Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei S. G. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ir KRATC) prašymu (teisme gautas 2015-06-30) prašo priteisti iš atsakovės S. G. (toliau – ir atsakovė) 115,96 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2014-12-31 už turto objektą „Butas“, esantį (duomenys neskelbtini).

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso būdu (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtinti nauja redakcija Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai. Šiuo sprendimu neteko galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 1 ir 2 punktai bei nurodyta, jog naujai patvirtinti nuostatai įgyja teisinę galią nuo 2011 m. sausio 1 d.

Tiek iš pirmiau galiojusio vietinės rinkliavos mokėtojo sąvokos apibrėžimo (nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d.), tiek ir vėliau įsigaliojusio bei iš principo ir dabar galiojančio vietinės rinkliavos mokėtojo sąvokos apibrėžimo matyti, jog vietinės rinkliavos mokėtoju pripažįstamas asmuo turintis komunalines atliekas. O tai reiškia, jog nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos. Vyriausiojo administracinio teismo vertinimu (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015), esminiai faktoriai, lemiantys pareigą sumokėti vietinę rinkliavą, buvo atsakovės faktinis naudojimasis ginčo objektu, kas lėmė ir komunalinių atliekų sukūrimą bei turėjimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A602-1614/2014) nurodė, kad „<...> pagal Nuostatus KRATC suteikta teisė atlikti vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Tai atlikdamas, jis privalo vadovautis įstatymais, Nuostatais ir kitais teisės aktais. Kaip minėta, remiantis Nuostatais, vietinės rinkliavos mokėtoju iš esmės laikytinas nekilnojamojo turto savininkas arba naudotojas”. Taip pat pabrėžta, jog “<…> vietinė rinkliava siejama su nekilnojamojo turto savininku ar naudotoju”.

Kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje (administracinė byla Nr. P602-55/2014) išdėstyta, kad “<…> atsakovui būnant faktiniu patalpų naudotoju, jam kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą. <...> Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus pareiškėjas turi teisę vietinės rinkliavos nepriemoką prisiteisti iš asmens, kuris tuo metu nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdė nekilnojamąjį turtą.”

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad 2009-11-10 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. M-8419 S. G. ir J. G. įsigijo nuosavybės teise 45/100 buto, kurio bendras plotas 53,05 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). J. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l 9). Atsakovė ir po J. G. mirties buvo faktinė minėto buto dalies - 45/100 naudotoja.

Dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo ir priteistinos sumos dydžio

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1202-575/2015) nurodė, kad: „<...> mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Toje pačioje 2015 m. kovo 12 d. nutartyje toliau buvo nurodyta: “<...> šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.) ”.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-06-30, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2010-01-01. Darytina išvada, kad prašymas priteisti vietinę rinkliavą už ankstesnį laikotarpį nei nuo 2010-01-01 yra nepagrįstas.

Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Bylos duomenimis atsakovė laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nuostatų priede laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 gyvenamosios paskirties butams, esantiems daugiabutyje, buvo nustatyta 1,00 Eur (3,44 Lt) už 1 kv. m dydžio metinė vietinė rinkliava, nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 – 0,85 Eur (2,94 Lt). Atsakovė apmokestinta už 45/100, t. y. 23,87 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 112,00 Eur (už 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. po 23,78 Eur, o už 2013 m. ir 2014 m. po 20,33 Eur). Pažymėtina, jog nežymūs netikslumai pareiškėjo pateiktoje 2015-06-25 pažymoje dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1915 yra dėl centų apvalinimo (b.l. 5).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendė:

Pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) iš atsakovės S. G., gim. (duomenys neskelbtini), 112 Eur (šimtą dvylika eurų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 45/100 (23,87 kv. m.) buto, esančio (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.