Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. L. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 274-2016 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 209² straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, kurį sankcionavo Kauno apylinkės teismo teisėjas, ir paskyrus mažesnę nei nustatyta minimali bauda, 500,00 (penkių šimtų ) eurų dydžio administracine nuobaudą be prekių konfiskavimo už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 21 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė elektroninę importo deklaraciją (EID) Nr. 15LTKA1000IM0281E8, kurioje deklaruotoms išleidimui į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą prekėms – skaitmeninė vaizdo atkartojimo aparatūra su komplektuojančiais priedais (prekių muitinė vertė 37247,17 Eur) deklaravo TARIC kodą 8528 71 15 00. Kauno teritorinė muitinė po muitinio įforminimo atlikusi minėtos EID patikrinimą 2015 m. lapkričio 24 d. priėmė supaprastinimo patikrinimo ataskaitą Nr. 5KM19/38-0940S, kuria pakeitė minėtoje importo deklaracijoje deklaruotos prekės TARIC kodą iš 8528 71 15 00 į 8521 90 00 90, pateisė prekių aprašymą, pritaikė jai 13,9 procento trečiųjų šalių muito tarifą bei už EID deklaruotas prekes apskaičiavo trūkstamą 6264 Eur importo mokesčio sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas A. L., pateikdamas importo deklaracijoje Nr. 15LTKA1000IM0281E8 (2015-09-21) neteisingus duomenis apie deklaruojamą prekės kodą, pažeidė 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str. 1 d.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Iš 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 274/2016 matyti, kad A. L. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 21 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, pateikdamas elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTKA1000IM0281E8 prekių išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą procedūrai, prekę „Skaitmeninė vaizdo atkartojimo aparatūra su komplektuojančiais priedais“ (prekės muitinė vertė 37247,17 Eur) neteisingai deklaravo TARIC kodu 8528 71 15 00, nors turėjo deklaruoti TARIC kodu 8521 90 00 90 ir tokiais veiksmais A. L. pažeidė 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalį (b. l. 40; 41-42).

Iš Kauno teritorinės muitinės 2015-11-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 5KM19/38-0940S matyti, kad buvo nustatyta, jog reikia pakeisti importo deklaracijoje Nr. 15LTKA1000IM0281E8 (2015-09-21) prekių kodą iš 8528 71 15 00 į 8521 90 00 90, prekių aprašymą taisyti į „keturių kanalų vaizdo įrašymo/atkūrimo sistema (aparatūra), kuri fiksuoja (įrašo) įvestis iš 4 HD/SD vaizdo kamerų, turinti SSD kietojo disko vidinę atminti (talpa 2 TB), skirta sporto rungtynių video teisėjavimui (vaizdo įrašymui ir atkūrimui peržiūrai per prijungtą monitorių).“ Dėl šios priežasties UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ deklaruotoms prekėms reikėjo perskaičiuoti importo muitus ir mokesčius: muitą (A00) – iš 0 į 5177 Eur, importo PVM (B00) – iš 7937 Eur į 9024 Eur (b. l. 32-34).

Iš 2015-10-13 Kauno teritorinės muitinės nurodymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad įmonė buvo informuota, jog yra atliekamas importuotų prekių, deklaruotų elektronine importo deklaracija Nr. 15LTKA1000IM0281E8 (2015-09-21) supaprastintas patikrinimas. (b. l. 10).

Nors A. L. savo skunde nurodė, kad pateikiant deklaraciją jo veiksmuose nebuvo būtinųjų administracinės atsakomybės sąlygų: kaltės, nes jis veikė kaip tiesioginis užsakovo atstovas ir muitinei pateikė užsakovo nurodytą kaip tikslų TARIC kodą, be to, neturėjo specialių žinių įvertinti, kokia pagal savo specifikaciją yra prekė, tačiau teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, įvertinęs, jog A. L. muitinės tarpininku dirba pakankamai ilgą laiką, t.y. apie 10 m., bei institucijos atstovo paaiškinimus sprendžia, kad administracinėje byloje yra pakankamai įrodymų, kad A. L. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalyje numatytam administracinio teisės pažeidimui konstatuoti pakanka, jog deklarantas pateikia neteisingus duomenis deklaracijoje ar kitaip suklaidina muitinę.

Muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 13, 78 straipsniais, gali atlikti visų rūšių patikrinimą ir po prekių išleidimo, t. y. patikrinti ar deklaracijoje pateikti duomenys buvo teisingi; šiuo atveju iškilus neaiškumams ir buvo atliktas supaprastintas patikrinimas bei nustatyta, kad importo deklaracijoje Nr. 15LTKA1000IM0281E8 pateikta prekė turi būti klasifikuojama ne importo deklaracijoje nurodytu TARIC kodu 8528 71 15 00, o TARIC kodu 8521 90 00 90. Faktą, kad A. L. pateikė klaidingus duomenis patvirtina byloje esantys raštiniai įrodymai (Kauno teritorinės muitinės 2015-11-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5KM19/38-0940S) bei teismo posėdžio metu institucijos atstovo duoti paaiškinimai. Nurodytą faktą pripažino ir pats A. L.. Vadovaujantis 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 199 straipsnyje, būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Teritorinei muitinei priėmus supaprastinto patikrinimo ataskaitą ir jai įsiteisėjus, atsirado pagrindas dėl importo deklaracijoje neteisingai deklaruoto prekės kodo patraukti administracinėn atsakomybėn muitinės tarpininko atstovą A. L..

Taigi A. L., kuris dirba muitinės tarpininku, turėjo būti žinoma ši jam, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad jis deklaraciją pateikė su neteisingais duomenimis apie deklaruojamą prekės kodą negali panaikinti deklaranto atstovo atsakomybės. Iš A. L. paaiškinimo matyti, kad nors deklaruojama prekė buvo specifinė ir jam kilo abejonių dėl jos charakteristikos, sprendžiant kodo pritaikymą, tačiau jis pasitikėjo užsakovo pateiktu prekės kodu ir savo pareigas įsitikinti deklaruojamų duomenų teisingumu atliko aplaidžiai, todėl dėl tokių jo veiksmų jis turi prisiimti ir iš jų kylančius teisinius padarinius. Deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių veiksmas. Pateikdama deklaraciją jis tapo atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. Todėl darytina išvada, kad A. L. nenumatė, jog jo veika gali sukelti žalingas pasekmes, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 11 straipsnis). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas ir esant neatsargiai kaltės formai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 9d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-2725/2009, 2010m. rugpjūčio 16d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-947/2010). Tai, kad A. L. deklaravo prekes pagal užsakovo pateiktus duomenis jais pasitikėdamas, nepašalina jo paties kaltės, o tik yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Iš surinktos byloje medžiagos matyti, kad elektroninė importo deklaracija muitinei buvo pateikta 2015-09-21. Iš institucijos atstovės paaiškinimo matyti, kad patikrinus pateiktą importo deklaraciją, jiems kilo abejonių dėl duomenų pateikimo teisingumo, tačiau siekiant teisingai nustatyti prekės klasifikavimą, buvo išsiųstas užklausimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl išsamios informacijos apie deklaruotą prekę pateikimo ir 2015 m. spalio 27d. ją gavus bei išanalizavus visą turimą informaciją, 2015 m. lapkričio 24 d. buvo surašyta supaprastinto patikrinimo ataskaita (b. l. 32-34). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo nepraėjo daugiau nei metai laiko, todėl šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos. Pažeidimo nustatymo diena šiuo atveju būtent ir laikytina 2015-11-24, t.y. supaprastinto patikrinimo ataskaitos surašymo diena, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje baigėsi 2016-05-24. (Tokios praktikos laikytasi Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-579-175/2016.)

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. nustatytas šešių mėnesių terminas nėra praleistas, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nutraukimo atmestinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas J. R. išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir A. L. padarytą pažeidimą teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalį. Paskirta administracinė nuobauda – 500,00 Eur bauda, kuri yra žymiai mažesnė nei numatytas nuobaudos minimumas, individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio, 30¹ straipsnio reikalavimų, atitinkanti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-04-28 nutarimu sprendžiant dėl skiriamos baudos dydžio, buvo atsižvelgta į esamą A. L. finansinę situaciją, į kitas bylos aplinkybes, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę-jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo ir buvo pritaikytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatos ir skirta bauda, kurios dydis daugiau nei dvigubai mažesnis, nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Pažymėtina tai, kad vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo J. R. 2016-04-28 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 274/2016 yra teisėtas ir pagrįstas, juo, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirta mažesnė, nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda, todėl tenkinti A. L. skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Kauno teritorinės muitinės 2016 m. balandžio 28 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 274/2016 nepakeistą ir A. L. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.