- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-659-889/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00922-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- Z. T., D. Č.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. T. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos D. Č. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų D. Č. ir Z. T. taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad Z. T. įsipareigoja per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti ir išsideklaruoti iš D. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini).
2. 2021 m. kovo 1 d. teisme gautas pareiškėjos D. Č. prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nes Z. T. nevykdo patvirtintos taikos sutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi prašymą tenkino; pagal teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą išdavė pareiškėjai D. Č. vykdomąjį raštą dėl Z. T. iškeldinimo ir išdeklaravimo iš D. Č. asmeninės nuosavybės teise pagal 2012 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JD-2466 priklausančios 890/1361 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 47/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalies sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9/20 dalies kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisė D. Č. iš Z. T. 150,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Z. T. nei per taikos sutartyje nustatytą šešių mėnesių terminą, nei vėliau taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo išsikelti ir išsideklaruoti iš D. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais neįvykdė ir šiuo metu gyvena tame pačiame name. Iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas Z. T. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, prašo, atnaujinus procesą, prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti.
4.2. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog Z. T. iki šiol neįvykdė teismo patvirtintoje taikos sutartyje numatyto įpareigojimo, neišsikėlė ir neišsideklaravo iš D. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu ten gyvena, o D. Č. dėl konfliktiškų santykių su pareiškėju negali gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame turte, teismo patvirtintos taikos sutarties sąlyga dėl Z. T. įsipareigojimo išsikelti ir išsideklaruoti iš nurodyto turto yra aiški, nedviprasmiška ir gali būti vykdoma priverstinai, nusprendė, jog yra pagrindas pareiškėjai D. Č. 2018 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutarties pagrindu išduoti vykdomąjį raštą dėl Z. T. priverstinio iškeldinimo iš D. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskirajame skunde pareiškėjas Z. T. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: netenkinti D. Č. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Apeliantas nurodo, jog Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra negaliojanti ab initio (nuo pradžių). Sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės ir grasinimų, be to, prieštaravo imperatyvioms teisės normoms dėl joje įtvirtinto draudimo kreiptis į teismą. Pareiškėjų sudaryta taikos sutartis apskritai yra nevykdytina.
4.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš taikos sutarties turinio galima daryti išvadą, jog pareiškėjai siekė nutraukti bendrą gyvenimą ir išspręsti su santykių nutrūkimu susijusius klausimus, tačiau iš tiesų sudarydamos taikos sutartį šalys nesiekė nutraukti bendrų santykių. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad šalys ir po taikos sutarties sudarymo gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o pareiškėja nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kadangi šalys nesiekė nutraukti teisinių santykių arba po taikos sutarties sudarymo dėl šalių gyvenimo kartu susiklostė nauji teisiniai santykiai, vykdomasis raštas negalėjo būti išduotas – teismo patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo išspręsti susiklosčiusių naujų santykių pabaigos klausimai.
4.3. Teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje ir pareiškėjų prašymą patvirtinti taikos sutartį atmesti, nes šalių sudaryta taikos sutartis yra negaliojanti. Teismo sprendimas byloje dėl proceso atnaujinimo neabejotinai turės įtakos sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja D. Č. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš apelianto pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėja nurodo, jog nėra ir nebuvo ginčo, kad abi šios bylos šalys nesusituokusios gyveno kartu ir vedė bendrą šeimos ūkį (CK 6.969 straipsnis). Pareiškėjas Z. T. aiškiai žinojo ir suprato, kad pareiškėja asmeninės nuosavybės teise pagal 2012 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių įsigijimo pagrindo pareiškėjas Z. T. niekada neginčijo, neginčija iki pat šiol. Šalių jungtinė veikla pasibaigė, kai pareiškėjas pradėjo grasinti pareiškėjai susidoroti fiziškai, sunaikinti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Pareiškėjas Z. T. pripažino, kad bendras gyvenimas pasibaigė, neverčiamas ir kitaip nepaveiktas sutiko taikos sutartimi išspręsti klausimus dėl nuosavybės teisinio režimo ir išsikėlimo.
5.2. Tarp bylos šalių 2018 m. rugpjūčio 29 d. sudaryta taikos sutartis yra sandoris, pareiškėjas Z. T. gerai suprato, kokį sandorį sudaro, jam buvo išaiškintos sudaromo sandorio teisinės pasekmės, o teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis turi įstatymo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).
5.3. Pareiškėja mano, kad sudarytos taikos sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, pareiškėjo įsipareigojimas yra vykdytinas, o pareiškėjo Z. T. minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje faktinės aplinkybės yra skirtingos nuo tų, kurios nustatytos šioje byloje, todėl nurodyta nutartimi nesivadovautina.
5.4. Gyvenimas kartu po to, kai buvo nustatyta prievolė išsikelti, nekeičia 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties esmės.
5.5. Pareiškėja teigia, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą. Kadangi procesas civilinėje byloje nėra atnaujintas, teismas neturi teisės stabdyti bylos Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Šioje byloje pareiškėjas Z. T. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria tenkintas pareiškėjos D. Č. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkto vykdymo – Z. T. iškeldinimo ir išdeklaravimo iš D. Č. asmeninės nuosavybės teise pagal 2012 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JD-2466 priklausančios 890/1361 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 47/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalies sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9/20 dalies kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
8. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Plungės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų D. Č. ir Z. T. taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad Z. T. įsipareigoja per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti ir išsideklaruoti iš D. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini); pareiškėjas Z. T. taikos sutartimi patvirtino, jog neturi ir ateityje neturės pretenzijų į D. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime dėl taikos sutarties patvirtinimo pareiškėjai nurodė, jog jiems žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės, o pačioje taikos sutartyje numatė, jog sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad D. Č. asmeninės nuosavybės teise pagal 2012 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JD-2466 priklauso 890/1361 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 47/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9/20 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl to, jog Z. T. nei per taikos sutartyje nustatytą šešių mėnesių terminą, nei vėliau neįvykdė taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo išsikelti ir išsideklaruoti iš D. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais ir šiuo metu gyvena tame pačiame name, nėra. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu aplinkybes, kad Z. T. gyvena namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir nėra iš ten išsideklaravęs, patvirtino abiejų šalių atstovai.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
10. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Svarstant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, būtina atkreipti dėmesį į CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, jog vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Tokia CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata reiškia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo ir vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1373-790/2018, nutarties 16 punktas).
11. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, nekeičiant sprendimo, kuriuo išspręstas šalių materialinis teisinis ginčas, turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog Z. T. iki šiol neįvykdė teismo patvirtintoje taikos sutartyje numatyto įpareigojimo – neišsikėlė ir neišsideklaravo iš D. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu ten gyvena, o D. Č. dėl konfliktiškų santykių su pareiškėju negali gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame turte, tai, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlyga dėl Z. T. įsipareigojimo išsikelti ir išsideklaruoti iš nurodyto turto yra aiški, nedviprasmiška ir gali būti vykdoma priverstinai, nusprendė, jog, siekiant užtikrinti tinkamą teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą, pareiškėjai D. Č. išduotinas vykdomasis raštas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados.
13. Kaip jau minėta, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas Z. T. nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Taikos sutarties sąlygos dėl Z. T. išsikėlimo ir išsideklaravimo iš D. Č. priklausančio nekilnojamojo turto yra aiškios, suprantamos, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai įvykdytos, taigi nėra jokių kliūčių išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo.
14. Z. T. prieštarauja vykdomojo rašto išdavimui iš esmės motyvuodamas tuo, jog taikos sutartis yra negaliojanti, nes pareiškėjas ją pasirašė dėl grasinimų, apgaulės, be to, sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo ir prašo, atnaujinus procesą, prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjo nurodomi argumentai dėl sutarties sudarymo aplinkybių ir jos prieštaravimo imperatyvioms normoms nėra teisiškai reikšmingi šioje proceso stadijoje: pareiškėjas iš esmės ginčija pačią taikos sutartį, tačiau teismo nutartis, kuria sutartis yra patvirtinta, yra įsiteisėjusi, taigi taikos sutartis turi teismo sprendimo galią, yra privaloma visiems asmenims ir vykdytina visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Atsisakius išduoti vykdomąjį raštą dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių, būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas.
15. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas byloje dėl proceso atnaujinimo neabejotinai turės įtakos sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio, vykusio 2021 m. balandžio 26 d., metu žodine nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo stabdyti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą, iki kol bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 165 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo nutarčių dėl bylos sustabdymo apskundimą, yra nustatyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Tačiau nutartis, kuria atsisakoma bylą sustabdyti, atskiruoju skundu neskundžiama. Taigi apelianto atskirojo skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nesustabdė prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo, nevertintini, kadangi nutartis atsisakyti sustabdyti bylos nagrinėjimą negali būti atskirojo skundo objektas.
17. Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
18. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį; keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.