Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal susiformavusią teismų praktiką duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to joks ginčas nekyla, jog tiek nukentėjusioji N. G., tiek kaltinamasis M. K. vienas kito atžvilgiu yra nusiteikę priešiškai, iki pirmosios kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – 2021 m. kovo 27 d. – tarp jų buvo inicijuojami pokalbiai dėl santuokos nutraukimo, tačiau kilo nesutarimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes abu tuometiniai sutuoktiniai siekė, kad jų nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta būtent su juo; nukentėjusioji teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis labai daug laiko praleidžia su jų vaiku, kad jis nuteikia vaiką prieš ją, netinkamai jį auklėja. Iš nagrinėjamos bylos taip pat nustatyta, kad tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis kryptingai renka vienas kitą neigiamai charakterizuojančius duomenis (kaltinamasis fotografuoja ir filmuoja neblaivią nukentėjusiąją, taip pat ją esančią tualete, pasilenkusią prie unitazo ar kriauklės, alkoholinių gėrimų butelius, teikė skundus dėl jo sužalojimo, dėl piktnaudžiavimo teisėmis; t. 2, b. l. 115–116; t. 4, b. l. 170–171; tuo tarpu nukentėjusioji teikė skundus policijai ir kitoms institucijoms apie kaltinamąjį dėl išžaginimo, dėl grasinimo atimti vaiką, nevienodai pripūstų automobilio padangų, galimai vaiko patiriamo netinkamo seksualizuoto elgesio iš tėvo ir kt.; t. 1, b. l. 33–36, 90–91; t. 2, b. l. 11; t. 4, b. l. 156), 2021 m. gegužės mėnesį buvo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros, inicijuota privalomoji mediacija (t. 3, b. l. 142–143), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu M. K. ir N. G. santuoka buvo nutraukta, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Taigi, šios bylos kontekste pažymėtina, jog teismas turi itin kritiškai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus ir tikslus.

Bylos nagrinėjimo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl nežymaus šeimos nario sveikatos sutrikdymo (2021 m. kovo 27 d. veika, BK 140 straipsnio 2 dalis), įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. K. savo kaltės dėl nežymaus šeimos nario sveikatos sutrikdymo (2021 m. kovo 27 d. veika) nepripažino ir paaiškino, kad 2021 m. kovo 26 d. vakare jis paguldė vaiką miegoti, apie 22 val. šis užmigo, nes miegodavo su juo. Jis nuėjo į virtuvę atsigerti vandens, ten buvo N. G., ji jam pasiūlė pasikalbėti apie skyrybų procesą. Jis pasakė jai, kad jau per vėlu, nenori visą naktį apie tai kalbėti. Pasiūlė jai pakalbėti kitą dieną, o geriausia, kai nebus namuose vaiko. Tada jis nuėjo miegoti į jų miegamąjį. Ilgai negalėjo užmigti, jau buvo apie 24 val., jis išėjo iš kambario pažiūrėti, kodėl N. G. nemiega. N. G. svetainėje žiūrėjo televizorių, ji buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Jis ėjo link virtuvės atsigerti vandens, o ji nuėjo link tualeto. Jis atsigėrė vandens ir paklausė jos, ar ji vėl gėrė, nes pastebėjo, kad pastaruosius savaitgalius ji viena vartoja alkoholį, nors kartu vartoja raminamuosius vaistus. Prieš eidamas miegoti, tyčia patikrino jos butelį, nes žinojo, kur šis yra. Garaže stovėjęs 0,7 l talpos butelis prieš tai buvo pusiau nugertas, o šį kartą nuėjęs į garažą pamatė, kad butelis tuščias. Jis paėmė tą butelį ir nuėjo į tualetą, kuriame tuo metu buvo N. G., durys buvo atidarytos. Jis įjungė savo telefoną ir pradėjo filmuoti, nes žinojo, kad gražiuoju nesibaigs. N. G. nepatiko, kad jis ją filmuoja, todėl pašoko nuo unitazo, neapsirengusi pradėjo jį vytis, jį daužyti, mušti, suplėšė marškinėlius. Jis paprašė jos apsiraminti, kad elgtųsi tyliau ir ramiau, nes atsikels vaikas. Tada pasigirdo vaiko verksmas, jie sekundei nustojo triukšmauti, ir abu nuėjo į kambarį nuraminti vaiko. Vaikas buvo išsigandęs, apsiverkęs, mamos neprisileido, ją išvarė, jis vaiką nuramino. N. G. bandė jį mušti vaiko akivaizdoje, grasino, kad pasodins jį į kalėjimą, iškvies policiją, nes neva ją sumušė. Jis sakė, kad kviestų, nes jis tikrai jos nelietė. Ji nubėgo į virtuvę, iškvietė policiją, o jis, nuraminęs vaiką, nuėjo į virtuvę ir vėl pradėjo viską filmuoti. Jis pasakė policijai, kad greičiau važiuotų, nes reikia pagalbos, negali patys visko išspręsti. N. G. pradėjo jį toliau mušti, stengėsi išmušti telefoną. Tada vėl pasigirdo vaiko verksmas, jis pradėjo eiti į vaiko kambarį, o N. G. išmušė telefoną iš jo rankų. Jis ėjo per svetainę, ji daužė jam per galvą savo telefonu. Jis išgirdo triukšmą, atsisuko ir pamatė, kad N. G. guli ant grindų. Ji pradėjo rėkti, kad jis ją pastūmė, pakišo jai koją. Jis pasakė jai, kad jos nelietė, ji pati paslydo ir nugriuvo. Ji, dar gulėdama ant grindų, paėmė savo telefoną, pradėjo skambinti savo motinai ir skųstis, jog neva jis ją muša. Tuo metu jis paėmė vaiką, apramino jį, pradėjo viską filmuoti. Atėjusi į virtuvę, N. G. iškvietė medikus, pasakė, kad jai skauda galvą. Jis suprato, kad tai geruoju nesibaigs, tada pats paskambino policijai. Kol laukė policijos pareigūnų, viskas buvo aprimę. Atvažiavę policijos pareigūnai patikrino jų blaivumą, jis buvo blaivus, o N. G. – ne, jei neklysta, ji pripūtė 1,38 prom. Ji skundėsi, kad jis smurtauja, nors to nebuvo, kad jai skauda galvą, prašė medikų nuvežti ją į ligoninę. Medikai apžiūrėjo N. G., bet jokių sužalojimų nenustatė. Jie patikrino, kokius raminamuosius vaistus ji vartoja, sakė, kad tai stiprūs vaistai ir jų negalima vartoti su alkoholiu. Tada pareigūnai jai pasiūlė išvažiuoti iš namų, kad nebūtų konfliktų, bet ji atsisakė. Pareigūnai pasiūlė išvažiuoti jam su vaiku. Tą naktį jie nakvojo (duomenys neskelbtini), pas jo tėvus. Kitą dieną apie 17 val. grįžo namo, jokių konfliktų nekilo, bendravo mažai, bet ramiai. Jie pažaidė su vaiku, jis paguldė vaiką miegoti apie 20.30 val., išėjo iš kambario, atėjo į miegamąjį, paklausė jos, ar nori pasikalbėti. Jie pradėjo kalbėtis, jis įjungė garso įrašą, ramiai pasikalbėjo. N. G. nepatiko jų pokalbis, nes negalėjo pasidalinti vaiko, todėl ji atsistojo ir išėjo į lauką parūkyti, su kažkuo kalbėjo telefonu. Ji grįžusi nuėjo į virtuvę, jis taip pat, bandė ją nuraminti, sakė, kad naktį neišspręs situacijos, pasiūlė miegoti atskirai, ji sutiko eiti pas vaiką. Tada ji pradėjo verkti, pasakė, kad jis atėmė vaiką, jis sakė, kad taip nėra, tiesiog nori, kad šis gyventų su juo, nes jam nepatinka, jog ji išgėrinėja, jai ir vėl tas nepatiko. Po to jis išgirdo, kad suskambo jos telefonas, išgirdo, kad skambina policija, o ji pasakė, jog neva jis prieš ją smurtauja, nors jokio smurto nebuvo, jie tyliai, ramiai gulėjo ir kalbėjo apie skyrybų procesą. Po kurio laiko atvažiavo policija, jis juos sutiko, jie gražiai pakalbėjo, jis persirengė ir jie išvažiavo. Jis buvo uždarytas parai į areštinę. Nepripažįsta savo kaltės, nestumdė N. G. ir kojos nepakišo, jų namuose grindys slidžios, todėl ji pati parkrito. Tuo metu jie gyveno kartu kaip šeima (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Jis filmavo savo sutuoktinę tualete, nes vyko skyrybų procesas, jis norėjo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su savimi, todėl žinojo, kad jam reikia turėti įrodymų, jog N. G. išgėrinėja ir neatitinka motinai keliamų reikalavimų. Tą naktį negalėjo užmigti, nes namas nėra didelis, ji garsiai žiūrėjo televizorių, triukšmavo, jis nuėjo pasakyti, kad ji apsiramintų. Antros apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino savo kaltę dėl šios veikos, nes jam paskambino tyrėja ir pasakė, kad N. G. nori taikytis, o tam, kad jie susitaikytų ir byla būtų kuo greičiau nutraukta, reikia pripažinti savo kaltę. Jis pasakė, kad jis nenori pripažinti savo kaltės, nes jis to nedarė. Tyrėja atsakė, kad kitaip susitaikyti nepavyks, todėl jis nusprendė pripažinti savo kaltę, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas ir būtų galima kuo greičiau išsiskirti. Buvo numatyta susitaikymo diena, tačiau dieną prieš tai jam paskambino tyrėja ir pasakė, kad N. G. atsisako taikytis. Jis atsakė, kad tokiu atveju jis lieka prie savo pirminių parodymų. Tyrėja liepė atvažiuoti parašyti paaiškinimą. Jis nematė, kaip N. G. pargriuvo. Ji ėjo paskui jį, mušė, staiga „bam“ ir tyla. Jis atsisuko ir pamatė gulinčią N. G. ant grindų. Nors ji buvo neblaivi tą šeštadienį, tačiau ji vartodavo alkoholį kiekvieną savaitgalį, kitą dieną po vartojimo ji miegodavo pusę dienos ir neskirdavo vaikui bei šeimai jokio dėmesio. Jis parašė pareiškimą dėl sutuoktinės smurtavimo prieš jį, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Prieš tai sutuoktinė policijos nekvietė, tai buvo pirmas kartas. Skyrybas iniciavo N. G. Ieškinį dėl skyrybų gavo rugpjūčio mėn. Iki tol jų santykiai buvo geri. Įvykio dieną kalbėjo apie skyrybas, pokalbį iniciavo N. G., apie tai ji norėjo pakalbėti ir kovo 25–26 d., tačiau pokalbis įvyko 27 d. N. G. paslydo ant plytelių, jos slidžios. Jis ėjo atsukęs nugarą į ją, o ji ėjo iš paskos.

Papildomai apklaustas parodė, kad pirmą kartą N. G. paskambino į policiją, kai pradėjo prieš jį smurtauti, meluoti, kad prieš ją smurtaujama. Po to paėmė vaiką, apramino, atėjo į virtuvę, išmušė telefoną. Antrą kartą, kai ėjo pas jį, pargriuvo, tada jis kvietė policiją, nes matė, kad meluojama, jie negali išspręsti ir išsiaiškinti šios situacijos. Du kartus buvo skambinta policijai, vieną kartą skambino N. G., kitą – jis. Kai N. G. paslydo, jis buvo atsukęs jai nugarą. Jų namuose plytelės slidžios, tai patvirtino ir atvažiavę policijos pareigūnai. Vaikas taip pat nukrisdavo, jie kalbėjo, kad reikia keisti plyteles, nes nesaugu. N. G. ėjo paskui jį, jis atsisuko, o ji gulėjo nukritusi tiesiai ant nugaros. Tyrėja jam pasakė, kad jei nori baigti ikiteisminį tyrimą, jis turi prisipažinti. Jis nenorėjo prisipažinti, bet tokia yra susitaikymo sąlyga, todėl jis sutiko, tačiau balandžio 22 d. jam paskambino tyrėja ir pasakė, kad N. G. kategoriškai atsisako taikytis, todėl jis atvažiavo ir parašė paaiškinimą dėl melagingo prisipažinimo. Namą pirko iš privačių žmonių. Priežastis, kodėl N. G. galėjo jį apšmeižti, buvo ta, kad ji ne vieną kartą išgėrinėjo ir galbūt bijojo prarasti vaiką, rinko prieš jį įrodymus. Ji norėjo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su savimi, jis tam prieštaravo dėl jos išgėrinėjimo, be to, vaikas norėjo pasilikti su tėvu. Iš pradžių jo atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau nukentėjusioji nepagrįstai kvietė policijos pareigūnus, du ar tris kartus, viskas užfiksuota. Tuo metu, kai N. G. kvietė policiją, viskas vyko virtuvėje, jis atėjęs į virtuvę filmavo. Išgirdo vaiko verksmą, apsisuko, pradėjo eiti link vaiko, o N. G. kažkaip iš galo jam telefoną išmušė. Šis nukrito, jis pakėlė ir nubėgo pas vaiką. Ėjo greičiau, ji ėjo paskui jį, daužė jį ir pargriuvo.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji N. G. dėl nežymaus šeimos nario sveikatos sutrikdymo (2021 m. kovo 27 d. veika) parodė, kad 2021 m. kovo 25-25 d. vakare ji pasakė kaltinamajam, kad nori pasikalbėti. M. K. jai pasakė, kad yra pavargęs ir kalbėti nenori. Kitą dieną buvo tas pats. Penktadienį ji jam pasakė, kad nori su juo pakalbėti, jis atsakė, kad yra pavargęs, eina miegoti. Ji įsijungė televizorių, nes dėl streso negalėjo užmigti. Tuo metu ji negėrė jokių vaistų, išgėrė tik „Jegermeister“, nuėjo į garažą parūkyti. Jai išeinant iš garažo, M. K. ją pasitiko prie durų ir tarp jų kilo konfliktas. Vaikas išgirdo jų konfliktą, ji bėgo į vaiko kambarį. Jie stovėjo ne visai vienas prieš kitą, jai nereikėjo kaltinamojo apibėgti. Tuomet M. K., būdamas į ją atsisukęs veidu, pakišo jai koją, ji krito atgal ant plytelių, trenkėsi galva, patraukė ją į priešingą pusę. Plytelės yra slidžios, bet ne tokios slidžios, nes ji buvo su šlepetėmis. Ji gulėdama paskambino mamai, taip pat 112, pasakė, kad jai reikalinga policija ir medicininė pagalba. Tuo metu, kai ji skambino, M. K. išsitraukė telefoną, juokėsi ir pasakė „taigi, N., čia nelaimingas atsitikimas“, lakstė paskui ją, sakė, kad tai ji smurtauja prieš jį. Tada ir kaltinamasis paskambino į policiją. Atvažiavo policija, patikrino blaivumą, ji buvo išgėrusi, jis – ne. Jai skaudėjo galvą, ji turi bėdų su stuburu, po įvykio jos sveikata pablogėjo, ji kreipėsi į medikus. Įvykio metu M. K. nefilmavo, po įvykio jis pradėjo ją filmuoti tualete, nešioti butelius. Ji nesijautė labai apsvaigusi, jautė atsipalaidavimą, tačiau suprato, kas vyksta, pati nenukrito. M. K. iškvietė policiją, nes išsigando. Ji bendrajam pagalbos centrui pasakė, kad vyras parbloškė ją ant grindų, psichologiškai, fiziškai smurtavo, tiksliai neatsimena. Atvažiavę policijos pareigūnai kaltinamojo nesulaikė, nes nebuvo su kuo palikti vaiko. Lyg ir jai buvo diagnozuota poodinė kraujosruva, buvo sumuštas pakaušis. Ji neatsimena, kuria savo kojos dalimi ji užsikabino, tikriausiai pataikė į jos kojos kulną. Skambindama 112 pasakė, kad vyras smurtauja, daužo, trenkia per kūną, per rankas, nes kai jis filmavo, ji bandė atimti telefoną, ir jis jai kirto per rankas, nesakė, kad pakišo koją, nes buvo stresas, buvo sunku viską susidėlioti ir paaiškinti. Jis jai pakišo koją, ji nukrito, gulėdama paskambino mamai, po to policijai, po to kaltinamasis pradėjo ją filmuoti, ji bandė atimti telefoną, jis jai trenkė per rankas. Paskambinusi 112 sakė, kad trenkė per rankas, nes tuo metu, kai tarp jų kilo konfliktas, ji norėjo bėgti, jis jai smogė per rankas, kad ji nebėgtų. Tuo metu tarp jų buvo ne tik žodinis konfliktas. Per rankas trenkė, kai ji bėgo į vaiko kambarį, bet jai užsifiksavo kritimas. Po to, kai filmavo, taip pat kirto per rankas, o ji jam suplėšė marškinėlius. Visų detalių, viso paveikslo negali atgaminti. Kritimas buvo skaudžiausias, todėl jį užfiksavo. Per rankas kirto, kai buvo konfliktas, tikriausiai kažkas buvo, jei taip pasakė. Po to, kai atiminėjo telefoną, ji vėl gavo per rankas. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad M. K. ją numetė ant grindų, nes jis ją parbloškė, nežino, kodėl parašyta, kad parvertė. Ji suplėšė marškinėlius po įvykio, kai bandė atimti telefoną, jis buvo jį ranka aukštai iškėlęs, gal siekdama telefono netyčia jam įdrėskė. Ligoninėje taip pat pasakė, kad vyras pakirto koją, parbloškė ant grindų, ji galva trenkėsi į plyteles. Kitą dieną kvietė policiją dėl psichologinio smurto. Pradžia buvo rami, po to kilo konfliktas, todėl nebeištvėrė. Jie nesusitaikė, jis jos neatsiprašė. Jie negyvena kartu nuo 2021 m. kovo 28 d. Kai kaltinamasis pradėjo filmuoti, vaikas nemiegojo. Kaltinamasis parodė butelį jau po įvykio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to joks ginčas nekyla, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo namuose, nukentėjusioji buvo vartojusi alkoholio (jai buvo nustatytas 1,38 prom. neblaivumas), kaltinamasis buvo blaivus, tarp jų vyko konfliktas, nukentėjusioji krisdama ant grindų susitrenkė pakaušį, tokiu būdu pakaušio srityje buvo padaryta poodinė kraujosruva, pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl to, ar kaltinamasis atliko nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinio pobūdžio veiksmus – savo koja pakirto nukentėjusiosios kojas, ar ši ant grindų paslydo pati.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nevertina ikiteisminio tyrimo metu antrosios apklausos metu kaltinamojo prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaip atitinkančio jo tikrąją valią ar kaip jo parodymų visumos nenuoseklumo, nes kaip jau buvo nurodyta, šis prisipažinimas buvo išreikštas antrosios apklausos metu, visų kitų apklausų metu kaltinamasis savo kaltę neigė, be to, labai svarbus ir minėto prisipažinimo kontekstas. Pats kaltinamasis dėl to paaiškino, kad jam paskambino tyrėja ir pasakė, jog N. G. nori taikytis, o tam, kad jie susitaikytų ir byla būtų nutraukta, reikia pripažinti savo kaltę; jis kaltės pripažinti nenorėjo, tačiau tokios yra susitaikymo sąlygos; buvo numatyta susitaikymo diena, tačiau dieną prieš tai jam paskambino tyrėja ir pasakė, kad N. G. atsisako taikytis; tada jis atsakė, kad tokiu atveju jis lieka prie savo pirminių parodymų. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta vyr. tyrėja V. M. parodė, kad kaltinamajam ir nukentėjusiajai buvo pasiūlyta susitaikyti, buvo išaiškintos susitaikymo sąlygos; iš pradžių abi pusės sutiko susitaikyti, paskui buvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl jos išprievartavimo, kad ji taikytis nenori; tuomet ji pasikvietė įtariamąjį, ir jis pasakė, kad be advokato daugiau nieko nesakys; kitos apklausos vyko su gynėju; iš visos situacijos suprato, kad įtariamasis sutiko susitaikyti dėl vaiko, kad šis nebūtų kviečiamas į teismą. Iš minėtos vyr. tyrėjos 2021 m. balandžio 22 d. tarnybinio pranešimo (t. 2, b. l. 64) nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą proceso dalyviai pranešė, kad sutinka taikytis, tačiau 2021 m. balandžio 22 d. N. G. pranešė, jog taikytis su M. K. kategoriškai nenori, pareiškė jam civilinį ieškinį, pranešė, kad rašys pareiškimus dėl M. K. veiksmų (grasinimų, šantažavimų ir t. t.). Teismas, įvertinęs prieš tai nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, ikiteisminio tyrimo metu antrosios apklausos metu M. K. prisipažino padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką norėdamas kuo greičiau išspręsti su N. G. iškilusį konfliktą, taip pat siekdamas apsaugoti vaiko interesus, o ne išreikšdamas savo tikrąją valią.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti ar kritiškai vertinti kaltinamojo parodymus, nes jie yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymus (vien tik kuriais iš esmės ir grindžiamas kaltinamajam pareikštas kaltinimas), priešingai nei kaltinamojo, teismas vertina kritiškai, nes jie yra prieštaringi, nelogiški ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad ji skubėjo pas atsibudusį vaiką, tuomet vyras tyčia pakišo jai koją, ji už jos užsikabino ir pargriuvo, griūdama stipriai susitrenkė galvą, todėl ji iškvietė policiją ir medikus. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji parodė, kad ji bėgo į vaiko kambarį, tuomet M. K., būdamas į ją atsisukęs veidu, pakišo jai koją, ji krito atgal ant plytelių, trenkėsi galva, ji gulėdama paskambino mamai, taip pat policijai, tuomet išsigandęs kaltinamasis taip pat paskambino policijai; ji skambindama policijai pasakė, kad vyras smurtauja, daužo, trenkia per kūną, per rankas, nes kai jis filmavo, ji bandė atimti telefoną, ir jis jai kirto per rankas, nesakė, kad pakišo koją, nes buvo stresas, buvo sunku viską susidėlioti ir paaiškinti.

Iš tiesų, kaip nustatyta iš 2021 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti BPC garso įrašai, o taip pat ir iš BRIT ataskaitų žiūryklių duomenų (t. 1, b. l. 27–28, 29), pirmoji policijai (2021 m. kovo 27 d. 00:52:13 val.) paskambino nukentėjusioji, o kaltinamasis – po dviejų minučių (2021 m. kovo 27 d. 00:54:12 val.), ir N. G. paskambinusi BPC nesiskundė, kad ją M. K. pargriovė ant grindų, dėl ko ši susitrenkė pakaušį, kas, teismo vertinimu, būtų padaryta, jei N. G., kaip kad ji pati parodė, kaltinamojo pargriauta ir dar gulėdama ant grindų, skambino policijai (nes iš tiesų nagrinėjamai bylai aktualus įvykis dar net nebuvo įvykęs), o nukentėjusioji BPC darbuotojai pasakė „vyras psichologiškai smurtauja ir jis daužo mane...ne pirmas kartas“, „trenkė per kūną, per rankas... jis mane filmuoja, jis mane daužo“. Aplinkybę, kad N. G., prieš jai skambinant BPC dar nebuvo nukritusi ant grindų ir susitrenkusi pakaušio, patvirtina ir kaltinime nurodytu laiku ir vietoje M. K. darytas ir byloje esantis vaizdo įrašas „IMG_2983.MP4“ (CD yra voke, prisegtame prie bylos trečio tomo galinio viršelio), iš kurio nustatyta, kad M. K. filmuodamas užeina į vonios kambarį, filmuoja tualetu besinaudojančią N. G., rodo jai tuščią žalią butelį „Jaegermeister“, N. G. atsistoja, bando atimti iš M. K. telefoną, seka jį į kitus kambarius, tempia už marškinėlių, pradeda verkti vaikas, N. G. ir M. K. nueina į vaiko kambarį, N. G. atsisėda prie vaiko lovoje, vaikas rėkia, ją veja, N. G. atsistoja, bando atimti iš M. K. telefoną, toliau vyksta žodinis konfliktas, N. G. nueina į svetainę, paima nuo sofos telefoną, M. K. nueina į vaiko kambarį, ramina vaiką, M. K. grįžta, filmuoja, kaip N. G. skambina policijai, girdima ir matoma, kaip N. G., vaikščiodama koridoriuje ir virtuvėje, sako „vyras psichologiškai smurtauja, daužo mane, ne pirmas kartas, trenkė per kūną, per rankas ...“, toliau tęsiamas pokalbis su BPC darbuotoja, kuris yra užfiksuotas minėtame apžiūros protokole, M. K. toliau filmuoja, sako, kad tegul atvažiuoja policija, mes negalime išsiaiškinti, įrašo pabaigoje N. G. su kaire ranka trenkia per M. K. telefoną. Po to, kaip jau buvo minėta, M. K. paskambina policijai, prašo atvažiuoti. Minėtas vaizdo įrašas, be kita ko, patvirtina, kad N. G. iš esmės be priežasties paskambino BPC ir pranešė apie smurto atvejį, nors ji pati buvo gana konfliktiškai ir agresyviai nusiteikusi, ką patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė I. V., patvirtinusi ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Minėta liudytoja paaiškino, kad buvo nuvykusi pagal iškvietimą į M. K. ir N. G. namus; į BPC kortelę suvedė papildomą aprašymą iš karto, kai atsilaisvino po įvykio, kai moteris išvažiavo su greitosios medicinos pagalbos gydytojais; įvykio metu moteris visą laiką kabinėjosi prie vyro, reikėjo išskirti juos į atskirus kambarius, kad ši mažiau provokuotų (ji lindo prie vyro fiziškai ir žodžiais), vyras elgėsi labai ramiai, moteris svirduliavo į šonus, akivaizdžiai matėsi, kad žmogus neblaivus. Liudytoja I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad moteris paaiškino, jog jos vyras ar tai pastūmė, ar spyrė šiai, dėl to ji nukrito ant grindų ir susitrenkė galvą; bendraujant su moterimi, ši buvo neblaivi, kalbėjo nerišliai, painiojosi liežuvis, judesiai buvo nekoordinuoti; vyras paaiškino, kad paskutiniu metu jo žmona nuolat viena vartoja alkoholinius gėrimus, konfliktuoja, žmona, norėdama iš jo atimti telefoną, kai jis filmavo ją girtą tualete, jį apdraskė, suplėšė jam marškinėlius; vyras buvo blaivus; pareiškimo moteris prie jų nerašė, ji dėl šio įvykio tarnybinio pranešimo nerašė, tačiau išsamiai aprašė įvykį BPC kortelėje. Byloje esančioje BRIT ataskaitų žiūryklės BPC kortelėje aprašyta, kad patikrinus informaciją nustatyta, jog ji nepasitvirtino, smurto nebuvo, neblaivi pranešėja paaiškino, kad ėjo pas verkiantį vaiką į miegamąjį, vyras pakišo jai koją ir ji nukrito ant grindų, susitrenkė galvą; blaivus vyras paaiškino ir parodė vaizdo įrašą, kad jo neblaivi žmona konfliktavo, provokavo, rėkavo, draskėsi, vėliau, nuėjusi atokiau, paskambino ir iškvietė policiją; pasak vyro, žmona pati paslydo ant slidžių plytelių ir nukrito; moteris neneigė vartojusi alkoholį, rodė vartojamus vaistus, teigė besilankanti pas psichologą, ji bendravo impulsyviai, negalėjo nusiraminti, provokavo konfliktą (t. 1, b. l. 27–28). Aplinkybę, kad būtent nukentėjusioji buvo nusiteikusi konfliktiškai ir agresyviai, patvirtina ir kiti M. K. daryti ir byloje esantys vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašo „IMG_2982.MP4“ matyti, kad M. K. filmuoja N. G. virtuvėje, pasilenkusią prie kriauklės, vartojami necenzūriniai žodžiai, N. G. atsisuka į M. K. ir artinasi prie jo, bando atimti telefoną, ant M. K. rankų laikomas vaikas pradeda verkti, M. K. eina koridoriumi į svetainę, sako „nesmurtauk, N.“, „pasitrauk“, N. G. seka iš paskos, sako „čia mano vaikas“, visi nueina į vaiko kambarį. Iš vaizdo įrašo „IMG_2985.MP4“ matyti, kad M. K. filmuoja, sako „nesmurtauk“, prie jo artinasi N. G., sako „įstatymas mano pusėje“, M. K. sako „kokie įstatymai, tu mane muši“, N. G. „aš tave mušu? Aš nieko tau nedarau. Tu manęs bijai? Tu vyras...“, M. K. sako „bet aš tavęs nemušu“, N. G. sako „tu mane partrenkei ant žemės, aš galva trenkiausi. Tau ne gėda? Čia tavo vaikas“. Matomas savo kambaryje ant lovos sėdintis, verkiantis vaikas. M. K. sako „pasitrauk nuo manęs“. N. G. eina prie vaiko, vaikas ją veja, mušasi. M. K. vedasi vaiką, ramina. N. G. sako „kiek aš turiu prieš tave...“ Toliau vyksta konfliktas.

Kaip jau buvo nurodyta, o taip pat girdėti ir iš pastarojo vaizdo įrašo, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusioji krisdama ant grindų susitrenkė pakaušį, tokiu būdu pakaušio srityje buvo padaryta poodinė kraujosruva, pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau kyla klausimas, ar kaltinamasis atliko nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinio pobūdžio veiksmus – savo koja pakirto nukentėjusiosios kojas. Teismas, remdamasis prieš tai aptartais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, t. y. kad nukentėjusioji buvo neblaivi, konfliktiškai ir agresyviai nusiteikusi, skambino BPC iš esmės be priežasties ir ne jos parodymuose užfiksuotomis aplinkybėmis, iš karto po to policijai paskambino ir kaltinamasis, kaip jau buvo nurodyta, vertina, kad kaltinamasis neatliko nukentėjusiosios atžvilgiu aptariamų smurtinio pobūdžio veiksmų, o nukentėjusioji jos nurodytą ir specialisto išvadoje užfiksuotą pakaušio sužalojimą patyrė pati paslydusi ir nugriuvusi ant grindų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs ir į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji apklausiami patvirtino, o taip pat ši aplinkybė yra užfiksuota ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio teisingumą patvirtino ir nukentėjusioji (t. 1, b. l. 48–52), jog namų grindys yra slidžios, kas yra itin aktualu atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, nekoordinuotų judesių, nuolat ėjo kaltinamajam iš paskos, bandė atimti kaltinamojo telefoną ir pan. Toliau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji nukrito ant grindų tuomet, kai ji jau buvo paskambinusi BPC, todėl būtų nelogiška vertinti, jog kaltinamasis, kuris buvo blaivus, žinodamas, kad netrukus atvažiuos policija, nuolat verkiant vaikui ir prašant būtent tėčio dėmesio, dar atliktų smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Galiausiai teismas atkreipia dėmesį ir į nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą dėl analizuojamos aplinkybės – iš 2021 m. balandžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, įrašyti „Bodycam 1745“ atvykus į iškvietimą 2021 m. kovo 27 d. laikotarpiu nuo 01.03.57 val. iki 02.19.21 val., nustatyta, kad N. G. pasakoja, jog „jos vyras ją metė ant grindų, plytelių, ir ji susitrenkė galvą į plyteles“, toliau – kad „vyras jai pakišo koją, ji pargriuvo ir susitrenkė galvą“. Šį N. G. teiginių neatitikimą būtų galima paaiškinti jos neblaivumu ir susijaudinimu, tačiau iš 2021 m. balandžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš „Bodycam 1322“, įrašytas atvykus į iškvietimą 2021 m. kovo 27 d. laikotarpiu nuo 15.09.04 val. iki 15.20.36 val., t. y. tą pačią įvykio dieną, bet jau po keliolikos valandų, kas reiškia, kad nukentėjusioji jau buvo blaivi, N. G. iškviestiems policijos pareigūnams nurodė „aš parkritau, kėliausi, ir jis išsitraukė telefoną ir pradėjo mane filmuoti“, taigi, pati nukentėjusioji nurodė parkritusi ant grindų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji dėl aptariamo įvykio pareiškimą policijai pateikė tik 2021 m. kovo 27 d. vakare, po jos ir kaltinamojo pokalbio apie skyrybas, nesutarus dėl jų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos (šią aplinkybę patvirtina kaltinamojo, o taip pat ir nukentėjusiosios parodymai).

Teismas apibendrina, kad šioje byloje nėra surinkta jokių neginčijamų objektyvių įrodymų, jog kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. nenustatytas būtinas M. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties elementas – objektyvioji pusė (pavojingi kito žmogaus sveikatai veiksmai) , o teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis, taigi, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamasis M. K. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis (BK 253 straipsnio 1 dalis), įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis pripažino visiškai ir parodė, jog ginklas buvo pirktas ne mažiau nei prieš 13 metų. Tuo metu jis neoficialiai dirbo statybose. Vieną vakarą jis su N. G., (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į statybvietę paimti įrankių. Atvažiavus į objektą, ten buvo kolega J., su kuriuo šiuo metu nebendrauja. Šis paprašė jį pavežti, jie sutiko, šis atsisėdo automobilio gale, sukrovė daiktus ir išvažiavo. Važiuojant J. išsitraukė ginklą (nežino iš kur), parodė jiems. Jis paklausė, koks čia ginklas, iš kur gavo. Šis papasakojo, kad tai yra dujinis ginklas, tuo metu jį buvo galima laikyti be leidimo. Jis paklausė, ar ginklas veikia, šis sakė, kad neveikia, sulūžusi spyruoklė. Jis pastebėjo, kad ginklas nenaujas, matėsi naudojimo žymės. Į jo klausimą, ar ginklas buvo naudotas, J. neatsakė. Kolega pasiūlė jiems tą ginklą įsigyti. Jie kartu su N. G. apžiūrėjo ginklą, šis jai patiko, nes buvo mažas, jį galima nešiotis rankinėje. Jie kartu nusprendė ginklą nusipirkti, sumokėjo apie 40–50 Lt. Ginklą laikė namuose, (duomenys neskelbtini), spintoje tarp rūbų, nes neturėjo seifo. Ginklas buvo su dviem šoviniais ir dėklu. Kaip paaiškino J., vienas šovinys buvo garsinis, kitas – dujinis, bet jis ginklu nesinaudojo, netikrino ir nežino. Po mėnesio ar dviejų, jie nunešė ginklą sutaisyti į ginklų parduotuvę, jei neklysta, (duomenys neskelbtini). Sutaisytą ginklą jie laikė toje pačioje vietoje. Laikui bėgant jie persikraustė į kitus namus. Ginklas keliavo kartu su jais. 2011 m. jie išvyko dirbti ir gyventi į užsienį. Visi daiktai, taip pat ir ginklas, buvo kartoninėje dėžėje tėvų sode. Į Lietuvą jie grįžo 2017 m., 2018 m. nusipirko namą, visus daiktus, taip pat ir ginklą, pervežė į naujus namus. Ginklas buvo garaže su kitais daiktais lentynoje. Prieš 13 metų domėjosi ir žinojo, kad leidimo ginklui nereikia. Grįžę į Lietuvą, jie nesidomėjo įstatymais, nežinojo, kad tokiam ginklui reikia leidimo. Ginklas niekada nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Dėl šio dalyko jis gailisi, bet N. G. žinojo, kur yra ginklas. Jis buvo vaikui nepasiekiamoje vietoje. Jis nežino, ar ginklas buvo perdarytas, jis jo nenaudojo. Ginklas toje pačioje vietoje buvo nuo to laiko, kai jie persikraustė, t. y. nuo 2018 m., ir buvo 2 m aukštyje.

Papildomai apklaustas parodė, kad ginklas buvo laikomas garaže, trečioje lentynoje, dėžutėje. 2018 m. jie grįžo iš užsienio, persikraustė į namą, ginklą padėjo aukščiau, kad niekas prie jo nelįstų, jis buvo nenaudojamas, nereikalingas. Ginklą jie pirko prieš 13-14 m. Tuo metu gyveno nesaugiame rajone, (duomenys neskelbtini). Kasdien buvo muštynės, tai dar kažkas, į parduotuvę neįmanoma nueiti. Ginklas buvo namuose, niekada nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Jie ginklą sutaisė, bet niekada neišbandė. Kulkos buvo parduotos kartu su ginklu. Pažįstamas pasakė, kad vienas šovinys yra garsinis, o kitas – dujinis. Jis nežino, kaip juos atskirti, jis neprofesionalas. Kažkada dirbo apsaugoje, mokėjo naudotis ginklu, turėjo leidimą ginklui, bet jis nebegalioja. Šaudmenų į ginklą nedėjo, viskas buvo atskirai. Sutuoktinė apie ginklą žinojo. Dėl šios veikos prisipažįsta ir gailisi, išvadas padarė. Ginklą įsigijo prieš išvažiuodami į (duomenys neskelbtini).

Teisiamajame posėdyje dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis apklausta liudytoja N. G. parodė, kad ji pranešė apie galimai neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą su šoviniais policijai. Pirmą kartą ji pastebėjo ginklą tuomet, kai jie gyveno vieno kambario bute, priklausančiame jos mamai. Tai buvo labai senai, tiksliai pasakyti negali. Ji dėliojo į spintą išskalbtus drabužius, rado ginklą, paklausė sutuoktinio, kas tai, šis atsakė „ne tavo reikalas, nelįsk“. Tas ginklas tai būdavo, tai dingdavo. Kai jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini), ginklo nebuvo. Grįžusi į Lietuvą, ji suprato, kad ginklas nedingo, kai M. K. įrėmė ginklą į jos galvą ir atėmė mokėjimo kortelę. Po 2021 m. kovo mėn. įvykio, prieš Velykas, ji garaže vienoje iš dėžių, vaikui pasiekiamame lygyje ant lentynos rado ginklą ir pranešė apie tai policijai. Ji galvojo, kad ginklo nėra, kad M. K. jį išmetė, nes turimame seife ginklo nelaikė. Ginklas buvo kartoninėje dėžėje, šoviniai buvo, atrodo, maišelyje. Suradusi ginklą, ji iš karto apie tai pranešė policijai, policija atvažiavo po 10 dienų. Anksčiau apie ginklą nepranešė, nes jai buvo gal (duomenys neskelbtini), ji bijojo, nežinojo, kaip tinkamai elgtis. Ginklas buvo panaudotas du kartus, tuo metu, kai ji dirbo (duomenys neskelbtini). Ji nėra mačiusi, kad M. K. naudotų ginklą. Iki 2021 m. kovo 27 d. ji turėjo nerimo sutrikimų, buvo nemiga, vartojo vaistus, bendravo su specialistais. Dabar jos nerimo sutrikimas praėjo, jos būklė yra gera. Ji aptiko ginklą, apsimovė gumines pirštines, po to dėžutę paliko toje vietoje, kur rado. Nežino, kaip dėžutė atsirado maiše, pateikė ją taip, kaip surado.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą (tarp jų kaltinamojo M. K. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kurie iš esmės sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apie tai, kad jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, paaiškino šios veikos padarymo aplinkybes, liudytojos N. G. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. gegužės 18 d. specialisto išvadą Nr. IBPS‑V‑1116895-21, kitus byloje esančius įrodymus) konstatuoja, jog byloje visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. K., veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai disponavo – neturėdamas leidimo įgijo ir namų garaže laikė šaunamąjį ginklą ir du šaudmenis.

Minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis M. K. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo pramoninės gamybos (gamintojas – įmonė „Umarex“, Vokietija) 8 mm kalibro dujinį pistoletą su dėtuve „PERFECTA Mod. FBI 8000“, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir pramoninės gamybos 8 mm kalibro du dujinius (CS) šovinius, kurie skirti šaudyti iš 8 mm kalibro dujinių pistoletų, tame tarpe ir iš dujinio pistoleto „PERFECTA Mod. FBI 8000“, priskiriamus šaudmenims, kuriuos neteisėtai laikė savo ir sutuoktinės N. G. priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), garaže, kol 2021 m. balandžio 3 d. minėtame garaže prieš tai paminėtą šaunamąjį ginklą su šaudmenimis surado N. G. ir pateikė juos policijos pareigūnams.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nurodyta kaltinamojo M. K. tyčinė nusikalstama veika, neteisėtai įgijus ir laikius šaunamąjį ginklą ir du šaudmenis, neturint tam leidimo, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėtį; jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Bylos nagrinėjimo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu (BK 258 straipsnio 2 dalis), įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu pripažino visiškai ir parodė, jog kai jie su N. G. persikraustė į namą, eidavo pasivaikščioti, ir ne vieną kartą juos buvo užpuolę šunys, jie buvo išsigandę, turėjo kažkaip gintis, todėl nusprendė nusipirkti dujų balionėlį arba elektrošoką. Jie pasidomėjo ir sužinojo, kad elektrošokui jokių leidimų nereikia, todėl elektroninėje svetainėje jį užsisakė. Apie tai N. G. žinojo, nes pirkti elektrošoką nusprendė abu. Jie laikė jį arba garaže, arba spintos viršutinėje lentynoje. Imdavo jį eidami pasivaikščioti, N. G. jį pasiimdavo, kai eidavo į parduotuvę. Jis niekada nebuvo panaudotas kaip elektrošokas, buvo naudojamas tik kaip žibintuvėlis, o paskutiniu metu jis iš viso neveikė, o dėl ko – jie nesiaiškino. Paskutiniu metu, kai elektrošokas jau neveikė, jis buvo spintoje prie įėjimo į namus, tarp batų, kuriuos nuolat naudojo. Labai gailisi dėl savo veikos.

Papildomai apklaustas paaiškino, kad kai nusipirko prietaisą „ebay“, šis veikė, tačiau kažkuriuo metu nustojo veikti. Prietaisą įsigijo norėdami apsiginti nuo šunų. Nešiojosi eidami pasivaikščioti, taip pat ir N. G. nešiojosi, kai eidavo viena. Niekada neteko jo panaudoti, tik kaip žibintuvėlį. Elektrošokas buvo padėtas vaikui nepasiekiamoje vietoje, o kai atvažiavo policija, jis buvo perdėtas į kitą vietą. Jis buvo skaitęs, kad leidimo elektrošokui nereikia, todėl jį ir įsigijo. N. G. viską žinojo apie prietaisą, bet norėjo jam kuo daugiau pakenti ir surinkti įrodymų, kad vaikas liktų su ja.

Teisiamajame posėdyje dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju apklausta liudytoja N. G. parodė, kad elektrošokas buvo koridoriuje prie vaiko avalynės, 1 m aukštyje. Ant jo buvo užrašyta „Police“, atrodė kaip žibintuvėlis. Ji nežino, kaip M. K. jį įsigijo, su ja dėl to nesitarė. Prietaisas buvo įgytas prieš pusmetį iki jo suradimo. Kai M. K. bėgiodavo, imdavo jį su savimi, pasišviesdavo kelią, nes gatvė buvo neapšviesta ir nelygi. Ji nematė, kad M. K. naudotų prietaisą kaip elektrošoką. Visą laiką galvojo, kad tai žibintuvėlis, nežinojo, kad tai elektrošokas. Kai policija atvažiavo dėl šaunamojo ginklo, jai kilo klausimas, kodėl ant to žibintuvėlio užrašyta „Police“, todėl nusprendė to paklausti policijos pareigūno. Pareigūnas pasakė, kad tai galbūt yra nusėdęs elektrošokas ir jį paėmė. Ji tiksliai neatsimena, kada prietaisas buvo įgytas, nes jį pirko ne ji, siunta taip pat ne jai buvo įteikta. Jų kaimynystė yra saugi, šunis vedžioja su pavadėliais, laiko voljeruose, laukinių šunų nėra. Jų niekada nebuvo užpuolę šunys. Elektrošoko nereikėjo.

Papildomai apklausta parodė, kad M. K. jos neišleisdavo pasivaikščioti, todėl jai nereikėjo naudotis žibintuvėliu. Elektrošoko ji niekada nenaudojo. Negalvojo, kad tai elektrošokas, galvojo, kad tai žibintuvėlis, juo kaltinamasis pasišviesdavo kelią. Įtarimų sukėlė užrašas ant žibintuvėlio. Žibintuvėlis buvo užsakytas internetu, matė jį spintoje, kurioje buvo vaiko avalynė. Buvo įprasta užsisakyti prekes internetu. Jie gyveno kvartale, kur žmonės šunis vedžioja su pavadėliais, bet buvo atvejis, kai prie vaiko pribėgo šuo, ir vaikas jo išsigando.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 11 d. apklaustas įtariamasis M. K. parodė, kad dėl aptariamos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta visiškai. Jau gyvenant su sutuoktine name (duomenys neskelbtini), pasivaikščiojimo su ja metu juos ne kartą buvo užpuolę šunys, todėl jie nusprendė įsigyti dujų balionėlį arba elektrošoką. Abu su N. G. pradėjo domėtis, ieškoti, kur galima nupirkti elektrošoką. Jis rado internetinėje parduotuvėje „ebay“ elektrošoką, kuris jam patiko, todėl 2018 m. jį užsisakė iš minėtos elektroninės parduotuvės. Elektrošokas kainavo 13,99 dolerių, turi elektroninį pirkimo kvitą. Elektrošoko pavadinimas – „Police“, jis buvo su žibintuvėliu. Elektrošoką laikė namuose, garaže arba batų spintelėje, kuri yra iš karto užėjus į namą, dešinėje pusėje. Elektrošoką imdavo kartu, kai eidavo pasivaikščioti. Taip pat ir N. G. imdavo elektrošoką, kai eidavo pasivaikščioti. Elektrošokas niekada nebuvo panaudotas elektros iškrovai, jis buvo naudojamas kaip žibintuvėlis. Aplinkybę, kad jis kartu su N. G. norėjo įsigyti elektrošoką, gali patvirtinti T. M. ir A. K., kurie girdėjo, kai jie apie tai kalbėjo. Prieš įsigydami elektrošoką, jis kartu su N. G. rado informacijos, kad elektrošokui jokių leidimų nereikia (t. 3, b. l. 132–136).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 28 d. apklaustas įtariamasis M. K. parodė, kad dėl aptariamos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta visiškai, yra davęs išsamius parodymus ir nieko naujo papildyti neturi (t. 4, b. l. 5–7).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 12 d. apklaustas įtariamasis M. K. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies, parodė, kad lieka prie savo ankstesnių parodymų, kurių papildyti nenori ir nieko naujo pasakyti neturi (t. 4, b. l. 25–27).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 27 d. apklausta liudytoja N. G. parodė, kad 2021 m. balandžio 20 d. ji koridoriuje, spintoje, kur yra laikoma jos ir vaiko avalynė, drabužiai, rado elektrošoką. Iš pradžių pagalvojo, kad tai yra žibintuvėlis, tačiau, kai 2021 m. balandžio 20 d. buvo atvažiavę policijos pareigūnai, ji jų paklausė, kas tai yra, ir policijos pareigūnai jai paaiškino, kad tai yra elektrošokas, ir jam yra reikalingas leidimas. Pažymėjo, kad minėtą elektrošoką vaikas galėjo lengvai pasiekti, nes jis, kaip minėjo, buvo spintoje. Kur M. K. įsigijo elektrošoką, ji nežino. Kaip ir minėjo, ji galvojo, kad tai yra žibintuvėlis, nes kai M. K. eidavo pabėgioti, jis su savimi visada jį pasiimdavo (t. 1, b. l. 90–91).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 9 d. papildomai apklausta liudytoja N. G. parodė, kad ji kartu su M. K. elektrošoko nepirko, apie tai su juo nekalbėjo. Pirmą kartą šį prietaisą pamatė (duomenys neskelbtini), bet nežino kada tiksliai. Ji neklausė M. K., koks tai prietaisas, nes jai nekilo mintis, kad šis daiktas galėtų būti draudžiamas. Juo labiau, kad jis buvo spintoje tik įėjus į namą, kurioje laiko avalynę, drabužius, skėčius ir pan. Tik 2021 m. kovo mėn., kai iškvietė policiją dėl to, kad M. K. smurtavo prieš ją, ji paklausė policijos pareigūnų, kas tai yra, ir tik tuomet policijos pareigūnai jai paaiškino, kad tai yra elektrošokas. Iki to laiko ji galvojo, kad tai yra prožektorius (t. 1, b. l. 114–116).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-1812114-21 nustatyta, kad tirti pateiktas žibintuvėlis – elektros šoko įtaisas yra pramoninės gamybos elektros šoko įtaisas savigynai, kuris priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams. Pateiktoje būklėje, dėl išsikrovusio akumuliatoriaus, elektros šokas ir žibintuvėlis neveikia, ir dėl to žibintuvėlis – elektros šoko įtaisas netinkamas naudojimui (t. 1, b. l. 191–194).

Iš 2018 m. lapkričio 15 d. užsakymo nustatyta, kad už 13,99 dolerių buvo užsakyta prekė – „LED Flashlight POLICE 360.000 W-Self-Defence-Waterproof“, pristatymo adresas – M. K., (duomenys neskelbtini) (t. 3 b. l. 137).

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, ir tokiu būdu padaro baudžiamąjį nusižengimą. Straipsnio dispozicijoje numatytos veikos, kaip ir dalykai, yra alternatyvios, todėl bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas nubausti kaltininką pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

M. K. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: jis, 2018 m. lapkričio 15 d., užsisakęs interneto svetainėje „ebay“, įgijo pramoninės gamybos elektros šoko įtaisą savigynai, priskiriamą D kategorijos nešaunamiesiems ginklams, kurį neteisėtai laikė savo ir sutuoktinės N. G. priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), garaže, kol 2021 m. balandžio 3 d. minėtame garaže prieš tai minėtą nešaunamąjį ginklą surado N. G. ir pateikė jį policijos pareigūnams.

Žemesnės instancijos teismas

Visų pirma, teismas pažymi, kad BK 258 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą nešaunamojo ginklo laikymą, kas yra inkriminuojama M. K. pareikštame kaltinime, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisako, o pasisako dėl M. K. inkriminuojamo neteisėto nešaunamojo ginklo įgijimo.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 5 dalyje sąvoka „elektros šoko įtaisas“ apibrėžta kaip nešaunamasis ginklas, sukonstruotas ar pritaikytas tiesiogiai prisilietus ar per atstumą paveikti taikinį elektros srove. Įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad elektros šoko įtaisai savigynai yra priskiriami D kategorijos ginklams. Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti <...> fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus. <...> Šie ginklai neregistruojami.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamojo įgytas elektros šoko įtaisas būtų skirtas ne savigynai. Pažymėtina, kad kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai parodė, jog elektrošoko įtaisą įsigijo norėdamas apsiginti nuo šunų; apklausta nukentėjusioji nenurodė, kokiam tikslui minėtas įtaisas buvo įgytas, tačiau paaiškino, kad jį nukentėjusysis naudojo kaip žibintuvėlį eidamas pabėgioti, kas iš esmės patvirtinta kaltinamojo versiją dėl to, kad jis elektros šoko įtaisą įsigijo savigynos tikslu, priešingų duomenų nagrinėjamoje byloje nėra. Toliau teismas pažymi, kad kaltinamasis yra fizinis asmuo, gimęs (duomenys neskelbtini), taigi, elektrošoko įtaiso įsigijimo metu – 2018 m. lapkričio 15 d. – buvo pilnametis. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog kaltinamasis elektros šoko įtaisą įsigijo 2018 m. lapkričio 15 d., užsisakęs interneto svetainėje „ebay“, taip pat nurodydamas teisingus savo asmens duomenis – vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, t. y. save identifikavo, kas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš esmės išpildo Įstatyme keliamą reikalavimą dėl asmens dokumento pateikimo prekiaujančiai įmonei pateikimo. Kaip jau buvo minėta, D kategorijos ginklo įsigijimui leidimas nėra reikalingas, taip pat šie ginklai nėra registruojami.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl nežymaus šeimos nario sveikatos sutrikdymo (2021 m. balandžio 28 d. veika, BK 140 straipsnio 2 dalis), įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. K. savo kaltės dėl nežymaus šeimos nario sveikatos sutrikdymo (2021 m. balandžio 28 d. veika) nepripažino ir paaiškino, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė, todėl stengėsi su N. G. nebendrauti, bendravo per savo seserį, o kai tokios galimybės nebuvo – SMS pranešimais (dėl vaiko). 2021 m. balandžio 27 d. jie susitarė, kad jis paims vaiką iš darželio, tačiau 2021 m. balandžio 28 d. ryte jis gavo iš N. G. pranešimą, kad jis vaiko paimti negalės, nes jie važiuos pas gydytoją. Jie susitarė, kad jis atvažiuos su liudytojais prie poliklinikos ir paims vaiką pas save porai dienų. Jie atvažiavo prie poliklinikos, išėjo N. G. su vaiku, jis pasidomėjo vaiko sveikata ir su vaiku išvažiavo. Po to jam paskambino sesuo ir pasakė, kad N. G. jai pranešė, jog vaikas mašinoje pamiršo pirštines. Jie neturėjo galimybės važiuoti pas N. G., todėl paprašė atvežti pirštines prie namų. N. G. 20.15 val. atsiuntė žinutę, kad tuoj privažiuos, taip pat ji prašė perduoti jai „Eurovaistinės“ nuolaidų kortelę, o jis paprašė, kad ji perduotų jo tėvų sodybos raktus, kurie buvo jos automobilyje. N. G. privažiavo prie namo įvažiavimo, jis paprašė, kad privažiuotų prie laiptinės, nes maudė vaiką. Ji atsakė, kad jis paprašytų mamos pabūti su vaiku ir pats ateitų. Jis nenorėjo pyktis, sutiko, greitai nubėgo. Eidamas prie mašinos savo telefonu filmavo. Telefoną, jei neklysta, laikė kairėje rankoje į apačią. Užtruko iki 2 sekundžių. Mašina stovėjo aikštelėje prie šiukšlių dėžių, N. G. sėdėjo prie vairo su kauke, langas buvo nedaug atidarytas, kad būtų galima tik ranką įkišti. Jis priėjo, vienoje rankoje laikė telefoną, kitoje kortelę. Jis davė kortelę N. G., ji nespėjo jos paimti, ir kortelė nukrito į automobilį. Tuo metu N. G. vienoje rankoje laikė pirštines ir raktus, o kitoje – telefoną. Jis pirštines ir raktus paėmė su ranka, kuria padavė N. G. kortelę, ir apsisukęs nuėjo. Tada jis išgirdo, kaip N. G. ramiu balsu rusiškai pasakė, kad „nu galėjai ir nemesti, na tu ir kiaulė“. Jis nenorėjo konfliktuoti ir aiškintis, tiesiog nuėjo link laiptinės. Grįžęs namo, jis parašė jai „ačiū, kad atvežei pirštinaites“, o ji gražiai atrašė „ačiū už kortelę, palinkėk vaikui gražios nakties ir perduok linkėjimus“. Jeigu kažkas būtų įvykę, N. G. nebūtų apsisukusi ir taip ramiai išvažiavusi, o po to rašiusi jam gražias žinutes, ji būtų iš karto iškvietusi policijos pareigūnus. Jis nesudavė jai kortele į kaktos sritį, apskritai niekur nesudavė. Eidamas paimti pirštinių, jis filmavo, nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė, norėjo turėti įrodymą, kad nieko blogo nepadarė. Jo mama buvo namuose, prašė jos paimti iš N. G. pirštines, ši nesutiko, nes jos nebendrauja, be to, ji blogai jautėsi. Kitų asmenų nebuvo. Jis nežino, iš kur yra N. G. sužalojimas. Iki tol buvo kilusių problemų dėl kardomosios priemonės, todėl ir filmavo. 2021 m. balandžio 16 d. jis su N. G. buvo susitaręs, kad jis paims vaiką ir nuveš jį į futbolo treniruotę, jis buvo prie jos namo. Tyrėja rekomendavo visada būti su liudytoju, todėl jis buvo su savo seserimi. Atvažiavęs jis skambino ir rašė žinutes, bet ji neatsakė, po kelių minučių prie namo atvažiavo policija, jie nuėjo pas N. G., ši pasakė, kad jis atvažiavo ir jai grasina, kad atims vaiką, tačiau to tikrai nebuvo. Tyrimas dėl to incidento buvo nutrauktas. Jie kartu negyvena nuo 2021 m. kovo 27 d., kai policija išvežė jį ir jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė.

Papildomai apklaustas paaiškino, kad N. G. jam parašė, jog atvažiavo prie jo tėvų namo. Jis nenorėjo pas ją eiti, nes buvo per toli, be to, nenorėjo palikti vaiko. Eidamas prie N. G. mašinos, įjungė telefone vaizdo įrašą. Laikė telefoną nukreiptą į apačią, kitoje rankoje laikė „Eurovaistinės“ kortelę. Nuėjo prie mašinos, mašina stovėjo stovėjimo aikštelėje per vidurį, langas buvo atidarytas, bet nedaug. Priėjęs padavė N. G. kortelę, ji nespėjo paimti kortelės, ji nukrito. Tada paėmė pirštines ir sodo raktus, kurie priklausė jo tėvams. Apsisuko ir pradėjo eiti link savo laiptinės. Tik išgirdo „galėjai ir nemesti, na tu ir kiaulė“. Jis nemetė, o įkišo kortelę ir paleido, o ji nespėjo jos paimti. Ji turėjo paimti kortelę ranka. Vienoje rankoje N. G. laikė pirštines, o kitoje telefoną. Tikriausiai su kaire ranka bandė paimti kortelę. Kairėje rankoje buvo vaiko pirštinės. Jis nenorėjo su ja bendrauti, dėl kardomosios jis ir negali su ja bendrauti, nenorėjo su ja iš viso susitikti. Greitai padavė jai kortelę, nežiūrėjo, kaip ji ima, bet kortelės į N. G. nemetė ir su ja nesudavė. Jie nieko nesikalbėjo. Užtruko 1–2 sekundes. Nežino, ar N. G. filmavo, bet telefoną laikė nukreipusi į jį. Jie vedė bendrą šeimos ūkį ir dalijosi kortelėmis. Tuo metu jos „Eurovaistinės“ kortelė buvo likusi pas jį, ji paprašė grąžinti kortelę, jis ir grąžino. Jis kraujosruvos N. G. nepadarė, jos nesumušė, nežino, iš kur atsirado kraujosruva. Atsimena, kad N. G. mašinoje sėdėjo su kauke, o atrodė kaip ir visada.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji N. G. dėl nežymaus šeimos nario sveikatos sutrikdymo (2021 m. balandžio 28 d. veika) parodė, kad tą dieną ji turėjo perduoti vaiką M. K. Ji su vaiku lankėsi poliklinikoje, išėję pamatė M. K. ir jo seserį. Vaikas nubėgo pas M. K. Nuvažiavusi pas mamą pamatė, kad vaikas paliko pirštines, o ryte eiti į darželį be pirštinių šalta. Parašė, kad kažkas atvažiuotų pasiimti pirštinių, M. K. nesutiko, pasakė, kad pati atvežtų. Ji atvažiavo, paprašė, kad kažkas ateitų paimti pirštines, nes tame name gyvena tėvai, sesuo, jos vaikinas, jo krikštamotė. M. K. reikalavo, kad ji ateitų į jo laiptinę, bet nėjo, nes jie turi laikytis atstumo. Ji sėdėjo mašinoje prie (duomenys neskelbtini) namo pabaigos, iš mašinos neišlipo dėl saugumo, buvo šviesu. M. K. parašė SMS, kad ji atiduotų sodo raktus, o ji paprašė M. K. atiduoti jos nuolaidų kortelę. Jos mašinos lango stiklas buvo nuleistas, ji sėdėjo tiesiai, laikė raktus, M. K. juos su pirštinėmis pagriebė ir dešine ranka su kortele smogė jai į galvą – kaktos sritį. Nematė, kuriuo kortelės kraštu pataikė. M. K. sudavė jai su kortele, o ne šiaip sviedė. Buvo atidarytas langas, jis pasilenkė ir tyliai, nieko nesakydamas, trenkė jai vieną kartą ir išėjo. M. K. stovėjo pasilenkęs prie jos, jo galva buvo šiek tiek aukščiau jos galvos lygio. Gal kortelė ir nuskrido, kai jis trenkė. Tuo metu ji nepaskambino policijai, nes nesuprato, kas darosi, grįžusi namo verkė, nes pavargo būti jo auka, bandė suprasti, kodėl jis taip elgėsi. Policijai pranešė kitą dieną ar tą patį vakarą. Jai sunku adekvačiai reaguoti į tuos įvykius. Tuo metu buvo streso būklėje, ji buvo emociškai nestabili. 2021 m. balandžio 28 d. jie kartu jau negyveno, bendro ūkio nevedė. Dėl sudavimo kortele jautė fizinį skausmą, buvo guzas, poodinė kraujosruva, kreipėsi į medikus. Apie šį įvykį nekalbėjo su kaltinamuoju, šis jos neatsiprašė, ji tai traktavo kaip kerštą už tai, kad ji parašė pareiškimą, prabilo, kaip jie gyveno. Po įvykio ji sėdėjo netekusi žado, nieko jam nesakė, tiesiog sustingo, nes buvo šoko būsenoje. Ji ilgai negalėjo suprasti, kas atsitiko, ilgai negalėjo užvesti automobilio variklio, suprato tik tuomet, kai užvedė. Supratusi, kas atsitiko, nesikreipė į policiją, nes pasimetė, tiek daug visko vyko tuo metu. Grįžusi namo ji galimai kažką M. K. parašė. Jokių keiksmažodžių ir priekaištų jam nerašė. Tuo metu jai buvo diagnozuotas nerimo sutrikimas. Jai negalėjo pasirodyti, kad jai trenkė į galvą. Kortelė nukrito automobilio viduje, tikslios vietos neatsimena. „Brosaješ“ lietuviškai reiškia „mesti“. M. K. trenkė ta kortele, ir po to kortelė nukrito. Ji negali atsakyti į klausimą, kada metė kortelę, prieš pasakymą, ar po, tačiau jai tikrai buvo smogta, kortelė atšoko ir nukrito. Gal jis metė kortelę, ir ji taip sureagavo, ji buvo šoko būsenos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to joks ginčas nekyla, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusioji sėdėjo savo automobilyje su tikslu perduoti vaiko pirštines ir sodybos raktus, o kaltinamasis priėjo prie šio automobilio, kad minėtus daiktus paimtų ir atiduotų nukentėjusiajai „Eurovaistinės“ kortelę, minėtas apsikeitimas daiktais įvyko, nukentėjusioji išvažiavo automobiliu, o kaltinamasis grįžo namo. Taip pat byloje nustatyta, kad po kaltinime nurodytos dienos ir laiko nukentėjusiosios kaktos kairėje pusėje buvo poodinė kraujosruva.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nenustatė pagrindo abejoti ar kritiškai vertinti kaltinamojo parodymus, nes jie yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. O būtent – iš 2021 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuris buvo surašytas, be kita ko, apžiūrėjus M. K. pateiktą vaizdo įrašą, nustatyta, kad šiame vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu (CD diskas yra voke, prisegtame prie bylos 3 tomo galinio viršelio), užfiksuota, kaip M. K. eina ir filmuoja kelią, matosi jo kojos; prieina prie automobilio vairuotojo pusės, langas yra nuleistas iki pusės, girdisi moteriškas balsas; tuomet girdisi, kaip moteriškas balsas sako: „nu začem ty brosaješ?“ (lietuvių kalba – na kam tu mėtai?); M. K. nueina nuo automobilio. Minėti įrodymai patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, kad nukentėjusioji automobilyje vienoje rankoje laikė telefoną (iš minėto protokolo ir vaizdo įrašo nustatyta, kad nukentėjusioji su kažkuo bendrauja), o kitoje laikė pirštines ir raktus, automobilio langas buvo iki pusės nuleistas. Minėtas vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad kaltinamasis prie nukentėjusiosios automobilio buvo 1-2 sekundes, t. y., teismo įsitikinimu, tik tiek, kad (atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo viena ranka buvo užimta telefonu, o kitoje jis laikė perdavimui skirtą „Eurovaistinės“ kortelę) galėtų perduoti/sukeisti minėtą kortelę su nukentėjusiosios, kurios viena ranka taip pat buvo užimta telefonu, kitoje rankoje laikomomis pirštinėmis ir raktais, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamajam stovint, o nukentėjusiajai sėdint, automobilio langui esant iki pusės nuleistam, tikslių ir koordinuotų veiksmų atlikimas (kaip kaltinime nurodyta – smūgio sudavimas) būtų apsunkintas. Toliau iš minėtų įrodymų nustatyta, kad nukentėjusioji iš karto rusiškai ramiu balso tonu pasako „na kam tu mėtai“ ir toliau tęsia pokalbį telefonu, t. y. nėra girdima jokių nukentėjusios priekaištų, nusiskundimų ar kitos reakcijos į tai, kad kaltinamasis būtų jos atžvilgiu pavartojęs fizinį smurtą. Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuris buvo surašytas, be kita ko, apžiūrėjus N. G. pateiktas nuotraukas, kuriose užfiksuotas susirašinėjimas tarp jos ir M. K., nustatyta, kad M. K. rašo „labai ačiū už pirštines“; o N. G. atsako: „prašom. Tyrimai ir vaistai per pusę. Pabučiuok sūnelį nuo manęs nakčiai, prašau“, kas vertintina kaip ramaus ir mandagaus turinio susirašinėjimas, kurio, teismo įsitikinimu, nebūtų tuo atveju, jeigu kaltinamasis būtų pavartojęs nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinio pobūdžio veiksmus kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Priešingai nei kaltinamojo parodymus, teismas nukentėjusiosios parodymus (vien tik kuriais iš esmės ir grindžiamas kaltinamajam pareikštas kaltinimas) vertina kritiškai, nes jie yra prieštaringi, nelogiški ir prieštarauja prieš tai neginčijamai nustatytoms aplinkybėms. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad ji laukė automobilyje, vairuotojo pusės priekinis langas buvo pilnai nuleistas; M. K. priėjo prie automobilio, prie vairuotojo pusės; savo rankoje M. K. laikė raktus ir pirštines; jis, priėjęs ir nieko nesakęs, agresyviai ranka sugriebė raktus ir pirštines iš jos rankos, o kita ranka, kiek pamena, dešine, kurioje laikė „Eurovaistinės“ nuolaidų kortelę, jai nesitikint, tyčia vieną kartą stipriai smogė jai į kairės pusės kaktos sritį, arčiau smilkinio; pajuto, kad smūgio sudavimas įvyko minėta kortele, pajuto fizinį skausmą; nespėjo jam nieko atsakyti, pasimetė; jis tiesiog apsisuko ir nuėjo. Taigi, kaip matyti iš nurodytų nukentėjusiosios parodymų, jie prieštarauja ne tik jau aptartiems kaltinamojo parodymams, bet ir objektyviems byloje esantiems kitiems įrodymams (2021 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolui ir vaizdo įrašui), iš kurių vienareikšmiškai nustatyta, kad nukentėjusiosios automobilio langas buvo nuleistas iki pusės, o ne visas, kaip kad nurodė nukentėjusioji; be to, kaltinamasis, vienoje rankoje nuolat laikydamas telefoną ir juo filmuodamas, negalėjo, kaip kad parodė nukentėjusioji, viena ranka sugriebti raktus ir pirštines iš jos rankos, o kita ranka, kurioje laikė „Eurovaistinės“ nuolaidų kortelę, smogti jai į kairės pusės kaktos sritį; taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji parodė, jog ji po smūgio nespėjo nukentėjusiajam nieko atsakyti, pasimetė, tačiau, kaip jau buvo nustatyta, nukentėjusioji nueinančiam kaltinamajam iš karto ramiu balso tonu pasakė „na kam tu mėtai“, tęsė pokalbį telefonu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji toliau tvirtino, kad jos automobilio lango stiklas buvo pilnai nuleistas (kas jau buvo paneigta prieš tai aptartais įrodymais), tačiau jau parodė, kad kai ji laikė raktus, M. K. juos su pirštinėmis pagriebė ir dešine ranka su kortele smogė jai į galvą, patikslino, kad M. K. pasilenkė (stovėjo pasilenkęs) ir tyliai, nieko nesakydamas, trenkė jai vieną kartą ir išėjo. Taigi, nukentėjusioji jau nebetvirtino, kad kaltinamasis su viena ranka paėmė iš jos pirštines ir raktus, o kita ranka su „Eurovaistinės“ kortele smogė, tačiau tvirtino, kad M. K. prie jos pasilenkė (stovėjo pasilenkęs) ir tuomet jai trenkė, kas, teismo vertinimu, prieštarauja jau aptartoms vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms apie tai, kad kaltinamasis itin trumpai buvo prie nukentėjusiosios automobilio, todėl objektyviai nebūtų spėjęs atlikti visų nurodytų veiksmų – sustoti, pasilenkti, paimti iš nukentėjusiosios rankos daiktus, suduoti smūgį į nukentėjusiosios kaktos sritį. Toliau nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji kairėje rankoje laikė vaiko pirštines ir raktus nuo kaltinamojo tėvų sodo, o su dešine ranka ruošėsi paimti kortelę, tačiau, kaip jau buvo nustatyta iš kaltinamojo parodymų, minėto apžiūros protokolo ir vaizdo įrašo, nukentėjusioji tuo metu kalbėjosi telefonu, kas reiškia, jog jos viena ranka buvo užimta, taigi, ji negalėjo vienoje rankoje lankyti pirštinių ir raktų, o su kita imti „Eurovaistinės“ kortelę. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu toliau tvirtino, kad tuo metu ji nepaskambino policijai, nes nesuprato, kas darosi, sėdėjo netekusi žado, tiesiog sustingo, tačiau tai yra paneigta prieš tai aptartais įrodymais, jog nukentėjusioji nueinančiam kaltinamajam iš karto rusiškai ramiu balso tonu pasako „na kam tu mėtai“, toliau tęsia pokalbį telefonu, o vėliau susirašinėja ramaus ir mandagaus turinio žinutėmis. Teismas, kritiškai vertindamas nukentėjusiosios parodymus, atkreipia dėmesį ir į tai, kad ji dėl aptariamo įvykio pareiškimą policijai pateikė tik po dviejų dienų, t. y. 2021 m. kovo 30 d. (t. 1, b. l. 9, 122; t. 3, b. l. 36‑37).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. K. savo kaltės dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo, laikymo ir panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti nepripažino ir paaiškino, kad nurodyta mokėjimo kortele naudojosi jis ir N. G., kortelė buvo namuose, ja naudojosi tas, kam reikėjo. 2017 m. jie grįžo iš užsienio į Lietuvą, nuėjo į banką ir atsidarė banko sąskaitas. (Duomenys neskelbtini) N. G. įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir gavo iš darbdavio papildomą kortelę, į kurią buvo pervedamas atlyginimas. Jie buvo susitarę, kad gyvens iš jo uždirbtų grynųjų pinigų, jos kortelę naudos smulkiems pirkiniams, o jo – stambiems. Jo kortele, jei reikėjo, galėjo naudotis ir N. G. Kortelę jam davė pati N. G., jis niekada jai negrasino. Kortelė buvo naudojama šeimos ir vaiko poreikiams tenkinti – maistui, kurui, vaistams, paslaugoms. Ja buvo atsiskaitoma bekontakčiu būdu ir suvedant PIN kodą. Jis daugiausiai naudojosi grynaisiais pinigais, o jeigu reikėjo kažką papildomai nupirkti, jis paimdavo kortelę. Joje nebuvo daug pinigų, tik tiek, kad pakaktų atsiskaityti. N. G. gaudavo atlyginimą į kitą, darbovietės duotą kortelę. Kai jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kortelė buvo pas jį, jo piniginėje. Kai jį išleido iš areštinės, N. G. paprašė grąžinti kortelę, ir jis ją iš karto grąžino. Neatsimena, kada paskutinį kartą naudojosi kortele. Jis neturėjo prisijungimų prie N. G. el. bankininkystės. Jis pats yra pervedęs pinigų į šią kortelę. PIN kodą N. G. pasakė jam pati. Buvo šeima, kortelės ir pinigai buvo bendri, taip gyveno ir užsienyje. Gali būti, kad jis pylėsi kurą sausio mėn., todėl kortelė liko jo piniginėje. Visi atlikti pirkimai buvo bendriems poreikiams tenkinti. Ginklu N. G. dėl kortelės negrasino. Tuo laikotarpiu jis dirbo neoficialiai, žmonės jam mokėjo grynaisiais pinigais. Jo kortelėje buvo didesnė pinigų suma, uždirbta užsienyje. Atsiskaitinėjo savo kortele, kartais iš savo kortelės pervesdavo pinigų į tą kortelę. N. G. taip pat naudojosi ir jo kortele. Jis pirkdavo apleistus butus, remontuodavo juos ir parduodavo, gaudavo nemažas pajamas. Tą darė savo ir N. G. vardu. Pora kartų pavyko, todėl po to pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, t. y. nuo 2020 m. Per mėnesį jo pajamos vidutiniškai buvo 2–3 tūkstančiai eurų. Iš buto pardavimo galėjo gauti kokius 20 tūkstančių eurų pajamų, iš to gyveno kokius 10 mėnesių. Taip pardavė kelis butus. 2021 m. deklaravo 18 tūkstančių eurų. Buvo ir taip, kad jie būdavo kartu, o kortele atsiskaitydavo jis. Tai priklausė nuo to, pas ką tuo metu buvo kortelė. Nežino, kokia N. G. specialybė, (duomenys neskelbtini). Sporto bare atsiskaitė ne jis. Kartu jie atsiskaitinėjo parduotuvėse, vaistinėse, gal kavinėje. Gydymo įstaigose atsiskaitinėjo daugiausiai N. G. Prieš metus reabilitacijos centre ji turėjo kortelę su savimi ir atsiskaitinėjo, taip pat už grožio paslaugas, masažus. 2021 m. kovo 1 d. jis grožio salone nebuvo. 2020 m. lapkričio 6 d. buvo atsiskaityta (duomenys neskelbtini), jis nežino, kokia tai įmonė, galbūt grožio salonas. 2020 m. lapkričio 12 d. 5 tūkstančių eurų pavedimo jis nedarė. 2021 m. vasario 18 d. ir kovo 11 d. jis nebuvo (duomenys neskelbtini), ten N. G. važiuodavo į masažus. 2019 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) restorane nesilankė, „Aliexpress“ jis neapsipirkinėjo. 2020 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) restorane jis nebuvo. Degalinėse jie atsiskaitinėjo kartu, automobiliu naudojasi abu. Pirmus metus grįžę iš užsienio – iki 2019 m. turėjo vieną automobilį, kada įsigijo antrą, neatsimena.

Papildomai apklaustas paaiškino, kad grįžo iš užsienio 2017 m. pabaigoje. Jis su N. G. nuėjo į banką, atsidarė sąskaitas. Pervedė į jo kortelę didesnes sumas stambiems pirkiniams, taip pat taupymui. (Duomenys neskelbtini) N. G. įsidarbino (duomenys neskelbtini), gavo papildomą kortelę, į kurią buvo pervedamas jos atlyginimas. Jis tuo metu dirbo statybose, daugiausia žmonės atsiskaitydavo grynaisiais, iš kurių jie ir gyveno. Jei reikėdavo ką nors nusipirkti papildomai, pirkdavo iš bendros N. G. kortelės. Kartais N. G. iš darbo kortelės pervesdavo į pirmąją kortelę 20–50 Eur. Niekas jai ginklu negrasino ir neatiminėjo kortelės, tai buvo susitarimas. PIN kodą ji jam pati pasakė. Ne kartą kartu buvo restoranuose arba išvažiavę, tuomet atsiskaitydavo kortele vienas iš jų, jokių pretenzijų nebuvo niekada. Jo kortelėje buvo laikomos bendros šeimos lėšos, šia kortele jie atsiskaitė už butą, namą, kitus šeimos poreikius. Tuo metu buvo ten apie 50 000 Eur. Kai N. G. įsidarbino, gavo papildomą darbo kortelę iš darbo, tuomet dvi kortelės buvo prie tos pačios sąskaitos. Kortelė buvo namuose, rūbinėje ant spintelės. Kartais iš tos kortelės pirkdavo prekes darbo reikalams, statybines medžiagas. Visą laiką šeimoje buvo bendras biudžetas, neturėjo vedybinės–povedybinės sutarties. Šeimoje jis buvo atsakingas už finansus, už butą buvo atsakinga N. G.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji N. G. dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo, laikymo ir panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti parodė, kad kortelę (duomenys neskelbtini) įsigijo 2017 m. grįžę iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, kai nuėjo į banką atidaryti sąskaitas. Jie abu pasiėmė vienodas korteles. Kai ji įsidarbino (duomenys neskelbtini), jai buvo išduota darbo kortelė, į kurią buvo pervedamas atlyginimas. Ji sujungė tas korteles, kad nebūtų neigiamo balanso. Grįžęs į Lietuvą M. K. oficialiai nedirbo, jokių pinigų neuždirbdavo, todėl jam prireikė jos kortelės. Ji pasakė M. K., kad jis turi tokią pačią kortelę, kurioje yra jų santaupos, jis pasakė, kad tie pinigai yra neliečiami. M. K. nedirbo, buvo piktas, visi jos siūlymai įsidarbinti oficialiai buvo ne jam, neva tai ne jo lygis. Jis kartais net rinkdavosi tokį objektą, kuriame reikėtų daryti remontą, t. y. kur yra mažiau darbo. 2018 m. jis įrėmęs jai ginklą į smilkinį reikalavo atiduoti kortelę. Ji neturėjo išeities, pasakė PIN kodą ir atidavė. Jis sakė, kad jam reikalinga ta kortelė, nes ten kartu yra parduotuvių nuolaidų kortelės. Ta pati sąskaita buvo nukreipta į dvi korteles, visi atsiskaitymai ėjo iš vienos bendros sąskaitos. Ji pati naudojosi savo kaip darbuotojos kortele, atsiskaitinėjo su ja, o (duomenys neskelbtini) kortelė buvo pas M. K. 2018 m. ji bijojo jo, niekam nepranešė, niekam nesakė, kad jis jai grasino su ginklu, jis sakė jai „neduok Dieve kam nors praneši“. Ji galėjo užblokuoti kortelę, tačiau to nepadarė iš baimės. Jis gaudavo kažkokias pajamas, neinformuodavo jos, kiek gaudavo, jai nėra davęs nė cento, atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Jis galėjo naudotis jų bendrais pinigais jo kortelėje, bet nesinaudodavo, jie buvo neliečiami, o jos pinigus naudojo. Kai ji pradėjo žiūrėti sąskaitos išrašus, matė, kad jis leido pinigus ne tik apsipirkimui, bet ir pramogoms. Jos ikiteisminio tyrimo metu pateikti išrašai yra už tokį laikotarpį, už kurį jai pasakė ištraukti tyrėja. Ji paryškino, kurias operacijas atliko M. K. Nuo tada, kai jis pasiėmė kortelę, jis ja ir naudojosi, tai buvo apie lapkričio mėnesį, spalį dar naudojosi ji. Ji galėjo atsiskaityti pirkdama internetu, kur buvo suvesti jos duomenys, bet fiziškai kortelė buvo pas jį. Jie gyveno kaip šeima, tačiau ne visos išlaidos buvo šeimoms poreikiams. Jis dirbo statybose, statybines prekes pirko tikrai ne šeimos poreikiams. Kai išimdavo iš bankomatų grynuosius, nežino, kokiu tikslu jie buvo naudojami. Tikėtina, kad parduotuvėse buvo išleisti pinigai šeimos poreikiams. Sporto barai ir pan. – nelabai. 2018 m. jie turėjo vieną automobilį, kai ji dirbo (duomenys neskelbtini), po to nusipirko antrą, jei neklysta, (duomenys neskelbtini) buvo su šeima. Kortelę atidavė, kai atvažiavo policija 2021 m. kovo 28 d., padėjo drabužinėje ir pasakė, kad grąžina kortelę. Iki to laiko kortelė buvo pas jį. Kaltinime nurodytu laikotarpiu ji neturėjo kortelės rankose, jis nešiojosi ją su savimi, kur būtent, nežino. Pinigai kortelėje atsirasdavo iš jos atlyginimo, kortelių sąskaitos yra sujungtos. Kai ji gauna atlyginimą į vieną sąskaitą, galima atsiskaityti iš kitos sąskaitos, pinigai iš pirmosios nusiskaito automatiškai, kad kitoje sąskaitoje nebūtų neigiamo balanso. 2021 m. kovo 25 d. jie lankėsi (duomenys neskelbtini). Atsiskaitė kita kortele. Kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) kortelė, kita nauja kortelė jai išduota šiemet. 2020 m. lapkričio 12 d. įsigijo vertybinių popierių portfelį už 5 000 Eur. Elektrėnuose jie buvo sanatorijoje, reabilitacijoje. Jos akivaizdoje jis atsiskaitinėjo jos kortele. Ji su tuo susitaikė, neturėjo kitos išeities, jis tą padarė ir toliau taip elgėsi. Į jos sąskaitas M. K. nėra pervedęs pinigų, ji to neatsimena. Ji nesinaudojo kortele, kurioje buvo šeimos santaupos, jis net nesakydavo jai, kiek ten yra pinigų. Iš santaupų būdavo perkamas nekilnojamas turtas, kurį pirkdavo, remontuodavo ir parduodavo. Jo uždirbti pinigai buvo jo, o jos uždirbti pinigai buvo jų bendri. Jis nesakydavo, kiek uždirbdavo. Jokio bendro biudžeto jie neturėjo, jie išleisdavo tą, ką ji uždirbdavo. Jie susipažino, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, jis nuo tada darė jai didžiulę įtaką, jo klausė. Kiekviena kortelė rodė savo atskirą balansą, tačiau jeigu atsiskaitant kortele neužtenka pinigų, automatiškai pinigai nuskaičiuojami iš kitos kortelės. Kartais ji pervesdavo pinigus į (duomenys neskelbtini) kortelę iš savo darbinės kortelės. Jis neturėjo prieigos prie jos elektroninės bankininkystės, todėl ji pati turėjo daryti pavedimus. Jis pervedė pinigus iš savo sąskaitos už draudimą. Ji nematė pranešimų, kad sąskaitoje pritrūkdavo pinigų, bet matė, kur buvo atsiskaityta. Kai reikėjo didesnio pirkinio, jis sakydavo, kad jam neužteko pinigų, kad ji pervestų, ir tam, kad nebūtų minuso, ji darė pavedimus. Tokių atvejų, kad sąskaitoje pritrūktų pinigų ir lėšas nuskaičiuotų nuo darbo kortelės, nebuvo, ji visada pati pervesdavo pinigus. Ji tikrino elektroninėje bankininkystėje pinigų likutį, matydavo, kad trūksta pinigų, jis sakydavo, kad jam reikia pinigų statybų reikmenims, ji pervesdavo, neturėjo pasirinkimo. Jos pajamų pakako viskam.

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2018 m. lapkričio 1 d. –2019 m. spalio 31 d., 2020 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) M. K. išrašo nustatyta, kad, be kita ko, buvo perkamas ir parduodamas nekilnojamasis turtas, buvo apsiperkama buities prekių parduotuvėse, taip pat kad į šią sąskaitą pinigines lėšas pervedė N. G. (t. 5, b. l. 71–85, 86–88).

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai inicijavo vieną ar daugiau finansinių operacijų svetima elektronine mokėjimo priemone.