Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) direktoriaus J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 1 dalyje, byla G. N. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. N. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji būdama UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstove, 2018 m. rugpjūčio 16 d. pateikė (duomenys neskelbtini) postui „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) elektroninę importo deklaraciją (toliau -EID) Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-08-16), kuria deklaravo „(duomenys neskelbtini) importuojamą naudotą, autoįvykio metu sudaužytą, lengvąjį automobilį „AUDI (duomenys neskelbtini)“, pagaminimo metai - 2015, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris - 1984 cm3, galia - 162 kW, degalų rūšis - benzinas (toliau - lengvasis automobilis), kurio muitinė vertė EID 46 langelyje - 5141,35 Eur, deklaruota alternatyviu (ne sandorio) muitinio įvertinimo metodu. Kartu su EID buvo pateikta UAB (duomenys neskelbtini) turto vertintojo M. S. surašyta Kilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-08-14), kurios duomenimis remiantis EID 46 langelyje buvo deklaruota lengvojo automobilio muitinė vertė.

Pateikimo įstaigoje krovinių poste „Tiekimas“ muitinės posto pareigūnui, patikrinus ar transporto priemonės defektai atitinka vertinimo ataskaitoje nurodytus defektus, nustatyti neatitikimai, t. y. Transporto priemonės apžiūros - defektų akte Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-08-14) Apgadinimų ir numatomo remonto protokole į keičiamų detalių sąrašą įtraukti išmontuoti kairys ir dešinys rūko žibintai. Dėl nustatyto neatitikimo EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-08-16) neišleista, Kilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-08-14) muitinėje nepriimta. 2018-08-17 muitinėje tam pačiam lengvajam automobiliui UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas G. K., pateikė naują EID Nr. (duomenys neskelbtini) su patikslinta UAB (duomenys neskelbtini) Kilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu išnagrinėjus EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-08-17) pagal patikslintą Kilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotus duomenis, nustatyta, kad lengvojo automobilio muitinė vertė, apskaičiuota remiantis ataskaitos duomenimis, - 5147,32 Eur. Papildomai priskaičiuota importo mokesčių suma - 3 Eur. Tokiu būdu, UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė G. N., būdama atsakinga už prekių deklaravimą, jų pateikimą muitiniam tikrinimui ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikdama neteisingus duomenis EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-08-16) 46 langelyje apie deklaruojamo lengvojo automobilio muitinę vertę, nurodydama 5141,35 Eur vietoje 5147,32 Eur ir tai turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, susidarė mokestinė nepriemoka- 3 Eur. Tuo G. N. pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, numatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau — SMK), 15 straipsnio 2 dalies ir (b) punktų nuostatose ir 2015-07-28 Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos SMK nuostatos B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-361 (2016-12-15 įsakymo Nr. 1026 redakcija) patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 17.1 punktą.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimu, G. N. veiką kvalifikavo pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį ir bylą G. N. atžvilgiu nutraukė kadangi veika yra mažai pavojinga ir pareiškė pastabą.

3. Kauno teritorinės muitinės direktorius skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą – pripažinti G. N. padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 212 straipsnio 5 dalį ir paskirti nuobaudą.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas nutarime neaptarė ir galimai neatsižvelgė į muitinės tarpininko atstovo pareigą pateikti teisingus duomenis muitinės deklaracijoje. G. N. būdama muitinės tarpininko atstovė yra atsakinga už teisingų duomenų pateikimą muitinės deklaracijoje. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kur nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pateikdamas muitinei importo deklaraciją, asmuo prisiima atsakomybę už: a.) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b.) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą. Taip pat 2015-07-28 Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos SMK nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus pastraipa numatyta, kad Deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą. Tai reiškia, kad asmuo deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai tampa atsakinu deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Teismai pažymi, kad deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių veiksmas. Pateikdamas deklaraciją asmuo tampa atsakingu, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. (2016-11-05 Kauno apylinkės teismo nutartis Nr. II-144-540/2016). Nutarime nurodytas G. N. teiginys, kad ji neturi išsilavinimo atlikti turto vertinimą, todėl negalėjo ir neturėjo teisės pagal įstatymą pasielgti kitaip yra prieštaraujantis šioje pastraipoje nurodytoms, jos, kaip deklaraciją pateikusiam asmeniui, nurodytoms pareigoms.

3.2. Muitinės tarpininko atstovė G. N. 2018 m. spalio 3 d. paaiškinime nurodė, kad valstybei žala padaryta nebuvo, tai pažymėjo ir teismas, nurodydamas, kad žala nebuvo niekam padaryta, pirmosios deklaracijos išleidimo atveju valstybei būtų likę nesumokėti 3 eurai, tačiau EID Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išleista. Atkreipia dėmesį, kad neigiamų padarinių realiai nekilo tik todėl, kad muitinė pastebėjo ir tinkamai įformino deklaravimo tvarkos pažeidimą. EID Nr. 1(duomenys neskelbtini) buvo patikrinta ir neišleista, nustačius neatitikimų, muitines iniciatyva. Pažymėtina, kad G. N. padarytos klaidos nepastebėjo ir pati savo iniciatyva dėl jos ištaisymo į muitinę nesikreipė, todėl teiginys, kad žala valstybei padaryta nebuvo - nėra pagrindas atsakomybei šalinti. Administracinės atsakomybės pagal ANK 212 str. atsiradimo pagrindas yra deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje. Iš šios teisės normos dispozicijos akivaizdu, kad administracinio nusižengimo objektyviajai pusei konstatuoti pakanka, kad deklarantas pateikia neteisingus duomenis deklaracijoje arba kitaip suklaidina muitinę. Šio nusižengimo objektyvioji puse pasireiškia neteisingų duomenų pateikimu deklaracijoje arba kitokiu muitinės suklaidinimu. O šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-154-300/2018). Teismas nurodė, kad G. N. iš esmės pripažino padariusi nusižengimą, nes buvo suklaidinta turto vertintojų, kuriais pasitikėjo, išvadų. Konstatavo, kad G. N. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma - pasitikėdama jai pateikta informacija, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė neatsargiai. Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-319-361/2018 yra pasisakęs, kad ANK 9 str. 3 d. numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Skunde nurodyti faktiniai duomenys ir jų visuma, remiantis neatsargios kaltės instituto taikymo aspektais, leidžia teigti, kad G. N. padarė administracinį nusižengimą dėl neatsargumo, o būtent veikdama nerūpestingai - ši aplinkybė nurodo kaltės formą (ANK 7 str.), tačiau nešalina pažeidėjos atsakomybės.

3.3. Skunde pabrėžiama, kad teismas pasisakė, kad nustatyta nepriemoka yra labai maža, todėl teismas savo iniciatyva pažeidimą perkvalifikavo pagal ANK 212 str. l d., bei nutarime pabraukė šios dalies dispozicijos tekstą: deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, jeigu tai neturėjo arba negalėto turėti įtakos mokėtinų ar galinčiu tapti mokėtinais muitu ir mokesčiu mažesniam dydžiui apskaičiuoti arba apribojimams ar draudimams netaikyti. Kauno teritorinė muitinė nesutinka su Kauno apylinkės teismo nuomone, kad veika turi būti perkvalifikuojama iš ANK 212 str. 5 d. į ANK 212 str. 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas ANK įtvirtino, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 212 str. 1 d. yra taikoma, kai neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinu ar galinčių tapti mokėtinais muitu ir mokesčiu mažesniam dydžiui apskaičiuoti. Aptariamu atveju, G. N. pateikta importo deklaracija su neteisingai nurodyta automobilio muitine verte, turėjo įtakos mokėtiniems importo mokesčiams , t. y. 1 euras muito ir 2 eurai PVM. Todėl veika neatitinka ANK 212 str. 1 d. nuostatų.

3.4. Skunde nurodoma, kad teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, nusižengimą, numatytą ANK 212 str. 1 d. pripažino mažai pavojingu (ANK 12 str.). Tačiau mažai pavojinga veika pagal 2016-12-23 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 1B -1068 turi atitikti 1 p. kriterijų: administracinis nusižengimas neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų ar galinčių tapti mokėtinais muitų ir mokesčių mažesniam dydžiui apskaičiuoti. Tačiau G. N. pateiktos EID Nr. (duomenys neskelbtini) išleidimo atveju būtų atsiradus 3 eurai nepriemoka, todėl G. N. padaryto administracinio nusižengimo pripažinimas mažai pavojinga veika, neatitinkanti galiojančių teisės normų.

3.5. Lietuvos teismų praktikoje taip pat nuosekliai yra laikomasi pozicijos, kad asmeniui (pakartotinai) padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 212 str. 3 d., jo veika kvalifikuojama p ANK 212 str. 5 d., neatsižvelgiant į tai ar nepriskaičiuoti mokesčiai sudaro 19 eurų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas, byla Nr. A8.-1618-795/2017) ar 44 eurus (Klaipėdos apygardos teismas, byla Nr. A52-462/2018). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d.; 2006 kovo 14 d.; 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą įtvirtintas ir įstatymuose. Teismui nusprendus nepatraukti asmens administracinėn atsakomybėn pagal šioje byli išnagrinėtas aplinkybes, nutarimas galėtų tapti precedentu, praktiškai suteikiančiu galimybę asmeni teikiančiam elektroninę deklaraciją muitinės procedūrai įforminti, piktnaudžiauti teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, kelti grėsmę valstybės saugomiems interesams bei sudarytų pagrįstą riziką žalos valstybei atsiradimui, o taip pat pati ANK 212 str. 3 d. ar 5 d. įtvirtinta įstatymo leidėjo norma galini taptų neveiksni, t. y. formaliai de jure galiojanti, bet faktiškai netaikoma.

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. N. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašoma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

5. Kauno teritorinės muitinės direktoriaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas teismo nutarimas panaikinamas.

6. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su priimtu teismo nutarimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų pagrindu G. N. veiksmų perkvalifikavimu į ANK 212 straipsnio 1 dalį, konstatavimu, jog veiksmai padaryti neatsargia kaltės forma ir yra mažai pavojingi bei šių aplinkybių pagrindu bylos nutraukimu, todėl aukštesnysis teismas, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Institucija prašo G. N. nubausti už ANK 212 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 212 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą – deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir (arba) kai dėl šių veiksmų apskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

8. Byloje yra nustatytos šios faktinės aplinkybės, kurios apeliacine tvarka nėra ginčijamos: G. N., būdama UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstove, 2018 m. rugpjūčio 16 d. pateikė (duomenys neskelbtini) postui (duomenys neskelbtini) EID Nr. (duomenys neskelbtini), kuria deklaravo importuojamą naudotą lengvąjį automobilį, kurio muitinė vertė EID 46 langelyje - 5141,35 Eur, deklaruota alternatyviu (ne sandorio) muitinio įvertinimo metodu. Kartu su EID buvo pateikta UAB (duomenys neskelbtini) turto vertintojo M. S. surašyta Kilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-08-14), kurios duomenimis remiantis EID 46 langelyje buvo deklaruota lengvojo automobilio muitinė vertė. Muitinės pareigūnui, patikrinus ar transporto priemonės defektai atitinka vertinimo ataskaitoje nurodytus defektus, nustatyti neatitikimai, dėl to EID neišleista, Kilnojamo turto vertinimo ataskaita muitinėje nepriimta. 2018 m. rugpjūčio 17 d. muitinėje tam pačiam lengvajam automobiliui UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas G. K., pateikė naują EID Nr. (duomenys neskelbtini) su patikslinta UAB (duomenys neskelbtini) Kilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu išnagrinėjus naują EID, pagal patikslintą Kilnojamo turto vertinimo ataskaitą deklaruotus duomenis, nustatyta, kad lengvojo automobilio muitinė vertė, apskaičiuota remiantis ataskaitos duomenimis, - 5147,32 Eur. Papildomai priskaičiuota importo mokesčių suma - 3 Eur.

9. Apygardos teismas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad minėti G. N. veiksmai neatitinka ANK 212 straipsnio 3 dalies aprašymo, o esant pakartotiniam nusižengimui - ANK 212 straipsnio 5 dalies nuostatų. Būtent aplinkybės, kad G. N. pateikė deklaraciją, kurios duomenys buvo netikslūs, o muitinės pareigūnui patikrinus nustatyta, kad dėl šio neatitikimo papildomai priskaičiuota 3 eurų suma, patvirtina, kad formaliai neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje, (neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), lėmė, kad dėl šių veiksmų apskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai buvo 3 eurai, t. y. neviršijo penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Be to, bylos duomenų visumos pagrindu, nustatyta, kad G. N. jau buvo bausta už tokio paties pobūdžio nusižengimą. Todėl institucijos skundo argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai G. N. veiksmus perkvalifikavo į ANK 212 straipsnio 1 dalį yra teisingas, kadangi objektyviai G. N. veiksmai pateikiant deklaraciją su pažeidimais turėjo įtakos mokėtiniems mokesčiams. Todėl esant šioms aplinkybėms teismas negalėjo veiką traktuoti kaip administracinį nusižengimą numatytą ANK 212 straipsnio 1 dalyje ir taikyti ANK 12 straipsnio nuostatas, pripažįstant veiką mažai pavojinga ir tuo pagrindu nutraukti bylą.

10. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-6-2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.

11. Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daroma išvada, kad G. N. veiksmuose nenustatytas administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – kaltės, nei tyčios nei neatsargumo. Tyčios nagrinėjamu atveju, tą pripažino ir apylinkės teismas, to neginčija ir apeliantas. Vertinant nusižengimą, kaip neatsargų galima, jeigu jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Apygardos teismas įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, sprendžia, jog nenustatytas administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – G. N. veiksmuose nėra nei tyčios, nei neatsargumo.

12. Europos Sąjungos Komisijos 2015-07-28 Deleguotojo Reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa numato, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

13. Sutiktina su skundo autoriumi, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas importo deklaraciją, deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalą, t. y. susidaro mokesčių nepriemokos. Kita vertus, nepaisant aptarto vertinimo, Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, todėl administracinė atsakomybė neturi būti taikoma formaliai. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

14. Paaiškinime ir atsiliepime į apeliacinį skundą G. N. nurodo, jog įrašydama duomenis į deklaracijas vadovavosi turto vertintojų pateiktais duomenimis, muitinei nustačius neatitikimus, deklaracijos nepriimtos, žala dėl jų niekam nepadaryta, o patikslinus vertinimo ataskaitas, pateikta nauja deklaracija. Atsiliepime taip pat nurodo, kad reikalaujama atlikti neadekvačius veiksmus, tikrinti ir kvestionuoti turto vertintojo sudarytą ataskaitą, tokiu būdu deklarantas neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, būtų verčiamas atlikti turto vertintojo funkcijas. Su šiais atsiliepime išdėstytais argumentais visiškai sutinka apygardos teismas. Taigi nagrinėjamu atveju G. N. rėmėsi kvalifikuoto turto vertintojo pateikta automobilio vertinimo ataskaita, ją kvestionuoti, neturėjo pagrindo. Šios nurodytos aplinkybės byloje surinkta medžiaga nepaneigtos.

15. Pažymėtina, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009-12-26 įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Muitinio įvertinimo taisyklės) 16 punkte aiškiai nurodyta, kad „jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė.“ Nagrinėjamu atveju transporto priemonės „AUDI (duomenys neskelbtini)“ muitinė vertė 2018 m. rugpjūčio 16 d. importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo nustatyta remiantis turto vertintojo UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 14 d. surašyta turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ir buvo nurodyti defektai, kuriuos įvertinus nustatyti neatitikimai. Būtent turto vertintojas, padarė išvadą, dėl keičiamų detalių. Reikalavimas, kad būtent deklarantas nuspręstų, kokias dalis reikia keisti, o kokių ne, nepagrįstas jokiais teisės aktais. Pažymėtina, kad pagal bendruosius teisės principus negalima reikalauti iš asmens elgesio, kuris nėra aiškiai reglamentuotas. Šių duomenų kontekste akivaizdu, kad klaida deklaracijoje buvo nulemta turto vertintojo surašytos turto vertinimo ataskaitos, kurioje, kaip paaiškėjo atlikus muitinį tikrinimą nepagrįstai į keičiamų dalių sąrašą buvo įtrauktos išmontuotos detalės- kairys ir dešinys rūko žibintai, o ne dėl kaltų G. N. veiksmų, pateikiant deklaracijoje aiškiai neteisingus duomenis. Būtent turto vertintojo asistentas E. B., fiziškai apžiūrėjęs automobilį, padarė išvadą, dėl keistinų detalių, ir šiuo atveju G. N. teisingai nurodo atsiliepime, neturėdama jokių specialių žinių, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad kai kurių dalių negalima įtraukti į keičiamų dalių sąrašą, juolab, neturėjo jokio realaus pagrindo numatyti, kad turto vertintojo asistentas, fiziškai apžiūrėjęs vertinti pateiktą transporto priemonę, nežino kokias dalis reikia keisti. Ji vertę nurodė tą kuri buvo nustatyta turto vertinimo ataskaitoje ir tų duomenų ji neiškraipė. Kaip matyti iš pakartotinos pateiktos turto vertinimo ataskaitos automobilio vertė iš esmės pakito tik keliais eurais. Šiuo atveju dėl neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo nėra jos kaltės, nei tyčios nei neatsargumo – nenustatytas subjektyviosios pusės požymis.

16. Akivaizdu, kad aptarta turto vertinimo ataskaita G. N. suklaidino. Aptartų duomenų visumos pagrindu konstatuojama, kad G. N. pateikdama turto vertintojo ataskaitoje pateiktus duomenis, kuriuose užfiksuota daugybė defektų, kuris, apžiūrėjo automobilį, nenumatė, kad dėl šių duomenų pateikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, ir negalėjo ir neturėjo realios objektyvios pareigos ir galimybės tai numatyti. Dėl to, taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę.

17. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai perkvalifikavo G. N. veiksmus ir nustačius, kad G. N. veikoje nėra kaltės, skundžiamas teismo nutarimas panaikinamas, veika perkvalifikuotina ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nesant G. N. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 5 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno teritorinės muitinės direktoriaus J. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje: perkvalifikuoti G. N. veiksmus iš ANK 212 straipsnio 1 dalies į ANK 212 straipsnio 5 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 212 straipsnio 5 dalį G. N. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.