- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-965-392/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Loreta Braždienė
- Ieškovas
- S. I.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- notaras E
- Kategorijos
- 3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. I. patikslintą apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. I. patikslintą ieškinį dėl jungtinės veiklos rezultato padalijimo, atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, trečiasis asmuo notaras E. N..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/4 dalį mūrinio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 224,67 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini): pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 0,400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 0,2400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 0,64 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinis registras Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl: 1/4 dalies mūrinio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 224,67 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini): pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies 0,400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 0,2400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 0,64 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat pateikė alternatyvų reikalavimą byloje – jeigu teismas pripažintų kad V. K. vardu įgytas ginčo turtas negali būti laikomas jungtinės veiklos rezultatu ir ieškovei negali būti pripažinta nuosavybės teisė į ginčo turto dalį, priteisti ieškovei 49 328,64 Eur piniginę kompensaciją už jos lėšomis įgytą V. K. vardu turtą, kuris perimtas valstybės pagal Palikimo perėjimo valstybei liudijimą 2023 m. rugpjūčio 31 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos Nr. 79/2023. Nurodė, kad su V. K. niekada nebuvo susituokusi, tačiau nuo 1992 metų gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį, laikė save šeima. Sugyventiniai gyveno po vienu stogu gyvenamajame name, kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), laikė gyvulius, dirbo žemę, augino daržoves. Sugyventiniai artimai bendravo su ieškovės šeima, ieškovės giminės palaikė V. K. ir ieškovės santykius ir žinojo, jog sugyventiniai turi bendrą biudžetą, visas uždirbtas iš žemės ūkio veiklos lėšas laiko bendromis lėšomis, kurios buvo naudojamos bendroms išlaidoms dengti. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). 1996 m. gruodžio 18 d., V. K. vardu buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su AB Lietuvos dujos firma Magistraliniai dujotiekiai, pagal kurios sąlygas buvo įgyta dalis mūrinio gyvenamojo namo, bendra dabartinė vertė 75 900 Eur, su ūkiniais pastatais: pagalbinio ūkio ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinė vertė 2 100 Eur; pagalbinio ūkio ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinė vertė 1 260 Eur; pastatas-stoginė, dabartinė vertė 1 Eur, statinių adresas (duomenys neskelbtini). 1996 m. spalio 29 d. V. K. vardu buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurios sąlygas buvo įgyti 4 žemės sklypai, t. y. 0,4000 ha bendro ploto, 0,2400 ha bendro ploto, 0,72 ha bendro ploto, kuris buvo parduotas vėliau bei 0,64 ha bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini). Turto pirkimui buvo panaudotos tiek bendros lėšos, uždirbtos ir sutaupytos abiejų partnerių, tiek ieškovės asmeninės lėšos, t. y. investicinės lėšos iš ieškovės asmeninės investicinės sąskaitos. 1996 m. gruodžio 17 d. iš ieškovės nebalansinės sąskaitos buvo nurašyta 8 996,40 Lt už perkamą V. K. vardu gyvenamojo namo dalį. Pagal Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. P41/96-2412 sąlygas už visą perkama V. K. vardu žemę buvo atsiskaityta tik ieškovės lėšomis, nuo jos nebalansinės sąskaitos nurašyta 132 Lt vertės tikslinėmis kompensacijomis. Kuriant jungtinės veiklos turtą, ieškovė prisidėjo ne tik savo darbu, bet ir savo asmeninėmis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad atskiro susitarimo dėl bendrai kuriamo turto dalių sugyventiniai nebuvo sudarę, jų įnašai laikytini lygiais, todėl mirus vienam iš partnerių ir tuo pagrindu pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, turtas, esantis bendrąją partnerių nuosavybe, padalijamas pagal Civilinio kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Jungtinės veiklos rezultatas, t. y. gyvenamasis namas bei žemės sklypai gali būti padalinti natūra, nustatant ieškovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. N. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį Lietuvos Respublika perėmė nuosavybės teisės į visą ginčo turtą. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas iš dalies yra neteisėtas, kadangi nei įpėdiniai, nei valstybė negalėjo paveldėti arba perimti mirusiam V. K. nepriklausiusį turtą, todėl palikimo perėjimo valstybei liudijimas dalyje dėl dalies ginčo turto turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu su patikslintu ieškiniu ir alternatyviu reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad iš 1996 m. gruodžio 18 d. sutarties matyti, jog tarp V. K. ir AB „Lietuvos dujos“ firmos „Magistraliniai dujotiekiai“, dalį minėtų gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų V. K. įgijo pagal 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374, t. y. dalį minėtų gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų V. K. įgijo dėl to, kad šiuos pastatus jam suteikė darbovietė ir jis galėjo pasinaudoti specialia jų privatizavimo procedūra. Iš minėtos 1996 m. gruodžio 18 d. sutarties bei teisinio reglamentavo (Butų privatizavimo įstatymo 4-5 straipsnio) matyti, kad dalį minėtų gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų V. K. įgijo asmeninės nuosavybės teise ir nebuvo teisinių prielaidų šį turtą įgyti bendros dalinės nuosavybės teise su ieškove. Iš 1996 m. spalio 29 d. valstybinės žemės pirkimo sutarties matyti, kad žemės sklypai įgyti pagal Žemės reformos įstatymą, sumokant už juos valstybės vienkartinėmis išmokomis. Šiuos sklypus V. K. įgijo asmeninės nuosavybės teise, kaip šių sklypų naudotojas. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė buvus jos ir V. K. susitarimą sukurti bendrąją dalinę ginčo turto nuosavybę, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ieškovės nurodyto turto dalys. Testamentų registro duomenimis, nebuvo pareiškimų dėl V. K. palikimo priėmimo. Kadangi V. K. įgijo nekilnojamąjį turtą (pastatus bei žemės sklypus), dėl jo palikimo priėmimo pareiškimų negauta, buvo juridinis pagrindas VĮ Turto bankui valstybės vardu pradėti V. K. palikimo priėmimo procedūrą, kurios pasėkoje valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, pagrįstai išduotas V. K. turto paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovė negynė savo interesų V. K. esant gyvam, po jo mirties pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Ieškovė nustatytu terminu nepateikė kreditorinio reikalavimo, nepateikė argumentų, kodėl prašoma priteisti suma yra būtent 49 328,64 Eur, kai pati nurodo, kad nuo jos sąskaitos buvo nurašyti 8 996,40 ir 132 Lt. Atsakovo nuomone, neaišku, ar tarp ieškovės ir V. K. susiformavo paskoliniai teisiniai santykiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės S. I. 157,56 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nustatė, kad 1996 m. gruodžio 18 d. sutartis tarp V. K. ir AB „Lietuvos dujos“ firmos „Magistraliniai dujotiekiai“, liudija, kad dalį gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų V. K. įgijo pagal 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374, t. y. dalį minėtų gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų V. K. įgijo dėl to, kad šiuos pastatus jam suteikė darbovietė ir jis galėjo pasinaudoti specialia jų privatizavimo procedūra. Dalį gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų V. K. įgijo asmeninės nuosavybės teise ir nebuvo teisinių prielaidų šį turtą įgyti bendros dalinės nuosavybės teise su ieškove. Iš 1996 m. spalio 29 d. valstybinės žemės pirkimo sutarties matyti, kad žemės sklypai įgyti pagal Žemės reformos įstatymą, sumokant už juos valstybės vienkartinėmis išmokomis. Šiuos sklypus V. K. taip pat įgijo asmeninės nuosavybės teise, kaip šių sklypų naudotojas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė buvus jos ir V. K. susitarimą sukurti bendrąją dalinę ginčo turto nuosavybę, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ieškovės nurodyto turto dalys.
5. Testamentų registro duomenimis, nebuvo pareiškimų dėl V. K. palikimo priėmimo. Kadangi turtą įgijo V. K., dėl jo palikimo priėmimo pareiškimų negauta, teismas sprendė, jog buvo juridinis pagrindas VĮ Turto bankui valstybės vardu pradėti V. K. palikimo priėmimo procedūrą, kurios pasėkoje valstybei pagrįstai išduotas V. K. turto paveldėjimo teisės liudijimas.
6. Dėl pateikto alternatyvaus ieškinio reikalavimo – teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė tinkamų savo teisinio pasyvumo dėl palikimo priėmimo po V. K. mirties (duomenys neskelbtini) priežasčių ir aplinkybių, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo neturi teisinio pagrindo. Ieškovė negynė savo interesų V. K. esant gyvam. Po jo mirties nebuvo aktyvi, praleido terminus pareikšti reikalavimus, todėl prarado galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė (apeliantė) patikslintu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/4 dalį mūrinio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 224,67 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini): 1/2 dalį pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 0,400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 0,2400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 0,64 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą dalyje dėl: 1/4 dalies mūrinio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 224,67 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini): 1/2 dalies pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies 0,400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies 0,2400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies 0,64 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); arba pagal alternatyvų reikalavimą: jeigu teismas pripažintų kad V. K. vardu įgytas ginčo turtas negali būti laikomas jungtinės veiklos rezultatu ir ieškovei negali būti pripažinta nuosavybės teisė į ginčo turto dalį, priteisti ieškovės naudai 49 328,64 Eur piniginę kompensaciją už jos lėšomis įgytą V. K. turtą, kuris perimtas valstybės pagal Palikimo perėjimo valstybei liudijimą 2023 m. rugpjūčio 31 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos Nr. 79/2023. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantė nurodo, kad pateikdama reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį mirusio V. K. turto, kuris pilnai perėjo valstybei CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, savo reikalavimą grindė ne Butų privatizavimo įstatymo normomis, o susiklosčiusių tarp jos ir mirusio V. K. nuo 1992 metų jungtinės veiklos santykių pagrindu. Ieškovė su V. K. gyveno kartu net 30 metų, vedė bendrą ūkį, kartu įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris buvo pirktas įgyvendinant V. K. subjektinę teisę privatizuoti butą gyvenamajame name, kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), bei pirkti iš valstybės nuomojamą žemę, tačiau ir vienu ir kitu atveju už būtent ieškovės lėšas. Todėl nesutinka su teismo išvada, jog privatizuojant butą, ieškovė neturėjo teisinių prielaidų įgyti butą dalinės nuosavybes teise, nors ieškovės reikalavimas kildinamas ne iš privatizacijos, o iš jungtinės veiklos santykių.
7.2. Ginčo nekilnojamojo turto įgijimo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 472 straipsnyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. Pasiekti tikslui, nurodytam šio kodekso 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (CK 474 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nurodytos normos nenumatė išimčių dėl Butų privatizavimo įstatymo arba Žemės reformos įstatymo pagrindais įgyto turto.
7.3. Privatizuojant butą bei perkant naudojamus sklypus, ieškovė bei V. K. kooperavo V. K. subjektinę teisę privatizuoti butą, kuriame sugyventiniai gyveno, ieškovės asmenines, investicinėje sąskaitoje buvusias lėšas, turėdami vieningą tikslą – kurti bendrą gyvenimą su bendru turtu. Nei vienas iš jungtinės veiklos dalyvių neturėjo tikslo atskirti savo asmeninį turtą. Nagrinėjamu atveju esminės reikšmės šio ginčo išsprendimui turi aplinkybės, jog ieškovė su V. K. bendrą ūkį vedė ir jame dirbo nepertraukiamai net 30 metų.
7.4. Pirmosios instancijos teismas ignoravo byloje nustatytą faktą, kad ne V. K. pirko nekilnojamąjį turtą, sumokant už jį valstybės vienkartinėmis išmokomi, o būtent ieškovės valstybės vienkartinėmis išmokomis buvo apmokėta ir už žemės sklypų pirkimą, ir už butą gyvenamajame name kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini).
7.5. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais dėl alternatyvaus reikalavimo. Teismo išvada, jog ieškovė elgėsi pasyviai, negynė pažeistų teisių įstatymo nustatyta tvarka, nepagrįsta. Tiek teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą arba atsidalijimą iš bendrosios nuosavybės, tiek teismų praktikoje pasisakoma apie jungtinės veiklos pradžios terminą, tačiau nėra nei nustatyta, nei pasisakoma, kad ši veikla ribojama laike ir pasibaigus laikui jungtinės veiklos dalyvis netenka teisių į bendrai sukurtą arba įgytą turtą, jeigu neatsidalino. Ieškovė ir V. K. gyveno nesudarę santuokos. V. K. mirė ir nepaliko testamento, o tai reiškia, kad jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo santykius, nenumato sugyventinės baigtiniame įpėdinių pagal įstatymą sąraše (CK 5.11 straipsnio 1 dalis), todėl teismo argumentas, kad ieškovė buvo pasyvi dėl palikimo priėmimo, yra visiškai neteisėtas.
7.6. Neturėdama teisės paveldėti, savo turto dalį, kaip jungtinės veiklos rezultatą, ieškovė galėjo ir turėjo atsidalinti iš paveldimo turto masės, spręsdama šį klausimą su turto paveldėtoju ar paveldėtojais ir tik iškilus ginčui, jis turėjo būti sprendžiamas teisme. Taigi, esminę reikšmę turi momentas, kada ieškovė objektyviai sužinojo, kad yra būtinybę kreiptis su kreditoriniu reikalavimu. Byloje nustatyta, kad palikimas po V. K. per įstatyme nustatytą terminą nebuvo priimtas. Ieškovė sužinojusi šį faktą kreipėsi į teismą norėdama atskirti savo dalį turto, pateikdama ieškinį ne įpėdiniui, o valstybei, todėl, jog ieškinio pateikimo momentu nors ir nebuvo ginčo, tačiau egzistavo tik prielaida, kad turtas pereis valstybei.
Atsiliepimas
7.7. Apeliantė sužinojo apie ginčą ir atitinkamai apie jos teisių pažeidimą bei būdą gintis tik gavusi atsiliepimą į jos patikslintą ieškinį 2023 m. lapkričio mėnesį. Alternatyvus reikalavimas, atsikertant į atsakovo atstovo argumentus, pateiktas po 1,5 mėnesio, t. y. nepraėjus 3 mėnesių terminui, nustatytam įstatyme. Ieškovė būdama aktyvi, su ieškiniu dėl savo teisių gynimo kreipėsi tada, kai turtas nebuvo nei paveldėtas, nei perduotas valstybei CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Taigi, ieškovė aktyviai gina savo teises, tame tarpe pateikdama teismui alternatyvų reikalavimą asmeniui, kuris palikimą priėmė tik 2023 metų rugpjūčio mėnesį, o argumentus dėl nesutikimo su ieškiniu pateikė tik 2023 metų lapkričio mėnesį.
8. Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
8.1. Dalį gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų V. K. įgijo asmeninės nuosavybės teise ir nebuvo teisinių prielaidų šį turtą įgyti bendros dalinės nuosavybės teise su ieškove. Iš 1996 m. spalio 29 d. valstybinės žemės pirkimo sutarties matyti, kad žemės sklypai įgyti pagal Žemės reformos įstatymą, sumokant už juos valstybės vienkartinėmis išmokomis. Šiuos sklypus V. K. įgijo asmeninės nuosavybės teise, kaip šių sklypų naudotojas. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė buvus jos ir V. K. susitarimą sukurti bendrąją dalinę ginčo turto nuosavybę, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ieškovės nurodyto turto dalys.
8.2. Kadangi V. K. įgijo nekilnojamąjį turtą (pastatus bei žemės sklypus), dėl jo palikimo priėmimo pareiškimų negauta, todėl buvo juridinis pagrindas atsakovui valstybės vardu pradėti V. K. palikimo priėmimo procedūrą. Todėl valstybei, atstovaujamai atsakovo, pagrįstai išduotas V. K. turto paveldėjimo teisės liudijimas.
8.3. Tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškovės reikalavimas, tai reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jei bylos nagrinėjimo metu toks būtų pareikštas, turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų (sugyventinių, nesant partnerystės), turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačiu darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse byloje, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz.: bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui).
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad pagal 1996 m. gruodžio 18 d. sutartį dalį gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų V. K. įgijo asmeninės nuosavybės teise ir nebuvo teisinių prielaidų šį turtą įgyti bendros dalinės nuosavybės teise su ieškove. Teismo vertinimu, pagal 1996 m. spalio 29 d. Valstybinės žemės pirkimo sutartį V. K. įgijo žemės sklypus asmeninės nuosavybės teise, kaip šių sklypų naudotojas. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ieškovė ir V. K. susitarė sukurti bendrąją dalinę ginčo turto nuosavybę, vadinasi nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ieškovės nurodyto turto dalys. Teismas, įvertinęs tai, kad V. K. įgijo nekilnojamąjį turtą (pastatus bei žemės sklypus), dėl jo palikimo priėmimo pareiškimų negauta, sprendė, jog buvo juridinis pagrindas VĮ Turto bankui valstybės vardu pradėti V. K. palikimo priėmimo procedūrą, kurios pasėkoje valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko pagrįstai išduotas V. K. turto paveldėjimo teisės liudijimas. Dėl pateikto alternatyvaus ieškinio reikalavimo – teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė tinkamų savo teisinio pasyvumo dėl palikimo priėmimo po V. K. mirties priežasčių ir aplinkybių, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo neturi teisinio pagrindo.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir V. K. gyveno kartu nuo 1992 metų (apie 30 metų), vedė bendrą ūkį, laikė gyvulius, dirbo žemę, augino daržoves. Nors ieškovė su V. K. santuokos nebuvo įregistravę, tačiau laikė save šeima. Ieškovė nurodė, kad jie turėjo bendrą biudžetą, visas uždirbtas iš žemės ūkio veiklos lėšas laikė bendromis, jos buvo naudojamos bendroms išlaidoms dengti.
13. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/4 dalį mūrinio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 224,67 kv. m bendro ploto; 1/2 dalį ūkinių pastatų: pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir į 1/2 dalį 0,400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ; 1/2 dalį 0,2400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 0,64 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančių (duomenys neskelbtini).
14. Byloje nustatyta, kad 1996 m. gruodžio 18 d., V. K. vardu buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su AB „Lietuvos dujos“ firma „Magistraliniai dujotiekiai“, kuria buvo įgyta 1/2 dalis mūrinio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 224,67 kv. m bendro ploto, su ūkiniais pastatais: pagalbinio ūkio ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių adresas (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad 1/2 dalis gyvenamojo namo ir ūkiniai pastatai parduoti už 9 330,23 Lt. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 1996 m. gruodžio 17 d. pirkėjas V. K. 333,83 Lt sumokėjo į firmos atsiskaitomąją sąskaitą. 1996 m. gruodžio 17 d. iš ieškovės nebalansinės sąskaitos buvo nurašyti 8 996,40 Lt už perkamą V. K. vardu gyvenamojo namo dalį ir ūkinius pastatus. Taigi perkant nekilnojamąjį turtą, ieškovė asmeninėmis lėšomis apmokėjo net 96,4 procentus gyvenamojo namo vertės.
15. 1996 m. spalio 29 d. V. K. vardu buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, kuria buvo įgyti 4 žemės sklypai, t. y. 0,4000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2400 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,72 ha bendro ploto, kuris buvo parduotas vėliau bei 0,64 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad už žemės sklypus pirkėjas sumokėjo 132 Lt. Ieškovė pateikė Taupomojo banko pranešimą, iš kurio matyti, kad 1994 m. spalio 27 d. iš ieškovės nebalansinės sąskaitos buvo nurašyti 132 Lt už žemę. Taigi, už žemės sklypus buvo sumokėta tik ieškovės asmeninėmis lėšomis.
16. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas).
17. Ieškovė su V. K. nebuvo sudariusi rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties. Tačiau nustatytos aplinkybes, kaip ieškovės ir V. K. bendras gyvenimas, trukęs ilgą laiką (30 metų) ir buvęs nuolatinis bei pastovus, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir darbu, sudaro pakankamą pagrindą išvadai apie siekimą bendro tikslo (jungtinės veiklos rezultato) – kurti bendrą gyvenimą su bendru turtu. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nekilnojamas turtas įsigytas bendriems poreikiams tenkinti. Kuriant jungtinės veiklos rezultatą, t. y. turtą, ieškovė prisidėjo ne tik savo darbu, bet asmeninėmis lėšomis, beveik visą turto kainą apmokėjo viena. Atsižvelgiant į tai, 1996 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi V. K. vardu įsigyta 1/4 dalis gyvenamojo namo ir 1/2 dalis ūkinių pastatų, bei 1996 m. spalio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi įsigyti žemės sklypai pripažintini ieškovės ir V. K. bendrąja daline nuosavybe.
18. Pagal CK 6.970 straipsnio 1 dalį partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Todėl ieškovės prisidėjimas prie nekilnojamojo turto įsigijimo asmenėmis lėšomis laikytini jos įnašais į bendrą veiklą. Pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Kadangi ieškovė ir V. K. rašytinės jungtinės veiklos sutarties sudarę nebuvo ir pripažinta, kad šalys vedė bendrą ūkį, laikytina, kad įsigyjant nekilnojamąjį turtą, jų įnašai yra lygūs. Todėl ieškovei pripažintinos nuosavybės teisės į 1/4 dalį mūrinio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 224,67 kv. m bendro ploto; 1/2 dalį ūkinių pastatų: 1/2 dalį pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), į 1/2 dalį 0,400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 0,2400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 0,64 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
19. Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl jos nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo turto dalį, ieškovės alternatyvus reikalavimo - priteisti piniginę kompensaciją už ginčo turto įsigijimą, tenkinimui nėra pagrindo.
20. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinis registras Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl: 1/4 dalies mūrinio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 224,67 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini): pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies 0,400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies 0,2400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies 0,64 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Nustatyta, kad Testamentų registro duomenimis, nebuvo pareiškimų dėl V. K. palikimo priėmimo. 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. N. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, jog valstybei paveldėjimo teise perėjo visas ginčo turtas, kurio savininkas yra palikėjas V. K.. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tuomet, kai ieškovė jau buvo pradėjusi šią bylą ir niekam per trejų mėnesių terminą dėl V. K. turto paveldėjimo į notarą nesikreipus, todėl apeliacinės instancijos teismui pripažinus ieškovės nuosavybės teises į 1/4 dalį mūrinio gyvenamojo namo, 1/2 dalį ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), į 1/2 dalį 0,400 ha bendro ploto žemės sklypo, 1/2 dalį 0,2400 ha bendro ploto žemės sklypo, 1/2 dalį 0,64 ha bendro ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), yra pagrindas pripažinti negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą šioje dalyje.
22. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).
24. Ieškovei buvo atidėtas 157,56 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra nustatytas valstybės įgaliotos institucijos – atsakovo VĮ Turto banko netinkamas procesinis elgesys. Tai, kad atsakovas nesutiko su ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, taip pat nesutiko su ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu, savaime neleidžia daryti išvados, kad atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai vilkino procesą byloje. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovei S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į:
1/4 dalį mūrinio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 224,67 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini);
1/2 dalį ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini): 1/2 dalį pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1/2 dalį 0,400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);
1/2 dalį 0,2400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);
1/2 dalį 0,64 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinis registras Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl: 1/4 dalies mūrinio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 224,67 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini): 1/2 dalies pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies pagalbinio ūkio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies 0,400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies 0,2400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies 0,64 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).