- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- eI3-1034-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03296-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinko ministerijos
- Pareiškėjas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. 2D-11016 „Dėl pakartotinio prašymo tikrinti TPD“ (toliau – ir Raštas 1); 2) panaikinti 2019 m. rugpjūčio 28 d. Inspekcijos raštą Nr. 2D-11149 „dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ (toliau – ir Raštas 2); 3) įpareigoti Inspekciją teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo tikrinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir TPDRIS) pateiktą Panevėžio miesto išorinės reiklamos specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas).
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2018 m. kovo 29 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-111 nusprendė pradėti rengti Specialųjį planą. 2019 m. gruodžio 19 d. Administracija TPDRIS suformavo pranešimą apie pateiktą derinti teritorijų planavimo dokumentą. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, AB „Energijos skirstymo operatorius“, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, AB „Amber Grid“, nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Telia Lietuva, AB, Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, UAB „Aukštaitijos vandenys“, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, LITGRID AB, UAB „Panevėžio gatvės“, Panevėžio rajono savivaldybės administracija, Civilinės aviacijos administracija, AB „Panevėžio energija“ Specialųjį planą suderino TPDRIS sistemoje. Inspekcija 2019 sausio 28 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG94646 nepritarė, kad parengtas Specialusis planas būtų teikiamas tvirtinti. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Administracija raštu Nr. 19-2172 (4.45E-1) pakartotinai kreipėsi į Inspekciją dėl parengto Specialiojo plano patikrinimo ir išdėstė motyvus bei argumentus dėl tokio pobūdžio specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo. Inspekcija Raštu 1 nurodė, kad Inspekcija Specialiojo plano patikrinimą atliks per 15 dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo patikrinti Specialųjį planą pateikimo dienos. Inspekcija Raštu 2 nurodė, kad prašymas nenagrinėjamas, nes Inspekcija yra priėmusi sprendimą tuo pačiu klausimu ir Administracija nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.
Administracija skunde teigia, kad Raštas 1 ir Raštas 2 yra neteisėti, nes Specialiojo plano rengimo galimybę nustato teisės aktai. Tai, kad nėra taisyklių, kaip tikrinti tokį Specialųjį planą, yra traktuotina kaip teisės spraga. Ši spraga turėtų būti užpildoma taikant bendruosius specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir TPĮ). 2011 m. balandžio 4 d. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-1121/2011 išaiškino, kad teisiškai sureguliuoti visas gyvenimiškas situacijas visose viešojo administravimo srityse yra objektyviai neįmanoma dėl viešosios teisės sričių specifikos. Turi būti taikomi specialūs juridiniai metodai – įstatymo arba teisės analogija.
Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis išorinės reklamos išdėstymo specialųjį planą arba miesto išorinės vaizdinės reklamos specialųjį planą pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą yra parengusios ir įregistravusios 2 savivaldybės (Utenos rajono savivaldybė ir Ukmergės rajono savivaldybė). Tai įrodo, kad Inspekcija anksčiau tikrino analogiškus Specialiajam planui dokumentus ir pritarė teikimui juos tvirtinti. Taigi Inspekcija pažeidė lygiateisiškumo principą, objektyvumo ir nešališkumo principus.
Nurodė, kad atsakovė, gavusi pakartotinį kreipimąsi skundžiamuose raštuose nepasisakė dėl Administracijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodytų motyvų ir argumentų.
Paaiškino, kad Specialiojo plano rengimui buvo skirtos lėšos.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko, prašė bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, o teismui bylos nenutraukus pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad TPĮ 30 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis šiuo įstatymu, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuojančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Vyriausybės įgaliotų institucijų vadovų kartu su aplinkos ministru patvirtintomis tam tikromis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kuriose nustatoma specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarka. Tačiau Specialiajam planui, pradėtam rengti pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą, specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės įgaliotųjų institucijų vadovų kartu su aplinkos ministru, nėra. Taigi Specialusis planas negali būti tikrinamas ir tvirtinamas.
Pabrėžė, kad Inspekcija 2019 m. sausio 28 d. patikrinimo aktu (toliau – ir Patikrinimo aktas) nepritarė Specialiajam planui, o Administracija šio sprendimo neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo skundu minėto Patikrinimo akto taip pat neginčija. Patikrinimo aktas yra galiojantis.
Argumentavo, kad Raštas 1 ir Raštas 2 nėra individualūs administraciniai aktai, nesukelia pareiškėjai pasekmių. Abiem raštais Inspekcija jokių viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų pasekmės pareiškėjai ar įpareigotų ja vienaip ar kitaip elgtis, nenustatė. Rašte 1 konstatuota faktinė aplinkybė, kad nėra galimybės teikti tvirtinti Specialųjį planą, nes nėra galimybės jį rengti. Pareiškėja kelia ginčą dėl fakto, o ne dėl teisės, todėl Raštas 1 ir Raštas 2 negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Administracinė byla turėtų būti nutraukta pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas ir LVAT praktiką (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010 ir kt.).
Pareiškėja neįrodė, koks teisės aktas nustato jos teises, kurias ji nori apginti. Taip pat neįrodė, kad turi suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą.
Pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10² straipsnio nuostatas teritorijų planavimas savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pareiškėja, nesilaikydama jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, pradėjo rengti Specialųjį planą, tačiau procedūrų užbaigti negali, nes Inspekcija neturi objektyvių galimybių pateikti tikrinimo išvadą. Pareiškėja nenori prisipažinti klydusi ir teisės aktų nuostatas traktuoja sau naudinga linkme.
Dėl Ukmergės rajono ir Utenos rajono savivaldybių specialiųjų planų išorinei miesto reklamai paaiškino, kad tai teisiškai nereikšminga aplinkybė nagrinėjamoje byloje ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Jie nepaneigia raštų teisėtumo ir pagrįstumo. Inspekcija pateikė pavyzdį, kad nepritarė Kretingos miesto ir rajono išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano teikimui tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 29 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-111 „Dėl Panevėžio miesto išorinės reklamos specialiojo plano rengimo“ nusprendė pradėti rengti Panevėžio miesto išorinės reklamos specialųjį planą.
2019 m. sausio 18 d. Administracija pateikė Inspekcijai prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą Nr. REG93853 dėl Specialiojo plano patikrinimo atitikimo teisės aktų reikalavimams.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
LVAT yra išaiškinęs, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
LVAT, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Rašto 1 ir Rašto 2 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas daro išvadą, kad Raštas 1 ir Raštas 2 sukelia teisines pasekmes pareiškėjai ir gali būti skundžiami administraciniam teismui. Pirma, pareiškėjos skundžiami raštai yra administraciniai sprendimai, kurie daro įtaką pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams ir yra ginčo administraciniame teisme objektas. TPĮ, Priežiūros įstatymas, Tvarkos aprašas nustato pareiškėjos teisę kreiptis dėl teritorijų planavimo dokumento tikrinimo ir gauti sprendimą. Priežiūros įstatymas, Taisyklės nustato pareiškėjos teisę kreiptis su prašymais ir gauti atsakymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tą ir padarė – įgyvendino savo teisę kreiptis, gavo atsakymus (skundžiamus Raštus 1 ir 2), kuriuos skundžia teismui. Antra, teisės aktai nustato ginčo raštų skundimo teismui galimybę: Priežiūros įstatymo 6 straipsnis, Taisyklių V skyrius, Tvarkos aprašo 35 punktas. Trečia, pažymėtina ir tai, kad vertinimas, ar viešojo administravimo subjekto akto teisėtumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose, turi būti atliekamas, pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, grindžiamą oficialiąja konstitucine jurisprudencija bei tarptautiniais įsipareigojimais, veiksmingos teisminės gynybos prieinamumo principas yra taikomas ir aiškinamas plačiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1348-556/20152018 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-293-822/2018).
Taigi Inspekcijos prašymas nutraukti bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, atmetamas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Teismas pažymi, jog pagal ABTĮ 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjai. Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjos pasirinktą gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę (LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-622-08). Pareiškėja neskundžia teismui Patikrinimo akto, neprašo atnaujinti praleisto apskundimo termino, nenurodo priežasčių, kodėl praleido apskundimo terminą. LVAT savo praktikoje konstatavo, jog neabejotina, kad priežiūros institucijai pateikus neigiamą patikrinimo akto išvadą, su ja nesutinkantis detaliojo planavimo organizatorius gali kreiptis į teismą dėl patikrinimo akto (neigiamo sprendimo) panaikinimo, nes toks sprendimas detaliojo planavimo organizatoriui sukelia teisines pasekmes (LVAT 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2254/2011). Pažymėtina, kad Patikrinimo akte buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka.
Taigi teismas nagrinėjamoje byloje spręs tik dėl pareiškėjos pareikštų reikalavimų (dėl Rašto 1 ir Rašto 2 teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus), tačiau nespręs ir nevertins Patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl šios priežasties teismas nepasisakys ir nevertins šalių argumentų dėl Specialiojo plano Patikrinimo akte padarytos išvados – nepritarti Specialiojo plano teikimui tvirtinti, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad Raštas 1 neatitinka VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl yra naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Kadangi pareiškėja su analogišku prašymu kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 9 d. per TPDRIS, įpareigojimas Inspekcijai atsakyti į šį pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštą būtų perteklinis, formalus ir neatitiktų protingumo principo (Inspekcija būtų įpareigota pareiškėjai išaiškinti procedūrą, kurią pareiškėja jau atliko – pateikė prašymą patikrinti Specialųjį planą per TPDRIS) teismas tenkina pareiškėjos prašymą panaikinti Raštą 1 (ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis), tačiau neįpareigoja Inspekcijos atsakyti į 2019 m. rugpjūčio 6 d. Administracijos raštą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atkreipęs dėmesį į tai, kad Rašte 2 nurodomas teisės aktas yra Taisyklės, o TPDRIS įvestas įvykis pagal Tvarkos aprašą, 2020 m. balandžio 9 d. prašė Inspekcijos paaiškinti, ar 2019 m. rugpjūčio 9 d. Administracijos prašymas buvo išnagrinėtas pagal Taisykles, ar pagal Tvarkos aprašą ir savo atsakymą motyvuoti. 2020 m. balandžio 16 d. paaiškinimuose Inspekcija nurodė, kad prašymas išnagrinėtas pagal Taisykles, o procedūra pagal Tvarkos aprašą net nebuvo pradėta. Turi būti vadovaujamasi Rašte 2 nurodyta pozicija, o ne TDRIS įvestu įvykiu.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 6 straipsnio 7 dalis nustato, kad gavus prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą, jo patikrinimas aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliekamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais terminais. Baigus teritorijų planavimo dokumento patikrinimą, surašomas patikrinimo aktas. Patikrinimo akte nurodoma, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija: 1) pritaria teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti – kai teritorijų planavimo proceso procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus; patikrinimo metu nustatyti trūkumai yra mažareikšmiai, nedaro įtakos planavimo proceso procedūrų rezultatams ir tam, kad būtų keičiami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, arba, nustatytus trūkumus ištaisius, teritorijų planavimo dokumento sprendiniai išliktų nepakeisti; 2) nepritaria teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti – kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ir (ar) teritorijų planavimo proceso procedūros, nuo kurių priklauso, ar dokumento sprendiniai turi būti keičiami, neatitinka teisės aktų reikalavimų, papildomai nurodant, kad pakartotinai prašymas patikrinti teritorijų planavimo dokumentą gali būti pateiktas tik ištaisius nustatytus trūkumus. Tvarkos aprašo 1 punkte nustatyta, kad Tvarkos aprašas nustato kompleksinio, specialiojo ir valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo, atliekamo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją vykdančioje institucijoje, tvarką.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 24 straipsnyje nustatyta, kad asmenų prašymai pagal kompetenciją išduoti administracinius aktus ar kitus teisės aktų nustatytos formos dokumentus išnagrinėjami per šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių sprendimų priėmimo ar aktų išdavimo tvarką, terminus. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 24, 25 straipsniu buvo patvirtintos Taisyklės, kurių 1 punkte nustatyta, kad Taisyklės nustato asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Inspekcijoje tvarką. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į Inspekciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą, dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti Inspekcijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama Inspekcijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą TPDRIS patikrinti Specialųjį planą. Tai atitinka Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatytą „prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą“, o ne „prašymą“ Priežiūros įstatymo 24 straipsnio prasme. Tokią išvadą teismas daro, nes sistemiškai aiškina Priežiūros įstatymą. Pirma, Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje ir Priežiūros įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinti skirtingi institutai – „prašymas patikrinti teritorijų planavimo dokumentą“ ir „prašymas“, jų nagrinėjimui nustatytos skirtingos procedūros – „prašymas patikrinti teritorijų planavimo dokumentą“ nagrinėjamas pagal Tvarkos aprašą, „Prašymas“ nagrinėjamas pagal Taisykles. Skiriasi šių procedūrų inicijavimo būdas, nagrinėjimo tvarka, terminai, galimi sprendimai. Tai, kad lingvistiškai abu skamba kaip „prašymas“ nereiškia, kad „prašymo patikrinti teritorijų planavimo dokumentą“ nagrinėjimui taikomos ir Taisyklės, ir Tvarkos aprašas arba kad pirma taikomos Taisyklės, o paskui pradedama procedūra pagal Tvarkos aprašą (kaip savo 2019 m. balandžio 16 d. paaiškinimuose teigia Inspekcija). Tokio procedūrų eiliškumo nenustato nei įstatymai, nei kiti teisės aktai. Antra, teismas sistemiškai aiškina TPĮ, Taisykles ir Tvarkos aprašą. TPĮ 26 straipsnyje nustatyta kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai institucijose turi būti išnagrinėti ir dokumentų derinimo ar atsisakymo juos derinti išvada pateikta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. TPĮ 30 straipsnio 8 dalis nustato, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis šiuo įstatymu, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuojančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Vyriausybės įgaliotų institucijų vadovų kartu su aplinkos ministru patvirtintomis tam tikromis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kuriose nustatoma specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarka. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą specialiojo teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Tvarkos aprašas logiškai ir nuosekliai pakartoja 15 darbo dienų terminą, o Taisyklėse nurodomas jau 20 darbo dienų terminas. Tai taip pat rodo, kad tai skirtingos procedūros, taikomos skirtingiems prašymams. Trečia, tokią teismo poziciją patvirtina ir Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo sustabdymo, nutraukimo ir patikrinimo aktas gali būti skundžiami šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi Inspekcija, gavusi „prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą“ turi atlikti procedūrą pagal Tvarkos aprašą ir gali priimti sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo sustabdymo, nutraukimo arba priimti patikrinimo aktą, kuriame gali pritarti arba nepritarti teritorijų planavimo dokumentui.
Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad administracinės procedūros pažeidimai yra formalūs. Prašymo patikrinti teritorijų planavimo dokumentą išnagrinėjimas pagal Taisykles, o ne pagal Tvarkos aprašą yra esminis pažeidimas. Teismas pabrėžia, nagrinėjamoje byloje prašymo išnagrinėjimo rezultatas – atsisakyti nagrinėti, nes prašymas pakartotinis – nėra nustatytas Priežiūros įstatyme, Tvarkos apraše. Viešojo administravimo subjektai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra nustatyti galiojančiuose teisės aktuose ir yra priskirti jų kompetencijai, t. y. draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai leidžiama. Taigi nustatytas pažeidimas yra esminis, galėjęs lemti neteisėto sprendimo priėmimą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė, gavusi 2019 m. rugpjūčio 9 d. Administracijos raštą, turėjo jį nagrinėti pagal Tvarkos aprašo nuostatas, o ne pagal Taisykles. Teismas šį pažeidimą laiko esminiu pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl panaikina Raštą 2 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priimtą vadovaujantis ne tuo teisės aktu, pagal kurį turėjo būti atlikta procedūra. Pareiškėjos prašymas panaikinti Raštą 2 tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Pareiškėja prašo įpareigoti Inspekciją teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo tikrinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos TPDRIS pateiktą Panevėžio miesto išorinės reiklamos specialųjį planą. Teismas, atsižvelgdamas į Rašto 2 panaikinimą, į pareiškėjos reikalavimų esmę, įpareigoja Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos TPDRSI pateiktą 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašymą tikrinti Panevėžio miesto išorinės reiklamos specialųjį planą ir vadovaujantis TPĮ, Priežiūros įstatymu, Tvarkos aprašu ir kt. teisės aktais priimti administracinį sprendimą (dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo sustabdymo, nutraukimo arba priimti patikrinimo aktą, kuriame gali būti pritarta arba nepritarta teritorijų planavimo dokumentui).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundą patenkinti.
Panaikinti 2019 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštą Nr. 2D-11016 „Dėl pakartotinio prašymo tikrinti TPD“.
Panaikinti 2019 m. rugpjūčio 28 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštą Nr. 2D-11149 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“.
Įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje pateiktą 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašymą tikrinti Panevėžio miesto išorinės reiklamos specialųjį planą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.