Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2023 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2023 m. spalio 26 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2023 m. lapkričio 9 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl O. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, 2024 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą Nr. 357-573 netaikyti nuteistajam O. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 5 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš viso teistas trylika kartų – už vagystes, už disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, už plėšimą bei netikrų pinigų realizavimą. Praeityje pažeidęs tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo sąlygas. Pastarasis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis (anksčiau du kartus teistas už teisės pažeidimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis). Sodros duomenimis nuteistasis dirbęs tik nuo 1994 m. gegužės 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d. Nuteistojo gyvenimo stilius – narkotinių medžiagų vartojimas bei pasilinksminimo vietų lankymas, o taip pat ir bendravimas su netinkamais asmenimis, sukuria situacijas nusikalsti. Nusikaltimus vykdo tiek veikdamas vienas, tiek ir su kitais asmenimis. Laisvėje yra lankęs narkomanų anonimų savitarpio pagalbos grupes. Priklausomybės narkotikams dalyvaudamas specialiose reabilitacijos programose nesigydė. Šiuo metu Alytaus kalėjime dalyvauja asmenų, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų, savitarpio pagalbos susirinkimuose. Ne vieną kartą yra teisias už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Jis sugeba iš dalies atpažinti turimas problemas, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip pats prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Situacijos ir savęs analizė gana paviršutiniška, buitinio lygmens. Spręsdamas turimas problemas, pasirinkdavo netinkamas strategijas, pvz., spręsdamas finansinius sunkumus vykdė vagystes, spręsdamas emocinius sunkumus vartojo narkotikus arba alkoholį. Nuteistasis teigia, kad stengėsi spręsti kylančias problemas teisėtais būdais, tačiau neneigia, kad jam ne visada tai pavykdavo. Vertinimo metu nuteistasis įvardina tikslą – dalyvauti pataisos programose. Nuostatos į apribojimus ir priežiūrą yra dviprasmiškos. Anksčiau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nesugebėjo laikytis ribojimų, vykdė naujas nusikalstamas veikas. Vėliau, taikant jam lygtinį paleidimą, taip pat darė pažeidimus. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo tik iš dalies. Išlieka dar daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (neturi oficialios darbinės patirties, nuostata į darbą), Alytaus kalėjime neįdarbintas; gyvenimo stilius ir draugai (šiuo metu nuteistasis struktūruotoje aplinkoje užsiima pozityvaus užimtumo veikla); piktnaudžiavimas narkotikais; mąstymas ir elgesys (negebėjimas atpažinti problemas, problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių suvokimas, gebėjimas siekti tikslų), nuteistasis dar nedalyvavo programose, nukreiptose į šio veiksnio valdymą; nuostatos (ankstesni probacijos pažeidimai). Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama vidutine ir nenustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo O. S. lygtinio paleidimo klausimą, ir iš esmės tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atlikęs įstatymo – BVK 82 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, šiuo metu dalyvauja asmenų, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų, savitarpio pagalbos susirinkimuose. Bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Turi pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo O. S. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine ir teismas, įvertinęs vis dar nustatomus penkis dinaminius kriminogeninius veiksnius (išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (neturi oficialios darbinės patirties, nuostata į darbą, Alytaus kalėjime neįdarbintas); gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikais; mąstymas ir elgesys (negebėjimas atpažinti problemas, problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių suvokimas, gebėjimas siekti tikslų); nuostatos (ankstesni probacijos pažeidimai), sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Šiame kontekste pažymima, kad O. S. atžvilgiu yra nustatyti du apsauginiai veiksniai (turi nuolatinę gyvenamąją vietą; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais), tačiau šie veiksniai neatsveria jau minėtų penkių dinaminių kriminogeninių veiksnių ir statinio kriminogeninio veiksnio (kriminalinė istorija). Taigi, nuteistojo O. S. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kriminogeniniai veiksniai šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad elgesio, mąstymo ir nuostatų pasikeitimas bausmės atlikimo metu yra pakankamas jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kriminogeniniai veiksniai, nuo kurių priklauso ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nustatomi vertinant nuteistojo praeityje buvusį elgesį ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo O. S. elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo ir nuostatų pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nuostatos į apribojimus ir priežiūrą yra dviprasmiškos. Jis sugeba tik iš dalies atpažinti turimas problemas, situacijos ir savęs analizė gan paviršutiniška ir negebėjimas atpažinti problemas, problemų sprendimų įgūdžiai, pasekmių suvokimas susiję su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška ir turi būti valdoma. Vertinant jo kriminalinį patyrimą, matyti, jog jis nematė prasmės suvaržyti savo elgesio dėl kitų aplinkinių gerovės, jis nesureikšmina savo veiksmų sekos iki nusikaltimo padarymo. Visos šios aplinkybės rodo, jog šiuo metu nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, tokią išvadą patvirtina ir minėta aplinkybė, kad nuteistojo mąstymas, elgesys ir nuostatos išlieka kriminogeniniais veiksniais Be kita ko, nuteistasis bausmės atlikimo metu turi galimybę minėtus kriminogeninius veiksnius pakeisti, jis dar nespėjo sudalyvauti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose visose programose, o būtent sudalyvauti priklausomybių prevencijos programose, „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“ programoje, kurios padėtų jam valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis šiuo metu dalyvauja asmenų, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų savitarpio pagalbos susirinkimuose, priklausomybių problema neišspręsta ir piktnaudžiavimas narkotikais išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Jau minėta nuteistąjį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, kad jis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau vertinant, ar nuteistojo rodytos pastangos keisti elgesį teigiama linkme viso bausmės atlikimo metu buvo pakankamos ir pažanga yra akivaizdi, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį nebuvo paskatintas, tai neleidžia daryti išvados apie išskirtinai pavyzdingą nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Šiame kontekste aplinkybė, jog jis nėra baustas drausmine tvarka, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasirinks tinkamus elgesio modelius ir laisvėje, juolab šiuo atveju, kai išlieka jau minėti kriminogeniniai veiksniai.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju nuteistasis neturi oficialios darbinės patirties bausmės atlikimo metu nedirba, nesimoko. Teismas, vertindamas gan atsainų nuteistojo požiūrį į darbą tiek laisvėje, tiek ir bausmės atlikimo metu, nustatytus kriminogeninius veiksnius, tai, kad lėšų tvarkymo įgūdžių stoka tiesiogiai siejosi su jo nusikalstamu elgesiu, jis ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, sprendžia, jog nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais ir nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šias aplinkybes privaloma vertinti tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Šiuo atveju teismas įvertina tai, jog nuteistasis O. S. teistas trylika kartų, jam būdingas nusikaltimų modelis, anksčiau yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygas. Taigi, nuteistasis iš ankstesnių teistumų ir jam parodyto pasitikėjimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą ir lygtinį paleidimą, išvadų nedarė, savo elgesio nekeitė, vėl darė nusikalstamas veikas ir jo kriminalinė istorija yra kriminogeninis veiksnys. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, suponuoją pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymima, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, pagal pateiktus duomenis dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad O. S. atliktos bausmės dalis jau turėjo jam pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, visgi nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Taip pat pažymima, kad BVK nurodytos privalomos lygtiniam paleidimui bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas), kurių, teismo vertinimu, nuteistasis šiuo metu dar neatitinka.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis O. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus O. S. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2024 m. kovo 12 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo O. S. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.