- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Papildomas sprendimas
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2-318-901/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05737-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- K. K.
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei K. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjo ieškovo E. L. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. vasario 25 d. teisme gautas ieškovo E. L. atstovo, advokato Irmanto Balčiūno, prašymas priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje, kurioje 2019 m. spalio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą, jog nepilnametės dukters J. L., a/k (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu E. L., a/k (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovas prašyme nurodo, kad atsakovė visais įmanomais būdais vengia vykdyti priimtą ir įsiteisėjusi teismo sprendimą, neperduoda ir kliudo ieškovui pasiimti dukrą gyventi kartu. Ieškovas, atsakovei nevykdant sprendimo geruoju, kreipėsi į antstolius, tačiau sprendime nesant suformuluoto įpareigojimo atsakovei perduoti vaiką, jis neturi galimybės gauti vykdomojo rašto. Vadovaudamasis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, prašo priimti papildomą sprendimą ir įpareigoti atsakovę K. K. perduoti dukrą J. L. ieškovui ir įpareigoti atsakovę nekliudyti ieškovui pasiimti dukros iš tėvo.
Prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, atsiliepimų į prašymą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2019 m. spalio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo E. L. ieškinį atsakovei K. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tenkino iš dalies.
Be kitų reikalavimų, teismas nusprendė, nepilnametės dukters J. L., a/k (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu E. L., a/k (duomenys neskelbtini).
2020 m. vasario 6 d. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą pakeitė iš dalies, tačiau sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos paliko nepakeistą.
Susipažinus su ieškovo prašymo turiniu ir civilinės bylos medžiaga matyti, jog, priimdamas 2019 m. spalio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą, teismas rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl konkrečios datos, kada atsakovė turi perduoti vaiką ieškovui.
2016 m. gruodžio 22 d. Kasacinio teismo teisėjų kolegija priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-378/2016, kurioje pasisakė, kad tais atvejais, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatoma ne su tuo iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimo priėmimo metu nepilnametis vaikas faktiškai gyvena, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo apima ir reikalavimą perduoti vaiką tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma gyvenamoji vieta, todėl dėl vaiko perdavimo turi būti pasisakyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas yra atskirai pareikštas.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas buvo pareiškęs byloje reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, prašydamas ją nustatyti ne su tuo iš tėvų, su kuriuo iki sprendimo priėmimo gyveno dukra.
Nors ieškovas atskiro reikalavimo dėl vaiko perdavimo byloje nereiškė, tačiau akivaizdu, kad tam, jog teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos būtų įvykdytas, vaikas turi būti perduotas tėvui, todėl teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje turėjo dėl to pasisakyti.
Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia kurio nors reikalavimo, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose (CPK 376 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; kt.). Įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisingas teismo sprendimas būtų priimtas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu, šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikė galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. tenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, teismas turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas patenkinti ieškovo prašymą ir priimti byloje papildomą sprendimą papildomai pasisakant dėl reikalavimo susijusio su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu.
Nurodyti, kad nepilnametės dukters J. L., a/k (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustačius su tėvu E. L., a/k (duomenys neskelbtini), atsakovė K. K. įpareigojama perduoti vaiką tėvui ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo papildomo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikdama ieškovui galimybę nekliudomai pasiimti vaiką iš jos dabartinės gyvenamosios vietos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 straipsnis, 277 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo prašymą tenkinti.
Nepilnametės J. L., a/k (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustačius su tėvu E. L., a/k (duomenys neskelbtini), atsakovė K. K. įpareigojama perduoti vaiką tėvui ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo papildomo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei įpareigojama suteikti ieškovui galimybę nekliudomai pasiimti vaiką iš jos dabartinės gyvenamosios vietos.
Papildomas sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.