Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pa­reiš­kėjo J. K. atstovo advokato E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teis­mo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutarimo K. J. administracinio nu­si­žen­gimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant K. J. veiksmuose šio nusižengimo sudėties.Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo pradėta administracinio nusi­žen­gimo bylos teisena K. J. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pagal pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko J. K. atstovės advo­kato padėjėjos G. L. (toliau – pareiškėjo atstovės) pareiškimą dėl administracinės atsakomybės taikymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė) direktoriui K. J. dėl galimai padaryto akcininkų teisių pažeidimo, nepateikiant įstatymuose nustatytos in­formacijos J. K., kaip Bendrovės akcininkui.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad Bendrovės sprendimas neteikti J. K. jo pageidaujamos informacijos apie Bendrovę buvo įformintas 2018 m. kovo 9 d. raštu, kuris registruotu laišku buvo išsiųstas pareiškėjui. Minėtame rašte buvo išdėstyti mo­ty­vai, dėl kurių pareiškėjo prašomi pateikti dokumentai ir informacija nebus teikiami, taip pat ir remiantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi. Šiuo atveju matyti, kad tarp pareiškėjo ir Bendrovės yra kilęs ginčas dėl to, ar Bendrovė pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti susipažinimui konkrečią pa­reiškėjo prašomą informaciją, ir šį ginčą šalys galėtų spręsti civilinio proceso tvarka. Bendrovės vadovui K. J. yra suteikta teisė atsisakyti suteikti informaciją, o juo labiau tai negali sukelti vadovui jokios pareigos, kurios nevykdymas galėtų sudaryti pagrindą taikyti admi­nistracinę atsakomybę.Apeliaciniame skunde pareiškėjo J. K. atstovas advokatas E. R. prašo pa­naikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarimą ir pripažinti, kad K. J. padarė administracinės teisės pažeidimą, įtvirtintą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti sankcijoje numatytą baudą. Skunde nurodo, jog teismas skundžiamu nutarimu nepagrįstai plačiai interpretavo įmonės ir jo vadovo teisę atsisakyti teikti informaciją, tuo pačiu padarydamas klaidingą išvadą dėl vadovo veiksmų teisėtumo. Tam, kad apeliantas galėtų susipažinti su visa ir bet kuria Ben­drovės informacija būtinosios sąlygos yra valdyti ne mažiau kaip 1/2 bendrovės akcijų ir už­tikrinti prašomos suteikti informacijos konfidencialumą. Byloje esantys dokumentai (Ben­drovės akcininkų sąrašas) patvirtina ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog apeliantas valdo 1/2 Bendrovės akcijų. Be to, kartu su 2017 m. lapkričio 15 d. prašymu Bendrovės direktoriui apeliantas pateikė 2017 gegužės 12 d. rašytinį įsipareigojimą neatskleisti konfidencialios in­formacijos ir pasirašytą priedą - komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos są­ra­šą. Taigi, apeliantas tenkino visus jam keliamus kriterijus tam, kad jo teisė susipažinti su bet kuria informacija apie Bendrovę nebūtų ribojama. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas turėjo aiškų tikslą bei motyvą, kuriais vadovaujamasis prašė būtent tokios apimties informacijos, kokia išdėstyta apelianto 2017 m. lapkričio 15 d., 2018 m. vasario 5 d. bei 2018 m. vasario 14 d. prašymuose - apeliantas turi pagrįstų įtarimų dėl to, jog Bendrovės direktorius K. J. Bendrovės lėšas naudoja asmeninei naudai gauti. Šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t. y. turimus Bendrovės buhalterinius dokumentus, apeliantas pateikė kartu su 2018 m. balandžio 13 d. pareiškimu teismui. Apeliantas negaudamas prašomų dokumentų negali išanalizuoti Bendrovės finansinės būklės ir priimti sprendimo dėl to, ar K. J. veiksmai disponuojant įmonės lėšomis yra neteisėti ir suteikiantys pagrindą apeliantui ginti savo pažeistas teises baudžiamojo proceso tvarka. Pirmiau aptartame kontekste matyti, jog K. J. atsisakymas suteikti informaciją nėra grindžiamas jokiais teisėtais pagrindais.Apeliantas pažymi, jog civiline tvarka yra sprendžiami ginčai dėl akcininkams teiktinos in­for­macijos apimties. Nagrinėjamu atveju apeliantas valdo 1/2 visų Bendrovės akcijų, sutei­kiančių teisę gauti bet kokią informaciją apie Bendrovę, be to, tarp šalių nėra jokio ginčo dėl konfidencialios informacijos. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamas gin­čas yra civilinio pobūdžio. Skunde nurodoma, kad teismas skundžiamu nutarimu pažeidė procesines įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisykles, numatančias, jog kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, ku­rio­mis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Bendrovės va­do­vas K. J. atsisakė suteikti prašytą informaciją akcininkui J. K., taigi, ape­liantas neprivalėjo šių aplinkybių papildomai įrodinėti. Bendrovės vadovas K. J. savo poziciją byloje grindė tuo, jog atsisakymas suteikti informaciją akcininkui yra vie­na iš teisėtų jo, kaip vadovo elgesio alternatyvų, tačiau niekuo negrindė ir neįrodė šių ap­lin­kybių. Byloje nėra duomenų apie tai, kuo ir kaip informacijos atskleidimas apeliantui galėtų pakenkti įmonei ir dėl kokių pagrįstų ir teisėtų priežasčių apeliantas neturi teisės jos gauti. Skunde taip pat teigiama, jog teismas skundžiamu nutarimu padarydamas išvadą, jog vado­vas, atsisakydamas suteikti informaciją, pasirinko vieną iš galimų veiklos modelių, todėl elgėsi teisėtai, apskritai paneigė apelianto teisę į informaciją apie Bendrovę, garantuojamą Bendrovės įstatų 19 punkte ir ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J. atsiliepime prašoma apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo J. K. atstovo advokato E. R. apeliacinis skundas atmetamas. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teis­mo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pa­grįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos daroma išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikš­min­gas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieš­taravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šal­ti­nių pati­ki­mumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas sub­jek­ty­viu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri pa­da­roma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos gali­mos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teis­mas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, kons­ta­tuo­ja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė pradėtą administracinio nusižengimo bylos teisena K. J. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje.ANK 119 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę už įstatymo numatytos informacijos akcininkams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą.Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato akci­nin­kų teisę gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pa­reikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo su­da­ry­ti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, meti­nių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąra­šų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų spren­di­mai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfi­den­cialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys ½ ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamy­bi­nės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumen­tais.Įvertinus ANK 119 straipsnio 1 dalies dispoziciją bei Akcinių bendrovių įstatymo normas, matyti, kad administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį asmeniui kyla tuomet, kai neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Tik nustačius, kad asmuo neįvyk­dė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nu­rodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius.Iš bylos medžiagos matyti, jog 2017 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Bendrovę dėl in­formacijos pateikimo - pateikė Bendrovės direktoriui adresuotą „Prašymą pateikti susipažinti su visais Bendrovės dokumentais“, kaip tai numatyta Bendrovė įstatų 19 punkte, kartu pateikė 2017 m. gegužės 12 d. rašytinį įsipareigojimą neatskleisti konfidencialios informacijos ir pasirašytą prie­dą - komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą, taip pat 2017 m. lapkričio 15 d. „Pranešimą apie ketinimą parduoti visas nuosavybės teise turimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Visi paminėti dokumentai 2017 m. lapkričio 20 d. per antstolį buvo pasirašytinai įteik­ti Bendrovės direktoriui. Bendrovė (direktorius) atsakymo į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą negavo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas parengė 2018 m. vasario 5 d. prašymą, adre­suo­tą Bendrovės direktoriui, kuriuo prašė pateikti visus 2016 - 2017 m. Bendrovės pirkimo dokumentus (sąskaitas faktūras) ir 2017 m. pardavimų dokumentus; taip pat informaciją apie tai, kiek ir kam įmonė yra skolinga, kokie asmenys yra skolingi įmonei ir kt., kaip nurodyta minėtame prašyme. 2018 m. vasario 14 d. pareiškėjas pateikė Bendrovės Direktoriui adresuotus dar 5 prašy­mus, kuriais prašė pateikti įvairią informaciją apie Bendrovės finansinę būklę - visus Bendrovės do­kumentus, susijusius su paskolintomis lėšomis fiziniams ir juridiniams asmenims, paskolų sutarčių originalus, nurodyti, kiek ir kam įmonė skolinga, pateikti visus dokumentus, susijusius su Bendrovės išduotais/išmokėtais avansais juridiniams ir fiziniams asmenims už 2005 - 2018 metus, sutartis, susijusias su kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuoma bei pateikti kitą infor­ma­ci­ją. Šie prašymai Bendrovės direktoriui buvo išsiųsti el. paštu. Bendrovės Direktorius į nurodytus 2018 m. vasario 14 d. prašymus pateikė 2018 m. kovo 5 d. atsakymą Dėl akcininko J. K. prašymų, kuriame prašė paaiškinti, kokiu tikslu pareiškėjui reikalinga ir kam pareiškėjas ketina naudoti prašymuose nurodytą informaciją ir dokumentus. Pareiškėjas paaiškinime direk­to­riui nurodė, jog prašomi dokumentai yra reikalingi įvertinti, ar Bendrovės vadovas racionaliai ir Bendrovės interesais naudoja įmonės turtą, taip pat siekiant nustatyti, ar Bendrovės vadovas neat­lieka veiksmų savo asmeninei naudai gauti. Šis paaiškinimas Bendrovės direktoriui buvo išsiųstas el. paštu. Pareiškėjas gavo Bendrovės direktoriaus 2018 m. kovo 9 d. raštą „Dėl dokumentų tei­kimo“, kuriuo atsisakoma pareiškėjui pateikti prašytus Bendrovės dokumentus.Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, Lie­tuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog gavus akcininko prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio al­ternatyvos yra šios: išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (do­ku­men­tus) paštu arba informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems at­vy­kus, pateikti dokumentų kopijas, arba aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 505 straipsnyje numatytus požymius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). Taigi, aiškiai išreikštas atsisakymas pateikti prašomą informaciją (dokumentus), re­miantis Lie­tuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra viena iš Bendrovės vadovo teisėto vei­ki­mo alternatyvų. Šiuo atveju, tai negali sukelti administracinės atsakomybės. Tik nustačius, jog as­muo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įsta­ty­mo nurodytos in­for­macijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numa­tyto nusižengimo požymius.Nagrinėjamu atveju Bendrovės sprendimas neteikti J. K. jo pageidaujamos in­for­macijos apie Bendrovę buvo įformintas 2018 m. kovo 9 d. raštu, kuris registruotu laišku buvo išsiųstas pareiškėjui. Pažymėtina, jog nei ABĮ nei Bendrovės įstatai nenumato absoliučios ape­lian­to teisės gauti informaciją apie Bendrovę, todėl skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas per plačiai interpretavo įmonės ir jos vadovo teisę atsisakyti teikti informaciją apie Ben­drovę, atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, tarp pareiškėjo ir Bendrovės yra kilęs ginčas dėl to, ar Bendrovė pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti susipažinimui konkrečią pareiškėjo pra­šomą informaciją, ir šį ginčą šalys gali spręsti civilinio proceso tvarka.Įvertinęs faktinius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.Byloje pateiktas apelianto J. K. prašymas pripažinti atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš administracinį nusižengimą padariusio asmens. Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuos­tatos. Pažymėtina, kad proceso išlaidos iš asmens gali būti priteistos pripažinus jį kaltu. Nagrinėjamu atveju pir­mosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną K. J. atžvilgiu, todėl nėra pagrindo priteisti atstovavimo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straips­nio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo J. K. atstovo advokato E. R. apeliacinį skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.