Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-1574-295/2014

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-09-05
Bylos Nr.: 1-1574-295/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-01020-2013-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Valdas Bugelevičius
Kaltinamasis: A. L.
Advokatai: Remigijus Merkevičius

Kategorijos

1.2.20.6Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1574-295/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01020-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.6.;1.2.29.1.; 1.1.4.2.;1.2.14.5.2. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2014 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorui Stanislavui Barsuliui (Stanislav Barsul),gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)),

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 236 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. L., siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų prekių rūšį ir vertę, veikdamas tiesiogine tyčia, 2013 metais, tiksliai nenustatytu laiku bei aplinkybėmis, suklastojo tikrą dokumentą: 2013-05-13 sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda, o LLP „(duomenys neskelbtini)“ perka 650 vnt. lempučių „XENARC D1S HID 66144“ – 139147,84 litų vertės, 600 vnt. lempučių „XENARC D2S HID 66240“- 116014,08 litų vertės, 650 vnt. lempučių „XENARC D3SHID 66340“ – 87528,48 litų vertės, bendros 335836,59 litų vertės.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Jis gi, siekdamas nuslėpti neteisėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, parduodant prekes užsienio šalių pirkėjams, veikdamas tiesiogine tyčia, 2013 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku bei aplinkybėmis, pasinaudodamas kompiuterine technika ir panaikindamas buvusius pirminius įrašus, suklastojo tikrus dokumentus, atlikdamas dokumentų turinio pakeitimus:

2013-04-18 PVM sąskaitoje-faktūroje serija FAG Nr. 0004267 vietoje įrašų: „Kodas – CSL – 2089W; prekės pavadinimas – lemputės LED; gamintojas – KING; mat. v. – vnt.; kiekis - 301; kaina – 1.93 Lt.; suma – 580.93 Lt.; tarpinė suma – 5 758.50 Lt.; kodas – CSL-2028BU; prekės pavadinimas - lemputės LED; gamintojas - KING; mat. v.; kiekis – 500; kaina – 0.60 Lt., suma – 300.00 Lt., tarpinė suma – 2784, suma – 16 290; viso kiekis – 2784.00; viso suma 16 290.35 Lt.; PVM (21%) – 3 420.97 Lt., apmokėjimui – 19 711.32 Lt; bendra suma – devyniolika tūkstančių septyni šimtai vienuolika litų 32 centai“ įrašydamas „Kodas – 66240; prekės pavadinimas – D1 lemputės LED; mat. v. – vnt.; kiekis – 301; kaina – 193.00; suma – 58 093.00 Lt.; tarpinė suma – 1319; suma – 63 270.57 Lt.; kodas – 66144; prekės pavadinimas – D 2, lemputės LED; mat. v. – vnt..; kiekis – 500; kaina – 180.00 Lt.; suma – 90 000.00 Lt.; tarpinė suma – 2784, suma – 100 231.85 Lt.; viso kiekis – 2784.00, viso suma – 100 231.85 Lt.; PVM (21%) – 21 048.68 Lt.; apmokėjimui – 121 280.53 Lt.; bendra suma – vienas šimtas dvidešimt vienas tūkstantis du šimtai aštuoniasdešimt litų 53 centai”;

2013-05-17 PVM sąskaitoje-faktūroje serija FAG Nr. 0004508 vietoje įrašų: „Kodas – KL – 4016; prekės pavadinimas – lemputė LED; gamintojas – KING; mat. v. – vnt.; kiekis – 50; kaina – 6.45 Lt.; suma – 322.50 Lt.; tarpinė suma - 1506, suma – 4 373.72 Lt.; viso kiekis – 1936.00; viso suma – 6 497.08 Lt.; PVM (21%) – 1 364.39 Lt.; apmokėjimui – 7 861.47 Lt.; bendra suma – septyni tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt vienas litas 47 centai“ įrašydamas „Kodas – 66340; prekės pavadinimas – D 3 lemputės LED, mat. vnt. – vnt.; kiekis – 500; kaina – 117.00 Lt.; suma – 58 500.00 Lt.; tarpinė suma – 1956, suma – 62 551.22 Lt.; viso kiekis – 2386.00 Lt.; viso suma – 64 674.58 Lt.; PVM (21%) – 13 544.39 Lt.; apmokėjimui – 78 218.97 Lt.; bendra suma – septyniasdešimt aštuoni tūkstančiai du šimtai aštuoniolika litų 97 centai;

2013-06-28 PVM sąskaitoje-faktūroje serija FAG Nr. 0004865 vietoje įrašų: „Serija FAG Nr. 0004865; kodas – 2121-12; prekės pavadinimas – magnetas; gamintojas – „King Tony“; mat. v. – vnt.; kiekis – 14; kaina – 3.60 Lt.; suma – 50.40 Lt.; kodas – 41082R; prekės pavadinimas – 108 d. įrankių rinkinys; gamintojas – „Force“; mat. v. – rink.; kiekis – 21; kaina – 44.27 Lt.; suma – 929.67 Lt.; tarpinė suma – 653, suma – 11 553.12 Lt.; lapas Nr. 3; tarpinė suma – 2563; suma – 17 465.59 Lt.; kodas – 3018; prekės pavadinimas – raktas kombinuotas; gamintojas – „Baum“; mat. v. –vnt.; kiekis – 67; kaina – 1.43 Lt.; suma – 95.81 Lt., tarpinė suma – 3902, suma – 20 461.08 Lt.; lapas Nr. 5; tarpinė suma – 6712, suma – 32 385.18 Lt.; viso kiekis – 6712.00; viso suma – 32 385.18 Lt.; PVM (21 %) – 6 800.89 Lt.; apmokėjimui – 39 186.07 Lt.; bendra suma – trisdešimt devyni tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt šeši litai 7 centai“ įrašydamas „Serija FAG Nr. 0004866; kodas – 66240; prekės pavadinimas – D1 lemputės LED; mat. v. – vnt.; kiekis – 299; kaina – 193.00 Lt.; suma – 57 707.00 Lt.; kodas – 66144; prekės pavadinimas – lemputė LED; mat. v. – vnt.; kiekis – 150; kaina – 180.00 Lt.; suma – 27 000.00 Lt.; tarpinė suma – 1067; suma – 95 280.05 Lt.; lapas Nr. 2; tarpinė suma – 1067; suma – 95 280.05 Lt.; kodas – 66340; prekės pavadinimas – D 3 lemputė LED; mat. v. – vnt.; kiekis – 150; kaina – 117.00 Lt.; suma – 17 550.00 Lt.; tarpinė suma – 2489; suma – 115 729.73 Lt.; lapas 3; tarpinė suma – 2489; suma – 115 729.73 Lt.; viso kiekis– 2489.00; viso suma – 115 729.73 Lt.; PVM (21%) – 24 303.24 Lt.; apmokėjimui – 140 032.97 Lt.; bendra suma – vienas šimtas keturiasdešimt tūkstančių trisdešimt du litai 97 centai;

2013-04-18 mokėjimo nurodyme Nr. 698 vietoje įrašų: „Suma skaitmenimis – 39 670,74 Lt, suma žodžiais – trisdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt litų 74 centai, 2013041800636998*39670.74*1.12* įrašydamas „139 670,74 Lt, suma žodžiais – šimtas trisdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt litų 74 centai, 2013041800636998*139670.74*1.12*;

2013-05-22 mokėjimo nurodyme Nr. 728 vietoje įrašų: „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG0004533“ įrašydamas „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG 0004508“;

2013-05-22 mokėjimo nurodyme Nr. 727 vietoje įrašų: „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG0004533“ įrašydamas „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG0004508“;

2013-06-14 mokėjimo nurodyme Nr. 33 vietoje įrašų: „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG0004759“ įrašydamas „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG0004866“;

2013-06-28 mokėjimo nurodyme Nr. 37 vietoje įrašų: „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG0004865“ įrašydamas „Mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG0004865, 66“;

2013-07-29 mokėjimo nurodyme Nr. 41 vietoje įrašų: „Data – 2013.07.29, mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG0005078, 2013.07.29 THN“ įrašydamas „Data – 2013.06.29, mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą FAG0004866, 2013.06.29 THN“, tokiu būdu suklastojo tikras: 2013-04-18, 2013-05-17, 2013-06-28 PVM sąskaitas-faktūras: FAG Nr. 0004267 Nr. FAG Nr. 0004508, FAG Nr. 0004865 bei 2013-04-18, 2013-05-22, 2013-05-22, 2013-06-14, 2013-06-28, 2013-07-29 mokėjimo nurodymus Nr. 698, 728, 727, 33, 37, 41, ir juos panaudojo pateikdamas UADBB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui Ž. Ž..

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. L. savo kaltę šiomis jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis pripažino iš dalies. Jis patvirtino, kad pakeisdamas sąskaitų – faktūrų ir mokėjimo nurodymų turinį, suklastojo kaltinamajam akte nurodytas sąskaitas – faktūras ir mokėjimo nurodymus, tačiau neigė pagaminęs netikrą dokumentą – 2013-05-13 sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo A. L. teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima tarptautine prekyba, todėl įmonė perka įvairias prekes Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse ir parduoda jas Kazachstane. Kadangi už tam tikros kategorijos ar rūšies prekes, įvežamas į Kazachstaną, yra numatyti papildomi mokesčiai, užsakovų iš Kazachstano prašymu, gabenamo krovinio dokumentuose įrašomas kitas prekių pavadinimas, nei yra iš tikrųjų. Užsakovai atsiunčia pageidaujamų prekių kodų sąrašus ir praneša, kokių prekių jiems reikia, tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių sąrašą pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios darbuotojai atrenka reikalingas prekes ir praneša, kada prekės būna paruoštos bei pateikia sąskaitą apmokėjimui už prekes. Apmokėjus už prekes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jas supakuoja ir parengia gabenimui. 2013 metų pradžioje užsakovai iš Kazachstano pateikė kelis prekių sąrašus, todėl pageidaujamos prekės buvo atrenkamos ir rengiamos gabenimui per kelis kartus. Užsakovai pageidavo įvairių prekių: replių, raktų, kompiuterių, detalių jiems ir pan., tačiau prekių užsakovai per interneto telefonijos tinklą „Skype“ nurodė, kokias prekes reikia įrašyti į sąskaitą, nurodydami muitinės prekės kodą ir sumą, kuri turėtų būti nurodyta sąskaitoje. Kaltinamojo A. L. teigimu, šis susirašinėjimas su užsakovais, vykęs per interneto telefonijos tinklą „Skype“, yra išsaugotas, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnų jis nedomino ir jie nepageidavo, kad šis susirašinėjimas būtų pridėtas prie bylos. Taip pat kaltinamasis A. L. paaiškino, kad visos prekės buvo supakuotos ir sudėtos ant trijų padėklų, padėklai su prekėmis apvynioti plėvele ir sukrauti į išnuomotą krovininį automobilį. Kai automobilis su prekėmis buvo pagrobtas, pas jį atvyko asmuo prisistatęs Ž. Ž., kuris pareiškė, kad jis atstovauja UADBB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jokio įgaliojimo ar pažymėjimo nepateikė, o tik davė kaltinamajam savo vizitinę kortelę. Ž. Ž., kaltinamojo teigimu, pateikė sąrašą dokumentų, kuriuos jis norėjo matyti. Kadangi kaltinamasis A. L. manė, kad šis asmuo yra iš privačios saugos tarnybos, jis pažadėjo jam pateikti reikalaujamus dokumentus, nes tikėjosi su jo pagalba greičiau surasti pagrobtą automobilį su prekėmis. Kalbėdamas su Ž. Ž., kaltinamasis prisipažino, kad pagrobtos buvo ne automobilių lemputės, o kitos prekės, todėl pirkimo sąskaitos – faktūros, kuriose būtų nurodytos lemputės nėra ir jos kaltinamasis A. L. Ž. Ž. pateikti negali. Tačiau pastarasis pasakė, kad tokios sąskaitos, kurioje būtų nurodytos automobilių lemputės ir jų vertė, jam reikia bet kokiu atveju, o kaltinamajam pasiūlius pateikti Ž. Ž. prekių pakavimo lapą, jis atsakė, kad toks dokumentas jam netinka. Vėliau, bendraudamas su Ž. Ž. elektroniniu paštu, kaltinamasis A. L. suprato, kad jis susijęs su UADBB „(duomenys neskelbtini)“ ir jai atstovauja, ne norėdamas surasti pagrobtas prekes, o turėdamas kažkokių kitų tikslų, todėl pasiūlė Ž. Ž. sudaryti konfidencialios informacijos neplatinimo susitarimą, tačiau Ž. Ž. tokį susitarimą sudaryti atsisakė. Kadangi kaltinamasis A. L. nenorėjo, kad išaiškėtų jo vadovaujamos įmonės verslo schema, kai siunčiamos prekės dokumentuose įforminamos kitomis prekėmis, jis per du kartus pakeitė sąskaitų – faktūrų ir mokėjimo nurodymų turinį ir šiuos suklastotus dokumentus nusiuntė Ž. Ž..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. L. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2013-05-13 sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-06-14 eksporto lydimąjį dokumentą ir Tarptautinį krovinių gabenimo važtaraštį Nr. 144 (T.1., b.l. 29, 32-35), iš kurių turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda, o LLP „(duomenys neskelbtini)“ perka 650 vnt. lempučių „XENARC D1S HID 66144“ – 139147,84 litų vertės, 600 vnt. lempučių „XENARC D2S HID 66240“-116014,08 litų vertės, 650 vnt. lempučių „XENARC D3SHID 66340“ – 87528,48 litų vertės, kurių bendra vertė yra 335836,59 litų (97265 eurų).

Liudytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius - P. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamąjį A. L. jis pažįsta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, laiko rimtu verslininku, kadangi jis dažnai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko didelės vertės prekių, visada laiku atsiskaitydavo, todėl jis jokių pretenzijų nei A. L., nei jo vadovaujamoms bendrovėms neturi. Liudytojo P. N. teigimu, klientui, tame tarpe ir kaltinamajam A. L., užsakius prekes, prekės surenkamos pagal pateiktą sąrašą, jos paruošiamos transportavimui ir tada klientui išrašoma sąskaita – faktūra, kurią apmokėjus, klientas gali pasiimti prekes. Kartais klientas prekes atsiima vėliau, tada, kai randa transportą, tačiau prekės niekada neatiduodamos anksčiau, t.y., kol neapmokėta sąskaita. Kartais, kai užsakoma daug prekių, išrašomos kelios sąskaitos – faktūros, o prekės paimamos vėliau, kai paruošiama visa prekių partija, tačiau prekės užsakovui niekada neatiduodamos už prekes nesumokėjus. Ši taisyklė buvo taikoma ir kaltinamajam A. L.. Taip pat liudytojas P. N. kategoriškai pareiškė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašomas sąskaitas – faktūras įtraukiamos tik tos prekės, kurios buvo užsakytos ir atrinktos, kadangi prekės atrenkamos pagal prekės unikalų kodą.

Ikiteisminio tyrimo metu (T.2., b.l. 9-19) 2013-10-03 liudytojas P. N. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus dokumentus: 2013-04-18 PVM sąskaitos - faktūros Nr. 0004267 (3 lapai) kopiją, 2013-06-28 PVM sąskaitos - faktūros Nr. 0004865 (5 lapai) kopiją ir 2013-05-17 PVM sąskaitos - faktūros Nr. 0004508 (2 lapai) kopiją, iš kurių turinio matyti, kad pirkėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” įsigijo įvairių prekių, skirtų automobiliams remontuoti ir prižiūrėti, automobilinių aksesuarų ir pan., tačiau automobilinės lemputės į šias sąskaitas – faktūras neįtrauktos.

Liudytojui P. N. teisiamojo posėdžio metu parodžius jo pateiktų dokumentų kopijas, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas – faktūras, liudytojas P. N. kategoriškai pareiškė, kad jeigu sąskaitose – faktūrose automobilinės lemputės nenurodytos, reiškia jos šiems pirkėjams parduotos nebuvo.

Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada prekyboje neturėjo ir neprekiavo automobilinėmis lemputėmis „XENARC D1S HID BULB 66144“, „XENARC D2S HID BULB 66240“ ir „XENARC D 3S HID BUL 66340“, patvirtinama baudžiamojoje byloje esančiu 2013-08-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu (T.2., b.l. 6).

Liudytojas Ž. Ž. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis yra nepriklausomas krovinių draudimo žalų ekspertas ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl gavęs raštišką UADBB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą ištirti draudiminį įvykį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kroviniu, kreipėsi į kaltinamąjį A. L., kuris pateikė liudytojui Ž. Ž. su dingusiu kroviniu susijusius dokumentus, kurie jam pasirodė įtartini, kadangi nesutapo prekių rūšis ir dingusio krovinio vertė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Ž. Ž. parengė UADBB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo ataskaitą, kurios pagrindu ši bendrovė kreipėsi į policiją. Taip pat liudytojas Ž. Ž. patvirtino, kad visus dokumentus susijusius su dingusių prekių įsigijimu, pakrovimu ir transportavimu, tame tarpe ir sąskaitų – faktūrų bei mokėjimo nurodymų kopijas, jam pateikė kaltinamasis A. L..

2014-02-17 poėmio metu iš AB „Swedbank“ buvo paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymai: 2013-05-22 mokėjimo nurodymas Nr. 727, 2013-05-22 mokėjimo nurodymas Nr. 728, 2013-04-18 mokėjimo nurodymas Nr. 698, 2013-06-14 mokėjimo nurodymas Nr. 33, 2013-06-28 mokėjimo nurodymas Nr. 37 ir 2013-07-29 mokėjimo nurodymas Nr. 41, kurie buvo apžiūrėti ir po apžiūros pridėti prie bylos (T.3., b.l. 34-62).

Kratos, atliktos 2013-10-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose metu, buvo rastas ir paimtas kompiuteris „Dell“, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos - faktūros FAG Nr. 0004267, FAG Nr. 0004508 ir FAG Nr. 0004266 (T.3, b.l. 170-181).

Kratos metu paimtas kompiuteris buvo apžiūrėtas dalyvaujant kaltinamajam A. L. ir apžiūros metu buvo nustatyta, kad kompiuteris išjungtas, todėl kaltinamasis A. L. kompiuterį įjungė, suvesdamas kodą – „Deltaman“. Atvėrus programą „Start“, aplanką „My computer“, po to aplanką „Droplax“, po to „Accitus“ ir „Draudimai“, buvo aptiktos trys bylos pavadinimais „4267“, „4508“ ir „Fagihi SF FAG4866“. Ekrano vaizdo ir minėtų 3 bylų kopijos buvo perkeltos į skaitmeninę laikmeną, kuri pridėta prie baudžiamosios bylos. Atidarius kompiuterio bylą „4267“ yra sąskaita - faktūra „FAG0004267“. Atidarius bylą „4508“ yra sąskaita - faktūra „FAG Nr. 0004508“ ir atvėrus bylą „Fagihi SF FAG4866“ yra sąskaita - faktūra „FAG Nr. 0004866“ (T.3., b.l. 185-196).

Įrodymų vertinimas

Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu pats netiesiogiai pripažino, kad pirkėjų iš Kazachstano prašymu, jis į 2013-05-13 sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius (melagingus) duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda, o LLP „(duomenys neskelbtini)“ perka didelį kiekį automobilinių lempučių, nors buvo parduodamos visiškai kitos rūšies ir vertės prekės. Taip pat kaltinamasis A. L. pripažino, kad jis, nenorėdamas atskleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtos verslo schemos, kompiuterio pagalba suklastojo sąskaitas – faktūras ir mokėjimo nurodymus, pakeisdamas jų turinį, ir šiuos suklastotus dokumentus nusiuntė Ž. Ž., atliekančiam tyrimą dėl dingusio krovinio. Kad 2013-05-13 sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) turinys buvo melagingas, o 2013-04-18 PVM sąskaitos – faktūros, serija FAG Nr. 0004267, 2013-05-17 PVM sąskaitos – faktūros, serija FAG Nr. 0004508, 2013-06-28 PVM sąskaitos – faktūros, serija FAG Nr. 0004865, 2013-04-18 mokėjimo nurodymo Nr. 698, 2013-05-22 mokėjimo nurodymo Nr. 728, 2013-05-22 mokėjimo nurodymo Nr. 727, 2013-06-14 mokėjimo nurodymo Nr. 33, 2013-06-28 mokėjimo nurodymo Nr. 37 ir 2013-07-29 mokėjimo nurodymo Nr. 41, kurie buvo pateikti UADBB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui Ž. Ž., turinys neatitinka originalių dokumentų turinio, neabejotinai patvirtinama liudytojų P. N. ir Ž. Ž. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Swedbank“ pateiktais dokumentais, taip pat kompiuterio „Dell“, kuriuo naudojosi kaltinamasis A. L., apžiūros protokolu.

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis A. L., veikdamas tiesiogine tyčia, pakeisdamas tikrų dokumentų – sąskaitų - faktūrų bei mokėjimo nurodymų turinį ir įrašydamas į šiuos dokumentus melagingą informaciją, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kaltinamuoju aktu kaltinamajam A. L. buvo inkriminuojama, kad jis, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis į 2013-05-13 sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą, o atlikdamas kitų sąskaitų – faktūrų ir mokėjimo nurodymų turinio pakeitimus, suklastojo tikrus dokumentus. Tačiau netikro dokumento pagaminimu kvalifikuojami veiksmai, kuriais surašoma ar kitaip sukuriama tikro dokumento imitacija, kuri išoriškai panaši į tikrą dokumentą ir kuria siekiama suklaidinti asmenį ar instituciją, kuriems šio dokumento imitacija gali būti pateikta, tuo tarpu, tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą, pakeičiant dalį teksto, parašą ar kitus rekvizitus, ar įrašant į dokumentą melagingą informaciją (melagingo turinio dokumento sukūrimas). Kaltinamasis A. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir prekių pagal sutartį, sudarytą su LLP „(duomenys neskelbtini)“, pardavėjas, turėjo teisę išrašyti 2013-05-13 sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), todėl šis dokumentas laikytinas tikru dokumentu, o ta aplinkybė, kad jis į šį tikrą dokumentą įrašė melagingą informaciją (sukūrė melagingo turinio dokumentą), leidžia jo veiksmus kvalifikuoti kaip tikro dokumento suklastojimą. Kaltinamajam A. L. taip pat buvo inkriminuota, kad šis suklastotas dokumentas buvo panaudotas 2013-05-19 sudarant krovinio draudimo sutartį – surašant draudimo liudijimą Nr. TC 279 T0100094556-0, tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. L. krovinio draudimo sutarties nesudarė, jokių dokumentų UADBB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė, todėl šis teiginys iš kaltinimo A. L. turi būti pašalintas. Tačiau ši aplinkybė jokios reikšmės kaltinamojo A. L. veiksmų kvalifikavimui neturi, kadangi BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra numatyti nusikalstamos veikos požymiai su alternatyviais veiksmais, todėl užtenka, kad asmuo padarytų bent vieną iš jų, ir šiuos veiksmus padariusio asmens veika turi būti kvalifikuojama pagal šį įstatymą. Taip pat iš kaltinimo A. L. turi būti pašalintas teiginys, kad šį tikrą dokumentą jis suklastojo, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 335 836,59 litų vertės draudimo išmoką iš UADBB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šį kaltinimo teiginį, o teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo A. L. paaiškinimu apie tai, jog šį dokumentą jis suklastojo, siekdamas nuslėpti jo vadovaujamos bendrovės neteisėtą veiklą. Kadangi kaltinamasis A. L., sukūrė melagingo turinio dokumentą - 2013-05-13 sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip tikro dokumento suklastojimas.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuotini kaltinamojo A. L. veiksmai ir dėl 2013-04-18 PVM sąskaitos – faktūros, serija FAG Nr. 0004267, 2013-05-17 PVM sąskaitos – faktūros, serija FAG Nr. 0004508, 2013-06-28 PVM sąskaitos – faktūros, serija FAG Nr. 0004865, 2013-04-18 mokėjimo nurodymo Nr. 698, 2013-05-22 mokėjimo nurodymo Nr. 728, 2013-05-22 mokėjimo nurodymo Nr. 727, 2013-06-14 mokėjimo nurodymo Nr. 33, 2013-06-28 mokėjimo nurodymo Nr. 37 ir 2013-07-29 mokėjimo nurodymo Nr. 41, kurie buvo pateikti UADBB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui Ž. Ž., suklastojimo, kadangi kaltinamasis A. L., veikdamas tiesiogine tyčia, panaikino šiuose dokumentuose buvusius pirminius įrašus, pakeitė dokumentų turinį ir šiuos suklastotus tikrus dokumentus pateikė asmeniui, atliekančiam tyrimą dėl dingusio krovinio, žinodamas, kad toks tyrimas yra atliekamas. Tačiau iš kaltinimo A. L. šia nusikalstama veika taip pat turi būti pašalintas teiginys, kad šiuos suklastotus dokumentus kaltinamasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui Ž. Ž., siekdamas pagrįsti neteisėtai prašomą draudimo išmoką. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis A. L. dėl draudimo išmokos į UADBB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė, jokių dokumentų šiai draudimo brokerių bendrovei nepateikė ir su bendrovės darbuotojais dėl draudimo išmokos nebendravo, o objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. L. žinojo arba galėjo žinoti, jog sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo iš dalies priklauso nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo Ž. Ž. atliekamo tyrimo rezultatų, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl teismas mano, kad šis kaltinimo teiginys yra neįrodytas.

Kaltinamojo gynėjo nuomone, nors kaltinamojo A. L. padarytos veikos ir turi objektyvius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau gynėjo teigimu, šios nusikalstamos veikos yra mažareikšmės, kadangi kaltinamojo suklastotų dokumentų surašymas, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali, nereikalaujanti pavojingų padarinių (pasekmių), todėl sprendžiant kaltinamojo A. L. padarytų nusikaltimų mažareikšmiškumo klausimą, būtina atsižvelgti į šių nusikaltimų dalyko ypatumus. Sąskaita – faktūra yra buhalterinės mokestinės paskirties griežtos atskaitomybės dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį, ir šio dokumento pagrindu yra tvarkoma buhalterinė apskaita ir mokami privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą, o mokėjimo nurodymas (mokėjimo pavedimas), tai mokėtojo raštu arba elektroninėmis mokėjimo priemonėmis sudarytas nurodymas bankui ar kitai kredito įstaigai pervesti lėšas gavėjui. Akivaizdu, kad pakeitus šiuose dokumentuose užfiksuotos informacijos teisingumą arba įrašius į dokumentą tikrovės neatitinkančią informaciją, yra iškraipoma ūkinės veiklos subjekto buhalterinė apskaita ir ūkinės – finansinės veiklos teisingumas, tuo pačiu padaroma žala valstybės finansų sistemai ir valstybės nustatytų privalomų mokesčių priskaičiavimo bei mokėjimo administravimui, todėl teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo A. L. suklastotų dokumentų (nusikaltimų dalyko) svarbą finansų sistemai, daro išvadą, kad kaltinamojo A. L. padarytos nusikalstamos veikos negali būti pripažintos mažareikšmėmis.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. L. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. L., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei nusikalstamų veikų padarymo motyvus bei tikslus, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, dirba ir išlaiko du mažamečius vaikus, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam A. L. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Dėl kompiuterio konfiskavimo

2013-10-04 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas kompiuteris „Dell“ su lipduku bei užrašu jame „Inspiron N501050, 25694661493, taip pat kompiuterio pakrovėjas (T.3., b.l. 170-171), kuris po apžiūros perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (T.3., b.l. 197-198).

BK 72 straipsnyje yra numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis), o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamajam A. L. priklausantis kompiuteris „Dell“ buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, priemonė, kurios pagalba kaltinamasis A. L. panaikino buvusius pirminius įrašus ir suklastojo 2013-04-18 PVM sąskaitą – faktūrą, serija FAG Nr. 0004267, 2013-05-17 PVM sąskaitą – faktūrą, serija FAG Nr. 0004508, 2013-06-28 PVM sąskaitą – faktūrą, serija FAG Nr. 0004865, 2013-04-18 mokėjimo nurodymą Nr. 698, 2013-05-22 mokėjimo nurodymą Nr. 728, 2013-05-22 mokėjimo nurodymą Nr. 727, 2013-06-14 mokėjimo nurodymą Nr. 33, 2013-06-28 mokėjimo nurodymą Nr. 37 ir 2013-07-29 mokėjimo nurodymą Nr. 41, atlikdamas dokumentų turinio pakeitimus, todėl šis kompiuteris su pakrovėju, turi būti konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis A. L. buvo kaltinamas taip pat ir tuo, kad jis, 2013-06-17 19.00 val., atvykęs į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrių, esantį Vilniaus g. 37, Vilniuje, ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., ką patvirtino savo parašu, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2013-06-17, laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 18.00 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas jo išnuomotas R. S. vardu registruotas automobilis „Iveco 35S12 V“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu kroviniu: 650 vnt. lempučių „XENARC D1S HID BULB 66144“ – 139147,84 litų vertės, 600 vnt. lempučių „XENARC D2S HID BULB 66240“ – 116014.08 litų vertės, 650 vnt. lempučių „XENARC D3SHID BULB 66340“ – 87528.48 litų vertės, draustu draudimo bendrovėje UADBB „(duomenys neskelbtini)“ 335 836,59 litų sumai. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2013-06-17 19.20 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje, esančiame Vilniaus g. 37, Vilniuje, liudytojo apklausos metu patvirtino protokole - pareiškime nurodytas aplinkybes, t. y. melagingai parodė, kad 2013-06-17, laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 18.00 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas jo išnuomotas R. S. vardu registruotas automobilis „Iveco 35S12 V“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu kroviniu: 650 vnt. lempučių „XENARC D1S HID BULB 66144“ – 139147,84 litų vertės, 600 vnt. lempučių „XENARC D2S HID BULB 66240“ – 116014,08 litų vertės, 650 vnt. lempučių „XENARC D3S HID BULB 66340“ – 87528,48 litų vertės.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis A. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis, tikslu gauti draudimo išmoką už UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurioje jis eina direktoriaus pareigas, neva priklausantį ir UADBB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustą 335 836,59 litų vertės krovinį (2013-05-19 draudimo polisas Nr. TC 279 T0100094556-0), 2013-06-17 melagingai pranešė policijos pareigūnams apie nebūtą nusikaltimą: automobilio „Iveco 35S12 V“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu kroviniu: 650 vnt. lempučių „XENARC D1S HID BULB 66144“ – 139147,84 litų vertės, 600 vnt. lempučių „XENARC D2S HID BULB 66240“ – 116014,08 litų vertės, 650 vnt. lempučių „XENARC D3S HID BULB 66340“ – 87528,48 litų vertės pagrobimą ir 2013-06-21 elektroniniu paštu kreipimąsi į UADBB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), dėl draudimo išmokos gavimo, kur pareiškė, kad 2013-06-17, laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 18.00 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas jo išnuomotas, R. S. vardu registruotas automobilis „Iveco 35S12 V“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu kroviniu: 650 vnt. lempučių „XENARC D1S HID BULB 66144“ – 139147,84 litų vertės, 600 vnt. lempučių „XENARC D2S HID BULB 66240“ – 116014,08 litų vertės, 650 vnt. lempučių „XENARC D3SHID BULB 66340“ – 87528,48 litų vertės, draustu draudimo bendrovėje UADBB „(duomenys neskelbtini)“ 335836,59 litų sumai, tokiu būdu, pasikėsino apgaule įgyti UADBB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - draudimo išmoką, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi draudimo bendrovės darbuotojams suabejojus dėl įvykio aplinkybių, pinigai nebuvo išmokėti.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį, kaltinamasis A. L. turi būti išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikalstamų veikų padaryme.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis A. L. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai visas įsigytas prekes pakrovė į jo išsinuomotą R. S. vardu registruotą automobilį „Iveco 35S12 V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pasikrovęs prekes, kaltinamasis A. L. automobiliu nuvažiavo į muitinę, esančią Panerių gatvėje, Vilniuje. Kadangi buvo kažkokie nesklandumai muitinės sistemoje, muitinės tarpininkai eksporto operaciją ir muitinės deklaraciją užpildė labai vėlai. Po to, buvo užplombuotas automobilis, tačiau kas konkrečiai plombavo automobilį, kaltinamasis A. L. pasakyti negalėjo. Kaltinamojo A. L. teigimu, 2013 m. birželio 17 d., apie 11 val., jis pastatė automobilį aikštelėje, esančioje šalia muitinės. Apie 18 val., jis pastebėjo, kad automobilio toje vietoje, kurioje jis jį paliko, nėra, todėl apie automobilio dingimą iš karto pranešė policijai ir davė paaiškinimus apie automobilio dingimo aplinkybes. Maždaug po dviejų ar trijų dienų automobilis atsirado, apie tai kaltinamajam pranešė automobilio savininkas R. S. (R. S.). Atvykęs į R. S. nurodytą vietą, kaltinamasis A. L. rado automobilį, tačiau pats automobilio neapžiūrinėjo, o laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams apžiūrėjus rastą automobilį, buvo nustatyta, kad automobilis be krovinio, o plomba nuo automobilio durų nuplėšta. Ar automobilį atrakino policijos pareigūnai, ar jis buvo rastas atrakintas, kaltinamasis A. L. negalėjo pasakyti, kadangi visus raktelius nuo automobilio jis buvo atidavęs policijos pareigūnams tuo metu, kai kreipėsi dėl vagystės.

Liudytojas T. Ž., duodamas parodymus teisme, paaiškino, kad jis dirba logistikos vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima muitinės tarpininko paslaugomis. Liudytojas T. Ž. negalėjo paaiškinti konkrečių su šia baudžiamąja byla susijusių aplinkybių, nes asmuo plombavęs dingusį automobilį ir tvarkęs muitinės dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, tačiau liudytojo T. Ž. teigimu, jam žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys buvo užplombuotas, o koks krovinys buvo automobilyje, muitinės tarpininko atstovas netikrino, kadangi yra tikrinamas tik dėžių skaičius, o ne turinys.

Liudytojas R. S. (R. S.) teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Bendrovė, be kitos veiklos, dar nuomoja ir mikroautobusus. Savo vardu jis turi registruotą automobilį „Iveco 35S12V‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2013 m. birželio mėnesį, šis automobilis buvo išnuomotas, vėliau nuomos terminas buvo pratęstas, nes automobilį išsinuomojęs asmuo pareiškė, kad nespėjo pervežti krovinio, tačiau nei kam, nei kuriam laikui automobilis buvo išnuomotas, liudytojas R. S. neprisimena. Vėliau automobilį išsinuomojęs asmuo paskambino ir pasakė, kad automobilį pavogė, todėl jis pasiūlė tam asmeniui kreiptis į policiją. Liudytojo R. S. versle, liudytojo teigimu, vagystės yra dažnas reiškinys, todėl jis nenustebo dėl pavogto automobilio. Kitą dieną jam paskambino į mobiliojo ryšio telefoną nepažįstamas vyras, kuris pasakė, kad pastarojo žemėje stovi liudytojui R. S. priklausantis automobilis, todėl pareikalavo automobilį patraukti iš jo žemės sklypo. Apie tai liudytojas pranešė automobilį išsinuomojusiam asmeniui, o vėliau automobilis buvo grąžintas liudytojui R. S.. Grąžintą automobilį vėliau dar apžiūrėjo krovinių draudimo ekspertas, jie kartu su ekspertu patikrino automobilio durelių spyneles, vizualiai jos atrodė tvarkingos, laužimo pėdsakų nesimatė.

Iš byloje esančio automobilio apžiūros protokolo (T.1., b.l. 50-59) matyti, kad 2013 m. birželio 18 d. apžiūrėjus automobilį „Iveco 35S12V‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilio dešinės pusės šoninių durų spyna su matomais pažeidimais, daugiau matomų pažeidimų, neužfiksuota.

2013 m. birželio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, dėl automobilio vagystės, o 2013 m. spalio 4 d. prokuroro nutarimu, iš baudžiamosios bylos dėl automobilio vagystės, buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas į atskirą ikiteisminį tyrimą dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą bei pasikėsinimą apgaule įgyti svetimą turtą (T.1., b.l. 3-10).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pranešimas apie nebūtą nusikaltimą pasireiškia tuo, kad asmuo žino, jog nusikaltimas, apie kurį jis praneša nėra padarytas, suvokia, kad jis melagingai praneša apie nusikaltimą, kuris nebuvo padarytas, ir nori taip veikti. Tačiau jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad automobilis su kroviniu nebuvo pagrobtas, o kaltinamasis A. L. pranešė apie nebūtą nusikaltimą, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta. Bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo neabejotinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytos prekės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atrinktos, supakuotos ir sumokėjus už jas, pakrautos į automobilį „Iveco 35S12V‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis su jame esančiomis prekėmis buvo pateiktas muitinės apžiūrai ir muitinės dokumentų įforminimui, vėliau užplombuotas ir paliktas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie muitinės, tačiau vėliau buvo rastas paliktas kitoje vietoje su nuplėštomis muitinės plombomis ir be jame buvusio krovinio. Akivaizdu, kad automobilis buvo patrauktas iš jo stovėjimo vietos ir nuplėšus muitinės plombas, pasisavintas automobilyje buvęs krovinys, tačiau asmenys nuvažiavę automobiliu nenustatyti, automobilyje buvęs krovinys nerastas, neabejotinų ir patikimų įrodymų, kad prie automobilio nuvarymo ir krovinio pasisavinimo prisidėjo kaltinamasis A. L., inscenizuodamas pagrobimą, byloje nesurinkta, todėl daryti išvadą, kad nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnyje, nepadarytas, nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis A. L. klastojo dokumentus, susijusius su automobilyje buvusiu kroviniu, pati savaime, neduoda pagrindo teigti, kad automobilis nebuvo nuvarytas, o jame buvęs krovinys nepagrobtas. Kad automobilio nuvarymo ir krovinio pagrobimo aplinkybės iki galo nėra išaiškintos, netiesiogiai patvirtinama ir prokuroro procesiniu sprendimu atskirti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal požymius nusikaltimo numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, į atskirą ikiteisminį tyrimą dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą bei pasikėsinimą apgaule įgyti svetimą turtą, kuris rodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto pagrobimo vyko atskirai ir gali būti tęsiamas iki šiol.

Kadangi šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, kad automobilis „Iveco 35S12V‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu kroviniu, nebuvo užvaldytas prieš kaltinamojo A. L. valią, kaltinamasis A. L. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis A. L. savo kaltės nepripažino ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo A. L. teigimu, apie tai, kad dingęs krovinys buvo apdraustas, jam nebuvo žinoma, todėl kreipdamasis į policijos pareigūnus dėl automobilio vagystės, jis pareiškė, kad krovinys nedraustas. Apie tai, kad jo žmona, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, R. N. savo iniciatyva apdraudė į Kazachstaną gabenamą krovinį, jis sužinojo tik po to, kai krovinys jau buvo dingęs. Kaltinamasis A. L. taip pat pareiškė, kad jis dėl draudimo išmokos į UADBB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė, su šios draudimo brokerių bendrovės darbuotojais nebendravo, šiai bendrovei jokių dokumentų nepateikė, todėl, kaltinamojo nuomone, jis niekaip nėra susijęs su gabenamo krovinio apdraudimu, ir ketinimu gauti draudimo išmoką.

Liudytoja – kaltinamojo A. L. sutuoktinė - R. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, valdanti 100 procentų šios bendrovės akcijų. Verslas su Kazachstano bendrovėmis yra rizikingas, prieš keletą mėnesių iki šio įvykio, jau buvo dingęs krovinys, kuris buvo neapdraustas, todėl ji ragino vyrą apdrausti visus į Kazachstaną gabenamus krovinius, tačiau A. L. tai daryti atsisakydavo, motyvuodamas tuo, kad krovinio draudimas tai papildomos išlaidos, kurios neatsipirks. Supratusi, kad A. L. gabenamo krovinio vis tiek neapdraus, ji siekdama apsaugoti krovinį, savo iniciatyva, nieko nežinant savo sutuoktiniui, nusprendė apdrausti gabenamą krovinį. Radusi bendrovę, draudžiančią gabenamus krovinius, ji susisiekė su UADBB „(duomenys neskelbtini)“, nusiuntė jai visus prašomus dokumentus ir buvo sudaryta krovinio draudimo sutartis. Apie sudarytą sutartį ji nieko nesakė savo sutuoktiniui, kadangi žinojo, jog jis gali smarkiai supykti, kad R. N. draudimo sutartį sudarė be jo žinios. Kai automobilis su kroviniu dingo, ji apie tai pranešė draudimo bendrovei ir pateikė jai visus reikalaujamus dokumentus. Vėliau, kai prasidėjo tyrimas ir jos sutuoktiniui buvo pareikšti įtarimai sukčiavimu, visi su krovinio draudimu susiję reikalai sustojo.

Liudytojas L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad aptariamų įvykių metu jis dirbo UADBB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu. UADBB „(duomenys neskelbtini)“ yra draudimo brokerių bendrovė, kuri savarankiškai sprendimų dėl draudimo išmokų nepriima, o jeigu kyla ginčai, juos sprendžia draudikas ir klientas. Liudytojas L. P. patvirtino, kad 2013 metų balandžio mėnesį dėl krovinio draudimo kreipėsi R. N., kuri atsiuntė dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kadangi dokumentai buvo tvarkingi, liudytojas L. P. išsiuntė R. N. sąskaitą apmokėjimui, kurią apmokėjus, buvo sudaryta krovinio draudimo sutartis. 2013 metų birželio mėnesį tas pats asmuo, t.y. R. N., kreipėsi dėl draudiminio įvykio ir pranešė, kad krovinys pavogtas. Kadangi jos pateiktas įvykio aprašymas sukėlė abejones, nes automobilis buvo paliktas stovėti vaizdo kameromis stebimoje aikštelėje, bet toje vietoje, kur vaizdo kameros nefiksuoja vaizdo, liudytojas L. P. apie įvykį informavo bendrovės žalų reguliavimo specialistą K. T., kuriam įvykio aplinkybės taip pat sukėlė įtarimų. Vėliau, gavus policijos pareigūnų pranešimą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, liudytojo L. P. teigimu, žalos administravimas buvo sustabdytas.

UADBB „(duomenys neskelbtini)“ žalų sureguliavimo specialistas - teisininkas K. T., apklaustas liudytoju teisme, paaiškino, kad 2013 metų birželio mėnesį buvo gauta informacija, kad pavogtas draustas krovinys. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, jis elektroniniu paštu ir telefonu bendravo su R. N., kuri teikė reikalaujamus dokumentus, atsakinėjo į jai pateiktus klausimus, o su kaltinamuoju A. L. liudytojas K. T. nebendravo. Liudytojo K. T. teigimu, jam įtarimą kėlė ta aplinkybė, kad krovinio draudimo sutartį sudarė naujai perregistruota bendrovė, todėl buvo nuspręsta atlikti išsamų įvykio aplinkybių patikrinimą. UADBB „(duomenys neskelbtini)“ yra draudimo brokerių bendrovė, susijusi su Nyderlandų Karalystėje registruota draudimo brokerių kompanija „(duomenys neskelbtini)“, o ši su draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojo K. T. teigimu, kai dėl draudiminio įvykio yra tikėtina didelė žala, draudimo bendrovė samdo belgų ekspertus, kurie turi sąsajų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl UADBB „(duomenys neskelbtini)“ daug metų dirba su ekspertais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi R. N. pranešto draudiminio įvykio galima turtinė žala buvo gana didelė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertams buvo pavesta išsiaiškinti visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Liudytojo K. T. teigimu, ekspertai pateikė išvadą, kad dingusio krovinio vertė neatitinka (liudytojo teigimu <...> sumos nesutapo <...>) pateiktų dokumentų, todėl dėl įvykio aplinkybių išsiaiškinimo UADBB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į policijos pareigūną G..

Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje, siekiama apsaugoti asmens nuosavybės teisę, turtines teises ar turtinius prievolinius interesus. Ši nusikalstama veika, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad panaudodamas apgaulę, jis neteisėtai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, ir suvokia, kad dėl to kitam asmeniui bus padaryta turtinės žalos ir nori tos žalos atsiradimo. Sukčiavimo (taip pat ir draudiminio sukčiavimo) esminis požymis, leidžiantis įtarti, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika, yra apgaulės naudojimas nukentėjusio asmens atžvilgiu. Apgaulė sukčiavime pasireiškia sąmoningu kito asmens suklaidinimu, pateikiant jam tikrovės neatitinkančią informaciją, nutylint ar kitaip iškreipiant esminę informaciją, kuri būtina asmens apsisprendimui dėl tam tikrų veiksmų, atnešančių turtinės naudos kaltininkui, atlikimo. Taigi, baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtinieji požymiai yra – objektyvios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti nukentėjusįjį ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Kaltinamajam A. L. buvo inkriminuojama, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, tikslu gauti draudimo išmoką už UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva priklausantį ir UADBB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustą 335 836,59 litų vertės krovinį, 2013-06-17 melagingai pranešė policijos pareigūnams apie nebūtą nusikaltimą - automobilio su jame buvusiu kroviniu, draustu draudimo bendrovėje UADBB „(duomenys neskelbtini)“ 335836,59 litų sumai, tokiu būdu, pasikėsindamas apgaule įgyti UADBB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - draudimo išmoką, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi draudimo bendrovės darbuotojams suabejojus dėl įvykio aplinkybių, pinigai nebuvo išmokėti. Taigi, kaltinamajam A. L. inkriminuota, kad apgaulė jo veiksmuose pasireiškė tuo, kad jis, turėdamas tikslą gauti draudimo išmoką, melagingai pranešė policijos pareigūnams apie nebūtą nusikaltimą – automobilio su jame buvusiu kroviniu, vagystę. Tačiau teismas jau anksčiau konstatavo, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, kad automobilis „Iveco 35S12V‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu kroviniu, nebuvo užvaldytas prieš kaltinamojo A. L. valią, ir padarė išvadą, kad kaltinamojo A. L. dalyvavimas šio nusikaltimo (pranešimo apie nebūtą nusikaltimą) padaryme, neįrodytas, todėl kaltinamojo A. L. kreipimasis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrių negali būti vertinamas, kaip sąmoningas tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas. Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinamasis A. L., kreipdamasis pareiškimu į policijos pareigūnus dėl automobilio su jame buvusiu kroviniu pagrobimo, žinojo, kad dingęs krovinys yra draustas.

Kad kaltinamasis A. L., kreipdamasis pareiškimu į policijos pareigūnus dėl automobilio su jame buvusiu kroviniu pagrobimo, pareiškė, jog dingęs krovinys yra nedraustas, patvirtinama baudžiamojoje byloje esančiu 2013 m. birželio 17 d. protokolu – pareiškimu (T.1., b.l. 11), todėl kaltinimo teiginys, kad A. L. dėl vagystės į policijos pareigūnus kreipėsi tikslu gauti draudimo išmoką, kelia pagrįstas abejones.

Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. L. krovinio draudimo sutarties nesudarė ir jokių dokumentų, reikalingų draudimo sutarčiai sudaryti, draudimo brokerių bendrovei nepateikė. Taip pat, jis nesikreipė į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos ir nebendravo su UADBB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, aiškinantis draudiminio įvykio aplinkybes ir sprendžiant draudimo išmokos klausimus. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai - UADBB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai – L. P. ir K. T., todėl akivaizdu, kad kaltinamasis A. L. asmeniškai nedalyvavo, draudžiant dingusį krovinį ir sprendžiant klausimus dėl draudimo išmokos. Nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis A. L. suklastojo prekių sąskaitas – faktūras ir mokėjimo nurodymus, pakeisdamas šių dokumentų turinį tikrovės neatitinkančia informacija, ir šiuos suklastotus dokumentus nusiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui Ž. Ž., atstovavusiam UADBB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši aplinkybė, kaip apgaulės požymis, kaltinamajam A. L. neinkriminuota, be to, teismas mano, kad šių suklastotų dokumentų turinys negalėjo turėti esminės įtakos draudiko apsisprendimui dėl draudimo išmokos.

Iš baudžiamojoje byloje esančio dokumentų pateikimo protokolo (T.1., b.l. 143) matyti, kad liudytojas L. P. 2013-12-09 pateikė dokumentus, kurių pagrindu buvo sudaryta krovinio draudimo sutartis: 2013-05-15 susirašinėjimo su R. N. medžiagą (1 lapas), 2013-05-17 susirašinėjimo medžiagą (5 lapai), 2013-05-13 sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-05-10 sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-05-07 sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-05-10 sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-05-07 sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-05-10 sąskaitą -faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-05-10 sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-05-14 sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-05-17 sąskaitą - faktūrą Nr. L128/13/163 ir 2013-05-17 mokėjimo nurodymą Nr. 25 (T.1, b.l. 144-159), iš kurių matyti, kad dar draudimo sutarties sudarymo metu R. N. draudimo brokerių bendrovei pateikė duomenis (T.1., b.l. 150), kad į Kazachstaną eksportuojamos 335836, 59 Lt (97265 eurų) vertės automobilinės lemputės, kurias ji pageidavo apdrausti, todėl draudimo sutarties sudarymo metu UADBB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, kad draudžia automobilines lemputes. Tiek liudytojas L. P., tiek liudytojas K. T. teisiamajame posėdyje teigė, kad esminę reikšmę draudžiant gabenamą krovinį ir išmokant draudimo išmoką, turi krovinio vertė ir dokumentai, įrodantys krovinio buvimo faktą ir draudiminį įvykį, o ne krovinio turinys, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodytus dokumentus kaltinamasis A. L. suklastojo po to, kai krovinys dingo ir jau buvo pradėta žalos administravimo procedūra, neturi pagrindo netikėti kaltinamojo A. L. teiginiu, kad šiuos dokumentus jis suklastojo, ne siekdamas gauti draudimo išmoką, o norėdamas nuslėpti savo vadovaujamos įmonės neteisėtą verslo schemą. Dokumentų klastojimo aplinkybė galėtų turėti reikšmės tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis A. L. ir liudytoja R. N. savo veiksmus koordinavo, būdami iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, tačiau tokių duomenų šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo A. L. dalyvavimą, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, o teismas išnaudojo visas galimybes kilusioms abejonėms ir neaiškumams pašalinti, tačiau šių abejonių pašalinti nepavyko, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis A. L. turi būti išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. L. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui.

Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o kaltinamajam A. L. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. L. išteisintinas dėl pasikėsinimo padaryti sunkų nusikaltimą, ir siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, mano, kad kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės turi būti taikomos ir toliau.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir jam paskirti:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, už sąskaitos – faktūros (duomenys neskelbtini) suklastojimą, - 10 (dešimties) MGL dydžio baudą;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, už PVM sąskaitos – faktūros, serija FAG Nr. 0004267, PVM sąskaitos – faktūros, serija FAG Nr. 0004508, PVM sąskaitos – faktūros, serija FAG Nr. 0004865, 2013-04-18 mokėjimo nurodymo Nr. 698, 2013-05-22 mokėjimo nurodymo Nr. 728, 2013-05-22 mokėjimo nurodymo Nr. 727, 2013-06-14 mokėjimo nurodymo Nr. 33, 2013-06-28 mokėjimo nurodymo Nr. 37 ir 2013-07-29 mokėjimo nurodymo Nr. 41, suklastojimą, - 20 (dvidešimties) MGL dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirti A. L. galutinę subendrintą bausmę – 25 (dvidešimt penkių) MGL dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalies reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2013 m. spalio 5 d. (vieną parą), vieną kardomojo kalinimo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Kardomąsias priemones A. L. palikti tas pačias - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį A. L. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį A. L. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Kompiuterį „Dell“ su lipduku bei užrašu jame „Inspiron N501050, 25694661493, taip pat kompiuterio pakrovėją, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Valdas BugelevičiusNuorašas tikras:Teisėjas Valdas Bugelevičius