- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-224-265/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07959-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras"
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pareiškimą dėl termino pareikšti kreditiniam reikalavimui atnaujinimo (pratęsimo), suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė atnaujinti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui terminą pareikšti reikalavimą priėmusiai A. P. palikimą įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI).
2. Nurodė, jog administruojant vietinę rinkliavą buvo nustatyta, jog vietinės rinkliavos mokėtoja A. P. mirė Duomenys neskelbtini ir tik 2020 m. spalio 16 d. tapo žinoma, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, paveldėjo A. P. turtą. Nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 4 d. informavo VMI dėl palikėjos skolos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, gavo VMI atsakymą, jog dėl mirusios A. P. skolų apmokėjimo spręs tik jei palikimas pereis valstybei. Nurodė, jog pareiškėja administruoja apie 114 817 vietinės rinkliavos mokėtojų fizinių asmenų, tai lemia, jog ji neturi objektyvių galimybių užtikrinti mirusio asmens įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą nustatymo. Pareiškėja sužinojusi, kad skolininkė mirė, operatyviai informavo VMI apie mirusios skolas, ir tik 2020 m. spalio 16 d. paaiškėjo aplinkybė, jog turtą paveldėjo VMI. Taip pat ėmėsi veiksmų siekdama nustatyti paveldėtojus, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Atnaujino pareiškėjai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui trijų mėnesių terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti palikėjos A. P. įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI.
4. Nustatė, jog A. P. buvo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja. Antstolės V. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0162/19/00387, pradėta pagal 2019 m. balandžio 3 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų vykdomąjį raštą Nr. I-6042-342/2018 dėl 46,64 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. P. išieškotojai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui. Antstolės 2020 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu pareiškėja informuota, jog skolininkė Duomenys neskelbtini. mirė, palikėjos vardu liko paveldimo turto, palikimas nepriimtas. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu informavo VMI apie palikėjos vardu susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą 77,04 Eur (iš jų priteista 21,64 Eur) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. VMI 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu pareiškėja informuota, jog VMI yra pradėjusi veiksmus dėl mirusiosios turto galimo paveldėjimo valstybės vardu. Testamentų registro 2020 m. spalio 6 d. duomenimis palikimo, atsiradusio po A. P. mirties, priėmimo (atsisakymo priimti) faktai registruoti nebuvo. 2020 m. spalio 16 d. VMI raštu pareiškėja informuota, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, paveldėjo Duomenys neskelbtini d. mirusios A. P. turtą, pažymėjo, jog pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti nuo palikėjos mirties, todėl prašė pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad kreditinis reikalavimas pateiktas nepraleidus įstatymo nustatymo termino, arba teismo nutartį dėl termino kreditoriams reikalavimams pareikšti pratęsimo bei teismo nutartį, kuria priteista skola. Byloje pateikti įrodymai, jog 2020 m. spalio 8 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybei perėjo palikėjos A. P. turtas (piniginės lėšos, kurios 2020 m. spalio 14 d. turto priėmimo – perdavimo aktu perduotos VMI prie FM). 2020 m. spalio 21 d. patvarkymu dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0162/19/00387 skolininkė pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujam VMI.
5. Nurodė, kad palikėja mirė Duomenys neskelbtini., todėl terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti baigėsi Duomenys neskelbtini. Teismo vertinimu, bylos medžiaga sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja apie palikėjos mirtį bei galimus jos įpėdinius sužinojo po įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino kreditiniam reikalavimui pareikšti bei nedelsiant ėmėsi veiksmų palikėjos įpėdiniams identifikuoti. Pažymėjo, kad nuo palikimo atsiradimo dienos nėra praėję daugiau kaip trys metai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 4 dalis), todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
6. Nurodė, kad pareiškėjos ir skolininkės nesieja artimi santykiai, todėl nesuponuoja būtinybės nuolat bendrauti ar bendradarbiauti su skolininke. Įvertinęs pareiškėjos pateiktą informaciją apie jos administruojamų duomenų kiekį, pareiškėją ir palikėją siejančių teisinių santykių pobūdį, skolinio įsipareigojimo dydį, administruojamos vietinės rinkliavos mokėjimo ypatumus pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 28-34 punktus, laikė, jog reikalavimas kreditorei nuolat valdyti informaciją apie palikėją, kuri leistų visais atvejais įstatymo nustatytais terminais atlikti jai tenkančias civilines teisines pareigas ar įgyvendinti teises šios bylos kontekste neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų (CPK 185 straipsnis). Teismo nuomone, pripažinti, jog pareiškėja netinkamai įgyvendino savo civilines teises ir pareigas ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VMI, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos pareiškimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Nesutiktina, jog bylos medžiaga sudaro pagrindą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Pareiškėjos argumentai, kad įmonė administruoja virš 114 tūkstančių fizinių asmenų, kad ji vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją ir neturi galimybių iš karto sužinoti apie kiekvieno mokėtojo mirtį, jog tik 2020 m. spalio 16 d. paaiškėjo aplinkybė, kad turtą paveldėjo valstybė ir kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant nustatyti paveldėtojus, vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti.
7.2. Kadangi palikėja mirė Duomenys neskelbtini., todėl pareiškėja palikimą priėmusiam įpėdiniui reikalavimą tokiu būdu, kuris atitiktų CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pareikšti iki Duomenys neskelbtini. Minėtu laikotarpiu pareiškėja turėjo teisę ir galėjo apie įsiskolinimą informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą ar pasirinkti kitą įpėdinių informavimo apie kreditoriaus reikalavimą būdą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja į VMI kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 4 d., t. y. praėjus net aštuoniems mėnesiams po A. P. mirties.
7.3. Pareiškėja nepateikė jokių svarbių duomenų bei paaiškinimų apie tai, kas sutrukdė anksčiau identifikuoti pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, išsiaiškinti šio pasikeitimo priežastis. Kaip matyti iš pateikto pareiškimo, įsiskolinimas už administruojamas paslaugas susidarė už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d., o apie A. P. mirtį pareiškėja sužinojo tik 2020 m. rugpjūčio 11 d. gavusi antstolės V. V. patvarkymą. Akivaizdu, kad pareiškėja nebuvo aktyvi ir atidi, tinkamai nevaldė turimos informacijos apie skolininką bei pasikeitusius jo duomenis.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
8.1. Teismas pagrįstai pripažino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino praleidimo priežastys yra svarbios. Be kita ko teismas, priimdamas nutartį, atsižvelgė į pareiškėją ir palikėją siejančius teisinių santykių pobūdį, skolinio įsipareigojimo dydį, administruojamos vietinės rinkliavos mokėjimo ypatumus pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 28-34 punktus, ir priėjo prie išvados, kad reikalavimas kreditoriui - Pareiškėjui valdyti informaciją apie palikėją, kuri leistų visais atvejais įstatymo nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas ar įgyvendinti teises nagrinėjamos bylos kontekste neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų.
8.2. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo motyvu dėl pareiškėjos neaktyvumo ar netinkamai valdomos informacijos. Pareiškėja, gavusi informaciją apie skolininkės mirtį ir atsižvelgusi į paveldimo turto tipą, ėmėsi aktyvių veiksmų ir informavo VMI apie palikėjos skolas. Taip pat tik gavus informaciją, jog palikėjos turtą paveldėjo VMI, kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo.
8.3. Pažymėtina ir tai, kad termino atnaujinimas iš esmės jokios įtakos suinteresuotam asmeniui neturės, kadangi valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad paveldėjimo procedūra buvo pabaigta VMI žinant, kad palikėjos skola pareiškėjai sudaro 77,04 Eur. Todėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimas, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, atitinka tiek imperatyvias teisės aktų nuostatas, tiek CPK įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, esant svarbioms priežastims, pareiškėjai atnaujintas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditinį reikalavimą palikėjos įpėdiniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Kaip teisingai atkreipė dėmesį apeliantė, pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti nurodydama, jog iki A. P. mirties buvęs įsiskolinimas už atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste sudaro 77,04 Eur. Šį įsiskolinimą sudaro Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6042-342/2018 priteista suma (likusi neišieškota skolos dalis pagal teismo sprendimą 21,64 Eur) ir 55,40 Eur pareiškėjos apskaičiuotas įsiskolinimas už administruojamas paslaugas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo nuostata, kad dėl likusios neišieškotos 21,64 Eur skolos dalies, kuri priteista Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6042-342/2018 ir priverstinai išieškoma vykdomojoje byloje, kurią vykdo antstolė V. V., atsižvelgiant į teismų praktiką, termino atnaujinti nereikia. Tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad priverstinį skolos išieškojimą iš A. P. vykdė antstolė V. V.. Antstolė 2020 m. spalio 21 d. patvarkymu Nr. S-20-162-13188 pakeitė mirusią skolininkę į jos turto ir prievolių paveldėtoją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI. Kaip pareiškime nurodė pareiškėja, likusi neišieškota skolos dalis pagal Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą sudaro 21,64 Eur.
14. Taigi šioje byloje kilęs ginčas, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą 55,40 Eur kreditiniam reikalavimui pareikšti.
15. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas vertindamas priežastis, lėmusias pareiškėjos termino pareikšti reikalavimą palikėjos įpėdinei valstybei praleidimą. Apeliacinės instancijos teismas su šia skundo nuostata sutinka.
16. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, CK nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys). Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.
17. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintą reglamentavimą, yra nurodęs, kad juo siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019).
18. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
19. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Apeliantės teigimu, įvertinus, jog palikėja mirė Duomenys neskelbtini., pareiškėja palikimą priėmusiam įpėdiniui reikalavimą turėjo pareikšti iki Duomenys neskelbtini. Taigi, pasak apeliantės, minėtu laikotarpiu pareiškėja turėjo teisę ir galėjo apie įsiskolinimą informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą ar pasirinkti kitą įpėdinių informavimo apie kreditoriaus reikalavimą būdą.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo motyvu, jog pareiškėja turėjo teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo Duomenys neskelbtini.) pareikšti reikalavimą priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).
22. Pareiškėja pareiškimą motyvavo iš esmės tik tomis aplinkybėmis, jog administruoja apie 114 817 vietinės rinkliavos mokėtojų fizinių asmenų ir neturi galimybių iš karto sužinoti apie mokėtojų mirtį. Pareiškėja nenurodė, kas trukdė imtis priemonių anksčiau įgyvendinti savo teises, ypač po 2020 m. rugpjūčio 10 d., kai antstolė pareiškėją patvarkymu informavo, jog skolininkė Duomenys neskelbtini mirė. Įvertinus tai, kad įstatymas nustato gana trumpą terminą reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, jog sužinojimo apie skolininko mirtį dieną šis terminas buvo jau gana ženkliai praleistas, pareiškėjai neabejotinai buvo žinoma reikalavimų įpėdiniams pateikimo tvarka ir terminai. Pareiškėjos kreipimasis į teismą (2020 m. lapkričio 12 d.) praėjus dviem mėnesiams nuo sužinojimo apie skolininkės mirtį dienos taip pat leidžia teigti, kad šiuo atveju pareiškėja akivaizdžiai neskubėjo operatyviai apginti savo teises. Net ir vertinant aplinkybę, jog įpėdinis (valstybė) tapo žinomas (išviešintas) 2020 m. spalio 16 d., konstatuotina, kad pareiškėja nebuvo aktyvi, atidi ir rūpestinga vykdydama savo pareigas, juo labiau kad kreditiniams reikalavimams pareikšti nėra būtina žinoti duomenis apie įpėdinį, o savo reikalavimą, kaip jau minėta, galima pareikšti palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.66 straipsnio 1 dalis).
23. Pareiškėjos argumentai, susiję su itin dideliu vietinės rinkliavos mokėtojų skaičiumi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo termino atnaujinimui, kadangi vidinių resursų trūkumas ar netinkamas turimų resursų paskirstymas nėra pateisinama priežastis termino atnaujinimui, nes šiuo atveju trijų mėnesių termino pareikšti kreditinius reikalavimus po skolininko mirties praleidimas tiesiogiai priklausė ne nuo objektyvių priežasčių, o nuo pareiškėjos veiklos trūkumų. Pareiškėja yra prisėmusi pareigą tinkamai administruoti vietinę rinkliavą ir turi atitinkamai organizuoti savo darbą, nurodytai pareigai vykdyti jai suteiktos galimybės naudotis valstybės registrais ir būtent pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą aktyviai domėtis pasikeitusiais rinkliavos mokėtojų duomenimis. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjos nurodyta termino praleidimo priežastis – didelis vietinės rinkliavos mokėtojų fizinių asmenų skaičiaus administravimas nelaikytina svarbia priežastimi ir kitoje teismų praktikoje (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1321-642/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1495-524/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-671-513/2019).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį ir atnaujinti praleistą terminą. Teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjai atnaujino praleistą terminą kreditiniam reikalavimui mirusios skolininkės įpėdiniui pareikšti. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – neatnaujinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui praleisto termino kreditiniam reikalavimui pareikšti.