Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. K. (M. K.), jo gynėjai advokatei Lolitai Narmontienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės (toliau – ir prokurorė), nukentėjusiosios N. G. įgaliotojo atstovo advokato Tomo Januškevičiaus (toliau – ir nukentėjusiosios atstovas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas pagal laidavimą be užstato L. K., nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla M. K. atžvilgiu nutraukta. Kaip nepadaręs nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo 27 d. veika), 258 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. balandžio 28 d. veika), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, M. K. išteisintas. Procesas dėl N. G. civilinio ieškinio nutrauktas. N. G. įgaliotojo atstovo advokato Arūno Abraičio prašymas dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis: jis, neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo pramoninės gamybos (gamintojas – įmonė „Umarex“, Vokietija) 8 mm kalibro dujinį pistoletą su dėtuve „PERFECTA Mod. FBI 8000“, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir pramoninės gamybos 8 mm kalibro du dujinius (CS) šovinius, kurie skirti šaudyti iš 8 mm kalibro dujinių pistoletų, taip pat ir iš dujinio pistoleto „PERFECTA Mod. FBI 8000“, kurie yra priskiriami šaudmenims, kuriuos neteisėtai laikė savo ir sutuoktinės N. G. priklausančio namo, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), garaže, kol 2021 m. balandžio 3 d. minėtame garaže prieš tai minėtą šaunamąjį ginklą su šaudmenimis surado N. G. ir pateikė juos policijos pareigūnams.

2. M. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą: jis, 2021 m. kovo 27 d., apie 0.30 val., name, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), naudojo smurtą artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, jog jis žodinio konflikto metu tyčia savo koja pakirto sutuoktinės N. G. kojas, po to ji pargriuvo ant grindų, taip dėl poodinės kraujosruvos pakaušyje – pagal specialisto išvadą Nr. G1656/2021(01), nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios N. G. sveikatą.

3. Taip pat M. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2018 m. lapkričio 15 d. užsisakęs interneto svetainėje „eBay“, įgijo pramoninės gamybos elektros šoko įtaisą savigynai, priskiriamą D kategorijos nešaunamiesiems ginklams, kurį neteisėtai laikė savo ir sutuoktinės N. G. priklausančio namo, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), garaže, kol 2021 m. balandžio 3 d. minėtame garaže prieš tai minėtą nešaunamąjį ginklą surado N. G. ir pateikė jį policijos pareigūnams.

4. Taip pat M. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą: jis, 2021 m. balandžio 28 d., apie 20.35 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), naudojo smurtą artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, jog jis dešine ranka, kurioje laikė vaistinės „Eurovaistinė“ nuolaidų kortelę, tyčia vieną kartą sudavė kortele sutuoktinei N. G. į kairės pusės kaktos sritį, taip dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, pagal specialisto išvadą Nr. G1029/2021(01), nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios N. G. sveikatą.

5. Taip pat M. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neteisėtai įgijo ir laikę svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: jis, 2018 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas name, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichologinį spaudimą ir grasindamas ginklu, įgijo paimdamas savo sutuoktinei N. G. išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir reikalaudamas pasakyti, iš nukentėjusiosios sužinojo kortelės PIN kodą, kurią neteisėtai laikė iki 2021 m. kovo 28 d.

6. Taip pat M. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti: jis, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., įvairiose parduotuvėse ir kitose įstaigose, suvesdamas PIN kodą tam, kad galėtų neteisėtai inicijuoti finansines operacijas N. G. priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už prekes ir kitas paslaugas nukentėjusiosios sąskaitoje buvusiais 1 561,12 Eur, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 24 d., įvairiose parduotuvėse ir kitose įstaigose, suvesdamas PIN kodą tam, kad galėtų neteisėtai inicijuoti finansines operacijas N. G. priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už prekes ir kitas paslaugas nukentėjusiosios sąskaitoje buvusiais 6 476,61 Eur. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 5 d. iki 2020 m. lapkričio 8 d., įvairiose parduotuvėse ir kitose įstaigose, suvesdamas PIN kodą tam, kad galėtų neteisėtai inicijuoti finansines operacijas N. G. priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už prekes ir kitas paslaugas nukentėjusiosios sąskaitoje buvusiais 2 928,03 Eur. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2021 m. sausio 20 d., būdamas UAB „Alausa“, suvesdamas PIN kodą tam, kad galėtų neteisėtai inicijuoti finansines operacijas N. G. priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už prekę nukentėjusiosios sąskaitoje buvusiais 13,76 Eur, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K. buvo išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti M. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo 27 d. veika), paskirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę; pripažinti M. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. balandžio 28 d. veika), paskirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę; pripažinti M. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taikant BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų 6 šešių mėnesių terminui, įpareigojant M. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti ir skirti vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikant BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų šešių mėnesių terminui, įpareigojant M. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl 2021 m. kovo 27 d. veikos, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kad būtent dėl išteisintojo veiksmų (pakišo koją) nukentėjusioji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė pakaušį. Pažymi, kad nors apylinkės teismas akcentavo, jog M. K. nepripažino savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nevertino įtariamojo antros apklausos metu išreikšto prisipažinimo kaip neva neatitinkančio jo tikrąją valią. Pasak prokurorės, abejojama, kad savo nekaltumu visiškai įsitikinęs žmogus dėl bet kokių motyvų pripažintų kaltę. Prokurorė teigia, jog nukentėjusiosios parodymus, kuriais iš esmės grindžiamas kaltinimas, kadangi kitų įvykio liudytojų nėra, apylinkės teismas nepagrįstai vertino kritiškai, nes jie, anot teismo, yra prieštaringi, nelogiški ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams.

7.1.1. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai suabejojo nukentėjusiosios parodymais. Nurodo, kad N. G. ikiteisminio tyrimo metu dėl streso, išgąsčio galėjo neprisiminti tam tikrų įvykio aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad prieštaravimų nepašalinimas tarp nukentėjusiosios duotų parodymų savaime nereiškia, jog byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis M. K. atžvilgiu.

7.1.2. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad nukentėjusioji įvykio vakarą buvo apsvaigusi nuo alkoholio, o M. K. – blaivus. Prokurorė mano, kad N. G. neblaivumas neišprovokavo žodinio konflikto, o būtent M. K. siekė sukelti konfliktinę situaciją, ėmėsi aktyvių, provokuojančių veiksmų, filmavo N. G. tuo metu, kai ji naudojosi tualetu. Kaip teigia, natūralu, kad N. G. dėl tokio sutuoktinio elgesio galėjo būti susierzinusi ir atvykus policijos pareigūnams.

7.1.3. Prokurorė pažymi, kad abu sutuoktiniai neslepia, jog jų santykiai buvo įtempti dėl būsimos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Visiškai neatmestina tikimybė, kad N. G. pradėjus eiti į kambarį pas vaiką, M. K., norėdamas jai sukliudyti, pakišo koją, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo.

7.1.4. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad M. K. taip pat kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC). Nurodo, kad minėta aplinkybė nepaneigia fakto, jog M. K. skambino į BPC galimai išsigandęs, jog pagal N. G. iškvietimą atvykę policijos pareigūnai vertins situaciją palankiau nukentėjusiajai.

7.2. Dėl 2021 m. birželio 28 d. veikos prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiosios parodymai, kuriais iš esmės grindžiamas kaltinimas M. K., yra prieštaringi, nelogiški ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pasak prokurorės, teismas, žinodamas teik kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymų motyvaciją dėl itin sudėtingo tarpusavio santykio, nepagrįstai, besąlygiškai patikėjo būtent kaltinamojo parodymais.

7.2.1. Teigia, jog nukentėjusiosios parodymai iš esmės skiriasi tik detalėse: kiek buvo nuleistas automobilio langas, kuria ranka M. K. sugriebė raktus ir pirštines, kuria ranka sudavė nukentėjusiajai. Prokurorė nurodo, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitikimas vyko kelias sekundes, įvykio metu N. G. sėdėjo automobilyje, galimai kalbėjo telefonu ir visiškai nesitikėjo, jog M. K. jos atžvilgiu gali atlikti smurtinius veiksmus. Pasak prokurorės, natūralu, kad tokioje situacijoje nukentėjusioji galėjo neįsidėmėti visų įvykio detalių ir jas pasakodama sąžiningai klysti. Prokurorės manymu, tam tikri nukentėjusiosios parodymų neatitikimai nėra esminiai ir nesuteikia pagrindo jais netikėti.

7.2.2. Prokurorė pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad specialisto išvada nagrinėjamu atveju yra tik vienas iš duomenų, kuris patvirtina tam tikrų sužalojimų buvimą, tačiau neleidžia kategoriškai nustatyti sužalojimus sukėlusio objekto. Kita vertus, prokurorė pažymi, kad byloje pateiktą specialisto išvadą būtina vertinti kartu su visais byloje surinktais duomenimis.

7.2.3. Akcentuoja nukentėjusiosios parodymus, kad ji visiškai nesitikėjo tokio kaltinamojo veiksmo, nebuvo jam pasiruošusi, M. K. pasišalinus, apimta šoko ne iš karto susivokė, kaip turi vertinti tokius jo veiksmus ir į juos reaguoti, todėl į policiją kreipėsi vėliau, o ne iš karto po įvykio. Pabrėžia ir tai, jog nukentėjusioji nurodė, kad nebūtų kreipusis į policiją, jeigu neliktų pasekmių (žymių), kurias pastebėjo kiek vėliau. Prokurorės vertinimu, akivaizdu, kad nukentėjusioji pati savęs nežalojo.

7.3. Atsižvelgdama, jog paduotas apeliacinis skundas dėl išteisinimo, prašoma priimti apkaltinamąjį nuosprendį, M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, prokurorė teigia, jog nelieka BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų ir pagrindų, leidžiančių manyti, kad M. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios N. G. įgaliotasis atstovas advokatas Tomas Januškevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir M. K. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo 27 d. veika), 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. balandžio 28 d. veika), 253 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atstovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas išvadą dėl 2021 m. kovo 27 d. veikos, jog N. G. galimai pati paslydo, dėl ko pargriuvo ant grindų bei susižalojo pakaušį, padarė nepagrįstai suabsoliutinęs kaltinamojo parodymus bei kritiškai vertindamas nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes.

8.1.1. Atkreipia dėmesį, kad N. G. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog 2021 m. kovo 27 d. susižalojo pakaušį, nes M. K. buitinio konflikto metu pakišo jai koją, dėl ko ji pargriuvo ant grindų. Pažymi, kad nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą pagrindžia byloje esantys įrodymai: atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuota medžiaga; Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymas; 2021 m. kovo 27 d. nukentėjusios pareiškimas; nukentėjusios apklausa teisminio bylos nagrinėjimo metu.

8.1.2. Nurodo, kad apylinkės teismas pernelyg sureikšmino nukentėjusios nurodytų ne esminių aplinkybių prieštaringumą. Apylinkės teismas neįvertino, kad N. G. dėl patirto fizinio ir psichologinio smurto artimoje aplinkoje, būdama susijaudinusi negalėjo įsiminti mažiau reikšmingų aplinkybių ir apklausiama jas identiškai atkartoti. Atkreipia dėmesį, kad įvykio naktį tarp sutuoktinių vyko tęstinis konfliktas, kurio metu M. K. prieš N. G. naudojo ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą. Nurodo, kad M. K. telefonu filmavo nukentėjusiąją tuo metu, kai ji naudojosi tualetu, tokiu būdu siekdamas pažeminti N. G. bei galimai neteisėtai gautą intymaus pobūdžio informaciją prieš ją panaudoti, o nukentėjusioji mėgino telefoną iš M. K. atimti ir ištrinti jos orumą žeminančią vaizdo medžiagą.

8.1.3. Teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog N. G. skambindama į BPC nenurodė, kad M. K. jai pakišo koją, po ko ji pargriuvo ir susižalojo galvą, tačiau ši aplinkybė niekaip nelemia nukentėjusiosios parodymų neobjektyvumo. Pasak atstovo, yra logiška, jog konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo tęsėsi ir po policijos pareigūnų iškvietimo, todėl tikimybė, jog iš tiesų M. K. nusikalstamą veiką padarė po to, kai N. G. paskambino BPC, neatmestina.

8.1.4. Tvirtina, jog nukentėjusiosios parodymus pagrindžia specialisto išvada Nr. G1656/2021(01), kurioje nurodoma, jog sužalojimo galimybė nurodytu laiku ir būdu pargriuvus ir pakaušiu atsimušus į grindų paviršių ar kitą kietą buką daiktą neatmetama.

8.1.5. Atkreipia dėmesį, kad M. K. įtariamojo 2021 m. balandžio 7 d. apklausos metu pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pasak gynėjo, nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neturi savarankiškos įrodomosios galios, jie gali būti reikšmingi patikrinant byloje esančius kitus įrodymus. Pabrėžia, jog M. K. 2021 m. balandžio 7 d. duoti parodymai iš esmės sutampa su N. G. parodymais, kas turėtų daryti įtaką teismo vidiniam įsitikinimui, jog nukentėjusioji nesiekia nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo. Pasak gynėjo, M. K. paaiškinimas, kad nepagrįstai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl to, jog tikėjosi susitaikyti su nukentėjusiąja, prieštarauja logikai, nes įprastai asmuo, kuris nepadarė nusikalstamos veikos, kaltės nepripažįsta ir siekia baudžiamojo proceso nutraukimo. Be to, M. K. buvo suvokiama, kad konstatavus nusikalstamos veikos įvykdymo faktą, tai galėjo turėti neigiamų padarinių santuokos nutraukimo byloje.

8.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pakankamai 2021 m. balandžio 28 d. nusikalstamos veikos padarymą pagrindžiančių duomenų. Tvirtina, jog teismas suabsoliutino kaltinamojo parodymus, įrodymus vertino selektyviai bei nepagrįstai kritiškai vertino nukentėjusiosios parodymus.

8.2.1. Atkreipia dėmesį, jog M. K. suduotas smūgis nukentėjusiajai buvo netikėtas, staigus, pats įvykis truko iki poros sekundžių. Atstovui suprantama, kad tokiomis aplinkybėmis nukentėjusioji, patyrusi emocinį šoką, įvykio metu galėjo neišreikšti aktyvios reakcijos dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto. Tai, pasak atstovo, taip pat galėjo turėti įtakos, jog nukentėjusioji galėjo neįsidėmėti visų įvykio aplinkybių ar jas suvokti (nurodyti) klaidingai. Vis tik, kaip tvirtinama, tai nepaneigia esminės nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės dėl tyčinio smūgio sudavimo nuolaidų kortele.

8.2.2. Pažymi, kad nors iš M. K. pateikto vaizdo įrašo matyti, jog vairuotojo pusės langas nebuvo visiškai atidarytas (kaip nurodė nukentėjusioji), tačiau jis buvo atidarytas pakankamai (daugiau pusė lango), jog būtų galima suduoti smūgį nukentėjusiajai. Daiktų perdavimo–paėmimo procesas truko iki dviejų sekundžių, tačiau tai yra pakankamas laikas, jog M. K., viena ranka paėmęs iš N. G. raktus ir vaiko pirštines, ta pačia ranka, laikydamas joje kortelę, staiga suduotų nukentėjusiajai į kaktos sritį.

8.2.3. Atkreipęs dėmesį į vaizdo įraše girdimą N. G. klausimą „kodėl mėtai“, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios parodymus neabejoja, jog M. K. sudavus smūgį rankoje laikoma nuolaidų kortele, ši kortelė nukrito. Pažymi, kad M. K. daiktų perdavimo–paėmimo proceso nefilmavo, telefono kamerą buvo nukeipęs į žemę. Atstovui tikėtina, kad M. K. netikėtu, staigiu smūgiavimu siekė išprovokuoti tarpusavio konfliktą, agresyvius nukentėjusiosios veiksmus bei tai fiksuoti slapta darytame vaizdo–garso įraše.

8.2.4. Pasak atstovo, nukentėjusiosios parodymus pagrindžia valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 1029/2021(01), kurioje nurodyta, kad N. G. padaryta poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, neatmetama, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu būdu ir laiku.

8.3. Pažymi, kad M. K. pripažinus kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 (2021 m. kovo 27 d. veika ir 2021 m. balandžio 28 d. veika), jis neatitiktų BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte (pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką) ir 4 punkte (yra pagrindo manyti, jog nedarys naujų nusikalstamų veikų) numatytų sąlygų, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jam turėtų būti panaikintas.

9. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gynėja prašo atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės ir nukentėjusiosios N. G. įgaliotojo atstovo advokato Tomo Januškevičius apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. (nurodyta – 27 d.) nuosprendį palikti galioti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai M. K. inkriminuojamų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą pagrindžiančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje dėl 2021 m. kovo 27 d. įvykio vertino surinktų ir patikrintų įrodymų visumą, o ne įrodymus selektyviai ir nesuabsoliutinus kaltinamojo parodymų, be to, teisingai įvertino pačios nukentėjusiosios parodymų prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visumą dėl 2021 m. balandžio 28 d. epizodo, darė teisingą išvadą, kad priešingai, nei kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai (vien kuriais iš esmės grindžiamas kaltinimas) vertintini kritiškai, nes jie yra prieštaringi, nelogiški ir prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Pažymi, jog prokurorės skunde, be specialisto išvados vertinimo, neaptarti jokie kiti įrodymai, kuriuos detaliai išnagrinėjo ir aptarė pirmosios instancijos teismas. Teigia, kad apeliaciniuose skunduose iš esmės atkartota nukentėjusiosios pateikta įvykių interpretaciją, ignoruojant kitus byloje surinktus įrodymus, dėl ko nukentėjusiosios N. G. pakartotinė apklausa, kaip to prašoma jos įgaliotojo atstovo skunde, būtų perteklinis veiksmas.

10. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusioji, jos atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. K., jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės, nukentėjusiosios N. G. įgaliotojo atstovo advokato Tomo Januškevičiaus apeliaciniai skundai atmestini.

11. Teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantai neskundžia M. K. išteisinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nagrinėja bylą apeliacinių skundų ribose.

12. Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigdami, kad M. K. buvo nepagrįstai išteisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų) ir nepagrįstai pritaikius laidavimo institutą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniais skundais, atsiliepimu į apeliacinius skundus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai M. K. išteisino pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų) bei jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

13. Pažymėtina, kad apeliaciniai skundai, nors ir surašyti atskirai, tačiau pagal savo esmę ir keliamus klausimus yra panašūs. Teisėjų kolegija, analizuodama abu apeliacinius skundus, savo išvadas dėl tapačių skundo argumentų, liečiančių M. K. išteisinimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, išteisintojo, nukentėjusiosios N. G. parodymų vertinimą, dėstys bendrai.

Dėl išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. kovo 27 d. epizodas)

14. Byloje nekyla ginčo, kad 2021 m. kovo 27 d., apie 0.30 val., tarp išteisintojo M. K. ir nukentėjusiosios N. G. įvyko konfliktas. Taip pat byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai N. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju nukentėjusioji N. G. teigia, kad jos sutuoktinis M. K. įvykio metu pakišo jai koją, dėl ko ji pargriuvo ir susižalojo galvą. M. K. tai neigia, nurodydamas, kad N. G. pati nugriuvo ir susižalojo. Prokurorės ir nukentėjusios atstovo teigimu, M. K. kaltę 2021 m. kovo 27 d. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. padarius savo šeimos nariui – sutuoktinei N. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, paties M. K. prisipažinimas, specialisto išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, baudžiamojoje byloje nėra patikimų įrodymų, kurie leistų neginčijamai konstatuoti, jog išteisintasis M. K. pakišo nukentėjusiajai koją, dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė pakaušį.

15. Kaip pagrįstai nurodo apylinkės teismas, nukentėjusiosios N. G. parodymai apie 2021 m. kovo 27 d. įvykį, nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu N. G. parodė, kad ji skubėjo pas atsibudusį vaiką, tuomet vyras (M. K.) tyčia pakišo jai koją, ji už jos užsikabino ir pagriuvo, griūdama stipriai susitrenkė galvą, todėl ji iškvietė policiją ir medikus (t. 1, b. l. 49). Apklausiama teismo 2022 m. balandžio 25 d. posėdyje nukentėjusioji N. G. parodė, kad ji bėgo į vaiko kambarį, tuomet M. K., būdamas į ją atsisukęs veidu, pakišo jai koją, ji griuvo atgal ant plytelių, trenkėsi galva, ji gulėdama paskambino mamai, policijai (t. 5, b. l. 4). Kitų objektų apžiūros 2021 m. balandžio 28 d. protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti bendrojo pagalbos centro garso įrašai, duomenimis, nukentėjusioji BPC darbuotojai pasakė, jog „vyras psichologiškai smurtauja ir jis daužo mane. Ne pirmas kartas. Trenkė per kūną, per rankas, jis mane filmuoja, jis mane daužo“ (t. 1, b. l. 151). Iš kitų objektų apžiūros 2021 m. balandžio 6 d. protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, įrašyti „Bodycam 1745“, nustatyta, kad 2021 m. kovo 27 d., 1.04 val., N. G. policijos pareigūnams pasakoja, jog „jos vyras ją metė ant grindų, plytelių, ir ji susitrenkė galvą į plyteles“. Po poros minučių, t. y. 1.09 val., N. G. pareigūnams pasakoja, jog „vyras (M. K.) jai pakišo koją, ji pargriuvo ir susitrenkė galvą“ (t. 1, b. l. 157-158). Iš kitų objektų apžiūros 2021 m. balandžio 2 d. protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, įrašyti „Bodycam 1322“, nustatyta, kad 2021 m. kovo 27 d., laikotarpiu nuo 15.09 val., iki 15.20 val., N. G. policijos pareigūnams pasakoja, jog „aš parkritau, kėliausi, ir jis išsitraukė telefoną ir pradėjo mane filmuoti“ (t. 1, b. l. 163-165). Taigi, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji skirtingai nurodė svarbias 2021 m. kovo 27 d. įvykio aplinkybes. Vienu atveju, nukentėjusioji nurodo, kad M. K. ją metė ant grindų, kitu atveju, kad jis jai pakišo koją, dėl ko ji pargriuvo, tą pačią įvykio dieną, pakartotinai iškvietusi policijos pareigūnus, jiems pasakoja, jog pargriuvo pati, kas sudaro pagrindą abejoti jos parodymų teisingumu. Apeliaciniais skundais mėginama pateisinti nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą, nurodant, kad ji buvo paveikta streso, išgąsčio, dėl ko galėjo neprisiminti tam tikrų dalykų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad N. G. parodymai skiriasi dėl esminės aplinkybės, t. y., kokiu konkrečiu būdu (patyrusi smurtą artimoje aplinkoje ar paslydusi ir nugriuvusi pati) ji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl teigti, jog nukentėjusioji buvo pasimetusi dėl streso, skirtingu laiku duodama skirtingus parodymus apie 2021 m. kovo 27 d. įvykį, nėra jokio pagrindo. Be kita ko, pozicijos, kad N. G. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą būtent dėl M. K. veiksmų, kurios laikosi tiek nukentėjusiosios atstovas, tiek prokurorė, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

16. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad N. G. įvykio vakarą buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nes jos neblaivumas neišprovokavo žodinio konflikto. Nukentėjusios atstovas skunde teigia, kad būtent M. K. provokavo N. G., nes filmavo ją tuo metu, kai ji naudojosi tualetu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinių skundų argumentais. Priešingai, vertinant 2021 m. kovo 27 d. įvykį, negalima neatsižvelgti, į tai, jog konflikto metu N. G. buvo vartojusi alkoholio. Minėtą aplinkybę, taip pat, kad M. K. įvykio metu buvo blaivus, nustatė į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Iš M. K. įvykio metu daryto ir byloje esančio vaizdo įrašo „IMG_2983.MP4“ matyti, kad M. K. filmuodamas užeina į vonios kambarį, kur šone matyti ant klozeto sėdinti N. G., rodo jai tuščią butelį „Jagermeister“, priekaištauja dėl suvartoto didelio alkoholio kiekio. Vaizdo įraše matyti, jog N. G. akivaizdžiai apsvaigusi, atsistoja, jos kelnės nusmukusios žemiau kelių, tačiau jų nepasitaiso, sekdama paskui M. K. į kitus kambarius, bando atimti telefoną. Taip pat šiame vaizdo įraše matyti, jog po kurio laiko N. G., vaikščiodama koridoriuje ir virtuvėje, kalba telefonu, sako „vyras psichologiškai smurtauja, daužo mane, ne pirmas kartas, trenkė per kūną, per rankas ...“. Taigi, kaip matyti iš aptarto vaizdo įrašo, į vonios kambarį įėjęs M. K. ne filmavo tualetu besinaudojančią nukentėjusiąją, o rodė jai tuščią alkoholio butelį, išsakė priekaištus dėl nuolatinio girtavimo, o nukentėjusioji, kaip pagrįstai pažymėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, iš esmės be priežasties skambino BPC ir pranešė apie smurto atvejį, nors pati elgėsi gana konfliktiškai ir agresyviai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios neblaivumas įvykio metu kelia abejonių dėl jos gebėjimo adekvačiai suvokti situaciją ir duoti teisingus parodymus. Šią išvadą sustiprina liudytojos I. V., vyriausiosios patrulės, atvykusios į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, parodymai. Apklausta liudytoja I. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad įvykio vietoje N. G. iš pradžių pasakojo apie praeities nesutarimus su M. K.. Liudytoja prisiminė, kad paprašė nukentėjusios paaiškinti šią dieną įvykusio konflikto aplinkybes. Nukentėjusioji papasakojo, kad vyras ją ar pastūmė, ar jai spyrė, dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą. Moteris buvo neblaivi, kalbėjo nerišliai, jai painiojosi liežuvis, judesiai buvo nekoordinuoti (t. 1, b. l. 118-119). Pirmosios instancijos teisme liudytoja I. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad įvykio vietoje N. G. visą laiką kabinėjosi prie vyro tiek žodžiais, tiek fiziniu kontaktu. Dėl tokio moters elgesio prireikė išskirti sutuoktinius į atskirus kambarius. Nurodė ir tai, kad vyro elgesys buvo ramus (t. 5, b. l. 18). Taip pat, išvadą apie nukentėjusiosios būseną įvykio metu patvirtina kitų objektų apžiūros 2021 m. balandžio 28 d. protokolo, kuriuo apžiūrėti skambučių BPC garso įrašai, duomenys, jog M. K. dėl to, jog neblaivi sutuoktinė triukšmauja, neduoda miegoti, vaikas verkia, kvietė policiją (t. 1, b. l. 150-151). Įvertinus išdėstytą, apeliacinių skundų argumentai, kad N. G. alkoholio vartojimas neturėjo nieko bendro su įvykusiu sutuoktinių konfliktu, o M. K. įvykio metu siekė išprovokuoti nukentėjusiąją, pažeminti jos orumą, atmetami, kaip nepagrįsti.

17. Apeliantai akcentuoja išteisintojo M. K. prisipažinimą, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino šios svarbios aplinkybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, priešingai, nei teigiama skunduose, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas analizavo, ją vertino bylos duomenų (įrodymų) visumoje. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus, dar kartą patikrina baudžiamosios bylos medžiagą, vertina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą.

18. Teisiamajame posėdyje M. K. kaltu neprisipažino, nurodė, kad įvykio dieną, pamatęs, jog N. G. neblaivi, 0,7 l talpos alkoholio butelis pusiau tuščias, pradėjo filmuoti. N. G., pašokusi nuo klozeto, pradėjo jį vytis, plėšyti marškinėlius. Išgirdę, kad vaikas pradėjo verkti, abu nuėjo pas vaiką. Vaikas buvo išsigandęs, mamos neprisileido. N. G. vėl bandė muštis, grasino, kad pasodins jį į kalėjimą, iškvies policiją, nes neva ją sumušė, nubėgo į virtuvę, iškvietė policiją. Jis, M. K., pasakė policijai, kad važiuotų greičiau, nes reikia pagalbos. N. G. vėl pradėjo jį mušti, iš rankų išmušė telefoną, daužė jam per galvą savo telefonu. Išgirdęs triukšmą jis atsisuko ir pamatė, jog N. G. guli ant grindų, ji pradėjo rėkti, kad pakišo koją (t. 4, b. l. 123). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu M. K. buvo apklaustas septynis kartus. Analogiškai, kaip ir teisiamajame posėdyje, M. K. aiškino 2021 m. kovo 28 d. apklausos metu, nurodė, jog N. G. svetainėje pargriuvo pati (t. 2, b. l. 85), 2021 m. balandžio 27 d. jis teigė, jog kaltės nepripažįsta (t. 2, b. l. 98), 2021 m. gegužės 1 d. apklausos metu aiškino, jog įvykio dieną su sutuoktine buvo žodinis konfliktas, sutuoktinė buvo neblaivi, nugriuvo, apkaltino, kad jis pakišo koją, tačiau to jis nedarė (t. 3, b. l. 114). M. K., apklaustas 2021 m. gegužės 11 d., parodymus patikslino, paaiškino, jog paties griuvimo nematė, tik atsisukęs pastebėjo, jog sutuoktinė guli ant grindų. Nurodė, jog N. G. ėjo jam iš paskos, jį mušė, paslydo jį mušdama (t. 3, b. l. 132). 2021 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. apklausų metu M. K. dėl N. G. sveikatos sutrikdymo kaltės nepripažino (t. 4, b. l. 5, 25). Priešingus parodymus, nei anksčiau aptartų apklausų metu, M. K. davė 2021 m. balandžio 7 d. Apklausos protokolo duomenimis, pirminės apklausos metu jis sakė, jog žmona pargriuvo pati, tačiau buvo kiek kitaip. Taip pasakė, nes buvo pasimetęs ir susijaudinęs. Patvirtino, jog pakišo koją žmonai, ji užsikabino už jo kojos ir pargriuvo, nurodė, jog negalvojo, kad griūdama ji susitrenks galvą. Su N. pasikalbėjo, nusprendė susitaikyti dėl vaiko, nes nenori jo traumuoti. Šios apklausos metu M. K. pareiškė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą jam susitaikius su N. G. (t. 2, b. l. 95). Aiškinantis parodymų pakeitimo priežastį, pirmosios instancijos teisme M. K. nurodė, jog iš tyrėjo skambučio sužinojo apie sutuoktinės norą taikytis ir tai, jog tokiu atveju reikia pripažinti kaltę. Prisipažino, kad procesas vyktų greičiau, tačiau N. G. atsisakius taikytis, sugrįžo prie ankstesnių parodymų, kurie yra teisingi (t. 4, b. l. 124). Teisėjų kolegija vertina, jog M. K. parodymus apie pozicijos pakeitimo priežastį patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos, tyrėjos V. M. parodymai. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja V. M. paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo keliamas vaiko, kuris matė įvykį, klausimas, tam, kad vaikas nebūtų įtrauktas, kad nebūtų bylos, teistumo, šalims (įtariamajam ir nukentėjusiajai) buvo siūloma susitaikyti. Liudytoja nurodė, kad tokiu atveju asmuo turi prisipažinti, sutikti su tuo, kuo įtariamas, apie tai sakė įtariamajam, šis sutiko. Po kelių dienų buvo gautas nukentėjusiosios skundas, kad taikytis nenori, susitaikymas neįvyko. Liudytoja nurodė, kad, kiek atsimena, viskas buvo daroma dėl vaiko (t. 5, b. l. 62-63). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su M. K. 2021 m. balandžio 7 d. prisipažinimo vertinimu kaip neatitinkančio jo tikrosios valios ir daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė šio asmens parodymų visumos nenuoseklumo. Apeliacinių skundų teiginiai skundžiamo nuosprendžio išvadų teisingumo nepaneigia.

19. Nukentėjusiosios atstovas, teigdamas jos M. K. nepagrįstai išteisintas, tvirtina, jog nukentėjusiosios parodymus pagrindžia specialisto išvada Nr. G1656/2021(01). Atstovo minimoje specialisto išvadoje yra konstatuota, jog N. G. nustatytas vienas sužalojimas – poodinė kraujosruva pakaušyje, kuri padaryta paveikus kietu buku daiktu, sudavus tokiu daiktu per pakaušį ar pakaušiu atsimušant į kietą buką daiktą, paviršių, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Taip pat, šios išvados duomenimis, sužalojimo padarymo galimybė nurodytu laiku ir būdu parkritus ir pakaušiu atsimušus į kietą grindų paviršių ar kitą kietą buką daiktą neatmetama (t. 1, b. l. 69-70). Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvada, priešingai nei teigiama skunde, patvirtina ne tik nukentėjusiosios N. G., bet ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, M. K. parodymus apie tai, kad įvykio dieną N. G. buvo nugriuvusi, atsitrenkė pakaušiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos duomenimis nėra paneigti M. K. parodymai, kad nukentėjusioji, būdama neblaivi, pati paslydo ir nugriuvusi užsigavo pakaušį. Nukentėjusiosios atstovo skunde dėstomi argumentai, jog neatmestina tikimybė, kad M. K. nusikalstamą veiką padarė po to, kai N. G. paskambino BPC, bylos duomenimis nepatvirtinti. Nepritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui išteisinti M. K. dėl kaltinimo nežymiu N. G. sveikatos sutrikdymu pagrindo nėra.

Dėl išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. balandžio 28 d. epizodas)

20. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2021 m. balandžio 28 d., apie 20.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji N. G. sėdėjo automobilyje, susitarusi perduoti vaiko pirštines ir sodybos raktus, o išteisintasis M. K. priėjo prie šio automobilio, kad minėtus daiktus paimtų ir atiduotų nukentėjusiajai „Eurovaistinės“ kortelę. Minėtas apsikeitimas daiktais įvyko. N. G. 2021 m. balandžio 30 d. ikiteisminio tyrimo įstaigai pranešė apie minėtą dieną jos atžvilgiu panaudotą smurtą, 2021 m. gegužės 3 d. apžiūros metu jai kaktos pusėje nustatyta poodinė kraujosruva. Nukentėjusioji N. G. teigia, kad jos sutuoktinis M. K. įvykio metu nuolaidų kortele sudavė jai į kaktos sritį ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą. M. K. tai neigia, nurodydamas, kad jis jokių smurtinio pobūdžio veiksmų neatliko. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad M. K. kaltę 2021 m. balandžio 28 d. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. padarius savo šeimos nariui – sutuoktinei N. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, baudžiamojoje byloje nėra patikimų įrodymų, kurie leistų neginčijamai konstatuoti, jog išteisintasis M. K. įvykio metu sudavė kortele nukentėjusiajai N. G. į kaktos sritį ir tokiu būdu padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

21. Prokurorė ir nukentėjusios atstovas skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino M. K. parodymus dėl 2021 m. balandžio 28 d. įvykio. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, jog išteisintojo M. K. parodymai dėl 2021 m. balandžio 28 d. įvykio yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

22. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto išteisintojo M. K. parodymų matyti, jog jis savo kaltės nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad susitarė susitikti su N. G. dėl daiktų perdavimo. Susitikimo metu filmavo mobiliojo ryšio telefonu. Jis priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo N. G., ir per nedaug atidarytą langą padavė jai nuolaidų kortelę, ta pačia ranka paėmė pirštines ir raktus. N. G. nespėjo paimti kortelės, ta tiesiog įkrito į automobilį. Jis nenorėjo su N. G. bendrauti, todėl tik padavė kortelę ir išėjo. Jam einant link laiptinės, ji pradėjo rėkti „galėjai ir nemesti“, taip pat pasakė „nu, tu ir kiaulė“ (t. 3, b. l. 115). Pirmosios instancijos teisme išteisintasis M. K. davė analogiškus parodymus (t. 4, b. l. 126). Teisėjų kolegijos vertinimu, M. K. įvykio versiją, kad susitikimo metu jis nesudavė kortele N. G., o kortelę tiesiog perdavė, ta įkrito į automobilį, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kitų objektų – M. K. pateikto vaizdo įrašo – apžiūros 2021 m. rugsėjo 1 d. protokolo duomenimis, užfiksuotas M. K., einantis link automobilio. Automobilio langas nuleistas iki pusės. Girdisi moteriškas balsas, po to frazė rusų kalba „na, kam tu mėtai“, M. K. nueina nuo automobilio (t. 3, b. l. 96). Kitų objektų apžiūros – N. G. pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuotas susirašinėjimas tarp jos ir M. K. – apžiūros 2021 m. rugsėjo 1 d. protokolo duomenimis, M. K. rašo N. G.: „labai ačiū už pirštines“, o ji atrašo: prašom. Tyrimai ir vaistai per pusę. Pabučiuok sūnelį nuo manęs nakčiai, prašau“ (t. 3, b. l. 94). Kaip matyti iš išdėstytų apžiūros protokolų turinio, po kortelės perdavimo N. G. nepasakė, kad buvo užgauta, neaiktelėjo ar kitaip neparodė, jog būtų pajautusi skausmą, jos frazė „na, kam tu mėtai“ atitinka M. K. parodymus, jog kortelė įkrito į automobilį. Analogiškai, taikus susirašinėjimas po įvykio neleidžia spręsti apie prieš tai N. G. pavartotą smurtą – smūgį kortele.

23. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nukentėjusioji N. G. dėl patirto emocinio šoko įvykio metu galėjo neišreikšti aktyvios reakcijos dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto, ne iš karto susivokė, kaip turi vertinti tokius veiksmus ir į juos reaguoti, todėl į policiją kreipėsi vėliau, tačiau tai, pasak apeliantų, nepaneigia esminės jos nurodytos aplinkybės, kad M. K. nukentėjusiajai sudavė nuolaidų kortele į kaktos sritį. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiosios parodymai pagrįstai įvertinti kritiškai, kadangi yra nelogiški ir prieštarauja objektyviai byloje nustatytoms aplinkybėms.

24. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios N. G. parodymų matyti, jog ji parodė, kad laukė automobilyje, kurio vairuotojo pusės priekinis langas buvo visiškai nuleistas. M. K. priėjo prie automobilio vairuotojo pusės. Ji, N. G., rankoje laikė raktus ir pirštines. Priėjęs M. K. nieko nesakęs agresyviai ranka sugriebė raktus ir pirštines iš jos rankos, o dešine ranka, kurioje laikė „Eurovaistinės“ nuolaidų kortelę, tyčia vieną kartą stipriai smogė jai į kairę kaktos pusę. Ji pajuto, kad smūgio sudavimas įvyko minėta kortele, taip pat pajuto fizinį skausmą. Ji nespėjo nieko atsakyti, M. K. apsisuko ir nuėjo (t. 3, b. l. 63). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji N. G. paaiškino, kad įvykio metu M. K. pagriebė raktus, sviedė kortelę ir kortele trenkė jai į galvą, kortelė galimai nukrito. Nurodė, jog automobilio langas buvo atidarytas, M. K. pasilenkė, nieko nesakydamas viena ranka paėmė daiktus, kita jai trenkė. Ji, nukentėjusioji, sėdėjo netekusi žado, tiesiog sustingo, nes buvo šoko būsenoje (t. 5, b. l. 8-9). Kaip matyti, N. G. aiškino apie M. K. veiksmus, atliktus abejomis rankomis, tuo tarpu vaizdo įrašas patvirtina M. K. parodymus, jog artindamasis prie automobilio vienoje rankoje jis laikė mobilaus ryšio telefoną, taigi, ta pačia ranka atlikti apsikeitimo daiktais ir tuo pačiu suduoti smūgio, negalėjo. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, kortelės perdavimas truko itin trumpai, automobilio langas, priešingai nei teigė nukentėjusioji, nebuvo plačiai atidarytas, ir, priešingai nei teigia nukentėjusioji, po kortelės perdavimo ji ne sėdėjo netekusi žado, o pasakė pastabą dėl kortelės mėtymo. Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, sutiktina ir su skundžiamo nuosprendžio pastaba, jog nukentėjusioji dėl aptariamo įvykio į policiją kreipėsi ne iš karto, o po dviejų dienų. Iš anksčiau aptarto susirašinėjimo spręstina, jog po susitikimo su M. K. N. G. jam pretenzijų neturėjo.

25. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad M. K. kaltę patvirtina ir specialisto išvada Nr. G1029/2021(01). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje šios specialisto išvados įrodomoji reikšmė visų bylos duomenų visumoje įvertinta teisingai.

26. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gegužės 3 d. specialisto išvados Nr. G1029/2021(01) duomenimis, N. G. padaryta poodinė kraujosruva kaktos kairėje, paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, prieš 3–6 paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama, kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. balandžio 28 d. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama N. G. ranka. Nustatyto kūno sužalojimo vietoje požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, neužfiksuota (t. 3, b. l. 71). Specialistė Rasa Gaidienė pirmosios instancijos teisme savo išvadą patvirtino, nurodė, kad jai apžiūrėjus kraujosruvą, nebuvo užfiksuotų daikto kontūrų ar savybių (t. 5, b. l. 62). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aptartos specialisto išvados Nr. G1029/2021(01) teisingumu nebuvo suabejota. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas specialisto išvadą Nr. G1029/2021(01) sugretino su nustatytomis bylos aplinkybėmis, priešingai nei nurodoma skunduose, padarė teisingą išvadą, jog minėta specialisto išvada nei patvirtina, nei paneigia, kad N. G. poodinė kraujosruva kaktos kairėje buvo padaryta būtent dėl M. K. smurtinio pobūdžio veiksmų kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas išteisinti M. K. yra pagrįstas, jo naikinti apeliaciniuose skunduose dėstomais argumentais nėra pagrindo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

27. Apeliantai nesutinka su sprendimu atleisti M. K. pagal laidavimą dėstydami, jog, pripažinus šį asmenį kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. kovo 27 d. ir 2021 m. balandžio 28 d. epizodų), jis neatitiktų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų. Teisėjų kolegija motyvus, dėl kurių nesutinka su apeliantų teiginiais dėl nepagrįsto M. K. išteisinimo dėl jam inkriminuotų dviejų nežymaus sveikatos sutrikdymo N. G. epizodų, išdėstė, jų nebekartoja. Vertindama skundžiamo nuosprendžio sprendimą atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, teisėjų kolegiją spręs, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

28. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022).

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, jog M. K. teisiamas pirmą kartą, padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą, savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų apie jo veiksmais padarytą žalą, charakterizuojamas teigiamai, darė išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog ateityje nenusikals. Svarstydamas dėl prašymo perduoti M. K. atsakomybei pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kaltinamojo motina L. K., pateikusi tokį prašymą, yra verta teismo pasitikėjimo, kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Apygardos teismas kitaip vertinti išdėstytų aplinkybių ir daryti išvados, jog apylinkės teismo sprendimas atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės yra neteisingas ar neteisėtas, neturi pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš M. K. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 175,94 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylas nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal prokurorės ir nukentėjusios atstovo apeliacinius skundus asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padėtį bloginančiais pagrindais. Nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu M. K. buvo paskirta gynėja advokatė Laureta Ulbienė, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintąjį gynė pagal teisinių paslaugų sutartį pasirinkta advokatė Lolita Narmontienė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja buvo atleista nuo tolesnio dalyvavimo byloje. Prokurorės ir nukentėjusiosios atstovo skundai apeliacinės instancijos teismo netenkinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš išteisintojo M. K. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės ir nukentėjusiosios N. G. įgaliotojo atstovo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinius skundus.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 175,94 Eur, iš M. K. nepriteisti.