 straipsnis, 323 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Pareiškėja prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
14. Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-392-381/2015).
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis D. K. vykdo išieškojimą pagal 2016 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto 2–ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1-905 iš skolininkės D. S. hipotekos kreditoriaus Rato kredito unijos naudai. Išieškojimas nukreiptas į hipotekos lakštu įkeistą skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius Viršupio g. 28, Vilniuje. Hipotekos kreditoriaus prašymu pradėtas pareiškėjos įkeisto turto priverstinis realizavimas (t.1 b. l. 3 – 4).
16. 2018 m. birželio 5 d. buvo surašytas pakartotinis turto vertės ekspertizės aktas Nr. 18-06-05A. Pareiškėjai priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertė pakartotinai buvo įvertinta 171 000 Eur suma. Skolininkei sutartais terminais nepristačius turto pirkėjų, antstolis 2018 m. liepos 23 d. patvarkymu nusprendė įkainoti parduodamą turtą pakartotinės ekspertizės metu nustatyta suma. Pareiškėjai nepasiūlius turto pirkėjo, 2018 m. rugpjūčio 31 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo paskelbtos pareiškėjos turto pirmosios varžytinės Nr. 159427 (t. 1 b. l. 4 – 5).
17. CPK 510 straipsnio 8 dalis nustato, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis, tai yra teismas vykdymo veiksmus gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui vykdomojo dokumento realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su vykdymo procese pakartotinio vertinimo metu nustatyta skolininkei priklausančio turto kaina bei su paskelbtomis varžytinėmis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėja, teikdama pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė pagrįstų motyvų dėl būtinumo šias priemones taikyti. Pareiškėja lygino ekspertizės aktu nustatytą ginčo turto vertę su rinkoje parduodamų kitų nekilnojamojo turto objektų kainomis, savo argumentus grindė viešaisiais duomenimis (t. 1 b. l. 25 - 26). Teiginiai, kad pakartotinai atlikus turto vertinimo ekspertizę nustatyta kaina yra per maža ir pažeidžia vykdymo proceso šalių interesus, patys savaime nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Vykdymo procese, siekdamas išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, teismas taiko ar parenka laikinąsias apsaugos priemones taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. CPK 7 straipsnio 2 dalis numato pareigą dalyvaujantiems byloje asmenims sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis galioja ir vykdymo procese.
20. Bylos duomenys, taip pat informacinės sistemos LITEKO duomenys (Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškėjos pradėtos civilinės bylos Nr. 2YT-35660-925/2018 ir 2YT-35797-820/2018) leidžia vertinti, jog pareiškėjos teikiami tapatūs prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones rodo skolininkės siekį vilkinti išieškojimą vykdymo procese, o ne norą nustatyti tikrąją ginčo turto rinkos vertę.
21. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjos turtas vykdymo procese buvo įvertintas atlikus pakartotinę ekspertizę (t. 1 b. l. 4 – 5). Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
22. Vertinant pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų tikėtiną pagrįstumą, svarbi yra aplinkybė, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų jau išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-36678-541/2018, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.).
23. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenustatė tikėtino antstolio veiksmų neteisėtumo pagrįstumo, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas pagrįstai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Remiantis išdėstytu vertintina, jog atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės D. S. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.