- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-1682-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16995-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1682-370/2011
2011 m. gruodžio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-82-730/2011 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-30 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė pakeisti šalių nepilnametės dukros E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo dukters išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymą (jo skirtumą) už paskutinius trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-22 nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas dukters išlaikymui įsipareigojo mokėti po 275 Lt kas mėnesį. Nepilnametė dukra paaugo, jai diagnozuoti du sunkūs susirgimai – I tipo cukraligė ir epilepsija, nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, todėl reikalingos papildomos lėšos mergaitės gydymui, maitinimui, iš viso jos išlaikymui reikalinga skirti 1600 Lt per mėnesį. Atsakovas nenoriai teikia materialinę pagalbą, nors jam žinoma apie dukters sveikatos būklę. Ieškovė norėdama išlaikyti dukterį ir teikti jai palaikomąjį gydymą priversta dirbti dvejuose darbuose arba didesniu krūviu. Ieškovės pajamas sudaro 1 058 Lt darbo užmokestis ir 275 Lt atsakovo teikiamas išlaikymas. Šiuo metu ieškovės turtinė padėtis pablogėjusi, ieškovei nepakanka pajamų užtikrinti tinkamą nepilnametės dukters vystymąsi, todėl jai būtinos papildomos lėšos nepilnametės dukters išlaikymui.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad po išlaikymo priteisimo pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos, t. y. neįrodyti CK 3.201 straipsnyje numatyti pagrindai keisti išlaikymo dydį. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie nepilnametės dukters ligą buvo žinomos prieš Klaipėdos miesto apylinkės teismui priimant 2007-02-22 nutartį, kuria buvo padidintas išlaikymo dydis, tapačias aplinkybes ieškovė buvo nurodžiusi ir 2006-12-21 ieškinyje. Dukters medicininė priežiūra yra kompensuojama valstybės ir ieškovė už tai nemoka, kitos nurodytos išlaidos vaikui yra grindžiamos senais įrodymais ir nebūtinos. Atsakovas dėl traumos negali susirasti geriau apmokamo darbo, nemokėdamas užsienio kalbos negali išvykti dirbti į užsienį, dirba nuo 8 val. iki 22 val. Šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra 1 477 Lt, iš jų atsakovas turi padengti buto išlaikymo išlaidas, kurios žiemą sudaro apie 415 Lt, 275 Lt išlaidų vaiko išlaikymui, dar yra planuojama namo renovacija, kuri padidins atsakovo išlaidas, todėl yra objektyvių priežasčių nedidinti išlaikymo dydžio. Nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi išlaikymas buvo priteistas ir atsakovas jį teikė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1445-642/2007 priteisto išlaikymo dydį E. J. ir jai priteisė iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, taip pat 1 423 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškinio padavimo dienos 2010-12-20 iki sprendimo priėmimo dienos. Teismas nurodė, kad 2007-02-22 sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametei dukrai buvo vienuolika metų, o šiuo metu jai yra penkiolika metų ir yra akivaizdu, jog vaiko poreikiai (maitinimo išlaidos, išlaidos aprangai, laisvalaikiui, higienos priemonėms ir kt.) dėl amžiaus yra išaugę. Teismo nuomone, pagrįstos ir racionalios, protingos, penkiolikos metų amžiaus mergaitės poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis, nevertinant specifinių poreikių, yra 800 Lt dydžio išlaidos, tokios, kaip yra suformuotoje teismų praktikoje. Atsakovas byloje neteikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad dukros būtiniausiems poreikiams užtikrinti reikia mažesnės nei 800 Lt sumos. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra serga sunkios formos I tipo cukralige ir epilepsija, jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, taip pat jai yra sutrikęs regėjimas, jai yra reikalingi akiniai. Vidutiniškai išlaidos mėnesiui už papildus, relaniumą, fizioterapijos procedūras, akinius sudaro apie 130 Lt. Dėl nepilnametės ligos pobūdžio galimi staigūs sveikatos būklės pokyčiai, priepuoliai, būtinas lankymasis pas medikus, todėl teismo nuomone, ieškovė turi turėti pinigų sumą, kuri užtikrintų neatidėliotiną ir skubią pagalbą esant ligos paūmėjimui (kelionės išlaidoms į gydymo įstaigas, skubiems tyrimams, nekompensuojamiems vaistams (pvz. gliukagonas), kai yra skiriamas kitokio pobūdžio gydymas, nei esant nuolatinei ligos būsenai ir kt., sanatorinis gydymas pagal ligos pobūdį yra ne ieškovės gyvenamojoje vietoje, tai taip pat susiję su papildomomis išlaidomis kelionei. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, protinga papildomų išlaidų, susijusių su sveikatos priežiūra, suma yra 200 Lt per mėnesį. Atsakovas nepateikė šias aplinkybes apie papildomas išlaidas sveikatos priežiūrai paneigiančių įrodymų, priimant sprendimą 2007-02-22 byloje nebuvo įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes apie šias išlaidas sveikatos priežiūrai. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, amžių, sveikatos būklę, profesines galimybes, teismas nusprendė, kad šalys yra pajėgios teikti savo nepilnametei dukrai 1 000 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą ir šalių dalys išlaikymo prievolėje yra lygios. Be to, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas įvertino aplinkybes, jog atsakovas turi didesnes galimybes imtis priemonių geriau apmokamam darbui gauti, kadangi visa šalių dukters priežiūros našta tenka ieškovei, tai teismo nuomone, gali riboti ieškovės galimybę imtis priemonių geriau apmokamam darbui gauti. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nurodė, kad teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė atsakovui reikalavimą padidinti teikiamą išlaikymą reiškė anksčiau, nei kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovas tokių aplinkybių nepripažino, todėl teismas nusprendė, kad teisės į išlaikymo dydžio pakeitimą atsiradimo momentas yra ieškinio pateikimo teismui diena.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-30 sprendimą pakeisti sumažinant išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 350 Lt per mėnesį, taip pat panaikinant sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai išlaidų, reikalingų nepilnamečio vaiko išlaikymui, dydžio pasikeitimą motyvavo pasikeitusiu vaiko amžiumi. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta CK 3.201 str. 2 dalyje nurodytų aplinkybių, esančių pagrindu pakeisti išlaikymo dydį. Teismas nepagrįstai prie būtinų vaiko išlaikymo išlaidų priskyrė 150 Lt išlaidas užsienio kalbų kursams, nes sąlygos gerai išmokti užsienio kalbą yra sudarytos dukros mokykloje, byloje nėra duomenų, kad šie kursai yra lankomi, ir nėra jokios tikimybės, kad šie kursai bus lankomi iki pat dukros pilnametystės. Visi papildomi užsiėmimai vaiko gabumams lavinti yra skatintini, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas ir tėvų turtinei padėčiai. Dėl objektyvių priežasčių – nedidelių gaunamų pajamų – atsakovas negali patenkinti visų dukros poreikių. Taip pat, apelianto manymu, vaiko maistui yra tikslinga skirti 300 Lt per mėnesį, o papildomos išlaidos lavinimuisi, poilsiui ir kultūriniam gyvenimui yra nepagrįstos, kadangi buvo numatyta skirti 50 Lt pramogoms. Teismas nepagrįstai prie išlaidų vaiko išlaikymui priskiria išlaidas teisės į būstą užtikrinimui, kadangi ieškovės išlaidos būsto eksploatacijai iš esmės nepasikeistų dėl to, ar nepilnametė dukra gyventų su ieškove, ar atskirai. Be to, ieškovė gyvena pas savo draugą, 2008 m. yra įsigijusi butą ir mažai tikėtina, kad beveik dvejus metus šis butas nebūtų naudojamas nuomai. Apelianto įsitikinimu, teismo apskaičiuotos metinės išlaidos baseinui ir purvo aplikacijoms neatimant iš vaiko teisės į fizioterapinį gydymą galėtų būti sumažintos iki 400 Lt metams. Taip pat akiniams įsigyti pakaktų 250 Lt. Iš viso vaiko išlaikymo išlaidas per mėnesį galėtų sudaryti 610 Lt būtinųjų išlaidų ir 94 Lt specialiųjų išlaidų, t. y. iš viso 700 Lt per mėnesį, kurį teiktų abu tėvai po 350 Lt. Atsakovui iš darbo užmokesčio atskaičiavus komunalines išlaidas ir mokamą išlaikymą vaikui lieka 814 Lt. Nors ieškovė pateikė pažymą, kad jos uždarbis per mėnesį atskaičius mokesčius yra 1058 Lt, ji turi didesnes galimybes gauti kur kas didesnį atlygį ateityje, nėra duomenų, ar darbo užmokestį ieškovė uždirba per pilną darbo dieną, kokias pajamas ji gauna kituose darbuose. Apeliantas šiuo metu intensyviai ieško geriau apmokamo darbo bei planuoja išvykti gyventi ir dirbti į užsienį. Be to, apeliantui diagnozuotas sunkus sveikatos sutrikimas, dėl to jam nerekomenduotina dirbti sunkaus fizinio darbo. Nors formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, pažymėtina, kad nuo jos atskaičiavus mokesčius, realiai disponuojama suma sudaro 670 Lt. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas sąžiningai mokėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-22 nutartimi nustatytą išlaikymą. Priteisus išlaikymo įsiskolinimą susidaro teisiškai ydinga situacija, kai atsakovas tuo pačiu metu privalo vykdyti du teismo sprendimus, priimtus dėl to paties dalyko, faktiškai atgaline data buvo pakeista ankstesnė teismo nutartis. Papildomų poreikių atsiradimas nepakeičia galiojančio teismo sprendimo ar nutarties, išlaikymas teiktinas pagal teismo sprendimą, o ne vienos šalių pageidavimu. Be to, atsižvelgtina, kad apeliantas savo nepilnametį vaiką remdavo papildomai, nepriklausomai nuo kas mėnesį mokamo išlaikymo.
Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-01-07 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas dukros E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-22 nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kurioje atsakovas įsipareigojo dukros išlaikymui iki jos pilnametystės mokėti po 275 Lt kas mėnesį (pridėtos civilinės bylos Nr. N2-1445-642/2007 b. l. 5, 39, 40).
Apeliaciniame skunde keliami išlaikymo dydžio, šalių turtinės padėties, išlaikymo įsiskolinimo fakto bei dydžio bei nuo to priklausančio išlaikymo priteisimo momento klausimai.
Teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė išlaikymo dydį tam nesant įstatyme (CK 3.201 str. 1 d. 2 p.) nustatytų pagrindų. Byloje nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis sumažėjo lyginant su buvusiu tuo metu, kai išlaikymo dydis buvo pakeistas paskutinį kartą (b. l. 63, pridėtos civilinės bylos Nr. N2-1445-642/2007 b. l. 19, 20), duomenų apie atsakovo tuometines pajamas byloje nebuvo pateikta. Aplinkybė, kad su vaiko amžiumi auga ir vaikų poreikiai, yra visiems žinoma aplinkybė, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Be to, pirmosios instancijos teismas būtiniesiems vaiko poreikiams nepriteisė daugiau, nei suformuotoje teismų praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – minimali mėnesinė alga. Pastaruoju klausimu atskirai pažymėtina, kad 800 Lt minimali mėnesinė alga buvo nustatyta Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu. Dėl infliacijos piniginio vieneto perkamoji galia nuolat smunka, Statistikos departamento duomenimis šiuo metu lyginant su 2008 metais dėl vidutinio bendrojo kainų lygio kilimo išlaidos vartojimui padidėjo apie 16 proc., tarp jų apie 17 proc. maistui, 27 proc. sveikatai, 32 proc. būstui. Pirmosios instancijos teismas dėl šalių dukros sveikatos papildomai priteisė tik 200 Lt išlaikymo. Teismas padarė išvadą, kad dėl nepilnametės ligos pobūdžio tikėtinos ir kitos išlaidos, pavyzdžiui, dėl staigių sveikatos būklės pokyčių, priepuolių, būtino lankymosi pas medikus, todėl ieškovė turi turėti pinigų sumą, kuri užtikrintų neatidėliotiną ir skubią pagalbą esant ligos paūmėjimui (kelionės išlaidoms į gydymo įstaigas, skubiems tyrimams, nekompensuojamiems vaistams, kai yra skiriamas kitokio pobūdžio gydymas, nei esant nuolatinei ligos būsenai ir pan., sanatorinis gydymas pagal ligos pobūdį yra ne ieškovės gyvenamojoje vietoje, tai taip pat susiję su papildomomis išlaidomis kelionei. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įrodymų apie šias išlaidas ankstesnėje byloje dėl išlaikymo padidinimo nebuvo pateikta. Šios išlaidos laikytinos papildomomis CK 3.201 str. 2 dalies prasme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2004-03-29 Nr. 3K-3-231/2004, 2004-04-19 Nr. 3K-3-286/2004, 2008-10-22 Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 Nr. 3K-3-569/2008, 2010-01-18 Nr. 3K-3-49/2010). Apelianto abejonės dėl kai kurių į išlaidas pirmosios instancijos teismo įtrauktų konkrečių pozicijų pagrįstumo ir vertės nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo teismų suformuotos praktikos, nes išlaikymui skirtos lėšos nebūtinai turi būti naudojamos griežtai laikantis jų apskaičiavimo metu nurodytos konkrečios paskirties, nes dėl įvairiausių priežasčių vaiko konkretūs poreikiai atskiroms gyvenimo sritims ir prioritetai gali keistis, o išlaikymui skirtų lėšų panaudojimas atitinkamai perskirstytas laikantis įstatymo nuostatos, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.186, 3.203 str.). Pavyzdžiui, vaikui nustojus lankyti užsienio kalbų kursus, tam skirta išlaikymo lėšų dalis gali būti skirta kitiems vaiko lavinimosi ar bet kokiems kitiems būtiniems poreikiams. Taip pat likusi suma gali būti taupoma ar saugiai investuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Neįmanoma ir neprotinga bandyti numatyti konkrečią būtiną lėšų sumą kiekvienam smulkiai detalizuotam poreikiui ir pastarajam išnykus, bent kiek pasikeitus ar atsiradus neesminiam naujam poreikiui, iš naujo spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio. Tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui.
Atmestini apelianto argumentai dėl šalių turtinės padėties. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei ieškovės. Ieškovė pateikė išsamesnius duomenis apie savo turtinę padėtį (b. l. 59–70, 131) nei atsakovas (b. l. 51. 52). Apelianto abejonės dėl ieškovės darboviečių ir darbo laiko yra nesuprantamos, nes darbovietės ir jose gaunamos pajamos matyti iš byloje esančių VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymų apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 59–62, 131), o aplinkybė, kad ieškovė bent vienoje darbovietėje dirba pilną darbo dieną, matyti iš UAB „Endemik“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 63). Tuo tarpu pats atsakovas pateikė tik pažymą iš darbovietės ir Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą apie jo vardu įregistruotą butą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam nustatytas nuolatinis ribotas darbingumas, ieškovė taip pat turi sveikatos sutikimų. Pirmosios instancijos teismas pastarąsias aplinkybes tinkamai įvertino. Apelianto motyvas, kad ieškovė turi didesnes galimybes gauti didesnį atlygį ateityje, taikytinas ir pačiam apeliantui, be to, jis ir pats nurodo, kad ieško geriau apmokamo darbo. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog dukters priežiūros našta tenka vien ieškovei, objektyviai riboja ieškovės galimybes darbo rinkoje. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad šalių turtinė padėtis suteikia galimybę joms bendrai dukrai teikti 1 000 Lt per mėnesį išlaikymą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pagal MMA apskaičiuota išlaikymo dalis nemažintina net bedarbiams (pav., Vilniaus apygardos teismo 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-115/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289-370/2011). Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teisminius precedentus (CPK 4 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nustatė lygias šalių dalis išlaikymo prievolėje, nors šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove. Vaikui būtina sudaryti tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Kadangi šalių dukra gyvena su ieškove, todėl į ieškovei tenkančio išlaikymo dalį įskaitytinas tinkamo būsto vaikui suteikimas. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios įgyvendinimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Įstatymo 4 str. 7 p., CK 3.156 str. 2 d.), todėl tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams iš kito tėvo ir nustatant jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Atmestini apelianto argumentai išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus kyla ne iš teismo sprendimo, o iš įstatymo (Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. 1 d.). Vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė už vaiko gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes, įtvirtinta ir 1989-11-20 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 ir 2 dalyse. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą. Teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2003-03-19 Nr. 3K-3-369/2003, 2004-03-29 Nr. 3K-3-236/2004). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2008-01-28 Nr. 3K-3-14/2008, 20100-05-20 Nr. 3K-P-186/2010, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 33, 2010 m.). Taigi išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas nuo tos dienos, nuo kurios konstatuojamas išlaikymo pareigos nevykdymas arba netinkamas vykdymas (nepakankamas išlaikymo teikimas) atsižvelgiant į CK 3.200 str. ribojimą įsiskolinimą išieškoti ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, jog iki ieškinio pareiškimo kreipėsi į atsakovą su reikalavimu teikti didesnį išlaikymą, t. y. neįrodė išlaikymo dydžio pasikeitimo atsiradimo momento anksčiau, nei kreipėsi su ieškiniu į teismą, todėl pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškinio padavimo dienos ir tik nepakankamą išlaikymo dalį, t. y. tiek, kiek trūksta iki naujai nustatyto išlaikymo dydžio.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p. 185 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.