Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutarimo, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas administracine nuobauda – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

A. G. nubaustas už tai, kad 2018 m. balandžio 20 d., 11.09 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), būdamas muitinės tarpininko UAB „T“ atstovu ir atstovaudamas „S“, pateikė importo deklaraciją išleidimui į laisvą apyvartą, kuriai suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), deklaruojama prekė – importuojamas automobilis „M. B. 560“ SERIES SEC, mėlynos spalvos, PGM/MT 1988, K/NR WDBCA45D4JA400330, variklio talpa 5600 CMQ, variklio galia 205 KW, degalų rūšis: benzinas, bei šios importuojamos prekės muitinę vertę deklaravo remdamasis VšĮ „Emprekis“ gauta individualia užklausa, kad automobilio rinkos vertė yra 2 200 Eur (importo kaina 1 482,41 Eur). Pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 1B-361 „Dėl importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ 14 punktą prekės vertė turėjo būti nustatyta remiantis katalogu „Oldtimer“, kur analogiško aprašymo automobilis įvertinamas 4 200 Eur (importo kaina 2 830,06 Eur), dėl to atsirado 135 Eur muito ir 311 Eur PVM mokesčių nepriemoka. Neteisingai deklaracijoje deklaruotos prekės muitinė vertė 4 200 Eur, o tai sudaro 84 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. UAB „T“ įgalioto atstovo A. G. pateikti duomenys apie deklaruojamos prekės vertę neteisingi ir turėjo įtakos mokesčių paskaičiavimui, tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Europos Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliami pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 5 dalyje, pagrįstumo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog A. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 5 dalyje. ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta, deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Šioje byloje apskaičiuota 135 Eur muito ir 311 Eur PVM mokesčių nepriemoka. Neteisingai deklaracijoje deklaruotos prekės muitinė vertė 4 200 Eur, o tai sudaro 84 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. A. G. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnio 5 dalį, nes 2018 m. kovo 8 d. jis jau buvo baustas už tokį nusižengimą (b. l. 12–16). Iš šios teisės normos dispozicijos akivaizdu, kad administracinio nusižengimo objektyviajai pusei konstatuoti pakanka, kad deklarantas pateikia neteisingus duomenis deklaracijoje arba kitaip suklaidina muitinę. Šio nusižengimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisingų duomenų pateikimu deklaracijoje arba kitokiu muitinės suklaidinimu. Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.Nagrinėjamu atveju A. G. nubaustas pagal ANK 212 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis nutarime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Europos Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. pateikė importo deklaraciją, kurioje deklaruojamai prekei – importuojamam automobiliui, muitinę vertę deklaravo remdamasis VšĮ „Emprekis“ gauta individualia užklausa, nors pagal Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 1B-361 „Dėl importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ 15 punktą prekės vertė turėjo būti nustatyta remiantis katalogu „Oldtimer katalog“, dėl to atsirado muito ir PVM mokesčių nepriemoka (b. l. 87–93). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. G. padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrįstai rėmėsi byloje surinktais rašytiniais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2–3), A. G. paaiškinimu, jo duotais parodymais pirmosios instancijos metu (b. l. 4,18), liudytoju apklausto vyresniojo inspektoriaus A. J. duotais parodymais (b. l. 26–27). Liudytojas vertinęs importuojamo automobilio būklę, V. S. parodė, kad jam iš Klaipėdos teritorinės muitinės buvo pavesta apžiūrėti importuojamą automobilį (b. l. 38) ir nustatyti kokiai klasei (grupei) jis priklauso pagal katalogą „Oldtimer katalog“, nes būtent šis katalogas taikomas automobiliamas, kurių nėra VšĮ „Emprekis“ kataloge. Paaiškino, kad vizualiai apžiūrėjęs automobilį, pagal visus kriterijus nustatė, kad jis priklauso 4 klasei (b. l. 39), abejoti tokia išvada aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Be to, liudytojas pažymėjo, kad vertina automobilius beveik 20 metų (b. l. 27). Taip pat pagrįstai buvo remtasi, liudytoja apklaustos, dokumentinį importo deklaracijos tikrinimą atlikusios I. R. parodymais. Ji parodė, jog muitinės patikrinimui buvo pateikti prie deklaracijos papildomi dokumentai, vienas iš jų buvo individuali VšĮ „Emprekis“ užklausa, kuri nėra muitinės aprobuota. Taip pat pažymėjo, kad importuojamo automobilio, pagaminto 1988 metais, VšĮ „Emprekis“ katalogo sistemoje nebuvo, nes joje galima rasti tik automobilius, pagamintus nuo 1990 metų, tai patvirtina ir VšĮ „Emprekis“ atsakymas esantis byloje (b. l. 48), minėto automobilio tikslus modelis buvo rastas „Oldtimer katalog“ leidinyje, kur pateiktos tokio automobilio vertės pagal penkias katalogo sąlygas, todėl deklaracija buvo pateikta fiziniam tikrinimui Šiaulių krovinių postui. Po patikrinimo buvo nustatyta, kad automobilis priklauso 4 kategorijai, pagal tai buvo nustatyta jo vertė. Liudytoja parodė, kad, jei automobilio nėra VšĮ „Emprekis“ žinyne, turi būti vadovaujamasi „Oldtimer katalog“ katalogu (b. l. 41–42). Taip pat pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir kita bylos medžiaga.A. G. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu sutiko, pripažino, kad padarė klaidą bei pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, paaiškino, kad tai padarė nepiktavališkai, pasitikėdamas pagal individualią užklausą iš VšĮ „Emprekis” gautais duomenimis, dėl to gailėjosi (b. l. 4), tokią A. G. poziciją patvirtino pirmosios instancijos metus parodymus davęs Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas A. J. (b. l. 26–27). Tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei savo skunde apeliacinės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau neigė savo kaltę tvirtindamas, kad jis nustatinėdamas importuojamo automobilio vertę pagrįstai rėmėsi pagal individualią užklausą iš VšĮ „Emprekis“ žinyno gautais duomenimis, teigė, jog Muitinės departamento 2017 m. birželio 22 d. įsakyme Nr. 1B-516, nurodoma, kad nustatant transporto priemonių muitinę vertę ir muitinio įvertinimo kontrolės tikslams leidžiama taikyti VšĮ „Emprekis“ 2017 m. liepos mėnesį žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ ir „Oldtimer katalog“ Nr. 31 nurodytas kainas, todėl, mano, kad, jei yra suteikta teisė, o ne nustatyta pareiga kaip vertinti transporto priemones, jam administracinė atsakomybė pagal ANK 212 straipsnį kilti negali. A. G. kaltės neigimą teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės bei gresiančios nemenkos nuobaudos už pakartotinį administracinį nusižengimą bei pažymi, kad 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013 papildytame išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.Taip pat 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. To paties teisės akto 15 straipsnio 2 dalis nustato, jog, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.Pažymėtina, kad vadovaujantis 2009 m. birželio 26 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 15 punktu, jeigu transporto priemonių pagal savo technines charakteristikas, senumą ir galingumą panašių į importuojamas naudotas transporto priemones, kurių muitinę vertę reikia nustatyti, rinkos kainos Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge) nepateiktos, importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis muitinės turimais duomenimis (turto vertintojų arba ekspertų išvadomis, kitais transporto priemonių rinkos kainų katalogais ar kitais duomenimis).Administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai įrodymai ir A. G. paaiškinimai parodo, kad apeliantas išleidimui į laisvą apyvartą deklaravo minėtą automobilį pagal gautą individualią užklausą iš VšĮ „Emprekis“. 2017 m. birželio 22 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-516 „Dėl žinynų taikymo“, nurodyta, jog leidžiama taikyti nustatant transporto priemonių muitinę vertę ir muitinio įvertinimo kontrolės tikslams: VšĮ „Emprekis“ 2017 m. liepos mėnesį žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje" bei nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. žinyne „Oldtimer kataloge“ Nr. 31 nurodytas kainas (b. l. 36). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Muitinės departamentas nėra sudaręs sutarties dėl VšĮ „Emprekis“ individualių užklausų aprobavimo, todėl pateiktos užklausos nepripažintinos. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė teisingą išvadą, kad Klaipėdos teritorinė muitinė pagrįstai, vadovaudamasi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintomis „Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 15 punktu transporto priemonės muitinę vertę nustatė taikant automobilių kainų katalogo „Oldtimer kataloge“ duomenimis. Pagrįstai apeliantas nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime neteisingai nurodytas minėtų taisyklių 14 punktas, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina tai kaip techninę klaidą, kuri neturi įtakos pažeidimo kvalifikavimui, nes klaidingai nurodyto 14 punkto tekstas aiškiai nukreipia į taisyklių 15 punktą. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas ir Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotas asmuo atsiliepime nurodė, kad, nors A. G. mano, kad automobilio vertės duomenų gavimas iš tam specializuotų šaltinių tiesiogiai įrodo, kad jo veiksmuose, deklaruojant automobilį muitinės procedūrai, kaltės nėra, tai neatleidžia jo nuo pareigos įsitikinti, ar individualios užklausos duomenys gali būti nurodyti deklaracijoje. Tai, kad A. G. nurodydamas duomenis deklaracijoje vadovavosi VšĮ „Emprekis“ individualia užklausa ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuoti muito ir PVM mokesčiai, savaime nepašalina jo kaltės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, turintis patirties transporto deklaravimo srityje, turėjo žinoti ir suprasti, kad būtent jis yra atsakingas už importo deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis, be to, deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas, todėl A. G. privalėjo patikrinti, ar individualia užklausa gautus duomenis galima deklaruoti importo deklaracijoje. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 20 d. A. G., dokumentinį importo deklaracijos tikrinimą atlikusio asmens, buvo informuotas apie tai, kad deklaruojamos transporto priemonės rinkos kainos VšĮ „Emprekis” nepateikia, nes joje galima rasti tik automobilius, pagamintus nuo 1990 metų, tai patvirtina ir VšĮ „Emprekis“ atsakymas esantis byloje (b. l. 48), todėl automobiliams iki 1990 metų rinkos vertė turi būti nustatoma, remiantis kitu transporto priemonės rinkos kainų katalogu „Oldtimer katalog”, bei nurodė, kad dėl transporto priemonės kainos A. G. turi teisę iki 2018 m. balandžio 23 d. kreiptis į teritorinės muitinės, tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrių, pareikšti savo nuomonę, pateikti rašytinį paaiškinimą (b. l. 37). Muitinės departamentas nėra sudaręs sutarties dėl VšĮ „Emprikis“ individualių užklausų aprobavimo, todėl pateiktos užklausos nepripažintinos. A. G. pasiaiškindamas jokio ginčo dėl importuojamo automobilio vertės nustatymo pagrindų, grupės (klasės) priskyrimo nekėlė, tikslingumo dėl automobilio vertės pervertinimo nepriklausomo turto vertintojo ataskaita nereiškė, deklaracijos patikslinimų neteikė, jokių kitų aplinkybių nekomentavo (b. l. 4, 39).Apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su A. G. nuomone, jog pirmosios instancijos teismas suteikė didesnę įrodomąją vertę muitinės pareigūnų duotiems parodymams. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Apygardos teismas įvertinęs anksčiau aptartų įrodymų visumą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip įrodymo šaltinio nelaikė UAB „I” vertintojo N. G. konsultacijos (b. l. 50–76).Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad vien dėl to, jog A. G. yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nemanytina, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. G. kaltės jam įvykdžius teisės pažeidimą numatytą ANK 212 straipsnio 5 dalyje. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikydamasis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais.Taigi, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. prašo administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Todėl skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutarimas paliktinas nepakeistu ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinis skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.