Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-10-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-8470-470/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-24
Bylos Nr.
e2YT-8470-470/2023
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02025-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Pareiškėjas
J. S.
Suinteresuotas asmuo
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8470-470/2023Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02025-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3.; (S) 2.5.5.; 3.2.3.1.; 3.2.7.1.; 3.4.5.19.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 24 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., A. M., A. M. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo Antano A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pripažinus, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių.

Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Mirus tėvui A. A. M., atsirado palikimas. Mirusysis A. A. M. turėjo 3 vaikus: A. M., J. S., ir G. M., kuris mirė 2010 m. Mirusysis sūnus G. turėjo du vaikus: A. M. ir A. M. (mirusiojo A. A. M. anūkai), kurie šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. Po tėvo A. A. M. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nei iš jo vaikų, nei iš anūkų nesikreipė. Visi mirusiojo vaikai (anūkai) buvo įsitikinę, kad tėvas A. A. M. visą savo turėtą turtą yra padovanojęs savo sūnui A. M.. Apie tai, kad po tėvo A. A. M. mirties liko jam priklausančio nekilnojamojo turto ir pareiškėja, kaip pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, turėjo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, sužinojo visiškai atsitiktinai, t. y. iš savo brolio A. M.. Dar esant tėvui gyvam, jo visiems vaikams, tame tarpe ir pareiškėjai, buvo žinoma, jog tėvas A. A. M. 2006-04-24 savo turimą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sūnui A. M.. Tokių duomenų, kad tėvas be padovanoto nekilnojamojo turto broliui A., turėjo ir daugiau nekilnojamojo turto, niekas iš vaikų ir anūkų nežinojo. Tik šių metų vasaros pabaigoje brolis A. pranešė, kad po tėvo mirties yra dar likusio tėvui priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Pats brolis apie šį likusį ir nepaveldėtą po tėvo mirties nekilnojamąjį turtą, taipogi sužinojo atsitiktinai, kuomet tvarkė savo turimo nekilnojamojo turto dokumentus. Pagal VĮ Registro centro duomenis tėvas A. A. M. 2006-04-03 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsigijęs 0.13 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 2006-03-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsigijęs 0.30 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po A. A. M. mirties paveldėjimo byla Alytaus rajono 3-ame notarų biure užvesta nebuvo. Pareiškėjai pasidomėjus notarų biure, paaiškėjo, kad mirusysis 2002-03-05 yra sudaręs testamentą, kuriuo jo mirties dieną esantį visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, koks jis ateityje beatsirastų paliko pareiškėjai, savo dukrai J. S.. Apie paliktą testamentą ji nieko nežinojau, tėvas taip pat nieko nebuvo sakęs. Sužinojus apie paliktą tėvo testamentą ir nuvykus į Alytaus rajono 3-ąjį notarų biurą, buvo paaiškinta, kad po tėvo A. A. M. mirties pareiškėja turėjo teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Kreipimosi į notarų biurą dieną įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti jau buvo praleidusi, todėl prašo atnaujinti pareiškėjai J. S. praleistą terminą palikimui priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. M., A. M., A. M. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. S. yra A. A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Mirus A. A. M., atsirado palikimas. VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašas patvirtina, kad A. A. M. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, koks jis ateityje beatsirastų paliko pareiškėjai, savo dukrai J. S., tačiau palikimo priėmimo faktas neregistruotas, paveldėjimo byla į mirusios palikimą neužvesta. Pareiškėja yra palikimo, atsiradusio po A. A. M. mirties (duomenys neskelbtini), įpėdinė pagal testamentą, kuri į notaro biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, kad mirusysis turo turto. Paminėtų aplinkybių pagrindu pareiškėja prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Šį terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

A. A. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatymo nustatytas terminas pirmosios eilės įpėdiniams palikimui priimti yra pasibaigęs. Pareiškėja prašo šį terminą atnaujinti, svarbiomis šio termino praleidimo priežastimis nurodydama, kad po tėvo A. A. M. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, nes manė, kad tėvas A. A. M. 2006-04-24 visą savo turimą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo padovanojęs savo sūnui A. M.. Tokių duomenų, kad tėvas be padovanoto nekilnojamojo turto broliui A., turėjo ir daugiau nekilnojamojo turto, nežinojo. Apie paliktą testamentą taip pat nieko nežinojo, todėl praleido terminą palikimui priimti. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pripažįstama, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Kitų suinteresuotų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai nagrinėjamu atveju būtų pažeisti, nėra, ginčo dėl paveldimo turto taip pat nėra.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytus ir pagrįstus argumentus, rašytinius bylos duomenis darytina išvada, jog dėl susiklosčiusių svarbių ir objektyvių aplinkybių pareiškėja savalaikiai nerealizavo savo teisių laiku priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo A. A. M. mirties, todėl remiantis teisingumo, protingumo principais (CK 5 straipsnis), atnaujintinas praleistas terminas pareiškėjai J. S. po jos tėvo A. A. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimui priimti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nes pagrįstas ir įrodytas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis, 177-178 straipsniai, 576-578 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos tėvo A. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Snaigė Juknevičienė