Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-30-657/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-03-08
Bylos Nr.: 2A-30-657/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06955-2016-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Auto paslauga“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijai

Civilinė byla Nr. 2A-1941-657/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06955-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.10.; 2.5.10.5.2.; 2.5.1.2.; 2.5.8.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto paslauga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ ieškinį atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Auto paslauga“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, skolos ir nuostolių ir pagal atsakovės UAB „Auto paslauga“ priešieškinį ieškovei UAB „Narėpų metaliniai garažai“, trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijai dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“ kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti atsakovę UAB „Auto paslauga“ iš ieškovei UAB „Narėpų metaliniai garažai“ priklausančio turto – pastato – remonto dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelės B4, esančių (duomenys neskelbtini) su visu jai priklausančiu turtu įpareigojant atsakovę turtą ieškovei perduoti perdavimo – priėmimo aktu; priteisti iš atsakovės 3 037,00 Eur skolos, 1 233,57 Eur nuostolių atlyginimo, 640,43 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-11).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovei išsikėlus iš ginčo pastato (unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sumokėjus ieškovei 600,00 Eur, atsakovė atsisakė ieškinio dalyje dėl atsakovės iškeldinimo iš pastato – administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir reikalavimo dėl 600,00 Eur delspinigių priteisimo. Teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies ir bylą šioje dalyje nutraukė (T.2, b.l. 54).

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai ir kiti inžineriniai statiniai yra žemės sklypuose, kuriuos ji nuomojasi iš valstybės pagal dvi valstybinės žemės nuomos sutartis. Ieškovė su atsakove 2009 m. sausio 5 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/01/K, kuria ieškovė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudoti jai nuosavybės teise priklausančias remonto dirbtuves, 77,39 kv. m administracinio pastato patalpas ir kiemo aikštelės B4 dalį, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už nuomojamą turtą. 2015 m. lapkričio 30 d. susitarimu šalys patalpų nuomos sutartį nutraukė nuo 2015 m. gruodžio 31 d., o atsakovė įsipareigojo per 10 darbo dienų nuo 2015 m. gruodžio 31 d. perduoti turtą. Tačiau atsakovė iki šiol neteisėtai naudojasi ieškovei priklausančiu turtu, už jį nemokėdama.

Ieškovė su atsakove yra sudariusios nuomos sutartis 2010 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 10/02, 2011 m. spalio 10 d. Nr. 11/09 bei 2012 m. vasario 1 d. Nr.12/20 dėl vietų metaliniams garažams nuomos. Taip pat ieškovė 2009 m. sausio 5 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 09/01/K, suteikė atsakovei teisę naudotis ir dalimi kiemo aikštelės, plane pažymėtos B4. Automobilių dalims, nevažiuojantiems automobiliams kiemo aikštelės B4 dalis atsakovei minėta sutartimi išnuomota nebuvo. Kadangi atsakovė vykdo automobilių remonto darbus, pagal jos pageidavimą ir poreikius ieškovė periodiškai atskiru šalių susitarimu taip pat suteikia nuomai vietas statyti atsakovės remontui naudojamiems automobiliams, jų dalims kitose kiemo aikštelės B4 dalyse.

Atsakovė už kiekvienos vietos metaliniams garažams nuomą privalėjo ieškovei mokėti po 10,00 Eur su PVM per mėnesį, 260,66 Eur su PVM per mėnesį už administracinio pastato patalpų, remonto dirbtuvių nuomą, už elektros energiją, internetą - pagal sunaudojimo faktą, bei už automobilių (jų dalių) laikymą ieškovės kiemo aikštelėje po 36,30 Eur su PVM per mėnesį už vieną vietą. Nuo 2016 m. sausio 1 d. ieškovė pakeitė jai priklausančių pastato bei vietų metaliniams garažams nuomos įkainius. Atsakovė sutiko su nuomos įkainiu už vieną vietą metaliniam garažui, tačiau nuo 2016 m. sausio mėnesio atsisakė nuomotis pastatą – remonto dirbtuves nuomos. Atsakovė neatsiskaitė ieškovei pagal sutartis ir susitarimus, neišsikraustydama iš ieškovės turto, verčia ją patirti nuostolius. Pagal sutartis praleidusi prievolės sumokėjimo terminus atsakovė yra įsipareigojusi mokėti delspinigius.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Auto paslauga“ su ieškiniu sutiko iš dalies, taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad nuomos sutartys 2010 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 10/02, 2011 m. spalio 10 d. Nr. 11/09 ir 2012 m. vasario 1 d. Nr. 12/20 pasibaigė nuo 2014 m. liepos 22 d., priteisti iš ieškovės 2 473,63 Eur nepagrįstai sumokėto nuomos mokesčio pagal šias sutartis bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 146-149).

Nurodė, kad šalių sudarytoje 2009 m. sausio 5 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 09/01/K nebuvo nurodyta, kad nuomojama dalis aikštelės, plane pažymėtos B4. Sutartyje nebuvo sąlygos, jog ši aikštelės dalis nuomojama išimtinai tik atsakovės klientų automobiliams statyti. Susitarimo, kam ir kokiu tikslu atsakovė naudos išsinuomotą aikštelės dalį, tarp šalių nebuvo. Ginčo tarp šalių, kad pagal šią sutartį šalys buvo susitarusios dėl 260,66 Eur su PVM nuomos mokesčio, nėra. Atsakovė pripažino ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kas sudaro 521,32 Eur, sutiko, jog nėra iki galo atlaisvinusi patalpų ir sumokėti ieškovei nuostolius, kuriuos ji patiria dėl neatlaisvintų patalpų, tačiau nesutiko su reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžiu. Bendra skolos ir nuostolių suma pagal 2009 m. sausio 5 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, su kuria atsakovė sutinka yra 1 319,39 Eur.

Atsakovė iš ieškovės pagal rašytines sutartis ir žodinius susitarimus nuomojosi 25 vietas metaliniams garažams laikyti. Nors pagal rašytines sutartis šalys buvo susitarusios, jog už vieną nuomojamą vietą metaliniam garažui laikyti atsakovė mokės 30,00 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį (10,00 Eur), nuomos mokestis buvo sumažintas, o atsakovė įsipareigojo mokėti fiksuotą 450,00 Lt sumą už visas nuomojamas vietas. Nuo 2015 m. sausio 1 d. atsakovei būdavo išrašomos 130,33 Eur sąskaitos, kurias atsakovė apmokėdavo. Nuo 2015 m. liepos mėnesio ieškovė vienašališkai pakeitė nuomos kainas ir ėmė išrašinėti sąskaitas 260,00 Eur sumai. Viso už 25 vietų nuomą metaliniams garažams laikyti atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 1 175,83 Eur. Jokio žodinio susitarimo tarp šalių dėl papildomų vietų automobilių stovėjimui nuomos, sudaryta nebuvo. Bendra skolos ir nuostolių suma, atsakovės nuomone, yra 2 495,55 Eur. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 640,43 Eur dydžio delspinigius pagal pateiktas sąskaitas faktūras.

Tarp šalių sudarytų nuomos sutarčių dėl vietų metaliniams garažams laikyti pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei žemės sklypo dalis – vietas - metaliniams garažams laikyti, esančias bendrame 14,1352 ha žemės sklype. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o ieškovė jį nuomojosi. Sudarant minėtas nuomos sutartis atsakovė buvo informuota, jog ieškovė yra gavusi teisę šį žemės sklypą subnuomoti. Nuomos sutartys pagal 1.3 punktą buvo sudarytos vienerių metų laikotarpiui, jose šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečios nuomos sutarčių atnaujinimo tvarkos. Pasibaigus vienerių metų laikotarpiui atsakovė ir toliau naudojosi išnuomotomis žemės sklypo dalimis, o ieškovė dėl to neprieštaravo, todėl laikytina, kad jos tapo neterminuotomis. Paaiškėjus, kad nuo 2014 m. liepos 22 d. ieškovė nebeturėjo teisės subnuomoti valstybinės žemės sklypo atsakovei ir už tai imti nuomos mokestį, atsakovė pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras nepagrįstai sumokėjo 2 473,63 Eur.

Atsiliepimas

Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 28 d. rašto turinys negali būti vertintinas, kaip turintis įrodomąją galią šioje byloje, kadangi visos jame pateiktos informacijos teisėtumas yra ginčijamas kitoje byloje, todėl teismui nusprendus, kad NŽT priimti administraciniai aktai yra neteisėti, reikštų, jog žemės sklypo išformavimas taip pat atliktas neteisėtai, o žemės sklypo nuomos sutartis turi būti toliau tęsiama su ieškove (T.2, b.l. 5-9). Ieškovei priklausančioje aikštelėje B4 yra dar 10 garažų, tačiau atsakovė neketina mokėti ne tik kad ieškovei sutartą ir pradelstą mokėti mokestį, bet dar reikalauja neva nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimo, ir siekia naudotis vietomis neatlygintinai be jokio teisinio pagrindo. Atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktos kasos pajamų orderių ir banko pavedimų kopijos neįrodo, kad šios sumos yra gautos už metalinių garažų nuomą. Išskyrus minėtus du kasos pajamų orderio kvitus, kituose dokumentuose tiesiog numatyta, kad dengiama skola ir atsakovė nėra nurodžiusi, už kokias konkrečiai sąskaitas skiria įmokas, todėl ieškovė pagrįstai atsakovės mokėtinas įmokas užskaitė seniausiai susiformavusias skolas.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su priešieškiniu nesutiko (T.2, b.l. 11-13). Nurodė, kad iš 2010 m. rugsėjo 27 d. Nr. 10/02, 2011 m. spalio 10 d. Nr. 11/09 ir 2012 m. vasario 1 d. Nr. 12/20 nuomos sutarčių neįmanoma objektyviai identifikuoti, t. y. nustatyti, kuriame žemės sklype ieškovė išnuomojo atsakovei automobilių stovėjimo aikšteles. Pagal nurodytas nuomos sutartis ieškovė išnuomojo atsakovei automobilių stovėjimo aikštelę. Pagal CK 6.532 straipsnio 4 dalį, jeigu žemės sklypas, kuriame yra išnuomoti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuosavybės teise nuomotojui nepriklauso, tokių pastatų, statinių ar įrenginių nuoma be žemės sklypo savininko sutikimo leidžiama tik tais atvejais, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar žemės sklypo savininko ir pastatų, statinių ar įrenginių nuomotojo sutarčiai, todėl neteisingas atsakovo argumentas, kad ginčas tarp šalių kilo dėl žemės sklypo subnuomos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iškeldino atsakovę UAB „Auto paslauga“ iš ieškovei priklausančio turto, pastato – remonto dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelės B4, esančių (duomenys neskelbtini) su visu atsakovei priklausančiu turtu, įpareigojo atsakovę perduoti turtą ieškovei perdavimo – priėmimo aktu, priteisė iš atsakovės 1 005,27 Eur skolos, 786,89 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 086,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 131-142).

Teismas nustatė, kad ieškovė 2015 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 20151117/01 „Dėl nuomos sutarčių keitimo ir galimo sutarčių nutraukimo“ atsakovei nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. keičia pastato bei vietų metaliniams garažams nuomos įkainius, nustatydama, jog pastato – remonto dirbtuvių nuomos kaina – 400,00 Eur plius PVM per mėnesį. Atsakovei nesutikus su tokia remonto dirbtuvių nuomos kaina, šalys 2015 m. lapkričio 30 d. Susitarimu „Dėl 2009 m. sausio mėn. 5 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 09/01/K nutraukimo“ šią nuomos sutartį nuo 2015 m. gruodžio 31 d. nutraukė. Atsakovei neišsikeliant iš ieškovei priklausančių patalpų jai atsirado pareiga sumokėti pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, kuris, buvo 260,66 Eur kas mėnesį, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. sudaro 781,98 Eur, kuri priteistina ieškovei kaip nuomotojos negautos pajamos atsakovei be teisinio pagrindo naudojus ieškovei priklausantį turtą. Atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas, ieškovės reikalavimas priteisti didesnę nuostolių sumą. Atsakovė sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti nesumokėto 521,32 Eur nuomos mokesčio pagal negyvenamų patalpų nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. pagal 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. 1285 ir Nr. 1292, bei 16,09 Eur mokesčių už suvartotą elektros energiją, todėl šios sumos priteistinos ieškovei. Nors 2010 m. rugpjūčio 27 d., 2011 m. spalio 10 d. ir 2012 m. vasario 1 d. nuomos sutarčių 6.3 punkte šalys buvo susitarusios, kad sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu, kas sutinkamai su CK 6.183 straipsnio 1 dalimi reiškia, kad šalys susitarė dėl sutarties pakeitimo išlygos, tačiau vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, šalys gali nepaisyti rašytinės sutarties pakeitimo išlygos tuo atveju, kai viena šalis veikė atsižvelgdama į kitos šalies elgesį ir iš to elgesio galima pagrįstai spręsti, jog šalys atsisakė išlygos. Šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais susitardamos, kad už visas nuomojamas vietas bus mokamas fiksuotas 130,33 Eur mokestis, savo valia pakeitė nurodytose nuomos sutartyse sulygtą nuomos kainą ir toks sutarties sąlygų pakeitimas atitiko abiejų šalių valią, kadangi ieškovė 130,33 Eur dydžio nuomos mokesčiui sumokėti išrašinėjo sąskaitas nuo 2014 metų, jose nenurodant nuomojamų vietų skaičiaus, o atsakovė jas apmokėdavo. Šalims žodiniu susitarimu atsisakius CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatytos sutarties pakeitimo išlygos dėl nuomos mokesčio dydžio ir nustačius fiksuotą 130,33 Eur mokestį už visas nuomojamas vietas, ieškovė nepagrįstai atsakovei išrašė 2015 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1285 ir 2015 m. gruodžio 28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1292 po 250,00 Eur. Ginčo, kad atsakovė laikotarpiu, už kurį ieškovė prašo priteisti skolą, naudojosi 25 vietomis, nėra, todėl bendra atsakovės skola ieškovei pagal nurodytas sąskaitas už metalinių garažų nuomą sudaro 260,66 Eur ir ji priteistina. Kadangi atsakovė skolą už metalinių garažų nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pripažino, ieškinys dalyje dėl 915,50 Eur pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras – 2016 m. sausio 27 d. Nr. 16007, 2016 m. vasario 25 d. Nr. 16016, 2016 m. kovo 24 d. Nr. 16024 tenkintinas. Ieškovės argumentai, kad atsakovė išsinuomojusi aikštelę už tam tikrą nuomos mokestį turėjo mokėti papildomus nuomos mokesčius už vietas, remontuojamiems automobiliams laikyti atsakovės jau išsinuomotoje aikštelės dalyje, laikytini ne tik neįrodytais ir nepagrįstais, bet ir nelogiškais. Kadangi ieškovė neįrodė tarp šalių buvus susitarimams mokėti papildomus mokesčius už išnuomotas aikštelės vietas remontuojamiems automobiliams ir metalo laužui laikyti, šis reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas ir teisiškai nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei sumokėjus 600,00 Eur, ieškovė juos užskaitė delspinigiams padengti, todėl atsisakė nuo ieškinio delspinigių šioje dalyje ir prašė priteisti 40,43 Eur delspinigių. Nagrinėjamu atveju netesybos yra sutarinės, sutarties šalys yra verslo subjektai, atsakovė praleido prievolės sumokėti nuomos mokestį terminą, todėl mažinti delspinigius, kaip per didelius, teismas neturi pagrindo. Tačiau teismui nustačius, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo mokesčius už išnuomotas aikštelės vietas remontuojamiems automobiliams, laikytinas pagrįstu atsakovės argumentas, kad be pagrindo ieškovė prašė priteisti delspinigius už nepagrįstai išrašytas sąskaitas, todėl ši delspinigių dalis nepriteistina. Byloje nustatyta, kad šalys savo valia pakeitė 2010 m. rugpjūčio 27 d., 2011 m. spalio 10 d. ir 2012 m. vasario 1 d. nuomos sutartyse sulygtą nuomos kainą ir sutarė, kad už visas nuomojamas vietas metaliniams garažams laikyti bus mokamas fiksuotas 130,33 Eur mokestis, todėl nėra pagrįstas atsakovės argumentas, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl 15 vietų metaliniams garažams laikyti nuomos. Ieškovė netinkamai skaičiavo delspinigius už sąskaitas, kuriose paskaičiuoti atsakovės įsiskolinimai už patalpų nuomą ir metalinius garažus, neįvertinusi aplinkybės, kad įsiskolinimai yra paskaičiuoti pagal skirtingas sutartis ir atitinkamai šalių sutartą skirtingą delspinigių dydį. Ieškovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius po 0,5 proc., kai nuo dalies įsiskolinimo turėjo būti skaičiuojama po 0,2 proc. Teismui nustačius, kad ieškovė sąskaitas 2015 m. lapkričio 24 d. Nr.1285 ir 2015 m. gruodžio 28 d. Nr.1292 išrašyti po 250,00 Eur neturėjo pagrindo, sumažintinas ir priskaičiuotų delspinigių dydis, jį perskaičiuojant nuo 130,33 Eur nuomos mokesčio, kas reiškia, kad už laiku nesumokėtą garažų nuomos mokestį pagal sąskaitą Nr. 1285 delspinigių dydį sudaro 62,56 Eur, o pagal sąskaitą Nr. 1292 – 42,36 Eur. Už patalpų nuomą perskaičiavus delspinigius po 0,2 proc. atitinkamai pagal sąskaitą Nr. 1285 delspinigių dydį sudaro 50 Eur, o pagal sąskaitą Nr. 1292 – 33,89 Eur. Tokiu būdu, iš atsakovės ieškovei už laiku nepamokėtą sąskaitą Nr. 1285 priteistina 112,56 Eur, už sąskaitą Nr. 1292 – 76,93 Eur. Perskaičiavus 2016 m. sausio 27 d. sąskaitą Nr. 16007 diferencijuojant sutartų delspinigių dydį pagal skirtingas sutartis – už laiku nesumokėtą garažų nuomos mokestį skaičiuojant po 0,5 proc. – 45,00 Eur, o už patalpų nuomą – po 0,2 proc. – 18,77 Eur, viso pagal šią laiku neapmokėtą sąskaitą priskaičiuotina 63,77 Eur. Pripažinus, kad ieškovė nepagrįstai išrašė 2016 m. vasario 25 d. sąskaitą Nr. 16016 už patalpų nuomą 484,00 Eur nuomos mokesčio, delspinigių dydis mažintinas perskaičiuojant jį nuo 260,66 Eur po 0,2 proc., kas sudaro 2,61 Eur ir priskaičiavus delspinigius už garažų nuomą po 0,5 proc. – 8,32 Eur, už šią laku neapmokėtą sąskaitą ieškovei priskaičiuotina 10,93 Eur. Delspinigiai už laiku neapmokėtas sąskaitas 2015 m. gruodžio 28 d. Nr. 1287 ir 2016 m. vasario 25 d. Nr. 16012 dalyje dėl suvartotos elektros energijos skaičiuojant po 0,2 proc. sudaro atitinkamai 1,81 Eur ir 0,21 Eur, viso 2,02 Eur. Viso ieškovei iš atsakovės skaičiuotina delspinigių suma sudaro 266,21 Eur, kas reiškia, jog tik tokio dydžio delspinigių suma yra pagrįsta. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo ieškovei 600,00 Eur, kuriuos ieškovė užskaitė delspinigiams padengti, todėl ieškovė galėjo užskaityti tik 266,61 Eur delspinigiams padengti, o likusi 333,39 Eur suma turėtų būti užskaityta atsakovės įsiskolinimui sumažinti. Ieškovės reikalavimas dėl 40,43 Eur delspinigių priteisimo atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas. Kasos pajamų kvituose Nr. 16076, 16091, 16131 ir 16139 atsakovė nekonkretizavo, kokią skolą grąžina, nors tokią pareigą turėjo, todėl ieškovė galėjo pasinaudoti CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise iš atlikto mokėjimo užskaityti seniausiai nepamokėtas skolas. Teismui nustačius, kad atsakovė ieškovei yra įsiskolinusi 1 708,66 Eur, ši įsiskolinimo suma mažintina 333,39 Eur nepagrįstai užskaityta suma delspinigiams. Atsižvelgus, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė savo įsiskolinimą dengė ir toliau – sąskaitos NMG P16163, P16188, P16218 ir P16230 ir P16237, pagal kurias įsiskolinimą sumažino dar 370,00 Eur, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 005,27 skolos ir 786,89 Eur nuostolių. Ieškovės prašymas dėl 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir tenkintinas. Šalių sudarytomis 2010 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 10/02, 2011 m. spalio 10 Nr. 11/09 ir 2012 m. vasario 1 d. Nr.12/20 nuomos sutartimis atsakovei buvo nesubnuomojama žemė, o išnuomotos vietos automobilių stovėjimo aikštelėje (sutarčių 1.1p.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nuosavybės teise valdo tam tikrą nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir nemažo kiekio kiemo statinius – kiemo aikšteles, kurias turi teisę naudoti komercinei veiklai. Atsakovė neginčijo, kad tebesinaudoja 25 stovėjimo vietomis aikštelėje, kas reiškia, turi pareigą mokėti už tai šalių sutartus mokesčius. Todėl atsakovės priešieškinis atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas. Ar ieškovei priklausančių statinių nuoma be žemės sklypo savininko sutikimo pažeidžia žemės savininko teises, šioje byloje nėra sprendžiamas, o atsakovė ir negalėtų šiuo aspektu reikšti ieškinio, kaip neturinti tokio reikalavimo teisės. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Auto paslauga“ prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti – atsakovės priešieškinį tenkinti, o ieškovės reikalavimą dėl 1 176,16 Eur nuomos mokesčio priteisimo atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 148-149).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nuomos sutartis kvalifikavo kaip automobilių aikštelės nuomos, o ne valstybinės žemės subnuomą ir priteisė iš atsakovės 1 176,16 Eur nuomos mokesčio už 25 vietų metaliniams garažams laikyti nuomą. Kvalifikuodamas ginčo Nuomos sutartis nuomos sutartimis teismas turėjo nustatyti, ar ieškovė yra išnuomotų 25 vietų metaliniams garažams laikyti savininkė, o jeigu ji nėra savininkė – ar turi įstatymo arba daikto savininko leidimą šias vietas išnuomoti. Teismas neidentifikavo, kur yra atsakovei išnuomotos 25 vietos metaliniams garažams laikyti, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismo motyvacija, jog ieškovė nuosavybės teise valdo tam tikrą nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir nemažo kiekio kiemo statinius – kiemo aikšteles, kurias turi teisę nuomoti komercinei veiklai, neįrodo fakto, kad atsakovei išnuomotos 25 vietos metaliniams garažams yra ieškovės nuosavybes teise valdomose kiemo aikštelėse. Vienintelė sutartis, kuria buvo išnuomota kiemo aikštelės B4 dalis buvo 2009 m. sausio 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 09/01/K, dėl kurios ginčo tarp šakų nebuvo. Jokių kitų sutarčių dėl kiemo aikštelių nuomos ieškovė su atsakove nebuvo sudarę. Pati ieškovė viso proceso metu neginčijo ir pripažino faktą, kad atsakovei 25 vietos metaliniams garažams laikyti buvo išnuomotos 14.1352 ha valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje. 2014 m. liepos 22 d. pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčiai ieškovė neteko teisės šio žemės sklypo subnuomoti ir už tai gauti nuomos mokestį.

Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3302-748/2017.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 162-167).

Atsiliepime nurodė, kad teismas itin detaliai analizavo visus į bylą pateiktus įrodymus, ieškovės ir atsakovės išdėstytas pozicijas. Nei teikiant priešieškinį, nei teikiant apeliacinį skundą atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Nuomos sutartys turėtų būti kvalifikuojamos, kaip žemės sklypo subnuomos sutartys. Tarp Nuomos sutarčių nuostatų nėra nei vienos, kuri įrodytų jog Nuomos sutartimis buvo subnuomota žemės sklypo dalis. Atsakovė nurodė, kad pagal Nuomos sutartis jai išnuomotos vietos, remiantis su ieškiniu pateiktu teritorijos planu nepatenka į ieškovės nuosavybės teise valdomo kiemo aikšteles, tačiau minėta aplinkybė nereiškia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog tarp šalių sudarytas Nuomos sutartis galima kvalifikuoti, kaip žemės sklypo subnuomos sutartis. Ieškovė nuosavybės teise valdo ne tik aikšteles, bet ir kitus inžinerinius statinius – pamatus, kurie yra išsidėstę viso žemės sklypo plote. Ieškovė niekada nėra nurodžiusi, jog moka žemės nuomos mokestį už vietas, kurios yra išnuomotos atsakovės garažams laikyti. Kauno apylinkės teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl civilinėje byloje Nr. 2-3302-748/2017 nagrinėtas ginčas nėra išspręstas, o sprendimas nesukuria ir neatima jokių teisių iš ieškovės žemės sklypo atžvilgiu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tiek ieškovės, tiek atsakovės tikroji valia sudarant nuomos sutartis, buvo sudaryti žemės subnuomos sutartį, o ne vietų metaliniams garažams nuomos sutartį ir dėl to jos turėtų būti kvalifikuojamos, kaip žemės sklypo subnuomos sutartys. Teismas padarė pagrįstą išvadą dėl nuomos sutarčių kvalifikavimo, dėl to nėra pagrindo sprendimo dalį dėl nuomos sutarčių kvalifikavimo keisti. Apeliantė neįrodė, kad jos pareiga sumokėti nuomą už 25 vietas metaliniams garažams kyla ne iš 25 stovėjimo vietų nuomos sutarčių, o iš žemės sklypo dalių subnuomos sutarčių. Šiuo metu nuomos sutartys yra neterminuotos ir galiojančios. Ieškovė savo pareigą įvykdė ir perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudoti 25 vietas metaliniams garažams statyti, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti nuomos mokestį už nuomojamus pagal Nuomos sutartį objektus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

Iš esmės apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuomos sutarčių kvalifikavimo ir nepagrįstai sumokėto nuomos mokesčio, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje remiantis Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašu, teritorijos bei pastatų planais nustatyta, kad ieškovei, be kito turto, nuosavybės teise priklauso pastatas – remonto dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 77Plgb, pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 80B2p, kiti inžineriniai pastatai – pamatai ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių tarpe yra ir kiemo aikštelė, plane pažymėta B4, esantys (duomenys neskelbtini) (T.1, b. l. 12-40; 47-50). Prie ieškovei priklausančių statinių 2011 m. liepos 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 7SŽN-86 pagrindu buvo 14,1352 ha valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b. l. 54-56). Ieškovei UAB „Narėpų metaliniai garažai“ 2011 m. spalio 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 7SŽN-107 taip pat 40 metų terminui buvo išnuomotas 0,4992 ha valstybinis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 51-53).

Ieškovė su atsakove 2009 m. sausio 5 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/01/K, pagal kurią atsakovei iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo išnuomotos 77,39 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpas, pažymėtas plane 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-10, 1-12, 1-15, 1-17 b, aikštelė pažymėta plane bei vienu metaliniu garažu, ir pastatas 77P1/gb, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį, bei komunalinius ir kitus mokesčius; šalys susitarė, kad patalpos išnuomojamos (Sutarties 1.1 – 1.4 p.) (T.1, b. l. 41-43). Šalys taip pat buvo sudarę dar kelias nuomos sutartis 2010 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 10/02, 2011 m. spalio 10 d. Nr. 11/09, 2012 m. vasario 1 d. Nr. 12/20, pagal kurias ieškovė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudoti vietas automobilių stovėjimo aikštelėje (viso 11 vietų), esančioje (duomenys neskelbtini) lengvai transporto priemonei statyti, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį po 30 Lt už vieną vietą (Sutarčių 1.1, 1.2 p.) (T.1, b. l. 58-63). Pagal žodinius susitarimus atsakovė nuomojasi dar 14 vietų, t. y. atsakovė iš ieškovės iš viso 25 vietas metaliniams garažams laikyti.

Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuomos sutartis Nr. 10/02, 2011 m. spalio 10 d. nuomos sutartis Nr. 11/09 ir 2012 m. vasario 1 d. nuomos sutartis Nr. 12/20 pasibaigė 2014 m. liepos 22 d. ir priteisti iš ieškovės 2 473,63 Eur nepagrįstai sumokėto nuomos mokesčio šias nuomos sutartis.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, konstatavo, kad pagal šių sutarčių 1.1 punktą atsakovei buvo išnuomotos 25 vietos automobilių stovėjimo aikštelėje, o ne sudarytos žemės subnuomos sutartys. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nuosavybės teise valdo tam tikrą nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir nemažo kiekio kiemo statinius – kiemo aikšteles, kurias turi teisę naudoti komercinei veiklai.

Apeliantė UAB „Auto paslauga“, nesutikdama su teismo sprendimu šioje dalyje, teigė, jog teismas netinkamai kvalifikavo sudarytas nuomos sutartis ir nepagrįstai jas laikė automobilių aikštelės nuomos sutartimis, o ne valstybinės žemės subnuomos sutartimis.

Siekiant nustatyti susiklosčiusius nuomos teisinius santykius, būtina išsiaiškinti, koks turtas buvo perduotas nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso visa eilė pastatų ir statinių, tame tarpe kiemo aikštelių. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso kiemo aikštelės b1 – 3 201,00 kv. m, b2 – 1 752,00 kv. m, b3 – 608,00 kv. m, b4 – 1 131,35 kv. m, b5 – 137,75 kv. m, b6 – 2 384,00 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini) (T.1, b. l. 12-40). Bendras ieškovei nuosavybės teise priklausančių aikštelių plotas yra 9 214,10 kv. m.

Iš 2010 m. rugpjūčio 27 d., 2011 m. spalio 10 d. ir 2012 m. vasario 1 d. sudarytų nuomos sutarčių Nr. 10/02, Nr. 11/09 ir Nr. 12/20 1 punkto nustatyta, kad sutarties objektas yra vietos (apie 20 kv. m ploto) nuoma automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pagal 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuomos sutartį Nr. 10/02 atsakovei buvo laikinai naudotis už užmokestį buvo perduotos aštuonios vietos (T.1, b.l. 58-59), pagal 2011 m. spalio 10 d. nuomos sutartį Nr. 11/09 – trys vietos, pagal 2012 m. vasario 1 d. nuomos sutartį Nr. 12/20 – viena vieta. Atsakovė pripažįsta, jog pagal žodinius susitarimus atsakovei už užmokestį laikinai naudotis buvo perduota dar 11 vietų ir neginčijo, jog atlygintinai laikinai naudojasi 25 stovėjimo vietomis aikštelėje ir už jas mokėjo pagal pateiktas sąskaitas. Aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 5 p.).

Byloje nustatyta, jog ieškovę UAB „Naprėpų metaliniai garažai“ su valstybe, sudarant nuomos sutartis su apeliante, siejo tik 14,1352 ha ir 0,4992 ha dydžio žemės sklypų nuomos santykiai, nes tie sklypai jai buvo išnuomoti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimis. Ieškovė atsakovei buvo išnuomojus yra vietas automobilių stovėjimo aikštelėje. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sudarytas sutartis reiktų pripažinti valstybinės žemės subnuomos sutartimis, juolab, kad ir Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį nepripažino, kad ieškovė su atsakove sudarė valstybinės žemės subnuomos sutartį, o ne automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutartis. Pažymėtina, jog pagal CK 6.532 straipsnio 4 dalį, jeigu žemės sklypas, kuriame yra išnuomoti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuosavybės teise nuomotojui nepriklauso, tai tokių pastatų, statinių ar įrenginių nuoma be žemės sklypo savininko sutikimo leidžiama tik tais atvejais, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar žemės sklypo savininko ir pastatų, statinių ar įrenginių nuomotojo sutarčiai. Sudaryti valstybinės žemės subnuomos sutartį galima tik gavus valstybinės žemės nuomotojo rašytinį sutikimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino, jog kad tarp šalių susiklostė pastatų ir statinių nuomos teisiniai santykiai, o ne valstybinės žemės subnuomos santykiai.

Kiemo aikštelės, metalinių garažų ar stovėjimo vietų skaičius ir vieta pažymėta pateiktuose teritorijų planuose (T.1, b. l. 47, 136). Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad išnuomotos pagal sutartis dalys nepatenka į ieškovei pagal žemės nuomos sutartį išnuomotą 14,1352 ha plotą yra deklaratyvūs ir jiems pagrįsti, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, nors kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog nėra indentifikuojama, kuri aikštelė yra išnuomojama pagal nuomos sutartį, nes ieškovė nurodė, jog pagal nuomos sutartį buvo išnuomota kiemo aikštelė b4, o atsakovas šiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.

Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Nustatyta, kad ieškovė turėjo 453,75 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (T.2, b.l. 168-170), prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusi redakcija), nurodytos maksimalios sumos, todėl pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, atsakovui iš ieškovės priteistina 453,75 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Valstybė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 7,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92 str., 96 str.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto paslauga“, juridinio asmens kodas 159607165, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Narėpų metaliniai garažai“, juridinio asmens kodas 259906460, 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 75 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto paslauga“, juridinio asmens kodas 159607165, valstybei 7,68 Eur (septynis eurus 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėNerijus MeilutisEgidijus Tamašauskas