Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės įmonė „Turto bankas“ skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Jūros būstas“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis su skundu nesutiko, 2017 m. lapkričio 3 d. priėmė patvarkymą Nr. S1b-90456 ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, vykdant vykdomuosius dokumentus nustatyta, kad skolininkė mirė. Gavus Registrų centro informaciją, kad po skolininkės S. G. mirties skolininkės palikimą valstybės vardu priėmė VĮ „Turto bankas“, antstolis veikdamas jam įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose 2017 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. S1b-86900 vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/00441, patvarkymu Nr. S1b-86898 ir patvarkymu Nr. S1b-86902 vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/01760 pakeitė skolininkę S. G. jos teisių ir pareigų perėmėja VĮ „Turto bankas“.

Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Antstolių įstatymo 27 straipsnyje numatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Civilinio proceso kodekso XXXI skyrius reglamentuoja skundų dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti tvarką (CPK 510 str. 1 d.). Sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į antstolio veiklos specifiką. Pagal Antstolių įstatymo 2 straipsnį antstoliams suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Visų pirma antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis).

Iš vykdomosiose bylose Nr. 0010/16/00441, Nr. 0010/15/01785 ir Nr. 0010/17/01760 esančių duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/00441 pradėtoje pagal 2015 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-10981-323/2015 dėl 429,29 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkė S. G., išieškotojo UAB „Jūros būstas“ nauda. Taip pat antstolis atlieka išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/01785, kuri pradėta 2015 m. kovo 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduoto teismo įsakymo Nr. L2-5429-676/2015 pagrindu, dėl 330,08 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. G., išieškotojo UAB „Jūros būstas“ naudai. Taip pat antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/17/01760, kurioje vykdomas skolos išieškojimas pagal 2015 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-1726-386/2015 dėl 112 Eur skolos išieškojimo iš S. G. išieškotojo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai. 2015 m. liepos 8 d. turto arešto aktu areštuotas skolininkės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 45/100 dalis buto, esančio adresu Nidos g. 1A-3 Klaipėda (vykd. b. 0010/15/1785, l. 26). Skolininkė S. G. (duomenys neskelbtini) mirė (vykd. b. Nr. 0010/17/01760, l. 25). 2017 m. spalio 19 d. antstoliui tapo žinoma, kad VĮ „Turto bankas“ valstybės vardu priėmė palikimą, atsiradusį po S. G. mirties (vykd .b. 0010/17/01760 l. 29). 2017 m. spalio 12 d. Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo po skolininkės S. G. mirties faktas, palikimą priėmė Lietuvos Respublika. 2017 m. spalio 23 d. antstolis patvarkymu Nr. S1b-86902 vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/01760, patvarkymu Nr. S1b-86898 vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/01785, patvarkymu Nr. S1b-86900 vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/00441 pakeitė skolininkę S. G. jos teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ „Turto bankas“.

Pareiškėja nurodo, jog nėra vykdymo proceso dalyvis, kuris turėtų pareigą sumokėti vykdomosiose bylose Nr. 0010/16/00441 ir Nr. 0010/17/01760 nurodytas skolas, kurias sumokėti išieškotojams privalėjo mirusi skolininkė, kadangi skolininko pakeitimas buvo atliktas nesilaikant įstatyme numatytos tvarkos. Mano, jog antstolis netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 3 dalį, 5.63 straipsnį bei Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio nuostatas ir tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą antstolio procesinį sprendimą dėl skolininko pakeitimo jo teisių ir pareigų perėmėja kaip nepagrįstą ir priimtą nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalį antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Taigi pakeisti skolininką vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, kai nustatoma, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo skolininko materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises bei pareigas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, a priori (iš anksto) nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad yra objektyvi būtinybė keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012; kt.).

Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą ir jo pratęsimą, taikymo vykdymo procese nagrinėjant procesinių teisių perėmimo, kai valstybė paveldi pagal įstatymą, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, plėtodama šiame nutarties punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad antstolis vykdydamas išieškojimą iš skolininkės S. G. vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/01785, 2015 m. liepos 8 d. turto arešto aktu areštavo jai priklausantį turtą ir šis areštas įregistruotas ir išviešintas turto arešto aktų registre (civilinės bylos Nr. 2YT-16874-639/2017 l. 9). Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/01785 kaip ir kitose antstolio žinioje esančiose vykdomosiose bylose Nr. 0010/16/00441 ir Nr. 0010/17/01760, kuriose vykdomas išieškojimas iš S. G., 2017 m. spalio 23 d. mirusi skolininkė buvo pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, tačiau skirtingai nei kitose bylose skolininkės pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/01785 pareiškėja neginčija, nes būtent šioje byloje taikytas turto areštas buvo įregistruotas turto areštų registre. Tuo tarpu, viešame arešto aktų registre duomenų, kad turto areštas taikomas skolininkės turtui ir vykdomosiose bylose Nr. 0010/16/00441 ir Nr. 0010/17/01760 nėra.

Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog Turto arešto aktų registre 2015 m. liepos 9 d. įregistravus skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto areštą toks tikslas visa apimtimi nebuvo pasiektas. Kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenys 2015 m. liepos 9 d. turto arešto aktų registre areštas nekilnojamajam turtui – 45/100 daliai buto, esančio adresu Nidos g. 1A-3 Klaipėda, buvo įregistruotas antstoliui A. Selezniovui vykdant 2015 m. kovo 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-5429-676/2015 dėl 330,08 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. G., išieškotojo UAB „Jūros būstas“ naudai. Taigi, pripažintina, jog tokiu būdu buvo pareikštas tik kreditorės UAB „Jūros būstas“ reikalavimas dėl 330,08 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų (vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/01785).

Kartu pažymėtina, kad vykdomosiose bylose taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pats kreditorius ar antstolis, atlikęs po skolininkės S. G. mirties eilę vykdymo veiksmų ir nustatęs, kad skolininkė yra mirusi, būtų informavę notarą ar patį įpėdinį – valstybę apie įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintus šiuos kreditorinius reikalavimus, nes kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad mirusiosios S. G. įpėdinei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos S. G. kreditorės UAB „Jūros būstas“ 429,29 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų reikalavimą, kurio išieškojimas atliekamas vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/00441 bei vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/01760, atliekamą 112 Eur skolos išieškojimą.

Esant išdėstytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į tai, kad Valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai informuota apie vykdomus išieškojimus, antstolio 2017 m. spalio 23 d. patvarkymai Nr. S1b-86900 ir Nr. S1b-86902 dėl teisių perėmimo vykdymo procese (vykdomosiose bylose Nr. 0010/16/00441 ir Nr. 0010/17/01760 naikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ skundą tenkinti.

Panaikinti antstolio 2017 m. spalio 23 d. patvarkymus Nr. S1b-86900 ir Nr. S1b-86902 dėl teisių perėmimo vykdymo procese (vykdomosiose bylose Nr. 0010/16/00441 ir Nr. 0010/17/01760).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0010/16/00441, Nr. 0010/17/01760 ir Nr. 0010/15/01785 gražinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.