Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas V.Bugelevičius Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01020-2013-2

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-05 nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas :

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, už sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) suklastojimą, 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, už PVM sąskaitos – faktūros, serija FAG Nr. 0004267, PVM sąskaitos – faktūros, serija FAG Nr. 0004508, PVM sąskaitos – faktūros, serija FAG Nr. 0004865, 2013-04-18 mokėjimo nurodymo Nr. 698, 2013-05-22 mokėjimo nurodymo Nr. 728, 2013-05-22 mokėjimo nurodymo Nr. 727, 2013-06-14 mokėjimo nurodymo Nr. 33, 2013-06-28 mokėjimo nurodymo Nr. 37 ir 2013-07-29 mokėjimo nurodymo Nr. 41, suklastojimą, 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d. ir 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta A. L. galutinė subendrinta bausmė – 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu A. L. išteisintas pagal LR BK 236 str. 1 d.; 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikalstamų veikų padaryme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas nuslėpti UAB „Accitus“ parduodamų prekių rūšį ir vertę, veikdamas tiesiogine tyčia, 2013 metais, tiksliai nenustatytu laiku bei aplinkybėmis, suklastojo tikrą dokumentą: 2013-05-13 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „Accitus“ parduoda, o LLP „Texum Financial“ perka 650 vnt. lempučių „XENARC D1S HID 66144“ – 139147,84 litų vertės, 600 vnt. lempučių „XENARC D2S HID 66240“- 116014,08 litų vertės, 650 vnt. lempučių „XENARC D3SHID 66340“ – 87528,48 litų vertės, bendros 335836,59 litų vertės.

Be to, jis, siekdamas nuslėpti neteisėtą UAB „Accitus“ veiklą, parduodant prekes užsienio šalių pirkėjams, veikdamas tiesiogine tyčia, 2013 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku bei aplinkybėmis, pasinaudodamas kompiuterine technika ir panaikindamas buvusius pirminius įrašus, suklastojo tikrus dokumentus, atlikdamas dokumentų turinio pakeitimus:

2013-04-18 PVM sąskaitoje-faktūroje serija FAG Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje įrašų: „Kodas – CSL – 2089W; prekės pavadinimas – lemputės LED; gamintojas – KING; mat. v. – vnt.; kiekis - 301; kaina – 1.93 Lt.; suma – 580.93 Lt.; tarpinė suma – 5 758.50 Lt.; kodas – CSL-2028BU; prekės pavadinimas - lemputės LED; gamintojas - KING; mat. v.; kiekis – 500; kaina – 0.60 Lt., suma – 300.00 Lt., tarpinė suma – 2784, suma – 16 290; viso kiekis – 2784.00; viso suma 16 290.35 Lt.; PVM (21%) – 3 420.97 Lt., apmokėjimui – 19 711.32 Lt; bendra suma – devyniolika tūkstančių septyni šimtai vienuolika litų 32 centai“ įrašydamas „Kodas – 66240; prekės pavadinimas – D1 lemputės LED; mat. v. – vnt.; kiekis – 301; kaina – 193.00; suma – 58 093.00 Lt.; tarpinė suma – 1319; suma – 63 270.57 Lt.; kodas – 66144; prekės pavadinimas – D 2, lemputės LED; mat. v. – vnt..; kiekis – 500; kaina – 180.00 Lt.; suma – 90 000.00 Lt.; tarpinė suma – 2784, suma – 100 231.85 Lt.; viso kiekis – 2784.00, viso suma – 100 231.85 Lt.; PVM (21%) – 21 048.68 Lt.; apmokėjimui – 121 280.53 Lt.; bendra suma – vienas šimtas dvidešimt vienas tūkstantis du šimtai aštuoniasdešimt litų 53 centai”;

2013-05-17 PVM sąskaitoje-faktūroje serija FAG Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje įrašų: „Kodas – KL – 4016; prekės pavadinimas – lemputė LED; gamintojas – KING; mat. v. – vnt.; kiekis – 50; kaina – 6.45 Lt.; suma – 322.50 Lt.; tarpinė suma - 1506, suma – 4 373.72 Lt.; viso kiekis – 1936.00; viso suma – 6 497.08 Lt.; PVM (21%) – 1 364.39 Lt.; apmokėjimui – 7 861.47 Lt.; bendra suma – septyni tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt vienas litas 47 centai“ įrašydamas „Kodas – 66340; prekės pavadinimas – D 3 lemputės LED, mat. vnt. – vnt.; kiekis – 500; kaina – 117.00 Lt.; suma – 58 500.00 Lt.; tarpinė suma – 1956, suma – 62 551.22 Lt.; viso kiekis – 2386.00 Lt.; viso suma – 64 674.58 Lt.; PVM (21%) – 13 544.39 Lt.; apmokėjimui – 78 218.97 Lt.; bendra suma – septyniasdešimt aštuoni tūkstančiai du šimtai aštuoniolika litų 97 centai;

2013-06-28 PVM sąskaitoje-faktūroje serija FAG Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje įrašų: „Serija FAG Nr. 0004865; kodas – 2121-12; prekės pavadinimas – magnetas; gamintojas – „King Tony“; mat. v. – vnt.; kiekis – 14; kaina – 3.60 Lt.; suma – 50.40 Lt.; kodas – 41082R; prekės pavadinimas – 108 d. įrankių rinkinys; gamintojas – „Force“; mat. v. – rink.; kiekis – 21; kaina – 44.27 Lt.; suma – 929.67 Lt.; tarpinė suma – 653, suma – 11 553.12 Lt.; lapas Nr. 3; tarpinė suma – 2563; suma – 17 465.59 Lt.; kodas – 3018; prekės pavadinimas – raktas kombinuotas; gamintojas – „Baum“; mat. v. –vnt.; kiekis – 67; kaina – 1.43 Lt.; suma – 95.81 Lt., tarpinė suma – 3902, suma – 20 461.08 Lt.; lapas Nr. 5; tarpinė suma – 6712, suma – 32 385.18 Lt.; viso kiekis – 6712.00; viso suma – 32 385.18 Lt.; PVM (21 %) – 6 800.89 Lt.; apmokėjimui – 39 186.07 Lt.; bendra suma – trisdešimt devyni tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt šeši litai 7 centai“ įrašydamas „Serija FAG Nr. 0004866; kodas – 66240; prekės pavadinimas – D1 lemputės LED; mat. v. – vnt.; kiekis – 299; kaina – 193.00 Lt.; suma – 57 707.00 Lt.; kodas – 66144; prekės pavadinimas – lemputė LED; mat. v. – vnt.; kiekis – 150; kaina – 180.00 Lt.; suma – 27 000.00 Lt.; tarpinė suma – 1067; suma – 95 280.05 Lt.; lapas Nr. 2; tarpinė suma – 1067; suma – 95 280.05 Lt.; kodas – 66340; prekės pavadinimas – D 3 lemputė LED; mat. v. – vnt.; kiekis – 150; kaina – 117.00 Lt.; suma – 17 550.00 Lt.; tarpinė suma – 2489; suma – 115 729.73 Lt.; lapas 3; tarpinė suma – 2489; suma – 115 729.73 Lt.; viso kiekis– 2489.00; viso suma – 115 729.73 Lt.; PVM (21%) – 24 303.24 Lt.; apmokėjimui – 140 032.97 Lt.; bendra suma – vienas šimtas keturiasdešimt tūkstančių trisdešimt du litai 97 centai;

2013-04-18 mokėjimo nurodyme Nr. 698 vietoje įrašų: „Suma skaitmenimis – 39 670,74 Lt, suma žodžiais – trisdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt litų 74 centai, 2013041800636998*39670.74*1.12* įrašydamas „139 670,74 Lt, suma žodžiais – šimtas trisdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt litų 74 centai, 2013041800636998*139670.74*1.12*;

2013-05-22 mokėjimo nurodyme Nr. 728 vietoje įrašų: „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG0004533“ įrašydamas „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG (duomenys neskelbtini)“;

2013-05-22 mokėjimo nurodyme Nr. 727 vietoje įrašų: „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG0004533“ įrašydamas „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG(duomenys neskelbtini)“;

2013-06-14 mokėjimo nurodyme Nr. 33 vietoje įrašų: „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG0004759“ įrašydamas „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG(duomenys neskelbtini)“;

2013-06-28 mokėjimo nurodyme Nr. 37 vietoje įrašų: „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG(duomenys neskelbtini)“ įrašydamas „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG(duomenys neskelbtini)“;

2013-07-29 mokėjimo nurodyme Nr. 41 vietoje įrašų: „Data – 2013.07.29, mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG(duomenys neskelbtini), 2013.07.29 THN“ įrašydamas „Data – 2013.06.29, mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG(duomenys neskelbtini), 2013.06.29 THN“, tokiu būdu suklastojo tikras: 2013-04-18, 2013-05-17, 2013-06-28 PVM sąskaitas-faktūras: FAG Nr. (duomenys neskelbtini)Nr. FAG Nr. (duomenys neskelbtini), FAG Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013-04-18, 2013-05-22, 2013-05-22, 2013-06-14, 2013-06-28, 2013-07-29 mokėjimo nurodymus Nr. 698, 728, 727, 33, 37, 41, ir juos panaudojo pateikdamas UADBB „Aon Baltic“ įgaliotam atstovui UAB „Klaipėdos Netas“ darbuotojui Ž. Ž..

Be to, A. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

Jis 2013-06-17 19.00 val., atvykęs į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrių, esantį Vilniaus g. 37, Vilniuje, ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., ką patvirtino savo parašu, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2013-06-17, laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 18.00 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, adresu Panerių g. 56, Vilniuje, buvo pagrobtas jo išnuomotas R. S. vardu registruotas automobilis „Iveco 35S12 V“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu kroviniu: 650 vnt. lempučių „XENARC D1S HID BULB 66144“ – 139147,84 litų vertės, 600 vnt. lempučių „XENARC D2S HID BULB 66240“ – 116014.08 litų vertės, 650 vnt. lempučių „XENARC D3SHID BULB 66340“ – 87528.48 litų vertės, draustu draudimo bendrovėje UADBB „Aon Baltic“ 335 836,59 litų sumai. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2013-06-17 19.20 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje, esančiame Vilniaus g. 37, Vilniuje, liudytojo apklausos metu patvirtino protokole - pareiškime nurodytas aplinkybes, t. y. melagingai parodė, kad 2013-06-17, laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 18.00 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Panerių g. 56, Vilniuje, buvo pagrobtas jo išnuomotas R. S. vardu registruotas automobilis „Iveco 35S12 V“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu kroviniu: 650 vnt. lempučių „XENARC D1S HID BULB 66144“ – 139147,84 litų vertės, 600 vnt. lempučių „XENARC D2S HID BULB 66240“ – 116014,08 litų vertės, 650 vnt. lempučių „XENARC D3S HID BULB 66340“ – 87528,48 litų vertės.

Taip pat A. L. buvo pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, o būtent:

jis, tikslu gauti draudimo išmoką už UAB „Accitus“, įmonės kodas 300672339, kurioje jis eina direktoriaus pareigas, neva priklausantį ir UADBB „Aon Baltic“ apdraustą 335 836,59 litų vertės krovinį (2013-05-19 draudimo polisas Nr. TC 279 T0100094556-0), 2013-06-17 melagingai pranešė policijos pareigūnams apie nebūtą nusikaltimą: automobilio „Iveco 35S12 V“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu kroviniu: 650 vnt. lempučių „XENARC D1S HID BULB 66144“ – 139147,84 litų vertės, 600 vnt. lempučių „XENARC D2S HID BULB 66240“ – 116014,08 litų vertės, 650 vnt. lempučių „XENARC D3S HID BULB 66340“ – 87528,48 litų vertės pagrobimą ir 2013-06-21 elektroniniu paštu kreipimąsi į UADBB „Aon Baltic“, esančią A. G. g. 40 B, Vilniuje, dėl draudimo išmokos gavimo, kur pareiškė, kad 2013-06-17, laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 18.00 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, adresu Panerių g. 56, Vilniuje, buvo pagrobtas jo išnuomotas, R. S. vardu registruotas automobilis „Iveco 35S12 V“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu kroviniu: 650 vnt. lempučių „XENARC D1S HID BULB 66144“ – 139147,84 litų vertės, 600 vnt. lempučių „XENARC D2S HID BULB 66240“ – 116014,08 litų vertės, 650 vnt. lempučių „XENARC D3SHID BULB 66340“ – 87528,48 litų vertės, draustu draudimo bendrovėje UADBB „Aon Baltic“ 335836,59 litų sumai, tokiu būdu, pasikėsino apgaule įgyti UADBB „Aon Baltic“ priklausantį turtą - draudimo išmoką, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi draudimo bendrovės darbuotojams suabejojus dėl įvykio aplinkybių, pinigai nebuvo išmokėti.

Pirmosios instancijos teismas išteisino A. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.; 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikalstamų veikų padaryme.

2014-09-30 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas, kuriuo prašoma – panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2014-09-05 nuosprendžio dalį, kuria A. L. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d., ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę; A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti A. L. paskirti galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-05 nuosprendis turėtų būti panaikintas.

Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai išteisino A. L. pagal LR BK 236 str. 1 d., apelianto teigimu, teismas nevertino automobilio apžiūros protokolo dalies, kurioje aiškiai parašyta, jog automobilio vairuotojo ir keleivių skyriaus durų spynos buvo nesugadintos. Nesugadinta ir automobilio užvedimo spyna. Šią aplinkybę patvirtino ir automobilio savininkas UAB „Kostrzewa Baltic“ direktorius R. S., kuris, apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, paaiškino, kad po automobilio suradimo apžiūrėjo automobilį ir nustatė, jog automobilio durų ir užvedimo spynelės nebuvo pažeistos, durys rakinosi raktu. Be to, jis nurodė, kad minėtame automobilyje yra įrengtas imobilaizeris, be kurio automobilio užkurti nėra galimybes, o automobilio krovinių ir keleivių skyriai yra atskirti sienele. Todėl prokuroras daro išvadą, kad automobilis pašalinių asmenų nebuvo vairuotas, o šių įrodymų visuma patvirtina, jog nebuvo jokių automobilio vagystės požymių.

Teigia, kad pirmos instancijos teismas nevertino, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu A. L. pateikė teismui visas, išskyrus 2013-06-28 sąskaitą (ji į byla buvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu) ir nurodė, kad jose nurodyti daiktai buvo pagrobtame automobilyje. Kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad su Kazachstano įmone susirašinėjimo medžiaga yra išsaugota ir žadėjo teismui pateikti susirašinėjimą su klientais iš Kazachstano bei pagrįsti tų prekių užsakymą, tačiau tokio susirašinėjimo jis nepateikė. Teisme apklaustas UAB „Frega“ atstovas T. Ž. paaiškino, kad, pildant deklaracijas, muitines tarpininkas krovinio nemato. Šiuo atveju galėjo tik pažiūrėti, ar prekės yra. Fiziškai prekių netikrina. Mato tik dėžes. Kiek žino, krovinys buvo užplombuotas, tačiau, kaip plombavo, nežino. Ar kažkas tikrino, kad prekes buvo automobilyje, nežino.

Prokuroras taip pat nurodo, jog teisme apklaustas liudytojas UAB „Fagihi Baltic“ direktorius P. N. paaiškino, kad praktikoje būna taip, kad už prekes išrašo sąskaitą, gauna apmokėjimą, atiduoda prekes. Panašiai turėjo būti ir šiuo atveju. Kokias prekes pakrovė, ar 2013-06-14 jas krovė jų bendrovė UAB „Accitus“, pasakyti negali. Dokumentų, patvirtinančių tą dieną prekių atkrovimą, įmonėje nėra.

Daro išvadą, jog niekas negalėjo patvirtinti nei tų prekių pakrovimą į automobilį, nei jų buvimą automobilyje, o to labiau ir pašalinių asmenų įsibrovimą ir pervairavimą automobilio į kitą vietą, taigi, vertinant tai, kad automobilis Iveco, v.n. (duomenys neskelbtini), po pranešimo apie vagystę buvo rastas be jokių įsilaužimo pėdsakų (su neprasuktom spynelėm, nesugadintu užvedimo mechanizmu), nėra nustatyta asmenų, kurie būtų matę prekes automobilyje, jas krovę. A. L. nepateikė jokiu susirašinėjimą ir konkrečių prekių užsakymą patvirtinančių dokumentų, darytina išvada, jog, siekdamas apgaule gauti draudimo išmoką, A. L. 2013-06-17 melagingai pranešė policijos pareigūnams apie žinomai nebūtą nusikaltimą – automobilio vagystę ir jame buvusio krovinio vagystę, taip pat, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013-06-17 apklausoje melagingai parodė, kad minėtas automobilis su jame buvusiu kroviniu buvo pagrobtas.

Prokuroro manymu, taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad automobilio nuvarymo ir krovinio pagrobimo aplinkybės iki galo nėra išaiškintos, šios išvados nepagrįstumą netiesiogiai patvirtina prokuroro procesinis sprendimas atskirti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, į atskirą ikiteisminį tyrimą dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą bei pasikėsinimą apgaule įgyti svetimą turtą, kuris, prokuroro teigimu patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto pagrobimo vyko atskirai ir gali būti tęsiamas iki šiol.

Pažymi, jog ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės buvo pradėtas 2013-06-17 (ikiteisminio tyrimo numeris Nr. 10-1-655-13). Minėto tyrimo metu, nustačius, jog yra nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2 d., požymių ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas. Vėliau 2014-03-17 ikiteisminis tyrimas dėl automobilio ir jame buvusio krovinio buvo nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties, Esant tokioms aplinkybėms ir vertinant tai, kad teismas išvadas daro remdamasis samprotavimais, neparemtais jokiais teisminio nagrinėjimo metu nustatytais įrodymais.

Apelianto manymu, nepagrįsta ir teismo išvada, jog A. L. sąskaitų-faktūrų ir mokėjimo pavedimų klastojimas (jų turinio pakeitimas) negalėjo turėti esminės įtakos draudiko apsisprendimui dėl draudimo išmokos. Teigia, jog bylos nagrinėjimo teisme metu buvo aiškiai nustatyta, kad draudimo išmokos UAB „Accitus“ negavo. Apklaustas liudytoju Ž. Ž. paaiškino, kad nustatęs neatitikimus A. L. pateiktose sąskaitose ir mokėjimo pavedimuose, surašė išvadą, kuria remiantis, draudimo atstovai atsisakė išmokėti išmoką.

Tyrimo metu surinkti duomenys, apelianto teigimu, liudija apie išteisintojo A. L. tiesioginę tyčią, aktyviąja apgaule pasikėsinus įgyti UADBB „Aon Baltic“ priklausantį turtą – draudimo išmoką, o ši aplinkybė, apelianto manymu, savaime patvirtina, kad automobilio su kroviniu vagystė yra neatsiejamai susijusi su aukščiau nurodytomis sukčiavimo aplinkybėmis, tai patvirtina tyrimo metu surinkti duomenys, teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai, kurie yra neprieštaringi, nuoseklus, tarpusavyje susiję, papildantys vienas kitą, patvirtinantys išteisintojo A. L. kaltę.

2014-10-22 Vilniaus apygardos teisme gautas A. L. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus atsiliepimas į prokuroro apeliacinį skundą, kuriame advokatas prašo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-05 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai subjektyvūs ir tendencingi, pagrįsti tik deklaratyviais teiginiais, hipotetinėmis prielaidomis bei spėlionėmis, atskiras bylos aplinkybes vertinant atsietai nuo bendro konteksto ir surinktų įrodymų visumos, tokiu būdu dirbtinai siekiant sudaryti prielaidą dėl skundžiamo nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo, kad pateisinti netinkamai atliktą ikiteisminį tyrimą bei savo, kaip neklystančiojo, autoritetą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Pagal Konstituciją, jos 109 straipsnį, konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios inkriminuojamos veikos aplinkybės. Teismas įgalintas nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, net jei, prokuroro ar kitų nagrinėjimo teisme dalyvių tvirtinimu, šios aplinkybės yra kitokios, taip pat ir tais atvejais, kai teismo nustatomos inkriminuojamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinime. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos, kad bylos sprendimą, taigi ir teisingumo įgyvendinimą, lemtų ne teismo, teisėjų reikšmingų duomenų (įrodymų) įvertinimas, bet nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonė. Kita vertus, minėti teismo įgaliojimai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes turi būti įgyvendinami užtikrinant konstitucinę teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą ir kitus konstitucinius tinkamo teisinio proceso principus (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-36/2010).

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Motyvuojamoji dalis

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino A. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.; 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., kadangi byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. L. dalyvavo šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Prokuroras apeliaciniame skunde, be deklaratyvių teiginių, hipotetinių prielaidų ir spėlionių, nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti ar panaikinti pirmosios apylinkės teismo nuosprendį.

Be to, darytina išvada, jog prokuroras apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas nevertino automobilio apžiūros protokolo dalies, kurioje aiškiai parašyta, jog automobilio vairuotojo ir keleivių skyriaus durų spynos buvo nesugadintos, nesugadinta ir automobilio užvedimo spyna, nepakankamai susipažino su baudžiamąja byla, kadangi iš byloje esančio automobilio apžiūros protokolo matyti, kad 2013 m. birželio 18 d. apžiūrėjus automobilį „Iveco 35S12V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilio dešinės pusės šoninių durų spyna su matomais pažeidimais (t.1, b.l. 50-59). Dėl kitų prokuroro argumentų, kad neprasukta užvedimo spynelė, automobilyje yra įrengtas imobilaizeris, be kurio automobilio užkurti nėra galimybes, o automobilio krovinių ir keleivių skyriai yra atskirti sienele ir pan., pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas, ir klauso tik įstatymo. Ši konstitucinė nuostata perkelta į LR BPK 164 str. 1 d.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Taigi, prokuroras nustato ir pateikia teismui visus duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti nors vieną reikšmingą bylai aplinkybę.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad automobilis „Iveco 35S12V“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas, tikslu neteisėtai užvaldyti šiame automobilyje buvusį krovinį. Kad automobilis buvo pakrautas, patvirtina ne tik A. L. parodymai, bet ir eksporto lydimas dokumentas (t.1 b.l. 29), liudytojo T. Ž. parodymai (t. 4, b.l. 171-172) ir P. N. parodymai (t. 2, b.l. 7-8), todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad jog niekas negalėjo patvirtinti nei prekių pakrovimą į automobilį, nei jų buvimą automobilyje, atmestini kaip nepagrįsti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje A. L. parodė, kad UAB „Accitus“ užsiima tarptautine prekyba, todėl įmonė perka įvairias prekes Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse ir parduoda jas Kazachstane. Kadangi už tam tikros kategorijos ar rūšies prekes, įvežamas į Kazachstaną, yra numatyti papildomi mokesčiai, užsakovų iš Kazachstano prašymu, gabenamo krovinio dokumentuose įrašomas kitas prekių pavadinimas, nei yra iš tikrųjų. Užsakovai atsiunčia pageidaujamų prekių kodų sąrašus ir praneša, kokių prekių jiems reikia, tada UAB „Accitus“ prekių sąrašą pateikia UAB „Fagihi Baltic“, kurios darbuotojai atrenka reikalingas prekes ir praneša, kada prekės būna paruoštos bei pateikia sąskaitą apmokėjimui už prekes. Apmokėjus už prekes, UAB „Fagihi Baltic“ jas supakuoja ir parengia gabenimui. 2013 metų pradžioje užsakovai iš Kazachstano pateikė kelis prekių sąrašus, todėl pageidaujamos prekės buvo atrenkamos ir rengiamos gabenimui per kelis kartus. Užsakovai pageidavo įvairių prekių: replių, raktų, kompiuterių, detalių jiems ir pan., tačiau prekių užsakovai per interneto telefonijos tinklą „Skype“ nurodė, kokias prekes reikia įrašyti į sąskaitą, nurodydami muitinės prekės kodą ir sumą, kuri turėtų būti nurodyta sąskaitoje. Kaltinamojo A. L. teigimu, šis susirašinėjimas su užsakovais, vykęs per interneto telefonijos tinklą „Skype“, yra išsaugotas, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnų jis nedomino ir jie nepageidavo, kad šis susirašinėjimas būtų pridėtas prie bylos. Taip pat kaltinamasis A. L. paaiškino, kad, atsiskaičius už prekes (pakrautų prekių vertė virš 200000 Lt.), UAB „Fagihi Baltic“ darbuotojai supakuoja prekes ir suformuoja krovinio lapą. Jis prekių niekada netikrina. Visos prekės buvo supakuotos ir sudėtos ant trijų padėklų, padėklai su prekėmis apvynioti plėvele ir sukrauti į išnuomotą krovininį automobilį – krovė „Fagihi Baltic“ darbuotojas – vieną padėklą pakrovė per šonines duris, kitus du – per galines.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje liudytoju UAB „Fagihi Baltic“ komercijos direktorius P. N. parodė, kad kaltinamąjį A. L. jis pažįsta kaip UAB „SEAGULL FORWARDING“ ir UAB „Accitus“ vadovą, laiko rimtu verslininku, kadangi jis dažnai UAB „Fagihi Baltic“ pirko didelės vertės prekių virš 1000000 Lt, visada laiku atsiskaitydavo, todėl jis jokių pretenzijų nei A. L., nei jo vadovaujamoms bendrovėms neturi. Liudytojo teigimu, klientui užsakius prekes, jos surenkamos pagal pateiktą sąrašą, paruošiamos transportavimui ir tada klientui išrašoma sąskaita-faktūra, kurią apmokėjus, klientas gali pasiimti prekes. Kartais klientas prekes atsiima vėliau, tada, kai randa transportą, tačiau prekės niekada neatiduodamos anksčiau, t.y., kol neapmokėta sąskaita. Kartais, kai užsakoma daug prekių, išrašomos kelios sąskaitos – faktūros, o prekės paimamos vėliau, kai paruošiama visa prekių partija, tačiau prekės užsakovui niekada neatiduodamos už prekes nesumokėjus.

Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju T. Ž. parodė, kad jis dirba logistikos vadovu UAB „Frega“, kuri užsiima muitinės tarpininko paslaugomis. Automobiliui atvažiavus į muitinę, jie sutvarko dokumentus ir pateikia juos muitininkui. Yra trys kanalai – raudonas, geltonas ir žalias. Prekės fiziškai tikrinamos tik esant raudonam kanalui. Visais kitais atvejais pakanka patikrinti, kad krovinys yra supakuotas ir automobilis užplombuojamas. Asmuo, plombavęs dingusį automobilį ir tvarkęs muitinės dokumentus, UAB „Frega“ nebedirba, tačiau liudytojo T. Ž. teigimu, jam žinoma, kad UAB „Accitus“ krovinys buvo užplombuotas, o koks krovinys buvo automobilyje, muitinės tarpininko atstovas netikrino, kadangi yra tikrinamas tik dėžių skaičius, o ne turinys.

Iš A. L. 2013-06-17 protokolo-pareiškimo matyti, kad jis pranešė policijai apie tai, kad 2013-06-17 nuo 11.00 val. iki 18.00 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės prie Panerių g. 56, Vilniuje buvo pagrobtas automobilis „Iveco 35S12V“, v/n (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 11).

Iš 2013-06-18 apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Iveco 35S12V“, v/n (duomenys neskelbtini), rastas aklagatvyje, nuošalioje vietoje tarp geležinkelio bėgių ir namo, esančio Iešmininkų g. Nr. 5. Automobilio durys atrakintos, jo krovininė dalis tuščia (t.1, b.l. 50-51).

Nurodytų aplinkybių kontekste vertinant prokuroro argumentus, jog niekas negalėjo patvirtinti nei prekių pakrovimą į automobilį, nei jų buvimą automobilyje, o tuo labiau ir pašalinių asmenų įsibrovimą ir pervairavimą automobilio į kitą vietą, pažymėtina, jog prokurorui privalu žinoti, kad pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2K-673/2007). Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).

Taigi, Lietuvoje, kaip teisinėje valstybėje, ne A. L. turėjo įrodinėti savo nekaltumą – jo kaltę pagal konstitucinę priedermę turėjo įrodyti ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ir kaltinimą teisme palaikantis prokuroras, kuris privalėjo pateikti teismui duomenis, neginčijamai patvirtinančius, kad, būtent, A. L. tiesiogiai susijęs su automobilio „Iveco 35S12V“, v/n (duomenys neskelbtini) pagrobimu, tačiau jokių duomenų apie šias aplinkybes prokuroras nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Prokuroras ne tik nepateikė teismui duomenų, kas, kokiu būdu bei kokiu tikslu pažeidė minėto automobilio dešinės pusės durų spynelę, jis taip pat nepateikė teismui duomenų apie tai, ar išvis ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos ir nepasitvirtino visos galimos automobilio „Iveco 35S12V“, v/n (duomenys neskelbtini) pagrobimo versijos, tame tarpe ir galimas automobilio nutempimas bei imobilaizerio atjungimas ir automobilio užvedimas kompiuterinių technologijų pagalba ir pan.

Byloje taip pat nėra jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. L. būtų žinojęs apie tai, kad pagrobtas krovinys – apdraustas. Apie tai aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Prokuroras ir šioje dalyje nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, A. L. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., padarymo. Vien tik subjektyvaus pirmosios instancijos teismo vertinimo ir apelianto hipotetinės prielaidos, kur jis nurodo, jog dėl draudimo išmokos išmokėjimo buvo kreiptasi iš R. N. elektroninio pašto, todėl tai galėjo padaryti ir jos vyras A. L., nepakanka, kad A. L. būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, kadangi BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, todėl, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014- 07-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.