Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareikėjo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl veikos perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas 2001-06-20 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nuosprendžiu (bylos Nr. 1-777-16/2001) pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 272 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 1961 m. BK 35, 45 straipsniais, 12 500 Lt bauda su 1/5 dalies turto konfiskavimu.

A. G. nuteistas už tai, kad jis 2001-03-15 apie 10.30 val., veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų, su dviem nenustatytais tardymo metu asmenimis, (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) namo užpuolė nukentėjusįjį A. B., panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą – A. G. sudavė du smūgius ranka ir vieną smūgį kojos keliu nukentėjusiajam į galvą ir jį pargriovė, tuo metu du tardymo metu nenustatyti asmenys kiekvienas sudavė ne mažiau 3 smūgių kojomis A. B. į įvairias kūno vietas ir užvaldė A. B. turėtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 699 Lt vertės su jame buvusia 25 Lt vertės SIM kortele.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. G. prašymas dėl veikos perkvalifikavimo, kuriame prašo perkvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), už kurios padarymą jis nuteistas 2001-06-20 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nuosprendžiu, atitinkamai pagal šiuo metu galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeksą (toliau – BK). Nurodo, kad planuoja dirbti mokyklos virtuvėje ir nors darbas nėra tiesiogiai susijęs su vaikais, tačiau pagal šiuo metu galiojančią tvarką, norint dirbti jam reikalingas QR kodas, kurio jam neišduoda.

Atsiliepimų į prašymą negauta.

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003-07-09) (toliau – ir Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje pasisakyta dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003-05-01 padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003-05-01 veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003-05-01 nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 10¹ straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuos klausimus sprendžia apygardos teismai pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą.

Šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais. O būtent, kad šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).

Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Pareiškėjas A. G. yra atlikęs bausmę ir teistumas jam yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikų perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas yra susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybe – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjui įsidarbinti norimame darbe, į kurį, kaip nurodyta prašyme, nepriimami asmenys teisti už sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs (ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje), todėl šis prašymas svarstytinas. Praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-59-627/2025).

Kaip pirmiau nurodyta, BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

Pareiškėjas A. G. nuteistas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2001-06-20 nuosprendžiu (bylos Nr. 1-777-16/2001) nuteistas už plėšimą pagal BK 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, kurioje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už plėšimą, padarytą pakartotinai, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba įsibraunant į negyvenamąją patalpą, arba panaudojant šaunamąjį ginklą. A. G. nuteistas už 2001-03-15 įvykdytą plėšimą, įvykdytą grupės iš anksto susitarusių asmenų, panaudojant fizinį smurtą. Nusikalstama veika padaryta. Už šį nusikaltimą buvo baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų su bauda ar be baudos. Pagal 1961 m. BK 8¹ straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 1995-07-05, plėšimas buvo laikomas sunkiu nusikaltimu.

1. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

3. Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšė pagrobdamas labai didelės vertės svetimą turtą ar didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

Iš išdėstyto matyti, kad plėšimo įvykdymas bendrininkų grupe nėra plėšimą kvalifikuojantis požymis, todėl šiuo metu A. G. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimą, nustatytą šiuo metu galiojančioje BK 180 straipsnio 1 dalies redakcijoje, kurio sankcijoje griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė nustatyta iki šešerių metų. Taigi šis nusikaltimas pagal dabar galiojantį baudžiamąjį įstatymą (BK 11 straipsnio 4 dalis), priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nes tai tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.

Iš išdėstyto matyti, kad šiuo atveju susidarė išskirtinė situacija, dėl kurios A. G. teisės ir laisvės, net ir išnykus teistumui, toliau yra varžomos. Jo teisė vykdyti bet kokią veiklą, kuri tiesioginiais ir reguliariais kontaktai susijusi su vaikais yra ribojama ne teistumo, o fakto, kad jis praeityje buvo teistas už sunkų nusikaltimą, nors ši nusikalstama veika šiuo metu jau yra laikoma lengvesniu nusikaltimu. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, o pats asmens nuteisimo faktas visada lieka biografijos dalimi, gali negrįžtamai neigiamai paveikti jo reputaciją, sukelti tam tikrus teisinius padarinius, užkirsti kelią dirbti tam tikrą darbą ir pan., todėl kiekvienu individualiu atveju valstybė privalo užtikrinti, jog tokios asmeniui kylančios pasekmės atitiktų šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą gali būti ribojama, jeigu tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei vertybes. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti su vaikais tiesioginį kontaktą turinčių asmenų patikimumą, institucijų, kuriose jie dirba, autoritetą, visuomenės pasitikėjimą jais, nustatė su šių asmenų reputacija susijusį reikalavimą – nebūti padarius tam tikrų nusikalstamų veikų – seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, reiškiantis, kad asmenims taikomi ribojimai turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus ir būti būtini jiems pasiekti, šiuo atveju – teisė turėti tiesioginį kontaktą su vaikais turi būti ribojama tik tada, kai asmuo iš tiesų atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies sąlygas – yra padaręs nusikaltimą, kuris šiuo metu yra laikomas sunkiu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į tai, kad nuo 2003-05-01 ir šiuo metu nusikalstama veika, analogiška pareiškėjo padarytai nusikalstamai veikai, laikoma nebe sunkiu nusikaltimu, kurio padarymas, įstatymo leidėjo vertinimu, būtų pagrindas neišduoti asmeniui teisėto darbo su vaikais kodo, o apysunkiu nusikaltimu, kurio padarymas tam įtakos neturėtų, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, pareiškėjo padaryta nusikalstamas veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį perkvalifikuojama į BK 180 straipsnio 1 dalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama. Nusikalstamos veikos perkvalifikavimas neturi įtakos juridiniam faktui dėl teistumo išnykimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjo A. G. prašymą.

A. G. nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo nuteistas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2001-06-20 nuosprendžiu (bylos Nr. 1-777-16/2001), iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies (sunkus nusikaltimas) perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojanti šiuo metu, apysunkis nusikaltimas), nekeičiant paskirtos bausmės.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.