Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2021-03-19 · Civilinė byla Nr. 2YT-2900-907/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-19
Bylos Nr.
2YT-2900-907/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00870-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė (pirm.)
Pareiškėjas
V. G.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2900-907/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00870-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.5.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 19 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ir antstoliui Andriui Liaškovui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalies b punktu, taikyti vykdymo senaties terminą, panaikinti 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti 2021 m. sausio 27 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoti iš antstolio neteisėtai nusavintas lėšas, informuoti prokurorą ir skirti antstoliui baudą. Nurodė, kad vykdymo procesas dėl baudos išieškojimo yra neteisėtas, nes yra suėjusi baudos išieškojimo senatis. Papildomai pareiškėjas 2020 m. kovo 10 d. gautuose atsikirtimuose į antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), prašo patikrinti, ar dėl antstolio neveikimo senaties terminas nepasibaigė anksčiau (b. l. 1-2, 16).

2. Antstolis 2021 m. vasario 15 d. patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir skundą su vykdomąją byla Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui. Nurodė, kad vadovaujantis BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje ir 2 punkte numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dviejų metų ir per šį laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Dėl šių baudžiamojo kodekso nuostatų taikymo yra būtina išaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), per visą vykdymo laikotarpį antstolis ėmėsi priemonių, kad nuosprendis būtų įvykdytas. Antstolis tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, teikė užklausas Gyventojų registrui, Nekilnojamojo turto registrui, LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, LR transporto priemonių registrui, Ginklų registrui, Socialinės paramos fondo registrui, antstoliui informacinei sistemai, atliko kitus veiksmus. Todėl senaties termino institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutartys būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytos – buvo atliekami vykdymo veiksmai, nuolat tikrinama pareiškėjo turtinė padėtis. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų padarė išvadą, kad pareiškėjas, kaip bauda baustas asmuo, vengė ją įvykdyti ir baudos geranoriškai nedengė. Todėl baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio neveikimo, o būtent dėl pareiškėjo vengimo sumokėti baudą, domėtis vykdymo proceso eiga ir bendradarbiauti su antstoliu. Vykdomosios bylos nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas (pareiškėjas) nemoka skolų ir nededa jokių pastangų jas sumokėti, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to pareiškėjas po 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priėmimo padarė naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundą atsisakyta tenkinti (b. l. 4-5).

3. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, (b. l. 6-8, 9, 10).

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (b. l. 13-14).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, byla dalyje nutrauktina.

Žemesnės instancijos teismas

5. Byloje nustatyta, kad antstolio Andriaus Liaškovo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2636,20 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojui valstybei, kurią atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, pagal 2016 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bauda (vykd. b. l. 2-5). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. vasario 18 d., baudą V. G. privalėjo sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes jos sumokėjimas buvo išdėstytas iki 2016-12-18. Todėl nuosprendžiui įsiteisėjus 2016 m. vasario 18 d., V. G. per teismo nustatytą terminą savanoriškai nesumokėjus piniginės baudos, Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl nuosprendžiu paskirtos baudos priverstinio išieškojimo. Vykdomasis dokumentas buvo pradėtas vykdyti antstolio kontoroje 2016 m. gruodžio 23 d. (vykd. b. l. 6, 8-9). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (b. l. 18-24), o Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

6. Pareiškėjas nurodė, jog jam pagal 2016 m. sausio 27 d. nuosprendį paskirta bauda neturi būti išieškoma, nes suėjo nuosprendžio vykdymo senatis, todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta. Antstolis su tuo nesutiko, nurodydamas, jog pareiškėjas baudą sumokėti vengė, o antstolis ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad bauda būtų išieškota.

7. Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

8. CPK 584 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdytini yra teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai, o vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, kuriuos ir išduoda teismai tam, kad būtų vykdomi jų priimti sprendimai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įsiteisėję teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo nuosprendis yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).

9. Vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Remiantis CPK 584 straipsniu pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini taip pat ir teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu yra suėjusi BK 96 straipsnio nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis (BPK 337 straipsnio 1 punktas). Pagal BK 96 straipsnį, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), arba per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos (BK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja; šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas; tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo (BK 96 straipsnio 4 dalis). Be to, pažymėtina, kad BK 96 straipsnio 2 dalis numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Tokiu būdu, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis teismo nuosprendis.

10. Pagal 2016 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bauda (vykd. b. l. 2-5). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. vasario 18 d., baudos mokėjimas V. G. buvo išdėstytas 10 mėnesių, t. y., jis ją turėjo sumokėti iki 2016-12-18. V. G. jos gera valia nesumokėjus, nuosprendis 2016 m. gruodžio 20 d. patvarkymu buvo perduotas antstoliui vykdymui, išduodant vykdomąjį raštą (v. b. l. 6). Vykdomasis dokumentas buvo pradėtas vykdyti antstolio kontoroje 2016 m. gruodžio 23 d. (vykd. b. l. 6, 8-9). Atkreiptinas dėmesys, jog V. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, t. y. už apysunkio nusikaltimo padarymą, ir jam paskirta bauda, todėl jam turi būti taikomas BK 96 straipsnis tik tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas per trejus metus (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), ir jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos (BK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, pažymėtina, kad BK 96 straipsnio 2 dalis numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Taigi, pareiškėjo atveju, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nėra praleista, nes nuosprendis pateiktas vykdymui ir pradėtas vykdyti laiku, nepraleidus termino, be to, pareiškėjas 2016-08-24 (po nuosprendžio įsiteisėjimo ir iki nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos) padarė naują nusikalstamą veiką, dėl ko jo atžvilgiu buvo priimtas 2018 m. spalio 1 d. nuosprendis ir jis nuteistas laisvės atėmimo bausme, todėl vykdymo senaties eiga nutrūko ir yra skaičiuojama nuo naujo nusikaltimo padarymo.

11. Be to, CPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei vykdyti kitas skolininko pareigas vykdymo procese, tačiau vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų siekiant sumokėti paskirtą baudą, nedirbo, aktyviai neieškojo darbo, nesiekė gauti pajamų ir sumokėti baudą, jis tik 2018-09-14 antstoliui pateikė prašymą grąžinti nuskaičiuotus 76,00 Eur, prašymą nutraukti baudos vykdymą suėjus senaties terminui bei panaikinti 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo netenkintas (vykd. b. l. 48, 67-68, 70-71). Pažymėtina, jog pagal 2018 m. spalio 1 d. nuosprendį laisvės atėmimo bausmę atlikti jis buvo pasiųstas tik 2019-01-22, vadinasi, iki to laiko jis turėjo pakankamai galimybių gauti lėšų ir sumokėti priteistą baudą, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų, todėl tai laikytina skolininko nesąžiningu elgesiu ir vengimu sumokėti baudą. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo nutraukti vykdomosios bylos, nes nesuėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis, nesuėjo ir 15 metų terminas, kai nuosprendis jau negali būti vykdomas (BK 96 straipsnio 3 dalis). Be to, vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo vykdomas pagal CPK normas, tačiau ir šiuo atžvilgiu bendroji vykdymo senatis nėra suėjusi, todėl vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo iš skolininko valstybei privalo būti vykdomas.

12. Analizuojant vykdomosios bylos duomenis, nenustatyta, kad antstolis būtų praleidęs trijų metų terminą neatlikdamas jokių vykdomųjų veiksmų, kadangi nuosekliai ir reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai, t. y. pateikiamos užklausos: Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Tauragės teritorinei darbo biržos Jurbarko skyriui, VMI prie LR finansų ministerijos, Socialinės paramos fondo registrui, antstolių informacinei sistemai, priimti patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, dėl skolos išieškojimo, areštuotos lėšos (vykd. b. l. 11, 12, 13, 14-15, 17-18, 20-21, 22, 23-24, 29-30, 31, 36, 37-38, 78-79, 80-81, 82-83, 84-86, 87, 88, 89). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl skolininko V. G. nesąžiningumo ir vengimo vykdyti nuosprendį – vengimo sumokėti paskirtą baudą, vengimo domėtis vykdymo proceso eiga bei nenoro bendradarbiauti su antstoliu, o ne dėl antstolio neveikimo. Be to, visos pagal skolininko turtinę padėtį įmanomos priverstinio vykdymo priemonės skolininkui antstolio buvo pritaikytos ir iki šios dienos nėra panaikintos, tačiau bauda dar nėra išieškota. Teismas taip pat pripažįsta, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo iš pareiškėjo nebuvo išieškota priteista bauda, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdymo proceso vykdomojoje byloje dėl senaties. Atitinkamai nėra pagrindo panaikinti antstolio Andriaus Liaškovo 2021 m. sausio 27 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti skundo.

13. Pareiškėjo manymu, piniginės lėšos yra nuskaičiuotos pasibaigus senaties terminui, todėl turi būti grąžintos. Kaip jau buvo minėta, baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio neveikimo, o būtent dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir vengimo sumokėti paskirtą baudą, todėl senaties eiga sustojo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas dėl piniginių lėšų grąžinimo laikytinas nepagrįstu.

14. Pareiškėjas nurodo, kad įstatymas nenumato galimybės reikalauti vykdymo išlaidų, kai vykdomojoje byloje pasibaigęs vykdymo senaties terminas, todėl antstoliui už vykdymo veiksmų atlikimą pasibaigus senaties terminui prašo skirti baudą. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Kadangi nenustatyta, jog vykdomojoje byloje yra pasibaigęs vykdymo veiksmų atlikimo senaties terminas, o antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą, patyrė išlaidas, kurios, vadovaujantis CPK 610 straipsniu, 611 straipsniu, išieškomos iš skolininko, dėl to pareiškėjo argumentas dėl nepagrįstai skaičiuojamų vykdymo išlaidų ir baudos antstoliui skyrimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas, taip pat atmestinas ir prašymas informuoti prokurorą, nes nėra tam pagrindo.

15. Akivaizdu, jog išieškoti baudos nepavyko dėl paties skolininko kaltės, nes jis baudos nesumokėjo. Pareiškėjas, būdamas skolininku, vykdymo procese elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nes nesiėmė jokių veiksmų, kad bauda būtų sumokėta gera valia, vengė ją sumokėti. CPK 644 straipsnio įtvirtinta skolininko pareiga nedelsiant informuoti antstolį apie savo gyvenamosios vietos, buveinės ar darbo vietos pasikeitimą, taip pat įtvirtinta pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kadangi antstolio veiksmai vykdomojoje byloje yra atlikti pagal jam įstatymo suteiktus įgaliojimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų ir teismui nenustačius antstolio atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumo, pareiškėjo V. G. skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

16. Taip pat pareiškėjas prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dėmesį, kad CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2007). Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas antstolio veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos A. T. 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Akivaizdu, kad pareiškėjas nesutikimą su 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-159-22330 reiškia akivaizdžiai pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, todėl jis neteko teisės skųsti antstolio veiksmus dėl jam nustatyto įpareigojimo. Pažymėtina, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz.: Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2015 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015; kt.). Atsižvelgiant į tai, civilinė byla dalyje dėl 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymo Nr. S-20-159-22330 panaikinimo nutrauktina.

17. Apibendrinant ir vertinant apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino taikymą nuosprendžio vykdymo išieškojimo veiksmų ir pareiškėjo elgesio aspektu, teismas daro išvadą, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog vykdymo veiksmus antstolis atliko periodiškai, nuolat, iš nepraėjus trejiems metams tarp atskirų vykdymo veiksmų, todėl, įvertinus pareiškėjo elgesį, jog baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko veiksmų, nesiėmimo priemonių papildomoms ir nuolatinėms pajamoms gauti, taikyti senaties terminą vykdymo procese nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas, nėra pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalyje antstoliui vykdomąją bylą nutraukti, todėl civilinė byla dalyje dėl 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymo Nr. S-20-159-22330 panaikinimo nutrauktina, o kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 512-513 straipsniais, 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teismas

nutaria:

Civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjo V. G. prašymo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Likusioje dalyje pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Asta Čebatoriūtė