- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-9-796/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16945-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. C.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. C. (A. C.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. C. 666,77 Eur skolą už nesumokėtas nuomos įmokas, 600,09 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, priimtas sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies, priteista ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. C. 666,77 Eur skolos, 60,01 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 726,78 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 85,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kita ieškinio dalis atmesta. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1 2020 m. birželio 22 d. tarp pirminės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-022258 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius LG-55UM7100PLB-003MALFBB248 25 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2020 m. lapkričio 12 d. pirminė kreditorė ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, kuria pirminė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas el. paštu 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su pradine kreditore ar ieškove.
3.2 Teismas nustatęs, kad atsakovas savo pareigos mokėti daikto kainą Sutartyje nustatyta tvarka tinkamai nevykdė, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 666,77 Eur skolą.
3.3 Teismas pažymėjo, jog šalys Sutartyje susitarė, kad, vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 procentų už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Teismas atsižvelgęs į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas Sutartį buvo silpnesnioji Sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų, konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos yra nepagrįstai didelės, t. y. pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą (nors delspinigių prašoma priteisti tik už 180 dienų, tačiau delspinigių norma sudaro 182,50 procentų per metus, o prašomų priteisti delspinigių suma artima priteistinos skolos dydžiui). Teismas netesybas sumažino iki 0,05 procentų dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus, ir ieškovei iš atsakovo priteisė 60,01 Eur (666,77 Eur x 0,05 procentų x 180 dienų) delspinigių, o likusią reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė.
3.4 Teismas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 57 procentai ieškinio reikalavimų) ieškovei iš atsakovo priteisė 85,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (150,00 Eur x 57 procentų).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo už akių dalis dėl delspinigių, bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. C. 600,09 Eur delspinigių ir 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti apeliantei iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1 Teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) nuostatomis.
4.2 Apeliantė sutinka, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau nesutinka, kad Sutartyje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui būtų taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.
4.3 Pažymi, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Pažymi ir tai, jog sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Tačiau netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Be to, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas.
4.4 Teismas nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.
4.5 Apeliantės nuomone, teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas netesybų dydį sumažindamas nuo 600,09 Eur iki 60,01 Eur, t. y. sutartines netesybas sumažindamas 10 kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
4.6 Apeliantė mano, kad teismas šiuo atveju vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už Sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą kreipėsi po protingo termino.
4.7 Mano, kad ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sulygtai valiai, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydį. Tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele.
4.8 Pažymi ir tai, jog atsakovas susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, jis laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal Sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė.
4.9 Apeliantės nuomone, kadangi reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas visiškai, jai turi būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria tik iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo A. C. netesybas (delspinigius) dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu sumažinti pradinės kreditorės ir atsakovo susitartą delspinigių dydį nuo 0,5 procentų iki 0,05 procentų. Taip pat kilo ginčas dėl teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei priteista iš atsakovo tik dalis pirmosios instancijos teisme jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo pagrįstumo ir teisėtumo
9. Anot apeliantės UAB „Legal Balance“, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas. Apeliantės manymu, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje Sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis visiškai atitinka Sutarties šalių valią. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi išimtinai tik atsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, laisva valia prisiėmė įsipareigojus, tačiau jų nevykdo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, į teismą kreipėsi po protingo termino, be to, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. tik už 180 dienų.
10. Byloje nėra ginčo, tai apeliaciniame skunde pripažino ir apeliantė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo A. C. sudaryta Sutartis – tai vartojimo sutartis. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju taip pat nėra ginčo, jog nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo, prekę (televizorių) įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens – verslo subjekto.
11. Pagal kasacinio teismo praktiką fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
12. Taigi vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Kadangi ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja Sutarties šalimi.
13. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką tais atvejais, kai šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal įstatyme įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo delspinigius ne už visą laikotarpį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Taigi nors ieškovė vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau nesivadovavo Vartojimo kredito įstatyme nustatytu vartotoją ginančiu orientaciniu kriterijumi – minėtoje normoje įtvirtintu reikalavimu dėl maksimalaus netesybų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
16. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
17. Taigi nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Iš skundžiamo teismo sprendimo už akių matyti, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar šioje byloje prašomos priteisti netesybos nėra per didelės, įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes – atsakovo specifinę padėtį (atsakovas yra vartotojas, silpnesnioji Sutarties šalis, kuri turėjo ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų), delspinigių ir skolos santykį – tai, kad ieškovės prašomų delspinigių dydis (600,09 Eur) beveik siekia skolos sumą (666,77 Eur). Teismas taip pat akcentavo tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
19. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų. Tačiau pažymėtina, jog ieškovė prašomo priteisti netesybų (delspinigių) dydžio nepagrindė faktiškai patirtais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip ir pati ieškovė (apeliantė), delspinigius apskaičiavo už 180 dienų. Pirmosios instancijos teismui netesybas sumažinus ir apskaičiavus, jog sąžiningas ir protingas delspinigių dydis nagrinėjamu atveju yra 60,01 Eur, apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad patyrė daugiau nuostolių nei priteisė pirmosios instancijos teismas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, Vartojimo kredito įstatymo nuostatas ir taikydamas jas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į orientacinį kriterijų, vertindamas delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, nusprendžia, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine komercine veikla, interesus. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad delspinigių dydis teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei iš atsakovo A. C. priteista 60,01 Eur delspinigių, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
21. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl teisėtai ir pagrįstai proporcingai sumažino ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl delspinigių priteisimo paliekama nepakeista, pagrindo perskaičiuoti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra. Ši skundžiamo sprendimo už akių dalis taip pat paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Teisėjų kolegija nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, todėl skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, jos turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.