- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2-3623-545/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37300-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- UAB „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui A. B., –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 259,20 Eur (147,13 Eur negrąžinto kredito, 29,56 mokėjimo palūkanų, 0,78 Eur kompensacinių palūkanų, 0,73 Eur delspinigių, 81,00 ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų) skolą, 74,58 procentus sutartinių palūkanų nuo 147,13 Eur kredito sumos nuo 2019-12-11 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straisnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos priteisimo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2019-08-01 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 52516 (toliau (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 150, Eur vartojimo kreditą 720 dienų laikotarpiui, fiksuota metinė palūkanų norma 74,58 proc. (Sutarties specialiųjų sąlygų 1 dalis), o atsakovas įsipareigojo (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.1 p.) laiku ir tinkamai mokėti įmokas. Atsakovas nevykdė tinamai prievolių pagal Sutartį, atlikęs vieną įmoką nustojo mokėti įmokas. Ieškovas 2019-10-25 siuntė prenteziją atsakovui dėl 12,48 Eur skolos pmokėjimo, 2019-10-16 siuntė raginimą dėl 12,36 Eur skolos apmokėjimo, taip el. paskyroje ir SMS žinutėmis siuntė atsakovui priminimus apie vėlavimą sumėti įmokas, tačiau atsakovas nereagavo į ieškovo reikalavimus vykdyti prievoles pagal Sutartį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 147,13 Eur negrąžinto kredito ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Dėl mokėjimo palūkanų.
Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.20 punktu ir Sutarties spcialiosiomis sąlygomis už naudojamasi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas mokėjimo palūkanas. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju nuo 2019-10-01 iki 2019-12-11, atsakovui nevykdant savo prievolių pagal Sutartį, susidarė 29,56 Eur mokėjimo palūkanų (metinė palūkanų norma 74,58 proc.) įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs šias palūkanas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 29,56 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2019-12-11.
Atsakovui nustojus vykdyti prievoles pagal Sutartį pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais neišnyko. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.20, 6.6 punktais ir Sutarties specialiosiomis sąlygomis pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl 74,58 procentų mokėjimo palūkanų normos skaičiuotinos nuo vartojimo kredito sumos iki viso kredito grąžinimo dienos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui 147,13 Eur kredito dalį (CPK 178 str.). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 74,58 proc. mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito 147,13 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2019-12-11 iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Dėl kompensacinių palūkanų ir netesybų (delspinigių).
Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-153-916/2016). Taigi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019). Nagrinėjamu atveju oieškovas prašo iš atsakovo priteisti 0,78 Eur kompensacinių palūkanų (už laikotarpį nuo 2019-10-02 iki 2019-12-11) ir 0,73 Eur delspinigių (už laikotarpį nuo 2019-10-02 iki 2019-12-11). Atsižvelgiant į nurodytą, aktualią kasacinio teismo praktiką ieškovo reikalaujami priteisti 0,73 Eur delspinigiai (mažensė suma) įskaitomi į 0,78 Eur kompensacines paūknanas (didensnę sumą). Ieškovui iš atsakovo priteistina 0,78 Eur kompensacinių palūkanų.
Dėl skolos ikiteisminio išieškojimo išlaidų.
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakvo 81,00 Eur ikiteisiminio sklos išieškojimo išlaidų. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo išaiškinimą bei vadovaujantis VKĮ 11 str. 8 d. ieškovo reikalavimas dėl 81,00 Eur ikiteisiminio sklos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestinas.
Dėl procesinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 177,47 Eur (147,13 Eur + 29,56 Eur + 0,78 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-12) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 85,16 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 147,13 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis Eur 13 ct) negrąžinto kredito, 29,56 Eur (dvidešimt devynis Eur 56 ct) mokėjimo palūkanas, 74,58 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo 147,13 Eur negrąžinto kredito sumos, nuo 2019-12-11 iki viso kredito gražinimo dienos, 0,78 Eur (0 Eur 78 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo sprendimu už akių priteistos 177,47 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-12) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Sostinės kreditai“, į. k. 302513887, naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,36 Eur (trijų Eur 36 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.